Byla 3K-3-109/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š. ir I. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Š. ir I. Š. ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV investicijos“ dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis naudotis nuosavybe ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, nustatančių nekilnojamojo daikto pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus, aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovai D. Š. ir I. Š. prašė įpareigoti atsakovą UAB „Ranga IV investicijos“ per trisdešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo: 1) pašalinti kliūtis (viršutinį vamzdyną) naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis dviem automobilių stovėjimo vietomis, esančiomis automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), plane pažymėtomis P-370 ir P-371 ir sudarančiomis 2/371 dalis šios aikštelės; 2) priteisti nuostolių atlyginimą natūra – 1/371 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, plane pažymėtą P-363, kartu įpareigojant atsakovą pašalinti kliūtis naudotis priteista automobilių stovėjimo vieta (perkabinti priešgaisrinio čiaupo dėžę). Ieškovai nurodė, kad 2006 m. sausio 9 d. jie su atsakovu sudarė buto, butui tenkančios žemės sklypo dalies ir automobilių stovėjimo vietų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią, be kitų daiktų, įsigijo 2/371 dalis automobilių stovėjimo aikštelės (dvi automobilių stovėjimo vietas). Dėl tuo metu vykusių statybos darbų nebuvo galima tinkamai apžiūrėti įsigytų automobilių stovėjimo vietų. 2007 m. kovo 6 d. pastatą pripažinus tinkamu naudotis ieškovai pastebėjo, kad virš ir šalia įsigytų automobilių stovėjimo vietų yra nutiestas vamzdynas, apie kurį iki tol jie nebuvo informuoti. Vamzdynas akivaizdžiai susiaurino bei pažemino įsigytas automobilių stovėjimo vietas, todėl ieškovai faktiškai gali naudotis tik viena automobilio stovėjimo aikštele. Ieškovų įsigytos stovėjimo vietos P-370 plotis yra 2,38 m, aukštis iki vamzdyno – 1,84 m. Stovėjimo vietos P-371 plotis yra 2,55 m, o aukštis iki vamzdyno – 1,82 m. Pravažiavimo plotis iki priešais esančių stovėjimo vietų – 4,98 m. Įvažiavimą į stovėjimo aikštelę P-371 apsunkina siauras pravažiavimas bei priešais esanti siena. Ieškovai nurodė, kad 2007 metų pabaigoje jie atsakovui pareiškė rašytinę pretenziją ir kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas, siekdami išsiaiškinti teisės aktų nustatytus parkavimo aikštelių dydžius ir pločius. Iš gautų atsakymų ieškovai sužinojo, kad, statant automobilius stovėjimo aikštelėje iš abiejų pusių statmenai pravažiavimo atžvilgiu, pravažiavimo plotis turi būti 7 metrai, o stovėjimo vietos parametrai, automobilį statant statmenai pravažiavimo ašies, turi būti ne mažesni kaip 2,5 x 5,0 m (STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 4.1, 4.2 punktai). STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ 36 punkte įtvirtinta, kad automobilių pravažiavimo bei saugojimo vietose vartų aukštis nuo grindų iki labiausiai išsikišančių konstrukcijų, taip pat ir iki įrenginių turi būti ne mažiau kaip 0,2 m didesnis už aukščiausios numatomos laikyti transporto priemonės aukštį, tačiau ne mažesnis kaip 2 m. Ieškovai nurodė, kad jų įsigytos automobilių stovėjimo vietos neatitinka Statybos techninių reglamentų reikalavimų ir ieškovai negali jomis naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovo siūlymas pakeisti ieškovų įsigytas automobilių stovėjimo vietas į kitas ieškovams yra nepriimtinas, nes pasiūlytos vietos taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimų.

6Atsakovas prašė ieškovų reikalavimus atmesti kaip pareikštus praleidus ieškinio senaties terminą ir nenurodžius jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Atsakovo teigimu, apie tai, kad negalės naudotis viena įsigyta stovėjimo aikštele, ieškovai sužinojo 2007 m. vasario 6 d., t. y. nedelsiant po pastato pripažinimo tinkamu naudoti, o į teismą kreipėsi tik 2008 metų kovo mėnesį, taigi praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovui iš ieškovų priteisė bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas nustatė, kad ieškovai praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti, nes apie parkavimo vietų defektus sužinojo iki 2006 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo (sudarant šią sutartį parkavimo vietos jau buvo pastatytos bei visos komunikacijos (vamzdynai) įrengtos). Teismas atmetė ieškovų teiginį, kad jie iki sutarties pasirašymo negalėjo patekti į automobilių stovėjimo aikštelę, kaip prieštaraujantį pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punkto nuostatoms, jog pirkėjas (ieškovas) susipažino su parduodamų daiktų būkle ir neturi jokių pretenzijų, išskyrus tai, kad praėjimo kontrolė neįrengta. Teismas nepasisakė dėl galimybės atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, motyvuodamas tuo, kad ieškovai to neprašė.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė ieškovų 2006 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą iš atsakovo automobilių stovėjimo aikštelės 1/371 dalį (automobilio stovėjimo vietą), plane pažymėtą indeksu P-371, į kitą automobilių stovėjimo aikštelės 1/371 dalį, plane pažymėtą indeksu P-363; įpareigojo atsakovą iš stovėjimo aikštelės dalies, pažymėtos indeksu P-363, perkelti priešgaisrinio čiaupo dėžę į kitą šiam įrenginiui tinkančią vietą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

11Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Nustačiusi, kad pirkimo–pardavimo sutartyje automobilių stovėjimo aikštelės būklė nurodyta „nebaigta statyti“ ir kad prie sutarties nepateikta jokios informacijos apie parkavimo vietų parametrus, teisėjų kolegija pripažino pagrįstais ieškovų teiginius, jog jie apie automobilių stovėjimo vietų P-370 ir P-371 neatitiktį paskirčiai sužinojo tik po to, kai pastatas su automobilių stovėjimo aikštele buvo pripažintas tinkamu naudoti. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliantų reikalavimu nagrinėjamam ginčui taikyti CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus normas, reglamentuojančias vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus, tačiau nurodė, kad bet kuriuo atveju atsakovas turėjo elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). Iš byloje esančio teismo ekspertizės akto teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas, siekdamas gauti maksimalų pelną sumažindamas aikštelių plotą, pažeisdamas STR 2.06.01:1999 reikalavimus bei pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir suvaržydamas ieškovų galimybę ateityje statyti didesnių gabaritų transporto priemonę, elgėsi nesąžiningai. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovai negalėjo įvertinti įsigyto daikto naudojimo ypatumų tol, kol nepradėjo statyti automobilių įsigytose stovėjimo vietose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naudojimąsi automobilio stovėjimo vieta P-371 apsunkina įrengti vamzdynai, kurių pašalinti negalima, nes patalpos eksploatuojamos pagal paskirtį, sprendė, jog ieškovų reikalavimas pagal faktines bylos aplinkybes gali būti tenkinamas iš dalies vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi. Ieškovų prašymą priteisti nuostolių atlyginimą natūra teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu, nes tokio nuostolių atlyginimo būdo nenustatyta įstatyme. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl senaties termino naikintinas kaip neteisėtas ir ieškinio reikalavimas CK 1.5 straipsnio, 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu tenkintinas iš dalies, pakeičiant ieškovų 2006 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovo įsigytą 1/371 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu P-371, į kitą 1/371 dalį, plane pažymėtą indeksu P-363. Kadangi automobilių stovėjimo vietoje P-363 įrengta priešgaisrinio čiaupo dėžė faktiškai sumažina jos plotį, tai teisėjų kolegija įpareigojo atsakovą perkelti šią dėžę iš automobilio stovėjimo vietos P-363 į kitą tinkamą vietą.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovai D. Š. ir I. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: įpareigoti atsakovą per trisdešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti kliūtis (viršutinį vamzdyną) naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis automobilių stovėjimo vietomis, plane pažymėtomis indeksais P-370 ir P-371; nuostolių atlyginimo natūra forma priteisti ieškovams iš atsakovo automobilio stovėjimo vietą, plane pažymėtą P-363, kartu įpareigojant atsakovą pašalinti kliūtis (priešgaisrinio čiaupo dėžę) naudotis šia stovėjimo vieta. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kasatorių įsigytą automobilių stovėjimo vietą į kitą, nusprendė dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas. Taip teismas pažeidė CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą bei 265 straipsnio 2 dalį. Tai yra teismo sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio prasme. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ex officio pritaikė vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių pirkėjo teisių ir nesant kasatorių valios pakeitė jiems nuosavybės teise priklausančią automobilio stovėjimo vietą P-371 į P-363. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu naudotis CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009).

152. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas 2006 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu kasatorių įgytą nuosavybės teisę (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pažeidė nuosavybės teisę reglamentuojančias Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.39 straipsnio 1 dalies, 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.

163. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įstatyme nenustatyta galimybės reikalauti nuostolių atlyginimo natūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis tiek bendraisiais teisių gynimo būdais, tiek specialiaisiais (pvz., nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje), tiek ir derindamas juos tarpusavyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo nustatytas ir pripažintas kasatorių civilinių teisių pažeidimas dėl atsakovo kaltės. Tai lemia atsakovo sutartinę atsakomybę (pirkimo–pardavimo sutarties 4.5 punkte įtvirtinta sutartinė pardavėjo atsakomybė dėl parduoto daikto trūkumų, įstatyminė pardavėjo atsakomybė nustatyta CK 6.333 straipsnio 1 dalyje). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, be kitų gynimo būdų, ir priteisdamas įvykdyti pareigą natūra. Aiškinant CK 1.138 straipsnio, 6.213 straipsnio 2 dalies ir 6.214 straipsnio nuostatas, teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra suprantama plačiai ir atsiranda ne tik tada, kai prievolė neįvykdyta, bet ir tada, kai ji įvykdyta netinkamai, kaip yra nagrinėjamoje byloje. CK 6.281 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje žalos atlyginimo būdą ir dydį, taip pat nustatyta žalos atlyginimo natūra galimybė.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Ranga IV investicijos“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

181. Kasatoriai ieškiniu prašė priteisti automobilio stovėjimo vietą P-363. Iš tokio reikalavimo aišku, kad jie siekė, jog būtų sudarytos galimybės nekliudomai naudotis dviem aikštelėmis automobiliams statyti, t. y. kad pardavėjas įvykdytų tai, ko pirkėjas pagrįstai tikėjosi sudarydamas sutartį. Toks kasatorių reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, nepaisant to, kad kasatoriai šį reikalavimą grindžia nuostolių atlyginimo institutu. Tai, kad tikrasis kasatorių tikslas yra gauti tinkamą prievolės įvykdymą natūra, patvirtina ir aplinkybės, jog jie atsisakė (nereikalavo) kitų specialiųjų pirkėjo teisių gynimo būdų – kainos sumažinimo ar sutarties atsisakymo bei sumokėtos prekių kainos grąžinimo (CK 6.334 straipsnio 2, 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kasatorių įsigytą automobilių stovėjimo aikštelę P-371 į labiau jų poreikius atitinkančią aikštelę P-363, tinkamai įvertino susiklosčiusius šalių teisinius santykius ir teisingai kvalifikavo kasatorių ieškinio reikalavimą kaip reikalavimą įvykdyti prievolę natūra (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ne kaip nuostolių atlyginimą. Tik teismas, o ne ginčo šalys, turi prerogatyvą parinkti ir taikyti tokias teisės normas, kurios reglamentuoja ieškinio reikalavimą ir susiklosčiusį šalių santykį. Taigi kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad teismas priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kurio nebuvo pareikšta. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir užkerta kelią kasatoriams nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

192. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, teisingai konstatavo, kad daikto trūkumų (vamzdynų) pašalinti technologiškai neįmanoma, nes patalpos yra eksploatuojamos pagal paskirtį, todėl pirkėjo teisių gynimo būdas, nustatytas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte (teisė reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti), objektyviai negali būti taikomas. Dėl to teismas pagrįstai atmetė kasatorių reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti trūkumus.

203. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuostolių atlyginimo natūra CK nenustatyta. Prievolės įvykdymas natūra ir nuostolių atlyginimas yra du atskiri (savarankiški) pažeistų teisių gynimo būdai, kurių turinys yra skirtingas (CK 1.138 straipsnis), t. y. prievolės įvykdymas natūra nelaikytinas nuostolių atlyginimo būdu. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala, įvertinta pinigais, t. y. turinti piniginę išraišką, vadinama nuostoliais. Sistemiškai vertinant CK 6.213, 6.214, 6.60 ir 6.249 straipsnių nuostatas, akivaizdu, kad nuostolių vertinė išraiška įmanoma tik pinigais, bet ne konkrečiu daiktu.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl nekilnojamojo daikto pirkėjo teisių gynimo būdų pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį

24Teisės subjektams – fiziniams bei juridiniams asmenims – dalyvaujant civilinėje apyvartoje, atsiranda įvairūs turtinio ir neturtinio pobūdžio jų santykiai, kurie, reglamentuoti teisės normų, vadinasi prievoliniais teisiniais santykiais. Pagal bendriausią prievolės sampratą prievolė suprantama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Civilinėje teisėje asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, vadinami sandoriais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Labiausiai paplitusi sandorių rūšis yra sutartys. Sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Taigi vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų yra sandoriai, iš kurių plačiausiai paplitęs pagrindas – sutartys. Tiek sandoris, tiek sutartis yra laisvos asmens valios aktas, asmens laisvės ir autonomijos pasireiškimas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmenų ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principus. Asmenys, sudarydami sutartis, visų pirma įgyvendina savo teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai tiesiogiai atspindi Justiniano teiginį obligatio est iuris vinculum (prievolė yra teisiniai pančiai). Šalių sudaryta sutartis turi būti tinkamai ir sąžiningai vykdoma. Įstatyme draudžiama šaliai vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, nebent tai būtų iš anksto susitarta sutartyje arba tokia galimybė būtų numatyta įstatyme. Prievolės, sutarties neįvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Pagal įstatymą sutarties neįvykdymu laikomas ne tik bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, bet ir netinkamas prievolės įvykdymas (CK 6.205 straipsnis).

25Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo pažeistų teisių gynimą siejo su atsakovo padarytu šalių sudarytos 2006 m. sausio 9 d. nekilnojamojo daikto (buto, butui tenkančios žemės sklypo dalies ir automobilių stovėjimo vietų) pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimu, t. y. automobilių stovėjimo vietų neatitiktimi STR 2.06.01:199 4.1 ir 4.2 punktų bei STR 2.02.08:2005 36 punkto reikalavimams.

26Įstatymas, suteikdamas teisę, duoda ir jos gynimo įrankį, t. y. kur teisė, ten ir jos gynyba (lot. ubi ius, ibi remedium). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė parduoto daikto trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; arba kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; arba kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jeigu buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Taigi teisė pasirinkti konkretų pažeistos teisės gynimo būdą suteikta pirkėjui. Vis dėlto tuo atveju, jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis negali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, jeigu sutartinę prievolę įvykdyti neįmanoma teisiškai (CK 6.213 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Vienas iš tokių atvejų tiesiogiai reglamentuojamas CK 6.399 straipsnyje. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytais pirkėjo teisių gynimo būdais, išskyrus teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Pastaroji nuostata aktuali sprendžiant ieškovų prašomą priteisti papildomą automobilių stovėjimo vietą natūra kaip kompensaciją už sutarties pažeidimą.

27Dėl ieškovo teisės pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą

28Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas ne tik dėl to, kad įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovo teisės. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą būtinųjų sąlygų yra reikalavimas ieškinyje nurodyti ieškinio dalyką – ieškovo reikalavimą, kuris per teismą yra adresuojamas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savo ruožtu teisė keisti ieškinio dalyką yra dispozityvi ir absoliuti ieškovo teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teismas įpareigotas ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Siekdamas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, teismas turi teisę, kartu ir privalo įgyvendinti taikinimo procedūras (CPK 231 straipsnis, 249 straipsnio 1 dalis), tačiau teismui nesuteikta teisės, išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis (pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalyse, 405, 417, 418 straipsniuose), keisti ieškinio dalyką ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus.

29Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė teismą apginti jų pažeistas teises, susijusias su iš atsakovo nupirktų automobilių stovėjimo vietų pažeidimų pašalinimu ir kompensavimu. Aplinkybė, kad automobilių stovėjimo vietos yra automobilių stovėjimo aikštelėje, reiškia, jog ieškovai pripažintini šio nuosavybės objekto bendraturčiais su kitais savininkais, kartu ir su atsakovu, tačiau tai nesuteikia teisės teismui nustatinėti kitokią, negu šalys buvo susitarusios bei įregistravusios viešame registre, naudojimosi automobilių stovėjimo vietomis tvarką (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis), kurios pakeitimo klausimo ieškovas apskritai nekėlė. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo, ieškovams to neprašant, buvo pakeista ieškovų nuosavybės teise turima automobilių stovėjimo vieta, yra priimtas tokiu klausimu, dėl kurio reikalavimo apskritai nebuvo pareikšta, o pareikšti reikalavimai, tarp jų ir dėl naudojimosi įsigytomis automobilių stovėjimo vietomis trukdžių pašalinimo, teismo nenagrinėti ir neišspręsti.

30Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal padarytų procesinių pažeidimų pobūdį yra pagrindas pripažinti, jog apygardos teismo sprendime neatskleista bylos esmė ir neišspręsti byloje pareikšti reikalavimai (CPK 360 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas); kadangi šie pažeidimai padaryti apeliacinės instancijos teisme, tai byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus bei nurodytus trūkumus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų,... 5. Ieškovai D. Š. ir I. Š. prašė įpareigoti atsakovą UAB „Ranga IV... 6. Atsakovas prašė ieškovų reikalavimus atmesti kaip pareikštus praleidus... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad ieškovai praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovai D. Š. ir I. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kasatorių įsigytą... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas 2006 m. sausio 9 d.... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įstatyme... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Ranga IV investicijos“... 18. 1. Kasatoriai ieškiniu prašė priteisti automobilio stovėjimo vietą P-363.... 19. 2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes,... 20. 3. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuostolių... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl nekilnojamojo daikto pirkėjo teisių gynimo būdų pagal CK 6.334... 24. Teisės subjektams – fiziniams bei juridiniams asmenims – dalyvaujant... 25. Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo pažeistų teisių gynimą siejo su... 26. Įstatymas, suteikdamas teisę, duoda ir jos gynimo įrankį, t. y. kur teisė,... 27. Dėl ieškovo teisės pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą... 28. Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę... 29. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė teismą apginti jų pažeistas teises,... 30. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal padarytų... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...