Byla 2-1427-302/2018
Dėl sprendimų viešame konkurse panaikinimo, trečiasis asmuo – A. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Automera“ ir Rolando Karaliaus individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Automera“ ir Rolando Karaliaus individualios įmonės ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų viešame konkurse panaikinimo, trečiasis asmuo – A. B.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) vykdė atvirą konkursą „Valstybei perduotų transporto priemonių, jų dalių bei detalių pardavimo ir transporto priemonių, kuriose nepažeidžiant laikančiųjų gamyklinių konstrukcijų buvo įrengtos slėptuvės kontrabandiniams kroviniams gabenti, sutvarkymo (utilizavimo) paslaugų viešasis pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas).
  2. Ieškovės UAB „Automera“ ir Rolando Karaliaus individuali įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos panaikinti atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2018 m. gegužės 25 d. rašte Nr. (3.20.-41) RV-349 pateiktą sprendimą pripažinti tiekėjos A. B. Pirkimo objekto 3 dalyje pateiktą pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus; pripažinti tiekėjos A. B. Pirkimo objekto 3 dalyje pateiktą pasiūlymą neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų ir jį atmesti; nustatyti pasiūlymų eilę, kurioje pirmąja eile nurodyti UAB „Automera“; pripažinti UAB „Automera“ pasiūlymą kaip ekonomiškai naudingiausią ir pagrįstai laimėjusį Pirkimo objekto 3 dalyje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties su Pirkimo objekto 3 dalies laimėtoju iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas, nes šalių sugrąžinimas į prieš tai buvusią padėtį dėl atliktų paslaugų, sudarytų sutarčių, įdarbintų asmenų, taptų komplikuotas bei galėtų turėti tiesioginės įtakos ūkio subjektų, dalyvausiančių naujame viešajame pirkime, interesų pažeidimui.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovių prašymo netenkino.
  2. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju ieškovių argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami – ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu. Vis dėlto, spręsdamas dėl antrosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimo teismas, įvertinęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvus, konstatavo, jog ieškovės nepateikė racionalių argumentų pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Nors laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovėms, tačiau jos šias neigiamas finansines pasekmes galėtų pašalinti reikšdamos ieškinį dėl žalos atlyginimo.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovės UAB „Automera“ ir Rolando Karaliaus individuali įmonė atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Iš bylos duomenų matyti, kad neuždraudus atsakovei sudaryti Pirkimo sutarties ji bus sudarytą su trečiuoju asmeniu, kuris jos vykdymui turės pasisamdyti papildomus darbuotojus, įsigyti papildomą techniką, sudaryti draudimo ir turto apsaugos sutartis bei patirti kitas išlaidas, kurios, ieškinį tenkinus, turės būti jam atlygintos. Be to, vėliau laimėtojomis pripažinus ieškoves, trečiojo asmens saugojami automobiliai turės būti atgabenti į ieškovių valdomas stovėjimo aikšteles, kas taip pat sukels papildomas išlaidas atsakovei.
    2. Perkamos paslaugos yra nedalomos ir iki sprendimo šioje byloje priėmimo didelė jų dalis gali būti įvykdyta, kas šalių grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią padėtį padarytų nebeįmanomu.
    3. Ieškiniu dėl žalos atlyginimo nebūtų apgintos ieškovių teisės bei užtikrintas interesas sudaryti Pirkimo sutartį.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų byloje yra pagrįsta ir teisėta.
  2. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).
  3. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nustatyti ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės organizuojamo Pirkimo objektas – valstybei perduotų transporto priemonių, jų dalių bei detalių pardavimo ir transporto priemonių, kuriose nepažeidžiant laikančiųjų gamyklinių konstrukcijų buvo įrengtos slėptuvės kontrabandiniams kroviniams gabenti, sutvarkymo (utilizavimo) paslaugos (Pirkimo sąlygų 1.2 p.). Pirkimas pagal paslaugų teikimo teritorijas suskirstytas į 5 dalis (Pirkimo sąlygų 1.5 p). Ginčas byloje kilo dėl atsakovės priimtų sprendimų trečiojoje pirkimo dalyje.
  5. Ieškovės kreipėsi į teismą ginčydamos perkančiosios organizacijos sprendimą laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį, nurodo, kad jo pasiūlyta kaina yra neįprastai maža ir netgi nereali, o paslaugos už tokią kainą negalės būti suteiktos. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pirmosios instancijos teismas, nekonstatavęs egzistuojant vienai iš jų taikymui būtinų sąlygų, šio prašymo netenkino.
  6. Byloje nesant ginčo, kad ieškovių ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako. Teismas viešųjų pirkimų bylose, vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar pasunkėjimą, be kita ko turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu (CPK 4237 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis.
  7. Nors šiuo atveju iš esmės sutiktina su apeliantėmis, kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau priėmus joms palankų teismo sprendimą, tiek jos, tiek ir atsakovė patirtų tam tikrų nepatogumų bei nuostolių, vien ši aplinkybė savaime nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tokio pobūdžio ginče. Aukščiau šioje nutartyje paminėtas Pirkimo objektas neabejotinai yra svarbus visuomenei ir valstybei, o nepertraukiamas perkamų paslaugų teikimas užtikrina stabilumą bei tvarką konkrečioje valstybės reguliuojamoje srityje. Iš pačių ieškovių į bylą pateiktų 2015 m. birželio 2 d. sudarytų šių paslaugų teikimo sutarčių matyti, kad jų galiojimas turėjo baigtis 2018 m. birželio 2 d. Informacijos, jog šios sutartys būtų pratęstos ar atsakovė būtų sudariusi kitas sutartis, pagal kurias paslaugos būtų teikiamos šiuo metu, byloje nėra. Todėl laikytina, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė nepertraukimam paslaugų teikimui, ir būtent jį, o ne sąžiningą tiekėjų varžymąsi, yra pagrindas užtikrinti.
  8. Taip pat pažymėtina, kad ieškovių teiginiai, neva trečiajam asmeniui įvykdžius dalį sutarties, jos nebūtų suinteresuotos (joms nebūtų naudinga) vykdyti kitą dalį, yra nepagrįsti. Teismui pritarus ieškovių ieškinyje pateiktiems argumentams bei esant sudarytai Pirkimo sutarčiai su trečiuoju asmeniu, ši sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia bei organizuojamas naujas viešasis pirkimas naujam terminui, o ne tęsiama anksčiau sudaryta sutartis. Todėl šia prasme ieškovių interesai nebūtų pažeisti. Tuo tarpu ieškinys dėl žalos atlyginimo, nors ir nėra lygiavertis ieškovių siekiamiems tikslams, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra viena iš priemonių ieškovių satisfakcijai.
  9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai