Byla Iv-1233-428/2010

1Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Jolanta Medvedeviene, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo D. B. prašyma atsakovui Pravieniškiu 3-iesiems pataisos namams del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo, n u s t a t e:

2Pareiškejas kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmoketa darbo užmokescio suma už 2008 metus – 999,26 Lt.

3Pareiškejas prašyme (b.l. 4-5) nurode, kad dirba Pravieniškiu 3- uose pataisos namuose, Apsaugos ir priežiuros skyriaus vyresniojo prižiuretojo pareigose. Laikotarpiu per 2008 metus jam buvo neišmoketa 999,26 Lt darbo užmokescio priemoku suma, del Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. taikymo kai priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos ir Tarnybos Kalejimu departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 str. 1 d., kuriame nurodoma, kad pareigunu darbo užmokesti sudaro pareigine alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staža, turima pareigini laipsni, kvalifikacine kategorija, taip pat priemokos. Atsižvelgiant i tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažinta, jog Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nustatyta 70 procentu riba prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jam turejo buti išmoketas visas priklausantis darbo užmokestis, netaikant jokios 70 procentu ribos.

4Atsakovas Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai atsiliepimu (b.l. 11-14) praše pareiškejo prašyma atmesti, nurode jog atsakovas išmokedamas atlyginima ir jo priedus pareiškejui vadovavosi ginco laikotarpiu galiojusiais teises aktais t. y. veike taip kaip pagal istatymus turejo ir privalejo veikti. Praše atsakovu patraukti Lietuvos valstybe, kadangi pareigunui atlyginima teises aktais

Nustatė

5valstybe, o istaiga, kurioje pareigunas dirba ji tik išmoka. Praše atideti sprendimo vykdyma vieneriu metu laikotarpiui.

6Prašymas tenkintinas.

7Pareiškejas teismo prašo priteisti neišmoketa priemoku ir priedu dali viršijancia 70 procentu pareigines algos. Reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Kaip matyti iš atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu parengtos pažymos, pareiškejui D. B. neišmoketa priedu ir priemoku dalis viršijanti 70 procentu pareigines algos laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-07-31 sudare 999,26 Lt (b.l. 6-7). Ginco del nesumoketo darbo užmokescio sumos dydžiu tarp proceso šaliu nera.

8Pareiškejas yra Kalejimu departamentui pavaldžios istaigos Pravieniškiu 3-uju pataisos namu pareigunas. Nurodyto pareiguno teisini statusa, taip pat ir darbo užmokescio mokejimo tvarka nustate Tarnybos Kalejimu departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas). Statuto 42 straipsnio 1 dalyje (2003-04-29 istatymo Nr. IX-1545 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad pareigunu darbo užmokesti sudaro pareigine alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staža, turima pareigini laipsni, kvalifikacine kategorija, taip pat priemokos. Priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Statuto 42 straipsnio 2 dalis numate, kad Kalejimu departamento arba jam pavaldžios istaigos pareigunu pareigine alga mokama Valstybes tarnybos istatymo nustatyta tvarka.

9Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybes tarnautoju darbo užmokescio struktura, darbo užmokescio maksimali riba, darbo užmokescio, priedu ir priemoku skaiciavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo užmokestis buvo skaiciuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmoketos atsižvelgiant i Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta priedu ir priemoku ribojima.

10Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A¹²-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A¹-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige taikomos ir nagrinejamoje byloje.

12Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad pareiškejo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse išplestines teiseju kolegijos išnagrinetose administracinese bylose A¹-638/2005 ir A⁶⁶² – 1735/2010.

13Pareiškejas i teisma del negauto darbo užmokescio priteisimo kreipesi nepažeisdamas terminu, nustatytu tokiems reikalavimams pareikšti ( Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausancios darbo užmokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.

14Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog D. B. prašymas del priteisimo negauto darbo užmokescio 999,26 Lt sumai pagristas, todel tenkintinas

15Atsakovo prašymas sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui tenkintinas. Atsižvelgdama i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-03-09 nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripažista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaudamasi ABTI 4 straipsnio 5 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85 – 88 straipsniais, teiseja

Nutarė

17Prašyma patenkinti.

18Priteisti pareiškejui D. B. iš atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu neišmoketa 999,26 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt devynis litus, 26 ct) darbo užmokescio dali.

19Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui.

20Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.