Byla 2A-71-510/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Daivai Danylienei ir Neringai Gudašytei, dalyvaujant pareiškėjai A. V., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-644/2009 pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Kauno apskrities viršininko administracija ir Prienų rajono savivaldybės administracija dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėja A. V. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (t.1, b.l. 92), kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvui J. K. nuosavybės teise priklausančiame 1 ha žemės sklype, esančiame ( - ), kurio registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo sodyba. Pareiškėja nurodė, kad jos senelis A. K. turėjo nuosavybės teise žemės ir joje sodybą, esančią ( - ). Senelis mirė 1930 m. sausio 11 d. Turtą paveldėjo senelė P. K., kuri mirė 1962 m. Jos tėvui J. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1 ha žemės, žemę grąžinant natūra buvusioje senelių sodyboje. Šioje vietoje stovėjo senelių gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, tačiau statiniai neišliko, liko tik apirę pamatai, liepa, sena obelis ir kryžius. Archyvuose duomenų apie buvusius pastatus neišliko, nes iki 1964 m. ūkinės knygos saugoti negautos.

3Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu (t.1, b.l. 169-171) pareiškimą patenkino. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. nuosavybės teise priklausančiame 1 ha žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo sodyba. Teismas sprendime nurodė, kad iš byloje esančio žemėlapio fragmento su Pelekonių gatviniu kaimu iš Vokiečių armijos Generalinio štabo Kartografijos skyriaus tarnybos leidinio ir archyvinės pažymos matyti, kad ( - ), yra gatvinio kaimo sodybos pastatai. Apklausti liudytojai šią aplinkybę patvirtino.

4Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 2-5) prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. V. pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, t. y. jų vaikystės atsiminimais, tačiau nevertino prieštaringų liudytojų parodymų patikimumo. Tarp byloje pateiktų duomenų ir teismo sprendimo nurodytų aplinkybių taip pat yra neatitikimas, t. y. K. N. nurodė, kad ginčo žemėje buvo sodyba, tačiau 1928 metais buvo likę tik pamatai, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad iki 1968 metų buvo sodyba, kol nugriovė buldozeriai. Šie teiginiai vienas kitam prieštarauja. Ši aplinkybė yra labai svarbi, nes nustačius, kad sodyba buvo iki 1968 metų, remiantis Kauno apskrities archyvo 2007 m. spalio 12 d. raštu, kuriame nurodyta, kad Prienų rajono Būdos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1964-1985 metų Pelekonių kaimo ūkinėse knygose, Prienų rajono Jiezno apylinkės Tarybos, Viršaičio dokumentų fonde 1986-1990 metų Pelekonių kaimo ūkinėse knygose J. K., Augusto vardu ūkis neįrašytas, galima daryti vienareikšmiškai prielaidą, kad ūkio, t. y. sodybos, pareiškėjos žemės sklype nebuvo. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008 m. spalio 24 d. rašte Nr. R4-3665 pažymėta, kad archyvo dokumentuose yra žinių apie A. K. ir A. K. ( - ) turėtą žemę, dėl kurių reikia kreiptis į archyvą. Duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis, bylose nėra. Ši aplinkybė svarbi tuo, kad asmuo neišnaudojo visų galimybių gauti duomenų apie sodybos buvimo faktą, kaip to reikalauja CPK 445 straipsnis, nes dokumentuose apie žemę, galėjo būti duomenys ir apie pastatus. Nei teismas, nei kita institucija negali anksčiau buvusiems teisiniams santykiams pritaikyti vėliau atsiradusius juridinius faktus, kurių statybos metu nebuvo. Tokios statybos pagal CK 4.103 straipsnį būtų neteisėtos, nes jų metu asmuo neturėjo subjektinės teisės statyti ir tokias statybas draudė saugomų teritorijų režimą, tvarkymą ir apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Šiai bylai svarbi yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-27/2009 suformuota praktika. Pagal ją gali būti kituose teisės aktuose nustatyti apribojimai, draudimai, dėl kurių juridinis faktas nesukeltų teisinių pasekmių, nes statybas konkrečiame žemės sklype draustų, ribotų (labiau nei Saugomų teritorijų įstatymas) konkrečiai saugomai teritorijai nustatyti papildomi apribojimai, griežtesni (detalesni) nei Saugomų teritorijų įstatyme, kurie pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą yra privalomi, ir į juos reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą ar iš viso ginčo žemės sklype galima statyba. Šiuo atveju Prienų rajono apylinkės teismas nesigilino ir netyrė, ar yra specialūs griežtesni apribojimai ginčo žemės sklypui, dėl kurių juridinis faktas nesukeltų teisinių padarinių. Pagal pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į j į įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypui taikomi įvairūs apribojimai, tarp jų ir tie, kuriuose nustato specialiosios naudojimo sąlygos. Ginčo sklype yra 0,40 ha miško žemės. Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad pastatų statyba miško žemėje negalima. Tokią doktriną yra suformavęs ir Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Prienų rajono apylinkės teismas turėjo ištirti ir nustatyti, kurioje ginčo žemės sklypo dalyje norima nustatyti juridinį faktą. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad savivaldybė būtų atsisakiusi išduoti leidimą, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėja išnaudojo galimybes neteismine tvarka įgyti pastato statybos teisę valdomame žemės sklype.

5Pareiškėja A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 12) prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodė, kad liudytojos A. B. ir E. Z. buvo pakankamai brandaus amžiaus, todėl galėjo atsiminti pastatų buvimo vietą. Liudytojas K. N. paaiškino, kad 1928 m. plane nurodyta sodyba yra būtent toje pat vietoje, kur šiuo metu yra pastatytas namelis. Kiti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad sodyba šioje vietoje buvo. Pokario metais buvo likę tik pamatai, todėl Prienų rajono Būdos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1964-1985 metų Pelekonių kaimo ūkinėse knygose J. K. vardu ūkis neįrašytas.

6Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija (t.2, b.l. 14) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaujantis Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos sprendiniais ir Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamentu, teritorijoje kurioje yra J. K. priklausantis 1 ha ploto žemės sklypas statinių statyba galima tik ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esamose ar buvusiose sodybose. Todėl įrodžius sodybos buvimo faktą istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu statinių atitinkančių parko apsaugos reglamentuose nurodytus reikalavimus statyba galima J. K. žemės sklypo dalyje, kuri yra nepriskirta miško žemei.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9Nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2004 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 69-16532 (1t., b.l. 8) nusprendė atkurti J. K. nuosavybės teises į 1 ha žemės, esančios ( - ). J. K. mirė 1995 m. liepos 29 d. (1t., b.l.7). Kaip matyti iš 2006 m. rugsėjo 11 d. notarės V. Bukevičienės išduotų liudijimų (1t., b.l. 9 - 10), po J. K. mirties jo palikimą priėmė M. K., o po M. K. įpėdinė yra pareiškėja A. V.. Nemuno kilpų regioninio parko 2007 m. spalio 11 d. pažyma Nr. (7.2)-V3-104 patvirtina, kad minėtas žemės sklypas patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją (1t.b.l.39). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 423 patvirtinto Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamento 42.1 p. numato, kad siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu vertingas teritorijas, pirmiausia Nemuno slėnio šlaitus, apsauginio prioriteto funkcinėse zonose draudžiama projektuoti ir parinkti vietas naujoms sodyboms, išskyrus Prienų ir Birštono miestuose, statyti naujus pastatus, išskyrus esamose sodybose ir regioninio parko planavimo schemoje numatytose vietose. Pagal šio Reglamento 7 punktą buvusia sodyba laikoma sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.

10Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas netyrė, ar yra griežtesni apribojimai šiam žemės sklypui. Apelianto teigimu, apylinkės teismas privalėjo išsiaiškinti, ar statybos jame nėra uždraustos pagal Žemės įstatymą, Miškų įstatymą bei kitus teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

11Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2009 pažymėjo, kad nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2009 kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės atstatyti buvusią sodybą, pripažino, kad statybų saugomose teritorijose teisinis reglamentavimas nesuteiks teisės vykdyti statybą, ir padarė išvadą, jog pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisinių padarinių. Apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2009 buvo suformuota praktika, jog tokio pobūdžio byloje būtina patikrinti, ar statyba žemės sklype pagal teisės aktus nėra draudžiama. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Prienų rajono apylinkės teisme nei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, susijusių su statybos leistinumu 1 ha žemės sklype, esančiame ( - ). Apylinkės teismas šių aplinkybių netyrė ir sprendime dėl jų nepasisakė. Tuo teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, numatančią, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Dėl šio procesinės teisės pažeidimo galėjo būti galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

13CPK 447 straipsnio 1 punktas numato, kad pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja patikslintame pareiškime (b.l.92) teigė, kad žemės sklype yra pastatytas nedidelis statinys. Ji taip pat nurodė, kad nustačius faktą, ji galės vykdyti statybas. Iš patikslinto pareiškimo turinio nėra aiškus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas (įteisinti jau pastatytą statinį, tęsti jo statybą, statyti naujus statinius ar kt.), todėl darytina išvada, kad pareiškimas neatitinka CPK 447 straipsnio 1 punkto reikalavimų. Pareiškimo trūkumai gali būti šalinami tik pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės, susijusios su statybos leistinumu, pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjimo objektas. Jos būti ištirtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme po to, kai pareiškėja patikslins kokiu tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Dėl šių priežasčių byla iš esmės apeliacinės instancijos teisme negali būti išnagrinėta (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

14Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

16Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

17Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai