Byla e2A-381-392/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. D., prašydama priteisti iš atsakovės 115,85 Eur negrąžinto kredito, 16,80 Eur kredito mokesčio, 344,03 Eur palūkanų, 11,94 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BnP Finance, AB iš atsakovės I. D. 115,85 Eur negrąžinto kredito, 16,80 Eur kredito mokesčio, 52,65 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 185,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. gruodžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 51,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė ir pirminė kreditorė UAB „Credit day“ 2014 m. balandžio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią UAB „Credit day“ suteikė atsakovei 115,85 Eur dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. 2016 m. lapkričio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Credit day“ perleido ieškovei teises į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą.
  3. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovės ir pirminės kreditorės sudaryta vartojimo sutartis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 115,85 Eur negrąžintas kreditas, ir 16,80 Eur kredito mokesčio.
  4. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 117,61 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Teismas nusprendė, kad prašoma priteisti palūkanų suma (344,03 Eur) yra nepagrįstai didelė, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažino iki 0,05 procento per dieną, už pradelstą laiką.
  5. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas ieškovės prašymo dėl delspinigių priteisimo netenkino. Nurodė, kad neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą 185,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. gruodžio 27 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisė 51,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Ieškovė (apeliantė) BnP Finance, AB apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimų palūkanų ir priteisti BnP Finance, AB iš atsakovės 344,30 Eur mokėjimo palūkanų; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti BnP Finance, AB iš atsakovės 11,94 Eur delspinigių; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti BnP Finance, AB iš atsakovės 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už ieškinio parengimą; 4) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti BnP Finance, AB iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo prašomas priteisti palūkanas. Ieškovė prašo priteisti ne kompensuojamąsias (netesybos), o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurioms netaikomas teismo pritaikytas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. dydis. Apeliantės nuomone, palūkanos turėjo būti priteistos nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2014 m. gegužės 30 d.) iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016 m. lapkričio 23 d.), t. y. 909 dienas ir turėjo būti taikomas ne 0,05 proc. palūkanų už pradelstą dieną, o sutartyje numatytas 117,61 proc. metinių palūkanų dydis.
    2. Apeliantė nurodė, kad atsakovė laiku neatsiskaitė ir negrąžino kredito, todėl turi pareigą mokėti sutartyje numatytas palūkanas. Pagal sutartį palūkanų norma – 117,61 proc. nuo termino įvykdyti prievolę iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, atsakovė vėlavo atsiskaityti 909 dienas, atitinkamai turi pareigą sumokėti 344,03 Eur mokėjimo palūkanų. Tokia palūkanų norma, atsižvelgiant į pradelstą atsiskaityti laikotarpį, nepažeidžia teisingumo ir protingumo principų, užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
    3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl delspinigių įskaitymo į kompensuojamąsias palūkanas. Pažymi, jog prašo priteisti 11,94 Eur delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos. Taip pat nesutinka su teismo sprendimu sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, kad apeliantui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
  2. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimis, kuriomis teismas prašomas priteisti palūkanas sumažino nuo 344,03 Eur iki 52,65 Eur sumos, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 11,94 Eur delspinigių priteisimo ir sumažino bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamų teismo sprendimo už akių dalių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
  3. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir UAB „Credit day“ 2014 m. balandžio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią UAB „Credit day“ suteikė atsakovei 115,85 Eur dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2014 m. gegužės 30 d., tačiau įsipareigojimų nevykdė. 2016 m. lapkričio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Credit day“ perleido ieškovei teises į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo priteisti ieškovei iš atsakovės 115,85 Eur negrąžinto kredito, 16,80 Eur kredito mokesčio, 344,03 Eur palūkanų, 11,94 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 115,85 Eur negrąžinto kredito, 16,80 Eur kredito mokesčio, 52,65 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 185,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. gruodžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 51,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovės prašomas priteisti palūkanas teismas sumažino nuo 344,03 Eur iki 52,65 Eur sumos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo mokėjimo palūkanas, be to, ieškovė prašė priteisti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurioms netaikomas teismo pritaikytas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. dydis.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Kaip jau minėta, atsakovė netinkamai vykdė sutartinę prievolę grąžinti gautą kreditą ir kredito mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius ir numatė, kad metinė palūkanų norma sudaro 117,61 proc. Ieškovė nurodė, jog atsakovė vėlavo atsiskaityti 909 dienas, todėl prašė priteisti 344,03 Eur mokėjimo palūkanų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutartis buvo sudaryta tik 1/5 mėnesio terminui nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. gegužės 30 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą palūkanų dydį sumažino iki 52,65 Eur, nes teismo nuomone, metinė palūkanų norma yra nepagrįstai didelė, prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje pasakyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Be to, įstatyme nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba neprotingai didelės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nuostolių neįrodinėja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409 ir kt.), vadinasi palūkanos buvo sumažintos pagrįstai.
  6. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, netenkinti ieškovės prašymo dėl delspinigių priteisimo, kadangi negali būti taikoma dviguba atsakomybė, priteisiant ir palūkanas, ir netesybas.
  7. Apeliantė taip pat nesutinka su sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis. Svarbu pažymėti, jog teismui patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, iš atsakovės ieškovės naudai buvo priteistos 51,57 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskaičiuoti minėtų išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos.
  8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  9. Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir prašė jį priteisti iš atsakovės. Apeliacinį skundą atmetus žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas.

11Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą atmesti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai