Byla 2S-447-590/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, ir atsakovo J. M. priešieškinį ieškovei L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei turto padalijimo, institucija teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys UAB „Vilniaus energija“, AB „Lesto“, UAB „Naujininkų ūkis“, taip pat pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį ieškovei L. M. ir atsakovui J. M. dėl įsiskolinimo už karštą vandenį bei palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimo įvykdymo išdėstymo, kuriuo prašė išdėstyti priteistą J. M. naudai 48 000 Lt dydžio sumą 32 mėnesiams, nustatant, kad per mėnesį bus mokama 1500 Lt. Nurodė, kad minėtu sprendimu priteista iš ieškovės suma yra neproporcinga jos turtinei padėčiai, kadangi ieškovė šiuo metu yra bedarbė, neturi jokio turto, išskyrus du butus, kuriuose gyvena ieškovės vaikai, viena išlaiko pilnametę dukterį, studijuojančią universitete. Pažymėjo, jog dirbdama Vokietijoje gaudavo 480 EUR mėnesinį atlyginimą, kurio vos užtekdavo pragyvenimui, be to, privalo persiųsti dukrai apie 1 500 Lt pragyvenimui ir kitiems mokesčiams. Ieškovės teigimu, esamoje situacijoje protinga išdėstyti iš jos priteistos sumos mokėjimą dalimis.

3Atsakovas atsiliepimo į ieškovės prašymą nepateikė.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-21 nutartimi ieškovės L. M. prašymą atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodė, jog sprendimą vykdytų panaudodama turimas santaupas, sprendė, kad ji gali įvykdyti teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto, kurio preliminari bendra vidutinė rinkos vertė pagal ieškovės pateiktus Nekilnojamojo turto registro išrašus yra beveik 150 000 Lt. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad teismo sprendimo išdėstymas ieškovės prašomam beveik trijų metų laikotarpiui pažeistų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir atsakovo teisėtų lūkesčių principus.

5Atskiruoju skundu ieškovė L. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartyje atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išdėstyti iš jos 2013-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovo naudai priteistų 48 000 Lt mokėjimą 32 mėnesiams motyvuodamas tuo, kad „Ieškovė nurodė, jog sprendimą vykdytų panaudodama turimas santaupas, vadinasi, gali įvykdyti teismo sprendimą <...>.“ Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo prašyme nenurodo konkrečios turimų santaupų sumos. Teismui yra žinoma, kad ieškovė šiuo metu yra užsiregistravusi Darbo biržoje, t. y. yra bedarbė. Be to, iš turimų pinigų (tiek gaunamų pajamų, tiek turimų santaupų bei skolintų lėšų) pareiškėja išlaiko savo pilnametę dukrą: moka už jos mokslą, pragyvenimą (apie 1 500 Lt). Pažymi, jog šiuo metu, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, abiems pareiškėjai priklausantiems butams (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - )) yra pritaikytas areštas, t. y. apribota pareiškėjos disponavimo savo nekilnojamuoju turtu teisė. Dėl to teigti, kad priteistą atsakovo J. M. naudai 48 000 Lt kompensaciją ieškovė galėtų išmokėti pardavus savo nekilnojamąjį turtą, t. y. du butus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 150000 Lt, yra nepagrįsta.

6Atskirasis skundas atmetamas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu priėmė trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“ atsisakymą nuo ieškinio ir bylos nagrinėjimą dėl 1 215,36 Lt išieškojimo nutraukė; ieškovės L. M. ieškinį ir atsakovo J. M. priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką, sudarytą 1986-08-07 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. ( - ), tarp ieškovės L. M. ir atsakovo J. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo L. M. paliko santuokinę pavardę – M.; padalino santuokoje įgytą turtą natūra; ieškovei L. M. natūra priteisė: butą su rūsiu, esantį ( - ), 105 000 Lt vertės; atsakovui J. M. natūra priteisė: automobilį AUDI A6 AVANT, v/n ( - ), 9 000 Lt vertės, ir automobilį F. E., v/n ( - ) 0 Lt vertės; įpareigojo ieškovę L. M. išmokėti atsakovui J. M. 48 000 Lt kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį; nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolės UAB „Naujininkų ūkis“, AB „LESTO“, UAB „Vilniaus energija“ už teikiamas paslaugas butui, esančiam ( - ), yra L. M. asmeninės prievolės; nustatė, kad prievolė UAB „Vilniaus energija“ už suteiktas paslaugas butui, esančiam ( - ), iki santuokos nutraukimo (iki 2013-06-20) po santuokos nutraukimo yra solidari L. M. ir J. M. prievolė; likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014-03-26 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė L. M. 2014-08-05 pateikė teismui prašymą dėl 2013-06-20 sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašė išdėstyti priteistą J. M. naudai 48 000 Lt dydžio sumą 32 mėnesiams, nustatant, kad per mėnesį bus mokama 1 500 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-21 nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Ieškovė L. M., nesutikdama su 2014-08-21 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

9Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18 str., 281 str.). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282 str. - 283 str.) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 str.). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas. Įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus. Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

10CPK 284 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis c. b. Nr. 3K-7-61/2011; 2004-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

11Kaip minėta aukščiau, sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Tam, kad teismui būtų galima spręsti dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimą, skolininkas turi pateikti duomenis apie šio klausimo sprendimo momentu susiklosčiusią jo turtinę padėtį, kad teismas galėtų ją realiai įvertinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė L. M. prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodė, kad ji yra bedarbė, turi du butus, kuriems šiuo metu galioja areštas, viena išlaiko savo pilnametę dukrą, kuri mokosi dieniniame skyriuje. Ieškovės manymu, esamoje situacijoje protinga išdėstyti priteistos sumos išmokėjimą, nustatant, kad priteista J. M. suma (48 000 Lt) turi būti išmokėta per 32 mėnesius, t. y. mokant per mėnesį 1 500 Lt (panaudojant santaupas). Ieškovė, pagrįsdama savo sunkią turtinę padėtį, pateikė teismui pažymą iš Darbo biržos, išrašą iš VĮ Registrų centro, pažymą iš ( - ) universiteto bei išrašą apie gautą atlyginimą darbo Vokietijoje metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės pateikti dokumentai nepagrindžia sunkios ieškovės turtinės padėties. Pažymėtina, jog ieškovė L. M. teismui nepateikė bankų sąskaitų išrašų, patvirtinančių turimas ieškovės lėšas, pažymų, patvirtinančių apie ieškovės turimas bei neturimas sąskaitas kitose kredito įstaigose, taip pat nepateikė duomenų apie gaunamos nedarbo socialinio draudimo išmokos dydį. Be to, ieškovė nurodo, kad sprendimą vykdytų panaudodama santaupas, t. y. ieškovė pripažįsta, jog turi santaupų, tačiau nenurodo, kokia tai suma, nepateikia teismui duomenų, kad ieškovės turimų santaupų nepakanka sprendimui įvykdyti, netaikant sprendimo įvykdymo išdėstymo. Laikytina, jog ieškovė teismui nepateikė visų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie tikrąją ieškovės L. M. turtinę padėtį. Ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, kad negalėtų sumokėti atsakovui J. M. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimu priteistos 48 000 Lt dydžio kompensacijos už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį.

12Be to, iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog ieškovei L. M. nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), taip pat 1 kambario butas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )) (2 t., b. l .35-36, 37-38). Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu butams yra pritaikytas areštas, t. y. apribota pareiškėjos disponavimo savo nekilnojamuoju turtu teisė, todėl ji neturi galimybės priteistą atsakovo J. M. naudai 48 000 Lt kompensaciją išmokėti pardavus savo nekilnojamąjį turtą, t. y. du butus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 150 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nesudarančius pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui. Pažymėtina, jog iš byloje esančių Turto arešto aktų registro išrašų matyti, kad minėtiems butams yra pritaikyti areštai vykdant įsiskolinimų išieškojimus kreditorių UAB „Vilniaus energija“, UAB „Naujininkų ūkis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (2 t., b. l. 61-67). Kaip jau minėta, pati ieškovė pripažino, kad turi santaupų. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad jos turimų santaupų nepakanka turimiems įsiskolinimams minėtiems kreditoriams padengti ir tokiu būdu pasiekti, kad būtų panaikinti butams taikyti areštai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati ieškovė nededa visų įmanomų pastangų, kad butams taikyti areštai būtų panaikinti, o sprendimas būtų įvykdytas, netaikant sprendimo vykdymo išdėstymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto, kurį realizavus galima įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o teismo sprendimo išdėstymas ieškovės prašomam beveik trejų metų laikotarpiui pažeistų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir atsakovo teisėtų lūkesčių principus.

13Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

14Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais motyvais, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-08-21 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai