Byla 2A-714-544/2014
Dėl trukdymų pašalinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės ir Birutės Jonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-114-911/ 2014 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Z. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiens savarankiškų reikalavimų, A. B., A. N., Vytautui J. V. dėl trukdymų pašalinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę Z. B. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti akliną vidaus nuotakyno užsikimšimą jos namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 21-22). Ieškovė ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2011-08-05 nusipirko namo (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto dalį. Ankstesnio savininko neprašė parodyti vidaus nuotekų tinklų projekto ir jis jo neturėjo. Vidaus nuotekų tinklų projekto neturi ir ji. Iki 2012 m. spalio pabaigos namo dalimi naudojosi be trukdymų, o nuo lapkričio mėnesio namo dalyje negyveno. 2012-02-08 B. įsigijo kitą namo pirmo aukšto dalį ir ją 2012 m. pabaigoje pradėjo remontuoti. Pas notarę ji pasirašė sutikimą dėl namo rekonstrukcijos, o 2012 m. lapkričio pradžioje gavo iš B. pranešimą, kad jie darys kanalizacijos vamzdžių remontą. Sureagavusi į faktą dėl kanalizacijos vamzdžių keitimo, 2012-11-05 sukvietė komisiją, kurioje dalyvavo S. A., jos sūnus R. V. ir kiti asmenys. Visi buvo nuėję į virš jos esančias patalpas, kuriose gyvena A. N., matė, kad jai veda kanalizacijos vamzdžius, Z. B. leidimu apžiūrėjo ir jos patalpas. Nurodė, kad A. N. jos neprašė leisti per savo dalį įrengti kanalizacijos stovą. Nurodė, kad dėl kanalizacijos užkimšimo iš karto į teismą nesikreipė, nes rašė raštą B., kreipėsi į įvairias institucijas. Kadangi su atsakove yra namo bendrasavininkės, tai kartu naudoja bendrą vidaus nuotekų tinklų sistemą. Jos užsakymu AB „Panevėžio butų ūkis“ negalėjo atlikti nuotekų šalinimo nuotakyno plovimo, nes valant vamzdyną fekalijų judėjimo kryptimi iš vonios patalpos kanalizacijos valymo įrankis 7 metru atstumu užstrigo. UAB „Aukštaitijos vandenys“ informavo, kad avarijos priežastis yra aklinas vidaus nuotakyno užsikimšimas atsakovės Z. B. namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje. Tačiau atsakovė į šią informaciją nekreipia dėmesio ir atsisako pašalinti akliną vidaus nuotakyno užsikimšimą jos namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje, o dėl to ji negali naudotis nuotekų sistema ir atlikti buities darbų.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-06-25 sprendimu ieškinį atmetė. Iš įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ir byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė neteisėtai užsandarino vidaus nuotakyną savo namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje. Ieškovė notarine tvarka sutiko su atsakovu numatoma atlikti rekonstrukcija, tame tarpe – vamzdyno keitimu, apie vamzdyno tvarkymo darbus ieškovė buvo informuota, bendradarbiauti su bendrasavininkiais atsisakė, nors šie išnaudojo visas galimybes bandydami suderinti bendrasavininkų interesus ir valią bei siekė visiems priimtiniausio sprendimo būdo. Vidaus nuotekų tinklų projektų šalys neturi. Todėl teismas pripažino, kad atsakovė nepažeidė ieškovės teisių. 2014-06-05 vietos apžiūros metu ieškovei priklausančioje namo dalyje buvo leidžiamas vanduo, tačiau jis kažkur nubėgo, nei vonioje, nei tualete, nei kriauklėje vanduo į viršų nekilo.

6Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti minėtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, nes skundžiamasis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė LR Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų taisyklių „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių" 9.4 punktą bei LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymo Nr. 172 „Dėl vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių" 2.7 punkto reikalavimus. Vykdant šių taisyklių reikalavimus atsakovė privalo ne rečiau kaip kartą per dvejus išplauti nuotekų šalinimo įrenginius ir juos pastoviai prižiūrėti, be to, abonentas privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams (įsigijusiems teisę į namo dalį) prisijungti prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo, vartoti geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų sistema. Dėl aklino vidaus nuotakyno užsikimšimo negalėjo šių pareigų įvykdyti ir naudotis nuotekų sistema. Todėl buvo priversta kreiptis į teismą dėl įpareigojimo, kad atsakovė savo lėšomis atliktų savo namo dalyje nuotekų tinklo remonto ir gedimo šalinimo darbus. Nurodo, kad teismas turėjo įvertinti visus įrodymus, esančius byloje, kurie patvirtina ieškovės išdėstytas aplinkybes: AB „Panevėžio butų ūkis", UAB „Aukštaitijos vandenys" raštus ir pažymas, planus apie vandens ir nuotekų tinklus ir jų priklausomybės ribas, mokėjimo kvitus už vandenį ir nuotekas, foto nuotraukos, liudytojo V. parodymus šioje byloje ir baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-00746-13 esančius A. B., G.J. paaiškinimas, V. A., A. B. apklausos protokolus. Mano, jog šių įrodymų visumos pagrindu teismas turėjo konstatuoti, kad buvo ir yra aklinas vidaus nuotakyno užsikimšimas atsakovės Z. B. namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Z. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, teismas visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai įvertino visus įrodymus, dėl įrodymų bei jų vertinimo išsamiai pasisakė teismo sprendime. Priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas, teisingas, nepažeidžiantis jokių įstatymų reikalavimų, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.

8Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Pagal teismų praktiką atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja.

9Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, jog ieškovei A. V., atsakovei Z. B. ir trečiajam asmeniui A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 52-57). Ieškovei A. V. nuosavybės teise priklauso 37/100 dalis, atsakovei Z. B. - 23/50 dalis, o A. N. - 17/100 dalis minėto gyvenamojo namo. Su ieškove 2011-08-09, su atsakove – 2013-02-26 yra sudarytos atskiros geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys (1 t., b. l. 19-23, 64-66). Nustatyta, kad pagal ieškovės prašymą 2013-05-21 AB „Panevėžio butų ūkis“ vykdė kanalizacijos valymą minėtame name. Iš UAB „Panevėžio butų ūkis“ 2013-05-23 rašto Nr. 2-392 matyti, kad darbuotojai paslaugos atlikti negalėjo, nes valant vamzdyną fekalijų judėjimo kryptimi iš vonios patalpos kanalizacijos valymo įrankis 7 m. atstumu užstrigo, o valymas iš šulinėlio prieš fekalijų tekėjimo kryptį taip pat rezultatų nedavė (t. 1, b. l. 9-11).

10Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jos ieškinys dėl trukdymų pašalinimo. Ieškovės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai), nes nevertino visų byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių buvusio ir esamo aklino vidaus nuotakyno užsikimšimo atsakovės Z. B. namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje, dėl ko ji negalėjo naudotis nuotekų sistema. Šie argumentai teisėjų kolegijos laikomi nepagrįstais. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažintos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutaris civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šios teismų praktikos laikėsi ir nuo jos vertindamas įrodymus nenukrypo.

11Iš byloje surinktų įrodymų visumos, skundžiamo teismo sprendimo išvadų, argumentų ir motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo, tyrė ir vertino visų byloje esančių įrodymų, tame tarpe – ir tų, kuriuos apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, visetą, jų patikimumą, atitikimą tarpusavyje ir su kitais įrodymais. Ieškovė tuos pačius faktinius duomenis dėsto ir aiškina ne įrodymų visumoje, bet sau palankia linkme ir nenurodo, koks konkrečiai byloje esančių įrodymų turinys įvertintas netinkamai. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti kitaip, nei jų įrodomąją reikšmė vertina ieškovė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantys įrodymai teismo įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 177-185 straipsniuose, ir kad teismo išvados tais įrodymais nepagrįstos.

12Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosis instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovė neteisėtai užsandarino vidaus nuotakyną savo namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje. Apie vamzdyno tvarkymo darbus ieškovė buvo informuota, bendradarbiauti su bendrasavininkais atsisakė. Teismas, vertindamas užsandarinimo vidaus nuotakyno atsakovės namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje fakto įrodytinumą, rėmėsi ieškovės, atsakovės, trečiojo asmens A. B., trečiojo asmens A. N. atstovės paaiškinimais, liudytojų B. Č., R. V., A. Z. parodymais bei rašytinė bylos medžiaga. Nagrinėjamoje byloje neginčijamos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė Z. B. su sutuoktiniu A. B., prieš įsigydami namo (duomenys neskelbtini) dalį, 2012-01-23 sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį bei susitarė su šio turto bendrasavininkėmis A. V. ir A. N., kad jos neprieštaraus, jog Z. B. su sutuoktiniu rekonstruotų gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61-62). Bendrasavininkių 2012-02-08 sutikimas buvo pasirašytas bei patvirtintais pas notarą (1 t., b. l. 63). Dėl rekonstrukcijos atlikimo buvo tartasi su gyvenamojo namo bendrasavininkėmis, buvo aptarta, kas planuojama daryti, akcentuotas vamzdyno keitimas ir kiti darbai. Todėl tik gavę bendrasavininkių sutikimą dėl rekonstrukcijos darbų atsakovė su sutuoktiniu sudarė minėtos namo dalies pirkimo-pardavimo sandorį. Iš bylos duomenų matyti, kad vėliau, iškilus bendraturčių ginčams dėl žemės (baudžiamosios bylos lapas 12, 13), nutrūko jų bendradarbiavimas ir kitais klausimais, nors, pagal pateiktus įrodymus, labiau tikėtina, kad atsakovė ir tretysis asmuo siekė bendradarbiavimo su ieškove, bandė kalbėtis ir tartis dėl bendrai valdomo turto, tame tarpe – ir dėl vamzdynų ketimo, klausimų išsprendimo bendru sutarimu.Tai patvirtina ieškovei registruotu paštu išsiųstas pranešimas, kuriame A. N. ir Z. B. informavo ieškovę, kad iki 2012-11-10 bus pašalinta susidėvėjusi ir avarinę būklę kelianti vamzdyno dalis (iki ieškovei priklausančios pastato dalies), kuri buvo paklota 1972 m. ir nuosavybės teise priklauso A. N. ir Z. B., vidinėje gyvenamojo namo dalyje. Ieškovei pasiūlyta iškilus klausimams kreiptis į bendrasavininkes (1 t., b. l. 8). Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog 2012-11-01 pranešimą ieškovė gavo, nes pripažįsta, kad dėl jo aptarimo 2012-11-05 sušaukė susirinkimą. Todėl apeliantė nepagrįstai tvirtino, kad atsakovė jai nepranešė apie avarinės būklės vamzdžių keitimą ir siūlymą tuo klausimu bendradarbiauti (2 t., b. l. 85-86, baudžiamosios bylos Nr. 45-1-00746-13, b. l. 18-25). Byloje nenustatyta, jog ieškovė būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl nuotekų vamzdynų remonto. Priešingai, apeliantė nepaneigė atsakovės, trečiųjų asmenų tvirtinimo, jog ji sakė, kad turi savo atskirą nuotekų sistemą, todėl atsakovės vykdomi nuotekų sistemos rekonstrukcijos darbai jos neliečia. Pažymėtina, jog dėl tos pačios priežasties, kad turi savo atskirą nuotakų sistemą, ieškovė nesutiko, kad A. N. nuotekų vamzdis jungtųsi prie jos namo dalyje esančios nuotekų sistemos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie jų gyvenamojo namo dalyse esantį vidaus nuotekų tinklų projektą. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidaus nuotekų tinklų projekto neturi ir UAB „Aukštaitijos vandenys" (t. 2, b.l. 44). Todėl liko neįrodyta, dėl kokios priežasties ir kuriam iš savininkų priklausančioje nuotekyno dalyje UAB „Panevėžio butų ūkis“ darbuotojai negalėjo atlikti mokamos kanalizacijos valymo paslaugos (1 t., b. l. 9). Svarbi aplinkybė ginčo atveju yra tai, kad 2014-06-05 teismo atliktos vietos apžiūros metu ieškovei priklausančioje namo dalyje ilgą laiką buvo leidžiamas vanduo, jis bėgo ir nubėgo, nei vonioje, nei tualete, nei kriauklėje vanduo į viršų nekilo (t. 2, b.l. 121-122). Vadinasi, geriamas vanduo ieškovei patenka ir namo dalyje nuotekynas nėra užsikimšęs. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog dėl aklino vidaus nuotakyno užsikimšimo ieškovė negalėjo naudotis nuotekų sistema bei laikytina neįrodytu, kad yra pažeistas LR Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų taisyklių „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių" 9.4 punktas, taip pat LR statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų „Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ 2.7 p. numatantis, kad privataus namo ar jo dalies savininko pareiga yra nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams naudotis nuotekų sistema. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė išnaudojo visas galimybes bandydama suderinti bendrasavininkų interesus ir valią, siekė visiems priimtiniausio sprendimo būdo, o atsakovės padarytas ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas patikimais ir objektyviais įrodymais neįrodytas (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 326 str. 1 d.1 p.,

Nutarė

14Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai