Byla 1A-18-634/2018
Dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Karpienei, Laimai Grėbliūnienei, Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam R. B. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Anatolijaus Novikovo apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, ir nuteistas:

3pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams;

4pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. B. sulaikymo ir suėmimo pradžios, t. y. nuo 2017 m. sausio 26 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.

6Nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. B. nukentėjusiojo D. B. naudai priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8

  1. R. B. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, 2014 m. balandžio 26 d., apie 18.00‑19.00 val., ( - ), D. B. įsėdus į automobilį „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas ( - ), neteisėtai atėmė D. B. laisvę, tai yra prieš jo valią laikė ir gabeno jį automobilyje, taip suvaržydamas jo judėjimo laisvę panaudojo fizinį ir psichinį smurtą, pakeliui paėmė D. B. turėtą mobilaus ryšio telefoną, nuvežė jį į mišką, esantį ( - ) teritorijoje, kur nepilnametis asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, iš salono paėmęs laidą prijungė vieną laido neizoliuotą galą prie automobilio variklio užvedimo sistemos, kitą laido neizoliuotą galą laikė priglaudęs prie D. B. kūno (dešinės rankos dilbio), tuomet R. B. pasukus automobilio variklio užvedimo raktelį ir įjungus variklio starterį apie penkis kartus, privertė D. B. kūnu tekėti elektros srovę, tuo nukentėjusiajam D. B. sukeliant fizinį skausmą, jį baugino ir laikė miške prieš jo valią apie 1 val. laiko, ribojo jo judėjimo laisvę gabendami automobiliu iki 21.30 val.
  2. R. B. taip pat nuteistas už tai, kad žinodamas, jog asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, yra vaikas, gimęs ( - ), įtraukė nepilnametį asmenį į nusikalstamą veiką, tai yra tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, veikdamas su šiuo nepilnamečiu asmeniu bendrai, tarpusavyje pasiskirsčius vaidmenimis, savo interesais nurodė apriboti D. B. laisvę naudojant psichinį ir fizinį smurtą, laikant ir gabenant D. B. R. B. vairuojamu automobiliu, nepilnamečiui asmeniui paimti laidą, buvusį R. B. automobilyje „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas ( - ), prijungti vieną laido neizoliuotą galą prie automobilio variklio užvedimo sistemos, kitą laido neizoliuotą galą laikyti prie D. B. kūno (dešinės rankos dilbio), kad R. B. galėtų pats nukentėjusįjį D. B. paveikti elektros srove, ir taip įtraukė nepilnametį asmenį į nusikalstamą veiką.
  3. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. B. gynėjas prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį panaikinti ir R. B. išteisinti.
    1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, skiriant ekspertizę ignoravo prašymus dėl ekspertizei pateiktinų klausimų, atsisakė atlikti eksperimentą dėl laido kirpimo ir dėl tariamo srovės tekėjimo pagal kaltinamajame akte suformuluotas aplinkybes, taip pat be pagrindo atsisakė iš mobiliojo tinklo operatoriaus išreikalauti duomenis apie mobiliųjų telefonų judėjimo kryptį, todėl darytina išvada, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, kuris turėjo išankstinį nusistatymą dėl R. B. nuteisimo.
    2. Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesistengė objektyviai išsiaiškinti, kada pradeda tekėti elektros srovė automobilyje, nes nukentėjusysis parodė, kad automobilis nebuvo užvestas, o buvo tik pasuktas raktelis ir įjungtas degimas. Nuteistojo gynėjo teigimu, srovė tekėti pradeda tik užvedus automobilio variklį. Šiuo klausimu ekspertas išvadoje nurodė, kad tekėjo kintanti srovė, tačiau automobiliuose kintamoji srovė neteka, ji yra impulsinė. Šių aplinkybių išsiaiškinimui ekspertas į posėdį nebuvo kviestas, jam nebuvo galima užduoti klausimų ir tokiu būdu buvo pažeista teisė į gynybą.
    3. Pirmos instancijos teismas taip pat nenustatė nė vienos aplinkybės, nurodytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, o rėmėsi tik subjektyviais nukentėjusiojo parodymais, taip pat asmenų, kurie jau anksčiau yra apkalbėję nuteistąjį, parodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai. Neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkui suvokiant, kad pagrobia žmogų ir prieš jo valią, perkelia jį į kitą vietą arba laiko esamoje, ir to norint. Taigi šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, kad nuteistajam reikėjo iš nukentėjusiojo informacijos apie trečiuosius asmenis yra niekuo nepagrįsti, todėl ir nėra įrodyta nusikaltimo subjektyvioji pusė.
    4. Kad teismas turėjo išankstinę nuostatą nuteisti R. B., nuteistojo gynėjo įsitikinimu, patvirtina ir tai, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas R. B. atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
    5. Nuteistojo gynėjo teigimu, byloje turėtų būti atnaujintas įrodymų tyrimas, skirta papildoma ekspertizė su klausimais, kuriuos buvo nurodęs nuteistasis, taip pat turėtų būti išreikalauti duomenys iš mobiliojo tinklo operatorių apie mobiliųjų telefonų judėjimo kryptis tariamo nusikaltimo dieną, taip pat iškviestas ekspertas bei atliktas eksperimentas dėl srovės tekėjimo tokiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos kaltinamajame akte.
  4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
  5. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai.
  7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nesilaikė, teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų, padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais.
  8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, remiantis juo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
  1. R. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, 2014 m. balandžio 26 d., apie 18.00 19.00 val., ( - ), D. B. įsėdus į automobilį „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas ( - ), neteisėtai atėmė D. B. laisvę, tai yra, prieš jo valią laikė ir gabeno jį automobilyje, taip suvaržydamas jo judėjimo laisvę panaudojo fizinį ir psichinį smurtą, pakeliui paėmė D. B. turėtą mobilaus ryšio telefoną, nuvežė jį į mišką, esantį ( - ) teritorijoje, kur nepilnametis asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, iš salono paėmęs laidą prijungė vieną laido neizoliuotą galą prie automobilio variklio užvedimo sistemos, kitą laido neizoliuotą galą laikė priglaudęs prie D. B. kūno (dešinės rankos dilbio), tuomet R. B. pasukus automobilio variklio užvedimo raktelį ir įjungus variklio starterį apie penkis kartus, privertė D. B. kūnu tekėti elektros srovę, tuo nukentėjusiajam D. B. sukeliant fizinį skausmą, jį baugino ir laikė miške prieš jo valią apie 1 val. laiko, ribojo jo judėjimo laisvę gabendami automobiliu iki 21.30 val. Jo veika kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 2 dalį. Be to, R. B. nuteistas pagal BK 159 straipsnį, tai yra už tai, kad jis, darydamas aukščiau aprašytą nusikaltimą, įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.
  2. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. B. parodė, kad 2014 metų balandžio 26 d., šeštadienį, kartu su E. J. ir jo draugais L. S. bei P. B. tvarkė garažą ir garažo kiemą. Po darbo turėjo parvežti į Druskininkus L. S. ir P. B.. E. J. reikėjo detalių motociklui, nutarė pakeliui užsukti pas D. B., kurį pažinojo E. J.. Suradus sodybą, kurioje gyvena D. B., E. J. ir D. B. nuėjo į garažą, o jis kurį laiką dar sėdėjo mašinoje. Netrukus į garažą nuėjo ir jis. E. J. sutarė už 10 litų iš D. B. nupirkti motociklo „Minsk“ karbiuratorių. D. B. užsiminė, kad žino, kur kaime yra geresnis motociklas „Minsk“ ir motociklas „Iž“. Kol dar ne vakaras ar naktis, jis pasiūlė ir visi sutarė nuvažiuoti pažiūrėti motociklo. D. B. gera valia, neverčiamas įlipo į automobilį ir atsisėdo ant galinės sėdynės per vidurį, važiavo su jais, kad parodytų vietą, kur yra tas motociklas. Pusiaukelėje D. B. prisiminė, kad ieškomas motociklas jau parduotas į metalą, ir prisiminė kitą vietą, kur parduodami motociklai. Sutarė, kad D. B. parodys tą vietą. Važiavo tais keliais, kuriuos nurodė D. B.. Važiavo, kol išvažiavo į kelią ( - ) ir privažiavo ( - ) kaimą. Privažiavo R. B. motinos sodybą, kur stovėjo R. B. mašinos. D. B. nežinojo, kad tai jo sodyba, tiksliai nurodė, kur yra juodas motociklas „Emka“ su priekaba. D. B. pasakė, kad sodyba yra jo draugo, kuris išvykęs į Londoną, kuris palikęs visas teises parodyti ir parduoti, jei kas domėtųsi technika. Tuomet jis D. B. pasakė, kad tai jo sodyba, kad visi ,,laužai“ yra jo. D. B. nutilo. Išėjo kalba apie vagystes, tačiau D. B. patikino, kad Lietuvoje nieko nėra vogęs, o užsiminė apie vagiamas mašinas užsienyje. Pavažiavo toliau nuo sodybos, kad kaimiečiai nematytų, kurie gali pergyventi, kad čia kažkokia mašina atvažiavo. Su D. B. kalbėjo apie mašinų vagystes, jis papasakojo visą procedūrą, kaip tai daroma, t. y. kaip pervaromos vogtos mašinos. Kalbėjosi mašinoje, pravažiavę apie 100 metrų nuo jo sodybos, lauke, apaugusiame medžiais, apie 10 minučių. Siekė išsiaiškinti galimai nusikalstamą grupuotę ir apie tai pranešti pareigūnams. L. S., P. B., D. B. prie mašinos rūkė, E. J. taip pat buvo išlipęs, jis pasiūlė mesti nuorūkas ir lipti į mašiną. Jis iš mašinos nebuvo išlipęs. Susėdus vaikinams į automobilį važiavo atgal. Privažiavus ( - ) kaimą, link ( - ), D. B. paprašė paleisti jį ant kelio. Jį paleido toje vietoje, kur jis paprašė sustoti, netoli jo namų.
  3. Nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2014 metais balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, vakare pas jį į namus atvažiavo R. B., kuris vairavo automobilį, E. J., kuris sėdėjo šalia R. B., ir P. B. bei L. S., kurie sėdėjo automobilio gale. R. B. ir E. J. pasakė, kad atvažiavo pirkti motociklo, tačiau jis nepardavė. Tuomet jie pamatė seno motociklo karbiuratorių ir pasakė, kad pirks. Sutarė, kad karbiuratorių parduos už 10 litų. Kažkuris iš jų dviejų pasiūlė nueiti prie mašinos, automobilyje sumokės pinigus. Priėjus prie automobilio, vienas iš vaikinų, kuris nepamena, išlipo, o jis įsėdo, tuomet į automobilį įsėdo ir išlipęs vaikinas. Jis atsidūrė viduryje tarp L. S. ir P. B.. E. J. ir R. B. sėdėjo priekyje. Po kelių minučių R. B. pradėjo važiuoti. Kadangi pinigų jam už karbiuratorių nesumokėjo, jis pasijautė keistai, pajuto pavojų, suprato, kad buvo įviliotas į automobilį apgaule, tačiau nieko negalėjo padaryti, nes iš automobilio išlipti jis neturėjo galimybės, kadangi sėdėjo tarp P. B. ir L. S.. Jam kilo baimė, tačiau pagalbos nešaukė, nes suprato, kad jį ne šiaip išsiveža, kad šaukiant pagalbos ir negalint išlipti, gali būti dar blogiau. Važiuojant į mišką, kelyje R. B. jo klausinėjo apie M. M., po to, klausinėjo ir E. J.. Sužinojęs, kad jis su M. M. bendrauja, R. B. nutarė jį ištardyti, todėl laikė automobilyje, krėtė elektra, nuvežę į ( - ) mišką neleido iš automobilio išlipti. Jį nuvežė į mišką ir pradėjo tardyti, kokios jo pažintys su M. M.. Norėjo sužinoti, kuo M. M. užsiima, kaip užsidirba pinigų. Viskas miške truko apie 1 valandą. Kelintą valandą parvežė, nepamena, bet jau buvo prieblanda. R. B. liepė niekam nepasakoti, kas įvyko, sakė, kad jei papasakos, tai bus dar blogiau.
  4. Akivaizdu, kad nuteistojo R. B. ir nukentėjusiojo D. B. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes skiriasi iš esmės, taigi turi būti sprendžiama, kurie iš šių parodymų gali būti laikomi patikimais. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, subjektyvios kilmės įrodymų šaltinio patikimumui keliami papildomi reikalavimai. Liudytojų, nukentėjusiųjų, o taip pat ir nuteistųjų (kaltinamųjų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.).
  5. Kolegijos nuomone, apie R. B. ir D. B. duotų parodymų patikimumą galima spręsti tik kruopščiai įvertinus ir išanalizavus kitus byloje surinktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina įvertinti kitų įvykio metu buvusių asmenų parodymus, tai yra E. J., P. B. bei L. S. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, dalis paminėtų asmenų parodymų apskritai neaprašyti ir neaptarti skundžiamame nuosprendyje.
  6. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010). Todėl labai svarbu įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų patikimumą ir jų visumos pakankamumą išvadai apie asmens kaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys.
  7. Liudytojas P. B. 2014 m. balandžio 29 d. paaiškinime nurodė: „<...> Nutarėm nuvažiuoti pas D. B. dėl motorolerio dalių. Nuvažiavę pas jį, jis pasakė, kad yra kitame kaime dar vienas motoroleris. Visi susėdę nuvažiavom, <...> tačiau nieko neradom, bet D. B. prasitarė, kad yra mašina, kurią galima nuvaryti, nurodęs vietą, paaiškėjo, kad minėta mašina yra sodyboj, kuri priklauso R. B.. Sužinoję, kad D. B. turi tokių kėslų, nutarėme viską išsiaiškinti. Sustoję miškely pradėjome kalbėtis“ (2 t., b. l. 20). Analogiškus parodymus šis asmuo davė apklausiamas įtariamuoju (2 t., b. l. 25).
  8. Liudytojas P. B., apklausiamas teisme, parodė, kad įvykio dieną jis, L. S. ir E. J. R. B. padėjo tvarkyti garažą. Po to R. B. jį ir L. S. vežė į namus D. E. J. važiavo kartu. R. B. ar tai E. J. pasakė, kad reikia užvažiuoti, kaip dabar žino, pas D. B.. Kokiu tikslu, nesakė. Atvažiavus pas D. B., R. B. ir E. J. apie kažką su D. B. kalbėjosi. Jis ir L. S. buvo likę automobilyje. Atėjus prie automobilio R. B. ir E. J. kartu su D. B., jis išlipo iš automobilio, D. B. įsėdo, o jis parūkęs taip pat atsisėdo šalia D. B.. D. B. sėdėjo tarp jo ir L. S.. Į automobilį D. B. įsėdo gera valia, negirdėjo, kad automobilyje būtų D. B. grasinama. Nuvažiavo į miškelį kažko aiškintis. Pokalbis vyko tarp R. B., E. J. ir D. B.. P. B. patvirtino teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad liudytojas parodė, jog sėdėdamas automobilyje D. B. pasakė žinantis, kur yra dar vienas motoroleris, nusprendė važiuoti jo pažiūrėti. Girdėjo, kaip D. B. pasakė, kad žino, kur yra automobilis, kurį galima pavogti. Važiuojant D. B. parodė kažkurią sodybą, kur stovi tas automobilis. R. B. pasakė, kad tai jo sodyba. Jo nuomone, R. B. dėl to ant D. B. supyko. Toliau važiuojant sustojo miškelyje (2 t., b. l. 42-44).
  9. Liudytojas L. S. apklausiamas teisme parodė, kad viso įvykio aplinkybių neprisimena, prisimena, kad mašina važiavo kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis įlipo į automobilį pats dėl kažkokios detalės. Automobilyje buvo ir P. B. bei E. J., su kuriais kartais padėdavo ( - ) R. B. apsitvarkyti. Prisimena, kad R. B. vairuojama mašina važiavo pas nukentėjusįjį D. B., nes E. J. reikėjo kažkokios detalės. Atvažiavus pas D. B., R. B. ir E. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo. Po kurio laiko jie grįžo kartu su D. B.. Nukentėjusysis į automobilį įlipo pats dėl kažkokių detalių, smurtas nebuvo vartotas. Jis atsisėdo ant galinės sėdynės tarp jo ir P. B.. R. B. vairuojamu automobiliu kažkur važiavo, matomai, kažkokių detalių. Kas buvo kalbama automobilyje, nesiklausė. Niekas D. B. negrasino. Nuvažiavo už kažkokios sodybos, netoli miškelio, kur išbuvo apie 10 min.
  10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. davė analogiškus parodymus, nurodė, kad į automobilį D. B. įsėdo savo valia, jie važiavo ieškoti detalių. Buvo privažiavę kažkokią sodybą, R. B. ir E. J. su D. B. kažką kalbėjosi apie tą sodybą, kažką aiškinosi. Vėliau privažiavo miškelį. Miškelyje sustojus R. B. ir E. J. su D. B. kalbėjo apie kažkokias vagystes, nerėkė. Jis į jų pokalbį nesikišo (2 t., b. l. 46).
  11. E. J., apklausiamas įtariamuoju 2014 m. balandžio 29 d., parodė, kad su R. B., P. B. ir L. S. nuvažiavo į namus pas D. B. ir važiavo su juo ieškoti motociklo dalių, D. B. sakė parodys, kur jų yra. D. B. ( - ) kaime parodė sodybą ir pasakė, kad iš ten galima pavogti dalių, nes yra senų mašinų, motociklų. Ši sodyba buvo R. B... Šiek tiek pavažiavę sustojo. <...> Jis (D. B.) pasakė, kad nevogs iš šitų vietų (2 t., b. l. 56). Analogiškus parodymus E. J. davė ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 t., b. l. 57).
  12. Vertinant aukščiau išdėstytus parodymus, pažymėtina, kad D. B. nebuvo nuoseklus, keitė savo parodymus priklausomai nuo byloje surinktų įrodymų. 2014 m. balandžio 27 d. D. B. pareiškime nurodė, kad 2014 m. balandžio 26 d., apie 18.00 val., ( - ) kaime, jam einant keliu, prie jo privažiavo automobilis ,,VW Passat“, ( - ) spalvos. Iš automobilio išlipo keturi vyrai, paėmė už rankų, įsodino į automobilį, nuvežė į mišką, esantį ( - ) kaime, kur jo klausinėjo apie M. M., vartojo smurtą (1 t., b. l. 1). Paaiškėjus aplinkybėms, kad jis minėtu automobiliu išvažiavo su kitais asmenimis iš savo namų kiemo, D. B. parodė, kad į automobilį buvo įviliotas apgaule, o neteisingus parodymus anksčiau davė dėl to, kad „kai atvažiavo į namus R. B., tėtis buvo išgėręs, o jis gyvena su tėčiu, tėvai išsituokę, buvo nepilnametis, todėl nenorėjo nurodyti savo šeimyninės padėties, gėdijosi ir bijojo, kad apie padėtį šeimoje nebūtų pranešta Vaikų teisių apsaugos tarnybai“. Toks paaiškinimas nelogiškas, nes pareiškimas dėl įvykio buvo paduotas tik rytojaus dieną, taigi vakarykštis šeimos narių neblaivumo faktas negalėjo turėti įtakos nukentėjusiojo parodymams.
  13. Tuo tarpu nuteistojo R. B. nurodytas aplinkybes, kokiu tikslu D. B. ir kiti asmenys kartu su juo važinėjo automobiliu, patvirtina tiek E. J. parodymai, tiek P. B. ir L. S. parodymai. Šių asmenų nurodyta įvykių eiga logiškai paaiškina jų važiavimo tikslą. Taigi D. B. parodymai, kad R. B., kurio jis anksčiau nepažinojo, jį apgaule įviliojo į automobilį ir vežė į mišką iškvosti apie M. M., yra nelogiški ir neįtikinami, kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus bylos medžiaga.
  14. Tokiu būdu, remiantis R. B., E. J., P. B. bei L. S. parodymais, konstatuotina, kad D. B. automobiliu važiavo savo noru, pažadėjęs atvykusiems asmenims parodyti, kur galima gauti detalių. Kada jis parodė nuteistojo R. B. sodybą kaip vietą, kurią galima apvogti, tarp jo ir R. B. natūraliai kilo konfliktas. Būtent norėdamas nuslėpti šią jam labai nepalankią aplinkybę, D. B. pateikė kelias versijas apie neva jo pagrobimą. Važiuojant kilusį konfliktą tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtą laisvės atėmimą.
  15. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B., veikdamas kartu su nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, 2014 m. balandžio 26 d., apie 18-19 val., atvykę pas nukentėjusįjį D. B. į namus, apgaule D. B. įsiviliojo į R. B. vairuojamą automobilį, žadant jame atsiskaityti už karbiuratorių, išsivežė nukentėjusįjį prieš jo valią į mišką ir taip atėmė D. B. laisvę, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
  16. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl smurto panaudojimo nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu, kolegija sprendžia, kad šioje dalyje apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad nuteistasis R. B. vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį D. B., nors nuteistasis šią aplinkybę kategoriškai neigia.
  17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas proceso dalyvių parodymus apie smurto panaudojimą prieš D. B., iš esmės padarė teisingas išvadas.
  18. Nukentėjusysis D. B. parodė, kad atvažiavus į mišką R. B. E. J. liepė atnešti iš bagažinės ar iš po kojų laidą. R. B. atidarė E. J. mašinos kapotą ir liepė pajungti laidą. Išlipdamas iš automobilio E. J. laidą turėjo rankoje. R. B. patraukė automobilio rankenėlę, kad atsidarytų kapotas. E. J. nuėjo ir atsidarė kapotą, o R. B. tuo metu sėdėjo prie vairo. R. B. sakė, kad atsidarytų E. J. kapotą ir prijungtų laidą. Ką E. J. darė atidaręs automobilio kapotą, nematė, nes atidarytas kapotas užstojo vaizdą. Paskui suprato, kad E. J. atidaręs kapotą prijunginėjo laidą. E. J. atėjo prie galinių durelių dešinės pusės ir atidaręs dureles vienam iš vaikinų, kuris sėdėjo dešinėje pusėje, liepė išlipti. E. J. liepė jam laikyti laidą rankose, tačiau jis atsisakė. Tuomet E. J. priglaudė prie jo dešinės rankos laidą, dalyje tarp riešo ir alkūnės, o R. B. tuo metu pasuko automobilio užvedimo raktelį, variklio neužvedė, tačiau matė, kaip užsidegė automobilio prietaisų skydelis, tuo metu E. J. pridėjus laidą prie rankos, jį krėtė. R. B. matė, kad jam buvo pridėtas prie rankos laidas, nes jis buvo atsisukęs. Bandė laidą atitraukti nuo rankos. Laidas prie rankos su pertraukomis buvo dedamas 5-6 kartus. Kai E. J. dėjo laidą prie rankos ir jis buvo krečiamas elektra, nieko nedarė, nes jie buvo keturiese, todėl ir nesipriešino, bijojo, kad bus dar blogiau.
  19. Iš apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, jog E. J. parodė, kad miške jis iš automobilio išlipo parūkyti. Išlipo ir R. B., kuris pasakė jam, kad paimtų tą laidą, kuris guli priekinėje keleivio sėdynėje ant grindų, šį laidą prijungtų prie automobilio uždegimo ritės, nuvestų jį iki D. B. ir jam paduotų. Suprato, kad D. B. bus krečiamas elektra dėl to, kad ką nors pasakytų apie M. M.. Sugrįžęs prie automobilio jis liepė R. B. atidaryti automobilio kapotą, o pats nuo automobilio grindų paėmė varinį laidą. Vieną jo galą prijungė prie automobilio uždegimo ritės, kitą laido galą padavė D. B. ir liepė jį laikyti. D. B. laidą laikė dešinėje rankoje, jis tuo metu R. B. pasakė, kad jau pajungė, ir jis gali pasukti starterį. R. B. pasuko starterį ir D. B. krėtė elektra. Kad krėtė elektra suprato iš to, kai D. B. numetė laidą ir pradėjo kratyti ranką. Kiek kartų tai buvo kartojama, tiksliai nežino, bet tikrai tris kartus (2 t., b. l. 57-58).
  20. Aukščiau nuosprendyje yra aptartos aplinkybės, leidžiančios spręsti, kad D. B. parodymai negali būti laikomi visiškai patikimais. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog E. J. taip pat yra anksčiau apkalbėjęs R. B.. Tačiau jų nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai P. B. bei L. S., kurie neturi suinteresuotumo apkalbėti nuteistąjį R. B.. Šie asmenys davė tiek palankius, tiek nepalankius R. B. parodymus, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl kolegija šiuos parodymus laiko pakankamai patikimais.
  21. Liudytojas P. B. parodė, kad pokalbis miške vyko tarp R. B., E. J. ir D. B.. Apie ką jie kalbėjo, nesiklausė, jam buvo neįdomu. D. B. nemušė, bet kažką jam darė. Matė laidą, tačiau kas jį turėjo rankose, neprisimena. Prisimena, kad buvo pakeltas mašinos variklio dangtis. Prie automobilio dangčio stovėjo kažkuris iš jų, ar R. B., ar E. J., tos aplinkybės neprisimena. Laidai buvo išvesti per kapotą, kur jie buvo anksčiau, nematė. Kaip suprato, ten buvo elektros laidai. Kai buvo atidarytas mašinos kapotas, kas atsisėdo prie automobilio vairo, nepamena. Mano, kad tais laidais galimai buvo krečiamas nukentėjusysis, tačiau paties to veiksmo nematė, nes stovėjo už automobilio galo. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad iš automobilio išlipo R. B. ir E. J., kurie pakėlė automobilio variklio dangtį ir variklio skyriuje jungė laidą. Po to R. B. sėdo už automobilio vairo, o E. J. paėmęs laidą jį nunešė pro automobilio dešinį šoną ir to laido galą kišo D. B., sėdinčiam ant galinės sėdynės, prie rankų. Ar D. B. krėtė elektros srovė, nematė. Po kurio laiko R. B. ir E. J. pasakė, kad jau viskas, reikia važiuoti. Kur ir kas padėjo laidą, nematė. Miškelyje buvo apie 30 minučių. Pirma R. B. parvežė į namus D. B., po to jį ir L. S. (t. 2, b. l. 42-44).
  22. Liudytojas L. S. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad atvažiavus į miškelį jis ir P. B. iš automobilio išlipo. Matė atidarytą automobilio variklio dangtį, prie kurio stovėjo E. J.. Matė, kaip D. B., sėdėdamas ant automobilio dešinės pusės galinės sėdynės, rankoje laikė laidą, kuris buvo nusidriekęs žeme prie automobilio dešinio šono iki variklio skyriaus. Matė, kaip D. B. numetė laidą, galimai per laidą jį galėjo nukrėsti elektra. Momentais R. B. tai sėdėdavo prie vairo, tai išlipdavo. E. J. momentais prieidavo prie D. B.. Miške išbuvo apie 10-20 minučių (t. 2, b. l. 45-47).
  23. Be to, aplinkybes dėl laido panaudojimo patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietą, kur buvo nuvežtas D. B. ir krečiamas pajungus laidus elektra, vietą, kur R. B. nurodymu paslėpė laidus, vietą, kur nukirptus laido galus išmetė, parodė upelį. E. J. nurodytoje vietoje laidai buvo rasti ir paimti (2 t., b. l. 66-74); Daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad R. B. priklausančiame automobilyje rastos ir paimtos replės (1 t., b. l. 30-60); Iš 2014 m. rugpjūčio 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos, aprašytos ir nufotografuotos 2014 m. gegužės 5 d. iš automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris ( - ), paimtos replės, kurias sudaro metalinės žiaunos, ašelė, gnybimo išėma, žiaunų išėma, ašmenys, rankena, kuri izoliuota. Rankenos juodos ir raudonos spalvos. Replių bendras ilgis 6,5 cm (1 t., b. l. 149-151); Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. B. iš jam pateiktų trijų elektros laidų, atpažino elektros laidą, pažymėtą Nr. 3, kuris 2014 m. balandžio 30 d. įtariamojo E. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu buvo paimtas, ir parodė, kad šiuo elektros laidu buvo krečiamas elektros srove (2 t., b. l. 1-5); Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad įtariamasis E. J. iš jam pateiktų trijų replių atpažino reples, pažymėtas Nr. 3, kurios 2014 m. gegužės 5 d. buvo paimtos iš automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris ( - ), jo apžiūros metu. Įtariamasis E. J. nurodė, kad šiomis replėmis R. B. nurodymu nukarpė elektros laidų, kuriais krėtė D. B., neizoliuotus galus (2 t., b. l. 75-79); Iš 2014 m. rugpjūčio 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas laidas, paimtas 2014 m. balandžio 30 d. įtariamojo E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu. Apžiūrimas laidas apvalus, izoliuotas, 7,71 m ilgio, 4 mm diametro, galuose matyti kirpimo pėdsakai, izoliacijos spalva – 2 geltonos juostos, 2 žalios spalvos juostos ištisai laido ilgio (1 t., b. l. 152-154); Iš kompleksinės ekspertizės akto Nr. ( - ) išvados matyti, kad, elektros laido vieną neizoliuotą galą prijungus prie automobilio uždegimo ritės aukštos įtampos išvado arba prie aukštos įtampos skirstytuvo išvado, arba prijungus vietoje žvakės, o kitą to paties laido neizoliuotą galą pridėjus prie žmogaus kūno ir įjungus variklio starterį, yra techninės galimybės žmogaus kūnu priversti tekėti juntamą elektros srovę. Automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris. ( - ), uždegimo ritės aukštos įtampos grandinė sukuria tokių parametrų elektros srovę: uždegimo ritės aukšta įtampa iki 35 kV; aukštos įtampos impulso srovė piko metu apie 80 mA; uždegimo impulso energija apie 50 m J; kintamos srovės impulsų dažnis 0,5-3 Hz. Tokių parametrų elektros srovė žmogui gali sukelti raumenų ir nervų dirginimą (krėsti). Išvadoje nurodytu būdu žmogaus kūnu privertus tekėti elektros srovę galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (5 t., b. l. 50-52).
  24. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar įjungus automobilio degimą, galėjo laidu tekėti srovė. Remiamasi tuo, kad nukentėjusysis D. B. parodė, jog automobilio starteris nebuvo sukamas, buvo įjungtas tik degimas. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas A. Š. paaiškino, kad nesukant automobilio starterio, įjungus tik degimą, joks procesas nevyksta. Tokiu būdu šis argumentas yra pagrįstas. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog liudytojas L. S. paliudijo matęs, kaip D. B. numetė laidą, galimai per laidą jį galėjo nukrėsti elektra. Iš apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, jog E. J. parodė, kad nuo automobilio grindų paėmė varinį laidą. Vieną jo galą prijungė prie automobilio uždegimo ritės, kitą laido galą padavė D. B. ir liepė jį laikyti. D. B. laidą laikė dešinėje rankoje, jis tuo metu R. B. pasakė, kad jau pajungė, ir jis gali pasukti starterį. R. B. pasuko starterį ir D. B. krėtė elektra. Kad krėtė elektra suprato iš to, kai D. B. numetė laidą ir pradėjo kratyti ranką.
  25. Konstatavus įrodyta, jog buvo atidarytas automobilio kapotas, buvo pajungtas laidas, jis nutiestas iki D. B., sėdėjusio ant galinės automobilio sėdynės, nėra pagrindo abejoti D. B., E. J. ir L. S. parodymais, kad nukentėjusysis buvo krečiamas elektra, o nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad buvo įjungtas tik degimas, laikytini netiksliais. Kolegija sprendžia įrodyta, jog tokiu būdu skausmas nukentėjusiajam buvo sukeltas ne mažiau nei vieną kartą, nes D. B., E. J. ir L. S. parodymai šioje dalyje yra skirtingi.
  26. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant patikrinti nuteistojo ir jo gynėjo reiškiamas abejones, kad byloje esantis asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas laidas buvo nukirptas ne su nuteistojo automobilyje rastomis žnyplėmis, šie daiktiniai įrodymai buvo apžiūrėti ir atliktas eksperimentas, kurio metu replėmis buvo atkirptas vienas laido galas, maždaug 10 cm ilgio. Nustatyta, kad kirpimo pėdsakai vizualiai skiriasi, todėl skirta ekspertizė. 2017 m. lapkričio 13 d. ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadose nustatyta, kad tirti pateikto laido galai buvo nužnybti įrankiu, turinčiu žnybimo ašmenis. Nustatyti, ar tirti pateikto laido galai buvo nužnybti tuo pačiu įrankiu ir ar tirti pateiktomis replėmis, negalima dėl to, kad pateiktos replės neturi individualizuojančių požymių, tokius pėdsakus galėjo palikti ir kitas su žnybimo ašmenimis įrankis (6 t., b. l. 74-76).Taigi apeliacinės instancijos teisme gauti nauji įrodymai neturi įtakos pirmosios instancijos teisme padarytoms išvadoms dėl tiriamų aplinkybių, tai yra dėl skausmo sukėlimo nukentėjusiajam.
  27. Iš R. B. pateiktų kaltinimų šalintinos aplinkybės, kurios, atlikus įrodymų tyrimą bei vertinimą apeliacinės instancijos teisme, nepasitvirtino.
  28. Remiantis aukščiau aptartais įrodymais, kolegija konstatuoja įrodyta, kad R. B., veikdamas kartu su nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, 2014 m. balandžio 26 d., apie 18.00-19.00 val., miške, esančiame ( - ) k., ( - ), kur nepilnametis asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, iš salono paėmęs laidą prijungė vieną laido neizoliuotą galą prie automobilio variklio užvedimo sistemos, kitą laido neizoliuotą galą laikė priglaudęs prie nukentėjusiojo D. B. kūno (dešinės rankos dilbio), tuomet R. B. pasukus automobilio variklio užvedimo raktelį ir įjungus variklio starterį ne mažiau kaip vieną kartą, privertė D. B. kūnu tekėti elektros srovę, tuo nukentėjusiajam D. B. sukėlė fizinį skausmą.
  29. Pagal nustatytas aplinkybes padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą žmogui smurtaujant. Nukentėjusiojo skundas dėl jam sukelto fizinio skausmo yra paduotas, prokuroras pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1, 3). Pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu, taigi BPK XXX skyriaus, kuris neteko galios 2017 m. liepos 11 d. įstatymu Nr. XIII-626 nuo 2017 m. spalio 1 d., normos netaikytinos.
  30. Kolegija taip pat pažymi, kad dėl galimo kaltinimo keitimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistasis R. B. buvo įspėtas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo padaryta pertrauka, reikalinga pasiruošti gynybai (4 t., b. l. 110). Taigi perkvalifikuojant veiką apeliacinės instancijos teisme pagal kitą BK straipsnį, numatantį švelnesnę atsakomybę, apeliacinio skundo ribos neperžengiamos, BPK 256 straipsnio reikalavimai bei asmens teisė į gynybą nepažeidžiami.
  31. Įrodyta ir tai, kad R. B., žinodamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, yra vaikas, gimęs ( - ), įtraukė nepilnametį asmenį į nusikalstamą veiką, tai yra, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdamas su šiuo nepilnamečiu asmeniu bendrai, tarpusavyje pasiskirsčius vaidmenimis, nurodė nepilnamečiui asmeniui paimti laidą, buvusį R. B. automobilyje „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas ( - ), prijungti vieną laido neizoliuotą galą prie automobilio variklio užvedimo sistemos, kitą laido neizoliuotą galą laikyti prie D. B. kūno (dešinės rankos dilbio), kad R. B. galėtų pats nukentėjusįjį D. B. paveikti elektros srove, ir taip įtraukė nepilnametį asmenį į nusikalstamą veiką.
  32. Ši veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 159 straipsnyje, sudėtį, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistajam buvo žinomas vaiko amžius (BK neapibrėžia vaiko sąvokos, todėl teismų praktikoje priimta vadovautis 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu ratifikuotos 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu, kuriame numatyta, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų, jei pagal taikomą įstatymą pilnametystė nepripažinta anksčiau bei analogiška Vaiko teisių konvencija remiantis 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostata: „vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip“).
Dėl bausmių
  1. Nuteistojo R. B. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 146 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, kuri numato švelnesnę atsakomybę, tuo pačiu keičiantis veikos, numatytos BK 159 straipsnyje, pavojingumui, iš naujo spręstinas bausmių paskyrimo klausimas.
  2. Nuteistasis padarė du nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad viena iš veikų (BK 140 straipsnio 1 dalis) padaryta bendrininkų grupėje. R. B. yra dirbantis, nusikalstamą veiką padarė nebūdamas teistas, kadangi jo atžvilgiu 2013 m. gruodžio 20 d. priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo neįsiteisėjęs. Nusikalstamų veikų padarymo pobūdis, intensyvumas lemia mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Fizinio skausmo sukėlimas nesukėlė pasekmių sveikatai, o vaikas, įtrauktas į nusikalstamą veiką, yra gimęs ( - ), taigi veikos padarymo metu buvo 17 metų ir 9 mėnesių amžiaus.
  3. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. BK 159 straipsnyje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padarytų veikų pavojingumo laipsnį, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į proceso trukmę, R. B. parinktinos laisvės apribojimo bausmės, jų dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.
  4. Paskirtos bausmės esant idealiajai sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). R. B. laikinai sulaikytas nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., išbuvo kardomajame kalinime suėmime nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. (5 t., b. l. 94; 6 t., b. l. 37). Šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Sprendimas konfiskuoti automobilį kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę nekeistinas.
Dėl civilinio ieškinio
  1. Byloje pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys 5000 Lt (1448 eurų) sumai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šias aplinkybes: nukentėjusiajam kaltinamojo R. B. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau sveikata nebuvo sutrikdyta. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė stresą, baimę, į tai, kad nepilnametis vaikas automobiliu, jame esant keturiems asmenims, buvo išvežtas į mišką, ten laikomas ir krečiamas elektros srove, vengiant sunkesnių jo atžvilgiu pasekmių, iš baimės negalėjo net pagalbos pasikviesti, pripažintina, kad nukentėjusysis jautė didelę baimę dėl savo sveikatos, galimai, ir gyvybės, nes nežinojo, ko toliau tikėtis, kaip viskas gali pasibaigti.
  2. Kaip matyti, dalis pareikštų kaltinimų nepasitvirtino, pasitvirtino tik tai, kad D. B. ne mažiau kaip vieną kartą buvo krečiamas elektros srove, taip sukeliant jam fizinį skausmą. Nustatyta, kad konfliktą išprovokavo paties nukentėjusiojo elgesys. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam veikos padarymo metu iki pilnametystės trūko 1 mėnesio. Tokiu būdu priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 200 eurų.

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

10Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:

11R. B. veiką iš BK 146 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

12Už veiką, numatytą BK 159 straipsnyje, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

14Į bausmę įskaityti nuteistojo laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., bei taikant kardomąją priemonę – suėmimą nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. išbūtą laiką, ir konstatuoti, kad nuteistasis R. B. bausmę yra atlikęs.

15Nukentėjusiajam D. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 200 (dviejų šimtų) eurų.

16Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai