Byla 2S-1277-390/2017
Dėl teisės ieškovei negrąžinti pinigų atsakovei už bilietus į neįvykusį renginį pripažinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ ieškinį atsakovei S. A. dėl teisės ieškovei negrąžinti pinigų atsakovei už bilietus į neįvykusį renginį pripažinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „Tiketa“ Alytaus rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei S. A., kuriuo prašė pripažinti ieškovei teisę negrąžinti pinigų atsakovei už bilietus į neįvykusį renginį.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Tiketa“ ieškinį atsakovei S. A. dėl teisės ieškovei negrąžinti pinigų atsakovei už bilietus į neįvykusį renginį pripažinimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad ieškinį ieškovė pareiškė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 10-193 pagrindu, kuriuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija nutarė patenkinti vartotojos S. A. reikalavimą, t. y. grąžinti už nesuteiktą paslaugą sumokėtus pinigus (150,00 Eur) už bilietus į renginį, kuris neįvyko, bei įpareigojo UAB „Tiketa“ vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą iki 2016 m. kovo 10 d. Teismas sprendė, kad nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimo priėmimo praėjo daugiau nei metai laiko, nutarimas yra įsigaliojęs ir priverstinai vykdytinas, nes nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškė ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, todėl toks ginčas teisme nenagrinėtinas. Be to, iš ieškinio akivaizdu, kad ieškovė atsakovei nereiškia jokio materialinio teisinio reikalavimo.

8III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Tiketa“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 10-193 yra įsigaliojęs ir priverstinai vykdytinas, todėl toks ginčas teisme nenagrinėtinas. Minėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas buvo priimtas ne 2016 m. vasario 9 d., o 2017 m. vasario 9 d., t. y. buvo priimtas nurodant neteisingą datą. Tai, kad buvo padaryta klaida įrašant datą, patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai. 5.2. Ieškovė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 10-193 gavo 2017 m. vasario 13 d., todėl vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, nepraleidusi 30 dienų termino, pareiškė ieškinį dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, kadangi ieškovė yra bilietų platinimo paslaugą teikiantis asmuo, o ne renginio organizavimo paslaugos teikėjas ir pareigos grąžinti pinigus už bilietus atsakovei neturi. Ieškovei nesikreipus į bendrosios kompetencijos teismą per nustatytą terminą, nutarimas įsigaliotų ir įgautų vykdomojo dokumento galią. Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11Dėl atsisakymo priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį tuo pagrindu, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 10-193, kuriuo ieškovė įpareigota grąžinti atsakovei pinigus už bilietus į renginį, kuis neįvyko, yra įsigaliojęs ir priverstinai vykdytinas, todėl toks ginčas teisme nenagrinėtinas. Apeliantės teigimu, ginčas nagrinėtinas teisme, kadangi ji laiku kreipėsi į teismą, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas buvo priimtas ne 2016 m. vasario 9 d., o 2017 m. vasario 9 d., t. y. buvo priimtas nurodant neteisingą datą. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 10-193 ieškovė UAB „Tiketa“ įpareigota grąžinti atsakovei S. A. pinigus už bilietus į renginį, kuris neįvyko. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 10-454 Dėl techninės klaidos ištaisymo, kuriuo ištaisyta klaida Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 10-193 datoje, t. y. nurodant teisingą nutarimo priėmimo datą – 2017 m. vasario 9 d. Ieškovės ieškinys į Alytaus rajono apylinkės teismą išsiųstas 2017 m. kovo 8 d. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė laiku, kaip tai numato Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, per 30 d. nuo nutarimo priėmimo pareiškė ieškinį dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės pagal atsakovės gyvenamąją vietą Alytaus rajono apylinkės teisme. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į teismą, kompetentingą nagrinėti kilusį ginčą, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, nepagrįstai sprendė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 10-193, kurio priėmimo data yra 2017 m. vasario 9 d., yra įsigaliojęs ir priverstinai vykdytinas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.

12Dėl ieškovės pareikšto reikalavimo Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl pinigų už nesuteiktą paslaugą grąžinimo, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio, ir kuris turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jai teisę negrąžinti pinigų atsakovei už bilietus į neįvykusį renginį, t. y. reiškia reikalavimą dėl teisių pripažinimo CK 1.138 straipsnio 1 punkte numatytu būdu, todėl skundžiamos nutarties argumentas, kad ieškiniu atsakovei nereiškiamas joks materialinis teisinis reikalavimas yra nepagrįstas. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13Kauno apygardos teismo teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti, ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai