Byla 2-537-560/2012
Dėl dovanojimo sutarties bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Vilniaus m. 2 notarų biuro notarė D. S

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant Rūtai Miltinytei, dalyvaujant ieškovei L. T., jos atstovei adv. Gitanai Gudaitei, atsakovių atstovei adv. Ingridai Krolienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. T. ir R. T. ieškinį atsakovams E. T., G. T. dėl dovanojimo sutarties bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Vilniaus m. 2 notarų biuro notarė D. S.,

Nustatė

2Ieškovė L. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 7-12), kurį patikslinus (t. 2, b. l. 36-40) teismo prašoma:

31. Pripažinti negaliojančia 2008-04-23 Dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. 3717;

42. Pripažinti negaliojančiu 2010-01-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 24;

53. Taikyti restituciją natūra ir ieškovams grąžinti ginčijamą butą proporcingai turimoms nuosavybės teisėms į jį;

64. Priteisti iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodoma, kad 2001 m. gruodžio 19 d. ieškovė, gyvendama santuokoje su J. T., bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį ( - ). Ginčo butas buvo įgytas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, gavus kreditą iš banko. Ginčo bute ieškovė gyveno kartu su sūnumi Š. J. T.. 2008 m. balandžio 23 d. ieškovė ginčo butą padovanojo sūnui Š. J. T.. 2009 m. spalio 4 d. ieškovės sūnus mirė. Iš karto po sūnaus mirties t.y. 2009 m. spalio 20 d. ieškovė iš ginčo buto buvo išregistruota, nors iki šios dienos tai yra vienintelė ieškovės gyvenimo vieta, o ieškovės dovanotą butą paveldėjo sūnaus Š. žmona E. T. ir duktė G. T..

8Ieškovės teigimu, butas buvo paveldėtas neteisėtai, kadangi sudarydama dovanojimo sandorį, ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir įvertinti sudaromo sandorio. Dėl esminio suklydimo ji taip pat negalėjo teisingai suvokti ir jai svarbių aplinkybių, kurias teisingai suvokiant, sandorio nebūtų sudariusi, todėl sudarytas dovanojimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovė jau nuo 2006 m. serga psichine liga, nuolat vartoja antipsichozinius ir kitokius vaistus, nuolat lankosi psichiatrijos ligoninėje, dažnai gydosi ne tik ambulatoriškai, bet ir ligoninės stacionare. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2008 m., o ieškovė psichikos liga serga ir nuolat vartoja antipsichozinius vaistus jau nuo 2006 m. Taigi ieškovė sirgo psichikos liga jau du metus prieš sandorio sudarymą, liga buvo ilgalaikė ir veikė ieškovės gebėjimus suprasti ir vertinti aplinką. Liga turėjo didelės įtakos tam, kad ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir sudaromo sandorio turinio ir pasekmių. Be to, tai buvo dovanojimo sandoris, vadinasi ieškovė padovanojo be jokio atlygio jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriame gyveno nuo 2003 m.. Sudarydama dovanojimo sutartį, ieškovė padovanojo butą, kuriame buvo vienintelė jos gyvenamoji vieta, toks sandoris akivaizdžiai ieškovei yra nenaudingas, tokio sandorio sudarymas neatitinka protingumo principo.

9Ieškinyje taip pat pažymima, jog visi aplinkiniai, taip pat ir ieškovės sūnus, t.y. apdovanotasis, žinojo ir suprato, kokia yra ieškovės sveikatos būklė. Šalys sudariusios dovanojimo sandorį, puikiai suvokė, jog viena iš dovanotojų nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir nesupranta sudaromo sandorio pasekmių jai. Taigi kita dovanojimo sandorio šalis, kuri priėmė dovanojamą butą žinodama, jog ieškovė yra atitinkamos psichikos būklės, kuri neleidžia adekvačiai vertinti atliekamų veiksmų, yra nesąžiningas įgijėjas ir turi grąžinti gautą turtą.

10Be to, ieškinyje teigiama, jog dovanojimo sandoris sudarytas ieškovės suklydimo pasėkoje. Ieškovė, sudarydama dovanojimo sandorį, nesuvokė fakto ir esminės sandorio aplinkybės, t.y. kad tokiu būdu ji prarandanti nuosavybės teisę į jai ir ieškovui priklausiusį butą. Kaip ir kiekviena motina, ieškovė norėjo padėti savo sūnui, tačiau būdas, kurį ji pasirinko, akivaizdžiai neatspindi jos valios išraiškos.

11Atsakovė E. T. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti (t. 1, b. l. 58-61). Nurodo, jog ieškovė neįrodo aplinkybių, kad dovanojimo sandorio sudarymo dieną ji buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir įvertinti sudaromo sandorio pasekmes. Ieškovė pateikdama vaistų šalutinio poveikio aprašymą neįrodo, kad vaistų šalutinis poveikis pasireiškė arba apskritai turėjo galimybę pasireikšti, taip pat to negalima nustatyti ir iš pateiktų gydytojų anamnezių. Ieškovė nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kurios nustatytų ieškovės supratimą ir samprotavimą sudarant dovanojimo sandorį, tokiu būdu negalima nustatyti tikros ieškovės valios. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo turtas iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, todėl nuosavybės perleidimas priklausė ne tik nuo ieškovės valios, bet ir nuo jos sutuoktinio valios.

12Ieškovė pareiškime nurodo, kad sudarydama ginčo sandorį, norėjo padėti sūnui. Šis jos argumentas patvirtina, kad dovanojimo sutarties sudarymas buvo sąmoningas jos sprendimas, kuris nulėmė valios susiformavimą. Kita vertus tai paneigia jos teiginius, kad neva sūnus, siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimai, žinodamas savo motinos sveikatos sutrikimus, jais pasinaudojo. Be to, pastarajai aplinkybei patvirtinti ieškovė nepateikia jokiu įrodymų. Ieškovė net nepasisako kaip pasireiškė nesąžiningi sūnaus veiksmai jos ir savo tėvo atžvilgiu, taip pat jo ketinimai pasinaudoti motinos sveikatos sutrikimu. Ieškovė iki sūnaus mirties dovanojimo sutarties neginčijo, nesiekė ir nereikalavo dovanojimo sutarties nutraukimo, sąlygų pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo. Ieškovei nuo ligos pradžios per beveik keturis metus nebuvo nustatyta globa arba rūpyba. Dovanojimo sandorio sudarymo metais, t. y. 2008 metais, ieškovė nesigydė dėl jokių psichikos sutrikimų. L. T. 2008 m. galėjo suprasti savo veiksmus ir išreikšti valią, bei elgėsi apdairiai, tai įrodo ieškovės veiksmai tvarkant ginčo buto pirkimo pardavimo sandorį, vykdant pagal kreditavimo sutartį mokestinius bei kitus įsipareigojimus, kas reikalauja daug didesnio dėmesio ir apdairumo, taip pat ieškovė dovanojimo sandorio sudarymo metu dirbo UAB „Irenta“ buhaltere, o tokios pareigos reikalauja ypatingo dėmesingumo, atsakingumo, bei sandorių turinio išmanymo ir suvokimo.

13Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė D. S. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 66-67). Nurodė, kad tvirtinant dovanojimo sutartį buvo atlikti visi tokio sandorio tvirtinimui būtini veiksmai, nustatyti tokio sandorio patvirtinimui reikalingi faktai ir jie buvo tinkamai kvalifikuoti, patikrinti visi būtini originalūs abejonių nekeliantys oficialūs dokumentai. Buvo išsamiai ir tinkamai nustatyta faktinė padėtis, kurioje esant šalys sudarė sutartį, abiejų sandorio šalių pageidaujamos ir prognozuojamos pasekmės, jų pageidaujamos sąlygos.

14Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovės teiginiu, esą ieškovė padovanojo butą, kuris buvo vienintelė jos gyvenamoji vieta. Prieš patvirtinant dovanojimo sutartį ir pačios sutarties notarinio tvirtinimo dieną ieškovės buvo klausiama ir aiškinamasi, kur ieškovė gyvena ir kur ji gyvens padovanojusi minėtą butą. Ieškovė notarei nurodė, kad ji, kartu su sutuoktiniu J. T., gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ). Atitinkamas ieškovės pareiškimas yra įrašytas minėtos dovanojimo sutarties 3.4. punkte. Kad butas ( - ), nuosavybės teise priklausė ieškovei, įrodo ir išrašas iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro.

15Trečiasis asmuo nesutiko ir su ieškinio teiginiu, jog ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir įvertinti sudaromo sandorio. Notarės teigimu, ji su ieškove bendravo tiesiogiai, ieškovei buvo išaiškintos atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir teisinės pasekmės. Tvirtinant sutartį buvo nustatyti tikrieji šalių ketinimai ir jų laisva valia dėl sutarties sudarymo, šalims aiškiai ir išsamiai išaiškinta atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir teisinės pasekmės; nurodyti skirtumai tarp testamento ir dovanojimo sutarties, kylančios teisinės pasekmės kiekvienu atveju; paaiškinta, kad pasirašydami dovanojimo sutartį L. T. ir J. T. praranda bet kokias nuosavybės teises į dovanojamą butą su rūsiu ir pretenduoti į šį turtą nebegalės. Buvo įsitikinta šalių veiksnumu, bei dovanotojų (ieškovės ir J. T.) laisva valia.

16Taip pat nurodo, kad pasirašydama sutartį ieškovė adekvačiai suvokė savo veiksmų esmę ir padarinius, buvo blaivaus proto, pati pasirašė ant dovanojimo sutarties, suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė, sutartį pasirašė laisva valia be prievartos ar suklydimo. Tą įrodo ir pačios ieškovės dar prieš sutarties pasirašymą užsakyta privaloma pažyma dovanojimo sandoriui iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro. Dar 2008 m. balandžio mėn. 10 d. ieškovė pati asmeniškai Vilniaus rajono 1 notarų biure užsakė pažymą ir būtent dovanojimo sandoriui ir paliko dalį sandorio patvirtinimui būtinų dokumentų. Pati dovanojimo sutartis tarp šalių buvo į patvirtinta praėjus 13 dienų po pažymos užsakymo dienos.

17Trečiasis asmuo taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ieškovei L. T. ir J. T., todėl dovanojimo sutartimi visas nuosavybės teises į butą sūnui perdavė ne tik ieškovė L. T., bet ir J. T., kartu su ieškove pasirašęs dovanojimo sutartį, kuris, tikėtina, taip pat būtų žinojęs apie atitinkamą ieškovės būklę. Sutarties tekstas šalims buvo garsiai perskaitytas, todėl pagrindo teigti, kad ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nėra. Ieškovės valia sudaryti dovanojimo sutartį sandorio sudarymo metu buvo aiškiai išreikšta ir papildomai notarės išsiaiškinta.

18Trečiasis asmuo J. T. atsiliepimu į ieškinį prašė pripažinti negaliojančiais buto dovanojimo sandorį bei paveldėjimo teisės liudijimą (t. 1, b. l. 119-121). Nurodė, jog su savo žmona ieškove L. T. jau beveik dešimt metų negyvena šeimyninio gyvenimo ir bendro ūkio neveda. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir gyvena pas giminaičius kaime. Butą ( - ) L. T. įgijo ir bankui sumokėjo kreditą viena, be jo žinios ir pagalbos. Nusipirkti nedidelį butuką ir užsitikrinti normalias gyvenimo sąlygas buvo didžiausia ieškovės svajonė, nes iki nuperkant butą jinai su dviem sūnumis gyveno viename 13 kv.m. kambaryje bendrabutyje. Ieškovė labai džiaugėsi turėsianti kur normaliai gyventi, bet tuo pačiu, labai sunkiai ir daug dirbo, nes reikėjo ne tik du sūnus išlaikyti, save išsilaikyti, bet kiekvieną mėnesį mokėti paskolą ir palūkanas bankui, kad būtų padengtas buto pirkimui paimtas kreditas. Anot trečiojo asmens, ieškovė nuolat pergyveno dėl to, kad gali atsitikti taip, kad ir ji neteks darbo bei pajamų ir nebegalės išmokėti kredito, dėl ko gali nebetekti išsvajoto buto už kurį dalis paskolos jau yra sumokėta ir kuriame gyvena kartu su sūnumi.

19Nurodo, jog 2006 m. ieškovė susirgo sunkia psichine liga, jai reikėjo nuolat vartoti įvairiausius vaistus, lankytis psichiatrijos ligoninėje, dažnai gydytis ne tik poliklinikoje, bet ir ligoninėje. 2008 metų pavasarį ieškovė nusprendė perrašyti butą sūnui Š.. Pasak trečiojo asmens, ieškovė su juo dėl nieko nesitarė, nes pagal jų supratimą jis į butą neturėjo jokių teisių ar priekaištų, nes prie jo pirkimo ir išmokėjimo neprisidėjo. Visus klausimus ieškovė derino su sūnumi Š., Š. labai norėjo, kad butas būtų kuo greičiau jam perrašomas, o ieškovė sūnumi pasitikėjo. Trečiojo asmens ji paprašė, kad jis atvažiuotų pas notarą pasirašyti sutarties. J. T. teigia, kad ieškovė buvo įsitikinusi, jog, kol ji gyva, butas bus jos, jinai galės bute gyventi ir viskuo naudotis, o po jos mirties butas atiteks Š., o Š. dėl to ja rūpinsis, lankys ligoninėje, aprūpins būtiniausiais pirkiniais, slaugys sergančią ir t.t.

20Sūnus Š. su notaru sutartą dieną abu tėvus atvežė pas notarą. Su notare viską derino ir kalbėjo sūnus Š.. Š. nurodė, kad tėvai gyvena ( - ) , pateikti tai patvirtinančius dokumentus notarė neprašė. Jų niekas nieko neklausė, pasirašoma sutartis jau buvo paruošta, notarė paėmė asmens dokumentus ir parodė kur reikia pasirašyti. 2009 m. spalio 4 d. numirė sūnus Š.. Iš karto po sūnaus mirties, t. y. 2009 m. spalio 20 d. marti E. T. paprašė trečiojo asmens ir ieškovės išsiregistruoti iš buto ( - ), tvirtindama, kad taip bus galima sutaupyti mokant mažesnius komunalinius mokesčius. Ji buvo sutarusi ir kur juos priregistruoti - jos tėvų namuose ( - ).

21Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė manąs, kad ieškovė tikrai nesuprato, nesuvokė ir neįvertino pasirašomos sutarties, nes tokia sutartis jai yra labai nenaudinga, ji neteko brangiausio, taip sunkiai įgyto būsto, kuris yra būtinas sergančiam, neįgaliam, slaugos reikalaujančiam žmogui.

22Ieškinys atmestinas.

23Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2001 m. gruodžio 19 d. ieškovė, gyvendama santuokoje su J. T., bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį ( - ) (t. 1, b. l. 14-24). 2008 m. balandžio 23 d. tarp ieškovės, jos sutuoktinio J. T. iš vienos pusės ir jų sūnaus Š. J. T. iš kitos pusės, buvo sudaryta ir Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės D. S. patvirtinta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė bei jos sutuoktinis padovanojo bendros jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantį butą, esantį ( - ), savo sūnui Š. J. T. (t. 1, b. l. 26-29). 2009-10-04 ieškovės sūnus Š. J. T. mirė (t. 1, b. l. 30).

24Byloje atlikus teismo paskirtą teismo psichiatrijos ekspertizę, pateikta išvada (t. 1, b. l. 189-195), jog ieškovė L. T., 2008-04-23 dieną, t.y. buto dovanojimo sandorio sudarymo metu sirgo pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, sunkios depresijos epizodu su psichozės simptomais, dėl savo psichikos sveikatos būklės ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai ir adekvačiai numatyti savo veiksmų pasekmių. Objektyvių duomenų, kad L. T., sudarydama 2008-04-23 sandorį, vartojo medikamentus, nėra. Šiuo metu L. T. konstatuojamas ilgalaikio specializuoto psichiatrinio gydymo reikalaujantis psichikos sutrikimas - sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, dėl savo dabartinės psichikos sveikatos būklės ji negali būti pilnaverte teismo proceso dalyve, rekomenduojama L. T. šaukti į teismo posėdį savijautai pagerėjus.

25Ieškovė, vadovaudamasi CK 1.89 str. prašo pripažinti negaliojančiu minėtą dovanojimo sandorį.

26Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

27Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

28Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (LAT 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z., V. Z., bylos Nr. 3K-3-278/2009).

29Negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti gali būti dėl ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo ar kitų priežasčių, kurios iš esmės paveikia asmens gebėjimą suvokti savo atliekamus veiksmus. Ar asmuo iš tikrųjų yra tokios būsenos sandorio sudarymo metu, turi būti nustatyta ne vien medicininiais duomenimis, bet atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą. Teismas daro išvadą, ar asmuo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti, iš asmens sveikatos, psichikos būklės, sudaromo sandorio pobūdžio ir reikšmės, asmens konkretaus elgesio, rodančio, jog atliekamų veiksmų jis nesupranta. Turi būti pasveriama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Medicininiai duomenys ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvada nėra teismui privaloma, bet turi būti patikrinta ir įvertinta kartu su visais bylos duomenimis apie asmens sveikatos būklę ir jo atliekamus veiksmus. Teismas turi nuspręsti, ar ekspertizės išvados yra logiškos, išplaukiančios iš tyrimo metu gautų duomenų (LAT 2003 m. spalio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1022/2003). Taigi, šiuo atveju taip pat turi būti vertinami duomenys ne tik apie ieškovės sveikatos būklę iki ginčo sandorio sudarymo, jo metu bei po ginčo sandorio sudarymo, tačiau ir jos elgesys tuo metu, sudaryto sandorio turinys (jo naudingumas ar žalingumas, pagrįstumas), jo atitikimas protingumo ir teisingumo kriterijams.

30Kaip matyti iš atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto rezoliucinės dalies, ekspertas konstatavo, jog ieškovė sandorio sudarymo metu, t. y. 2008-04-23, sirgo pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, sunkios depresijos epizodu su psichozės simptomais (t. 1, b. l. 195). Tačiau šio akto tiriamojoje dalyje, aprašant visą ieškovės medicininiuose dokumentuose užfiksuotą jos gydymą, psichozinis sutrikimas ieškovei konstatuotas tik 2006-08-28 – 2006-09-07, t. y. maždaug dvejus metus iki sandorio sudarymo, jai gydantis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kur jai buvo diagnozuotas ūminis, panašus i šizofreniją psichozinis sutrikimas (t. 1, b. l. 32, 192). Tačiau po to, ilgą laiko tarpą, t. y. maždaug trejus metus, įskaitant ir sandorio sudarymo momentą, iki pat 2009-10-26, kuomet po staigios sūnaus mirties ieškovės sveikatos būklė vėl pablogėjo ir jai vėl buvo diagnozuotas sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, ieškovė nors ir buvo gydoma, tačiau jai psichozės simptomų nebuvo diagnozuota, kaskart nurodant diagnozę – sunkios depresijos epizodas be psichozės sutrikimų (t. 1, b. l. 191-193).

31Nagrinėjamu atveju itin svarbu nustatyti ieškovės sveikatos būklę būtent sandorio sudarymo metu, t. y. 2008-04-23. Duomenų apie ieškovės sveikatos būklę būtent tą sandorio sudarymo dieną ekspertui pateikta nebuvo. Aprašydamas ieškovės medicininiuose dokumentuose užfiksuotą gydymą laikotarpiu, artimu sandorio sudarymo momentui, ekspertas nurodė šiuos duomenis (t. 1, b. l. 192): iš Šeškinės PSC asmens sveikatos istorijos 2008-01-22 įrašas: „Baigė vaistus. Juos vartojant nuotaika lygesnė, miegas normalus“. Išsamaus L. T. psichikos būsenos aprašymo nėra. Išrašyti 2 antidepresantai 1 mėn. laikotarpiui. Kitas vizitas pas apylinkės psichiatrą asmens sveikatos istorijoje tik 2008-06-30 (po 5 mėn. pertraukos), tiriamosios savijautos dinamika po paskutinės apžiūros neaprašyta, vizito metu psichikos būsena aprašyta neišsamiai, įraše lakoniškai nurodant, kad „baigė vaistus. Objektyviai: nuotaika prislėgta. Netekusi svorio. Nerimastinga, psichomotoriškai sulėtinta. Diagnozė nurodyta ta pati - pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Išrašyti receptai medikamentams 1 mėn. laikotarpiui. 2008-07-29 įrašas: „Baigė vaistus. Juos vartojant būklė patenkinama, stabili“. Išrašyti receptai 2 mėn. laikotarpiui. 2008-08-25 įrašas: „Skundžiasi padidintu jautrumu, dirglumu, greitai susinervina, erzina aplinkiniai, sunku sukaupti dėmesį, dirbti. Objektyviai: dirgli, nerimastinga, padidinto nervingumo, emocijos labilios“. Receptai neišrašyti, nurodyta, kad „vaistų turi“. 2008-08-26 išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2008-09-01 aprašoma blogėjanti savijauta: „Skundžiasi prislėgta nuotaika, nervingumu, išsako nepasitikėjimo savimi idėjas, psichomotoriškai sulėtinta; sprendimai paviršutiniški, emocijos labilios. Išliekant blogai L. T. savijautai nedarbingumo pažymėjimas tęstas iki 2008-10-13 (49 d.).

32Vėlesniuose asmens sveikatos istorijos įrašuose aprašoma svyruojanti psichikos būklė - tai pablogėjanti, esant išreikštai depresinei simptomatikai, lydimai nemigos, nerimo, padidinto dirglumo, blogos nuotaikos, sutrikusio dėmesio, tai kiek geresnė, apibūdinama kaip stabili - patenkinama. 2009-01-27 įraše nurodyta, kad „Būsena negerėja - stiprus nerimas, nemiga, prislėgta nuotaika, beviltiškumas“, L. T. nukreipta stacionariniam gydymui.

332009-01-29 – 2009-02-27 gydyta VPSC stacionare, diagnozė: pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų. Ligos istorijoje apie L. T. rašoma „vargina nerimas, nemiga, negalėjimas susikoncentruoti dėl nerimo, nesaugumo jausmas, negali eiti į parduotuvę, nes nenori, bijo, kad nepasikartotų praeityje buvusi psichozė“. Remiantis L. T. žodžiais med. dokumentacijoje nurodyta, kad po paskutinės hospitalizacijos psichiatrijos stacionare L. T. dirbo buhaltere UAB „Irenta“, tačiau 2008 m. rugpjūčio mėn. pati išėjo iš darbo, nes darbovietės „savininkė pasikvietė kitą buhalterę, pacientė suprato, kad jos nebepageidauja“, tuo laikotarpiu aprašoma pablogėjusi savijauta - „buvo labai stiprus nerimas, širdis daužosi, nieko negali daryti, viskas nervina, atrodė, kad kažkas blogo gali su manimi atsitikti, pradėjau nemiegoti“ (iš L. T. žodžių), nurodyta, kad pastaroji kreipėsi pagalbos į Šeškinės psichikos sveikatos centrą, „nes kai dirbo - vaistus vartojo nereguliariai. Atnaujintas vaistų vartojimas, remiantis kompensuojamų receptų pasu, nuo 2008 m. 06 mėn. Nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009-01-13 ieškojo darbo, buvo registruota darbo biržoje. Nuo 2009-01-13 dirba pažįstamo savininko UAB „Lietmedis“ buhaltere. Teigia patyrusi psichologinį spaudimą tvarkyti neteisingai buhalterinius duomenis, atsirado nerimas, nemiga. Nuo 2009-01-19 teigia 5 naktis nemiegojusi ... ketinusi skubiai kreiptis į Šeškinės PSC, bet 2009-01-23 pajutusi kaustančią baimę išeiti iš namų, todėl tik meldėsi namie. Pastarosiomis dienomis, vartojant vaistus, pacientės (L. T.) žodžiais, būklė truputį pagerėjo, bet dar jaučiasi nedarbinga, nesugeba atlikti elementarių savipriežiūros veiksmų. Psichikos būsena hospitalizacijos dieną (2009-01-29) aprašyta: „...sulėtėjusių judesių, hipomimiška, liūdnos, suvargusios veido išraiškos, mąstymas lėtas, neproduktyvus. Išsako daug depresinio turinio minčių, beviltiškumo. Jaučiasi patekusi lyg į spąstus, teigia žinanti išeitį - nebesugrįžti į darbą, galvoja ieškotis darbo kito profilio (valytojos), dėmesio perkėlimas pablogėjęs. Atmintis susilpnėjusi. Į ligos istoriją yra įklijuotas sūnaus R. T. raštas, kuriame jis gydytojams apibūdina savo motinos L. T. savijautą: „Sūnus R. T.. Būklė dabar geresnė nei buvo anksčiau. Perdėtai sureikšmina problemą, neįsiklauso į aiškinimus, kad problemos išsprendžiamos, be jokios energijos, neproduktyvi, namuose nebegalėjo dirbti protinio darbo, neturi noro nei gaminti, nei tvarkytis. 2 dienas nevalgė, fiziškai nusilpo. Vien kalbėjo apie savo atsakomybę už galimus sprendimus“. Ligos istorijoje nurodyta, kad L. T. pageidavimu pastaroji buvo pakonsultuota socialinio darbuotojo dėl darbo sutarties nutraukimo galimybių, kadangi po gydymo ligoninėje L. T. ketino nebegrįžti j darbą. Medicininėje dokumentacijoje rašoma, kad stacionarinio gydymo pasėkoje L. T. psichikos būsena „ženkliai pagerėjo, depresijos sindromas išnyko, bet darbingumas dar neatstatytas. Tolimesnės reabilitacijos įtvirtinimui pacientė nukreipiama į VMPSC dienos stacionarą“. 2009-02-27 – 2009-03-20 gydyta dienos stacionaro skyriuje, į namus išrašyta „ženkliai pagerėjus būsenai“.

34Apibendrindamas L. T. psichikos būsena laikotarpiu tarp 2008-01-22 ir 2008-06-30 (taip pat ir 2008-04-23, sandorio sudarymo metu), ekspertas nurodė (t. 1, b. l. 195), kad ieškovės sveikatos būklė pateiktoje medicininėje dokumentacijoje šiuo laikotarpiu nebuvo vertinama ir nėra aprašyta, kadangi pastaroji psichikos sveikatos centre nesilankė. Iš asmens sveikatos istorijos įrašų apie išrašytus receptus medikamentams žinoma, kad tiriamoji tuo laikotarpiu vaistų nevartojo (1 mėn. išrašytų medikamentų negalėjo pakakti 5 mėn.). Įvertinus pačios tiriamosios apibūdintą savijautą tuo laikotarpiu, VPSC lig. ist. Nr. P09/154 aprašytą tuometinį būklės pablogėjimą, 2008-06-30 objektyviai psichiatro stebėtą bei aprašytą būklės pablogėjimą, traktuotą kaip sunkios depresijos epizodą, taip pat duomenis apie sutrikusį darbingumą, tiriamosios vyro J. T. parodymus teismui, galima pagrįstai tvirtinti, kad 2008-04-23, sandorio sudarymo metu L. T. savijauta buvo pablogėjusi, vyraujanti klinika atitiko pasikartojančio depresinio sutrikimo, sunkios depresijos epizodo su psichozės simptomais diagnostinius kriterijus, o tiriamosios motyvai ir elgesys, sudarant 2008-04-23 sandorį, buvo nepakankamai adekvatūs realybei bei nulemti liguistų, kliedesinio lygio išgyvenimų (nepagrįstos baimės netekti turto, buto).

35Šios eksperto išvados teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi, visų pirma, kaip minėta, visą trejų metų laikotarpį nuo 2006 iki 2009 metų, į kurį patenka ir sandorio sudarymo momentas, ieškovei nebuvo diagnozuota psichozės simptomų, tuo tarpu ekspertas, priešingai šiems duomenims, konstatuoja, kad tokie simptomai būtent sandorio sudarymo metu visgi ieškovei buvo pasireiškę, nors, kaip pats nurodo savo išvadoje, laikotarpiu tarp 2008-01-22 ir 2008-06-30 (taip pat ir 2008-04-23, sandorio sudarymo metu) ieškovės sveikatos būklė pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nebuvo vertinama ir nėra aprašyta, kadangi pastaroji psichikos sveikatos centre nesilankė. Todėl, kaip matyti iš eksperto motyvacijos, apie ieškovės sveikatos būklę sandorio sudarymo metu ekspertas sprendė ne kiek iš medicininių duomenų apie ieškovės gydymą tuo laikotarpiu (kadangi tokių duomenų nėra arba jie yra labai neišsamūs), tačiau, kaip jis pats nurodė ekspertizės akte bei patvirtino teismo posėdžio metu, iš pačios ieškovės tyrimo metu apibūdintos savijautos tuo neaprašytu laikotarpiu bei jos vyro J. T. parodymų teismui.

36Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinti byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir ieškovės bei jos vyro J. T. paaiškinimus, yra teismo prerogatyva, o tokia teismo psichiatrijos eksperto išvada apie ieškovės sveikatos būklę būtent sandorio sudarymo momentu, pagrįsta iš esmės ne medicininiais duomenimis, bet subjektyviais pačios ieškovės ir jos vyro aiškinimais, negali būti laikoma patikimu įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu, jog sandorio sudarymo metu ieškovė negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šių priežasčių, sprendžiant klausimą dėl ieškovės valios sudarant ginčo sandorį turinio, būtina įvertinti kitus byloje surinktus įrodymus.

37Apklaustas teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad, jo nuomone, ieškovė sudarė ginčo sandorį dėl „liguistos“ baimės ir nerimo, kad ji gali nukentėti, nes teisėsaugos institucijos jai gali turėti pretenzijų dėl jos darbinės veiklos, todėl ji tokiu būdu gynėsi (t. 1, b. l. 86). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė iš tiesų gydytojams buvo nurodžiusi, jog baiminosi, kad ją „pasodins į kalėjimą“. Tačiau ji išsakė gydytojams ir tokios savo baimės motyvaciją, t. y. kad ji nerimavo dėl jos manymu neva galimų nemalonumų darbovietėje (UAB „Romuvos parkas“), kadangi pastebėjo, jog nuo 2003 m. šioje įmonėje dirbant buvusiai (ankstesnei) buhalterei, su direktoriaus parašu buvo paimtos didelės nedeklaruotos pinigų sumos, todėl baimindamasi tikėtinos baudžiamosios atsakomybės minėtų finansinių nesklandumų pasėkoje, ėmė kurti planus keisti darbovietę, aiškino galutinai apsisprendusi tai padaryti tada, kai sužinojo apie planuojamą mokesčių inspekcijos auditą (t. 1, b. l. 192). Teismo vertinimu, tokia ieškovės sudaromo sandorio motyvacija, jei šis sandoris buvo sudarytas iš tiesų, kaip teismo posėdyje teigia ekspertas, ginantis nuo galimų nemalonumų iš teisėsaugos institucijų pusės, negalėtų būti vertinama kaip „liguista“ ar neadekvati. Priešingai, toks ieškovės elgesys turėtų būti vertinamas kaip pakankamai valingas ir tokioje situacijoje adekvatus.

38Iš eksperto paaiškinimų teisme taip pat matyti, kad jis išvadą apie ieškovės sveikatos būklę sandorio sudarymo metu padarė atsižvelgdamas į „ieškovės neadekvačius veiksmus“ bei dokumentaciją (t. 1, b. l. 87). Kaip minėta, medicininė dokumentacija sandorio sudarymo momentui ir laikotarpiui artimam laikotarpiui yra labai neinformatyvi, o tai, ar ieškovės veiksmai buvo adekvatūs susidariusiai situacijai, ar ne, yra teisminio nagrinėjimo dalykas ir teismo pareiga tai nustatyti. Įvertinus ginčo sandorio sudarymo faktines aplinkybes taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė veikė nesuprasdama savo veiksmų esmės ir jų nekontroliuodama.

39Kaip patvirtina trečiojo asmens (notarės) paaiškinimai bei į bylą pateikti duomenys (t. 1, b. l. 80-81), ieškovė dar prieš sutarties pasirašymą 2008 m. balandžio mėn. 10 d. pati asmeniškai Vilniaus rajono 1 notarų biure užsakė pažymą būtent dovanojimo (ne kokiam nors kitam turto perleidimo) sandoriui ir paliko dalį sandorio patvirtinimui būtinų dokumentų. Dovanojimo sutartis tarp šalių buvo patvirtinta tik praėjus 13 dienų po pažymos užsakymo dienos. Notarės teigimu, ji su ieškove bendravo tiesiogiai, ieškovei išaiškino atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir teisines pasekmes, nurodė skirtumus tarp testamento ir dovanojimo sutarties, kylančias teisines pasekmes kiekvienu atveju, paaiškino, kad pasirašydama dovanojimo sutartį L. T. ir J. T. praranda bet kokias nuosavybės teises į dovanojamą butą su rūsiu ir pretenduoti į šį turtą nebegalės.

40Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sandorio sudarymo metu ieškovė dar dirbo UAB „Irenta“ vyr. finansininke (1 t., b. l. 151). UAB „Irenta“ direktorius apibūdino ieškovę kaip ramią ir norinčia dirbti (t. 1, b. l. 152). Nors rašte taip pat teigiama, jog ieškovės darbe kartodavosi klaidos ir nesusipratimai, tai savaime neįrodo, kad ieškovė tuo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Finansininko darbas apskritai yra reikalaujantis atidumo ir kruopštumo, todėl net ir visiškai sveikas žmogus gali padaryti klaidų. Ir priešingai, tai, kad ieškovė, nors ir darydama klaidų, tačiau sugebėjo dirbti vyr. finansininkės darbą, iš dalies patvirtina tai, jog jos psichika nebuvo tiek sutrikusi, kad ji nesuvoktų savo veiksmų esmės.

41Po sandorio sudarymo, ieškovė ir toliau gyveno sūnui padovanotame bute (t. 1, b. l. 31). Ji iki sūnaus mirties 2009-10-04 ir dar pakankamai ilgą laiką po jo mirties dovanojimo sutarties neginčijo, nesiekė ir nereikalavo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jos sąlygų pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo (ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pateiktas praėjus nuo jo sudarymo beveik 2 metams). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo ekspertizės akte cituojamuose ieškovės ligos istorijų duomenyse, ieškovės nusiskundimuose dėl psichinės sveikatos būklės ir to priežasčių ieškovė niekur neužsimena apie ginčo sandorį, ar kad ji gailėtųsi dėl šio sandorio sudarymo, dėl to būtų pablogėjusi jos sveikata (t. 1, b. l. 192-195). Nuo 2009 metų, t. y. po ginčo sandorio sudarymo, išsakydama gydytojams savo nusiskundimus, ieškovė nurodydavo savo negalavimų priežastis – problemas darbe, pergyvenimą dėl sūnaus mirties. Tik Šeškinės PSC pateiktoje asmens sveikatos istorijoje, 2010-02-01 įraše (t. y. prieš pat pateikiant šioje byloje nagrinėjamą ieškinį (t. 1, b. l. 7)) nurodyta: „ ... išlieka prislėgta nuotaika, niūrios mintys - „kad marti pasinaudojo jos liga ir persirašė sau jos butą“ (t. 1, b. l. 193).

42Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo sandoriu ieškovė, kartu su savo vyru J. T., butą padovanojo ne atsakovei, t. y. savo marčiai ar kokiam nors kitam svetimam žmogui, tačiau būtent savo sūnui. Tik po sūnaus mirties butas atiteko atsakovei, kadangi jis buvo padovanotas sūnui tuo metu jau esant santuokoje su atsakove, dėl ko po jo mirties ji ir pavelėjo ieškovės dovanotą butą. Ieškovė pati savo ieškinyje nurodė, jog tokiu būdu norėjo sūnui padėti, ir sis jos argumentas taip pat iš dalies patvirtina, kad dovanojimo sutarties sudarymas buvo sąmoningas jos sprendimas. Turto dovanojimas savo sūnui su kuriuo ieškovė gyveno, ieškinyje išsakytas noras sūnui padėti, neduoda pagrindo teigti, kad toks sandoris neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, o ta aplinkybė, kad ieškovė, sudarydama ginčo sandorį, neįvertino to, jog, netikėtai mirus sūnui, visą butą pagal įstatymą paveldės jos marti ir anūkė, ir tik nuo jų priklausys, ar leisti ieškovei gyventi tame bute (ką iki mirties sūnus leido), ar ne, nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu.

43Nepagrįstas ieškinio teiginys, jog sudarydama dovanojimo sutartį, ieškovė padovanojo butą, kuris buvo vienintelė jos gyvenamoji vieta, todėl toks sandoris akivaizdžiai ieškovei yra nenaudingas, tokio sandorio sudarymas neatitinka protingumo principo. Kaip nurodė notarė, prieš patvirtinant dovanojimo sutartį ir pačios sutarties notarinio tvirtinimo dieną ieškovės buvo klausiama ir aiškinamasi, kur ieškovė gyvena ir kur ji gyvens padovanojusi minėtą butą. Ieškovė notarei nurodė, kad kartu su sutuoktiniu J. T. gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ). Atitinkamas ieškovės pareiškimas yra įrašytas minėtos dovanojimo sutarties 3.4. punkte. Kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklausė ieškovei, įrodo ir išrašas iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro.

44Nėra pagrindo sutikti ir su ieškinio argumentais, jog ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ne tik dėl ligos, bet dar ir dėl to, jog vartojo „antipsichozinius“ ir kitokius vaistus. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto, ekspertas konstatavo, jog laikotarpiu tarp 2008-01-22 ir 2008-06-30 (taigi ir 2008-04-23, sandorio sudarymo metu), ieškovė vaistų nevartojo (1 mėn. išrašytų medikamentų negalėjo pakakti 5 mėn.)(t. 1, b. l. 195).

45Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visus pirmiau nurodytus byloje surinktus įrodymus, juo tarpusavyje sugretinęs, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus ekspertizės išvados netikslumus, ginčo sandorio pobūdį, jo šalių tarpusavio ryšius, ieškovės elgesį iki sandorio, jo sudarymo metu bei po jo, rodantį, jog atliekamus veiksmus ji suprato, daro išvadą, jog byloje neįrodyta, kad ieškovė, sudarydama ginčo sandorį, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (CPK 178 str.).

46Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu

47Ieškinyje ieškovė, kaip sandorio negaliojimo pagrindą taip pat nurodo ir CK 1.90 straipsnį, teigdama, jog dovanojimo sandoris sudarytas ieškovės suklydimo pasėkoje. Anot ieškovės, ji, sudarydama dovanojimo sandorį, nesuvokė fakto ir esminės sandorio aplinkybės, t. y., kad tokiu būdu ji prarandanti nuosavybės teisę į jai ir jos vyrui priklausiusį butą. Kaip ir kiekviena motina, ieškovė norėjo padėti savo sūnui, tačiau būdas, kurį ji pasirinko, akivaizdžiai neatspindi jos valios išraiškos. Teismas nesutinka su šiais ieškinio argumentais.

48Pagal CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų.

49Ieškovė pati cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Dėl to teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1519/2002). Suklydimo faktas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo (LAT 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005, 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2009).

50Nagrinėjamu atveju nesvarbu, ar ieškovė ginčo sandorį sudarė dėl gydytojams ne kartą išsakyto motyvo apsiginti nuo galimų teisėsaugos institucijų veiksmų, susijusių su galimai neteisėtais veiksmais ieškovės darbe, taip tikėdamasi neprarasti savo turto, ar dėl ieškinyje nurodyto motyvo – siekio padėti savo sūnui, bet kuriuo atveju, konstatavus, jog savo veiksmus ieškovė suprato ir galėjo juos valdyti, nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu. Visų pirma, kaip minėta, trečiasis asmuo (notarė) teismui patvirtino, jog ieškovei buvo išaiškintos atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir teisinės pasekmės. Tvirtinant sutartį šalims nurodyti skirtumai tarp testamento ir dovanojimo sutarties, kylančios teisinės pasekmės kiekvienu atveju; paaiškinta, kad pasirašydami dovanojimo sutartį L. T. ir J. T. praranda bet kokias nuosavybės teises į dovanojamą butą su rūsiu ir pretenduoti į šį turtą nebegalės.

51Kita vertus, ta aplinkybė, jog netrukus po sandorio sudarymo jos sūnus mirė ir butą paveldėjo jos marti bei anūkė, ir kad šios galimybės ieškovė sudarydama sandorį galimai neįvertino, tenka pačios ieškovės rizikai.

52Dėl kitų ieškinio reikalavimų

53Atmetus ieškinio reikalavimus dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas nepasisako dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2010-01-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 24. bei taikyti restituciją natūra ir ieškovei grąžinti ginčijamą butą proporcingai turimoms nuosavybės teisėms į jį, kadangi šie reikalavimai yra išvestiniai ir negali būti tenkinami atmetus pagrindinį reikalavimą.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

55Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš antrosios šalies priteisiamos išlaidos už pagalbą advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Išlaidos priteisiamos pagal pateiktus dokumentus (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

56Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 178 str.), todėl iš ieškovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 128,80 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

57Vadovaudamasis CPK 263, 265, 270 str., teismas

Nutarė

58Ieškovų L. T. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) ir R. T. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) ieškinį atsakovėms E. T. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) ir G. T. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) dėl dovanojimo sutarties bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiais atmesti.

59Priteisti valstybei iš ieškovų L. T. ir R. T. 128,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvieno priteisti po 64,40 Lt.

60Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant... 2. Ieškovė L. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 7-12), kurį... 3. 1. Pripažinti negaliojančia 2008-04-23 Dovanojimo sutartį notarinio registro... 4. 2. Pripažinti negaliojančiu 2010-01-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą... 5. 3. Taikyti restituciją natūra ir ieškovams grąžinti ginčijamą butą... 6. 4. Priteisti iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidas.... 7. Ieškinyje nurodoma, kad 2001 m. gruodžio 19 d. ieškovė, gyvendama... 8. Ieškovės teigimu, butas buvo paveldėtas neteisėtai, kadangi sudarydama... 9. Ieškinyje taip pat pažymima, jog visi aplinkiniai, taip pat ir ieškovės... 10. Be to, ieškinyje teigiama, jog dovanojimo sandoris sudarytas ieškovės... 11. Atsakovė E. T. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo... 12. Ieškovė pareiškime nurodo, kad sudarydama ginčo sandorį, norėjo padėti... 13. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė D. S. atsiliepimu į... 14. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovės teiginiu, esą ieškovė padovanojo... 15. Trečiasis asmuo nesutiko ir su ieškinio teiginiu, jog ieškovė negalėjo... 16. Taip pat nurodo, kad pasirašydama sutartį ieškovė adekvačiai suvokė savo... 17. Trečiasis asmuo taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad butas bendrosios... 18. Trečiasis asmuo J. T. atsiliepimu į ieškinį prašė pripažinti... 19. Nurodo, jog 2006 m. ieškovė susirgo sunkia psichine liga, jai reikėjo nuolat... 20. Sūnus Š. su notaru sutartą dieną abu tėvus atvežė pas notarą.... 21. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė manąs, kad ieškovė tikrai... 22. Ieškinys atmestinas.... 23. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2001 m. gruodžio 19 d. ieškovė,... 24. Byloje atlikus teismo paskirtą teismo psichiatrijos ekspertizę, pateikta... 25. Ieškovė, vadovaudamasi CK 1.89 str. prašo pripažinti negaliojančiu... 26. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu... 27. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 28. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos... 29. Negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti gali būti dėl... 30. Kaip matyti iš atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto rezoliucinės... 31. Nagrinėjamu atveju itin svarbu nustatyti ieškovės sveikatos būklę būtent... 32. Vėlesniuose asmens sveikatos istorijos įrašuose aprašoma svyruojanti... 33. 2009-01-29 – 2009-02-27 gydyta VPSC stacionare, diagnozė: pasikartojantis... 34. Apibendrindamas L. T. psichikos būsena laikotarpiu tarp 2008-01-22 ir... 35. Šios eksperto išvados teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi, visų... 36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinti byloje surinktus įrodymus, tarp jų... 37. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad, jo nuomone, ieškovė... 38. Iš eksperto paaiškinimų teisme taip pat matyti, kad jis išvadą apie... 39. Kaip patvirtina trečiojo asmens (notarės) paaiškinimai bei į bylą pateikti... 40. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sandorio sudarymo metu ieškovė dar... 41. Po sandorio sudarymo, ieškovė ir toliau gyveno sūnui padovanotame bute (t.... 42. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo sandoriu ieškovė, kartu su savo... 43. Nepagrįstas ieškinio teiginys, jog sudarydama dovanojimo sutartį, ieškovė... 44. Nėra pagrindo sutikti ir su ieškinio argumentais, jog ieškovė negalėjo... 45. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 46. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu... 47. Ieškinyje ieškovė, kaip sandorio negaliojimo pagrindą taip pat nurodo ir CK... 48. Pagal CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti... 49. Ieškovė pati cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią,... 50. Nagrinėjamu atveju nesvarbu, ar ieškovė ginčo sandorį sudarė dėl... 51. Kita vertus, ta aplinkybė, jog netrukus po sandorio sudarymo jos sūnus mirė... 52. Dėl kitų ieškinio reikalavimų... 53. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl ginčo sandorio pripažinimo... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 56. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi... 57. Vadovaudamasis CPK 263, 265, 270 str., teismas... 58. Ieškovų L. T. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) ir R. T. (a. k. ( - ) gyv. ( - ))... 59. Priteisti valstybei iš ieškovų L. T. ir R. T. 128,80 Lt bylinėjimosi... 60. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...