Byla 2-322-823/2018
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, trečiasis asmuo – AB „Šiaulių bankas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-652-265/2017 pagal RUAB „Grimeda“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir bankroto konsultantai“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, trečiasis asmuo – AB „Šiaulių bankas“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas kilęs dėl AB „Šiaulių bankas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo RUAB „Grimeda“ restruktūrizavimo byloje.
  2. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtino UAB „Grimeda“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Teismas šia nutartimi taip pat patvirtino RUAB „Grimeda“ restruktūrizavimo administratorės neginčijamą AB „Šiaulių bankas“ 5 234 543,84 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
  3. RUAB „Grimeda“ restruktūrizavimo administratorė prašė teismo netvirtinti AB „Šiaulių bankas“ 1 318 423,37 Eur finansinio reikalavimo dalies.
  4. Nurodė, kad ginčijama reikalavimo dalis pareikšta pagal Kreditavimo sutartis Nr. IL-2004-006-07, Nr. IL-2006-025-07, Nr. IL-2007-010-07, taip pat pagal 2011 m. birželio 29 d. Laidavimo sutartį Nr. KS-2011-032-05 ir 2012 m. kovo 13 Laidavimo sutartį Nr. EIF-2012-625-05 už UAB „Kretingalės mėsa“. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-772-368/2017 dėl visų kreditavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl AB „Šiaulių bankas“ reikalaujamos palūkanos bei delspinigiai šiame restruktūrizavimo bylos etape negali būti tvirtinami. Pagrindinei skolininkei pagal laidavimo sutartis UAB „Kretingalės mėsa“ yra keliama restruktūrizavimo byla, todėl banko reikalavimai bus išdėstyti UAB „Kretingalės mėsa“ kreditorių sąraše. Banko reikalavimai užtikrinti pagrindinės skolininkės turto įkeitimu.
  5. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašė patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-772-368/2017 UAB „Grimeda“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir pripažino, jog kredito sutartys buvo nutrauktos teisėtai. Teisminis procesas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nėra pradėtas, todėl nėra pagrindo šioje stadijoje netvirtinti banko reikalavimo.
  6. Atsakovė RUAB „Grimeda“ prašė netvirtinti AB „Šiaulių bankas“ 1 318 423,37 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies, skirti AB „Šiaulių bankas“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  7. Nurodė, kad dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-772-368/2017 yra ruošiamas kasacinis skundas, todėl šiame etape nėra tikslinga tvirtinti ginčijamos reikalavimo dalies, kildinamos iš kreditavimo sutarčių. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. lapkričio 9 d. bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kretingalės mėsa“ (bylos Nr. 2-1590-241/2017). Tikėtina, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą, UAB „Kretingalės mėsa“ išspręs savo laikinus finansinius sunkumus ir atsakovės prievolės pagal laidavimo sutartis apskritai nekils. Šios aplinkybės trečiajam asmeniui yra žinomos, tačiau trečiasis asmuo, piktnaudžiaudamas teise, teikia reikalavimą patvirtinti nesamus reikalavimus pagal laidavimo sutartis. AB „Šiaulių bankas“ akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, kadangi to paties reikalavimo pagrindu pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo.
  8. Atsakovė taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui pateiktas jos ieškinys atsakovei AB „Šiaulių bankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo UAB „Kretingalės mėsa“ (civilinė byla Nr. e2-1764-777/2017). Nurodytu ieškiniu atsakovė prašo 2011 m. birželio 29 d. Laidavimo sutartį Nr. KS-2011-032-05 ir 2012 m. kovo 13 Laidavimo sutartį Nr. EIF-2012-625-05 pripažinti negaliojančiomis.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino AB „Šiaulių bankas“ 5 861 943,67 Eur finansinio reikalavimo dalį, kildinamą iš kreditavimo sutarčių, o klausimo dėl AB „Šiaulių bankas“ 691 023,54 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš laidavimo sutarčių, nagrinėjimą atidėjo iki įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1764-777/2017. Teismas taip pat netenkino RUAB „Grimeda“ prašymo dėl baudos AB „Šiaulių bankas“ skyrimo.
  2. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Grimeda“ patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė prašė atsakovės AB „Šiaulių bankas“ vienašalį 2004 m. balandžio 27 d. Kredito sutarties Nr. IL-2004-006-07, 2006 m. birželio 23 d. Kredito sutarties Nr. IL-2006-025-07, 2007 m. kovo 8 d. Kredito sutarties Nr. IL-2007-010-07 nutraukimą pripažinti neteisėtu, pakeisti kredito sutarčių sąlygas – nustatytus kredito grąžinimo grafikus, negrąžintą paskolos dalį išdėstant septyneriems metams iki 2023 m. gruodžio 30 d., t. y. pagal 2016 m. sausio 11 d. UAB „Grimeda“ prašymą. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-772-368/2017). Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento, todėl teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti. Be to, atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl šios nutarties yra ruošiamas kasacinis skundas.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad RUAB „Grimeda“ 2017 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį dėl 2011 m. birželio 29 d. Laidavimo sutarties Nr. KS-2011-032-05 ir 2012 m. kovo 13 Laidavimo sutarties, iš kurių kildinama AB „Šiaulių bankas“ 691 023,54 Eur finansinio reikalavimo dalis, pripažinimo negaliojančiomis (bylos Nr. e2-1764-777/2017). Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad tvirtinti AB „Šiaulių bankas“ 691 023,54 Eur reikalavimo dalį šioje proceso stadijoje negalima, nes teisme yra ginčijamas reikalavimo teisės pagrindas. Teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. e2-1764-777/2017 bus nustatytos prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčios aplinkybės (faktai), t. y. bus pasisakyta dėl AB „Šiaulių bankas“ reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl teismas nutarė šios bylos dalies nagrinėjimą atidėti iki įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1764-777/2017.
  4. Atmesdamas atsakovės prašymą skirti baudą teismas nurodė, kad aplinkybė, jog laidavimo sutartys, iš kurių kildinama dalis AB „Šiaulių bankas“ reikalavimo, yra ginčijamos teismine tvarka, paaiškėjo tik teismo posėdžio metu, todėl reikalavimas patvirtinti šią reikalavimo dalį negali būti pripažintas nesąžiningu ar akivaizdžiai nepagrįstu. Teismas taip pat nurodė, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje ne tik nėra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tačiau net neiškelta pati bankroto byla, todėl atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad AB „Šiaulių bankas“ akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, kadangi to paties reikalavimo pagrindu pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo.

6III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria buvo atidėtas 691 023,54 Eur finansinio reikalavimo dalies tvirtinimas iki įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1764-777/2017, ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti AB „Šiaulių bankas“ 691 023,54 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nutarties motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas AB „Šiaulių bankas“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą išnagrinėjo iš esmės ir nusprendė, kad AB „Šiaulių bankas“ 691 023,54 Eur reikalavimo dalis „laikytina nepagrįsta“. Nors teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad klausimo dėl AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo dalies nagrinėjimas atidedamas, faktiškai ši formuluotė negali būti suprasta kaip civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1622 straipsnį. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad teismas 691 023,54 Eur reikalavimo dalį paliko nenagrinėtą, nes nutartyje aiškiai nurodyta sąlyga, apribojusi teisę su reikalavimu kreiptis pakartotinai.
    2. Atsižvelgiant į nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus argumentus, teismų praktiką, kuria vadovaujamasi, ir teismo nutarties rezoliucinės dalies formuluotę, būtų galima spręsti, kad buvo siekiama bylos dalį dėl AB „Šiaulių bankas“ 691 023,54 Eur kreditorinio reikalavimo dalies tvirtinimo sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau teismas nutarties motyvuojamoje dalyje pateikė nuorodą į Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 7 dalį, taip leisdamas suprasti, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1764-777/2017 priėmus galutinį procesinį sprendimą, bylos nagrinėjimas nebūtų atnaujintas ir AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą turėtų reikšti pagal ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalį, t. y. kaip prašymą patikslinti kreditorinį reikalavimą, nes jo padidėjimą sąlygojo restruktūrizavimo procesas.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino situaciją, kai kreditorius kreditorinių reikalavimo pareiškimo terminu turi galiojančią teisę reikšti finansinį reikalavimą ir toks pagrindas atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau dėl jos pagrindo vyksta ginčas teisme, ir situaciją, kai kreditorius neturi galiojančios teisės reikšti finansinį reikalavimą, o tokia teisė ir pagrindas atsiranda restruktūrizavimo proceso metu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimo atsiradimo momentas, žinojimas apie turimą reikalavimą yra esminės aplinkybės atribojančios kreditoriaus teisę reikšti reikalavimą iki ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatyto termino arba iki ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyto termino. Apeliantės teisė reikšti kreditorinį reikalavimą turi būti įgyvendinama iki ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, o ne iki ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyto termino.
    4. Ginčas dėl laidavimo sutarčių galiojimo nėra išnagrinėtas iš esmės ir nėra pagrindo spręsti, kad AB „Šiaulių bankas“ pagal laidavimo sutartis neturi galiojančios reikalavimo teisės. Teisminis ginčas dėl laidavimo sutarties teisėtumo pats savaime negali sukurti tokių pačių pasekmių, kokias sukurtų ieškinio dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis patenkinimas. Tuo atveju, jei teismas sprendė, kad, vykstant teisiniam ginčui dėl laidavimo sutarčių galiojimo, yra neįmanoma išspręsti klausimo dėl kreditorinio reikalavimo, reiškiamo pagal laidavimo sutartis, pagrįstumo, nes nėra aišku, ar laidavimo sutartys yra teisėtos ir galiojančios, teismas galėjo pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylą stabdyti.
    5. Klausimo dėl kreditorinio reikalavimo nagrinėjimo sustabdymas yra nesuderinamas su restruktūrizavimo proceso tikslais ir principais, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju, kai yra ginčijamas kreditorinio reikalavimo pagrindas (laidavimo sutartis), civilinė byla, kurioje yra ginčijamas kreditorinio reikalavimo pagrindas (laidavimo sutartis), turi būti prijungta prie bylos, kurioje nagrinėjamas kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas ir bylos išnagrinėtos laikantis ĮRĮ nustatytos tvarkos bei terminų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-599-330/2017 ir 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-42-943/2017).
    6. AB „Šiaulių bankas“, kaip atsakovė, iki šios dienos nėra gavusi jokio pranešimo apie pateiktą ieškinį dėl laidavimo sutarčių ginčijimo, todėl ieškinys teisme galimai apskritai yra nepriimtas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ginčijama teismo nutartis sukuria prielaidas vilkinti ieškinio dėl laidavimo sutarčių ginčijimo priėmimą, o vėliau bylos nagrinėjimą, tam, kad UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo byloje atidėtų AB „Šiaulių bankas“ kreditorinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą. Šiuo metu nėra kliūčių bylas sujungti ir klausimą išnagrinėti operatyviai bei iš esmės.
  2. Atsakovė RUAB „Grimeda“ atsiliepimu į trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Restruktūrizavimo byloje teismas kreditorinį reikalavimą tvirtina, jeigu šis yra pagrįstas. Priešingai nei teigia apeliantė, apeliantės kreditorinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, kadangi nėra patvirtintas šio reikalavimo pagrįstumas. Apeliantė 691 023,54 Eur kreditorinio reikalavimo dalį grindžia 2011 m. birželio 29 d. Laidavimo sutartimi Nr. KS-2011-032-05 ir 2012 m. kovo 13 d. Laidavimo sutartimi, kurių galiojimas yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2-1764-777/2017. Be to, UAB „Kretingalės mėsa“ yra pateikusi ieškinį dėl kreditavimo sutarčių, kurių vykdymo užtikrinimui buvo sudarytos laidavimo sutartys, modifikavimo, pratęsiant kredito grąžinimo terminus (civilinė byla Nr. e2-9004-776/2017). Teismui patenkinus UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį, atsakovės prievolės pagal laidavimo sutartis apskritai nebūtų, nes nesant pagrindinės prievolės, negali būti išvestinės.
  3. Atskiruoju skundu atsakovė RUAB „Grimeda“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą dėl AB „Šiaulių bankas“ kreditorinio reikalavimo priėmimo perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. AB „Šiaulių bankas“, remdamasis reikalavimu pagal kredito sutartis, kurių vykdymo užtikrinimui buvo sudarytos laidavimo sutartys, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindinei skolininkei UAB „Kretingalės mėsa“. Trečiasis asmuo negali prašyti to paties reikalavimo (tuo labiau ginčijamo) patvirtinti, pareikšdamas prašymą iškelti bankroto bylą UAB „Kretingalės mėsa“, taip pat RUAB „Grimeda“ restruktūrizavimo procese. Palikus ginčijamą teismo nutartį nepakeistą, būtų leidžiama piktnaudžiauti teise – bet kuris kreditorius, kuris suteikė paskolą kartu su kitų juridinių asmenų laidavimu, galėtų tą patį reikalavimą vienu metu ir visa apimtimi naudoti kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo visiems laiduotojams ir kreditoriui. Tokia praktika būtų nesąžininga, prieštarautų restruktūrizavimo ir bankroto procesų principams.
    2. Dalyvavimas restruktūrizavimo ir bankroto procese kreditoriui suteikia turtines ir neturtines teises, be kita ko, teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose. Tad galimybė su tuo pačiu kreditoriniu reikalavimu dalyvauti dvejuose procesuose reikštų, kad kreditoriaus turimas reikalavimas yra dubliuojamas keliuose skirtinguose procesuose. Kreditorinį reikalavimą visa apimtimi naudojant kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, tuo pačiu metu kreditorinį reikalavimą reiškiant laiduotojo restruktūrizavimo procese, kreditoriui faktiškai suteikiama dvigubai daugiau teisių, nei kreditorius turi kreditorinių reikalavimų.
    3. Teismas neįvertino, kad UAB „Kretingalės mėsa“ (kredito gavėja pagal laidavimo sutartis) kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-9004-776/2017), kuriuo prašo pakeisti kredito sutartis, pratęsiant kredito grąžinimo terminus papildomam laikotarpiui iki 2023 m. gruodžio 20 d. Kredito sutarties EIF-2011-035-5 terminas sueina 2018 m. birželio 29 d., o Kredito sutarties EIF- 2012-625-05 – 2017 m. kovo 13 d. Taigi, šiuo metu vienos kredito sutarties terminas nėra suėjęs, o dėl kitos kredito sutarties termino modifikavimo (pratęsimo) sprendžiamas klausimas teisme, todėl atsakovė neturi pareigos vykdyti prievoles pagal laidavimo sutartis. Teismui patenkinus UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį, prievolės pagal laidavimo sutartis apskritai nebūtų, nes nesant pagrindinės prievolės negali būti išvestinės.
    4. Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (civilinės bylos Nr. 2A-1237-XX/2017). Pripažinus laidavimo sutartis negaliojančiomis, šis sprendimas turėtų įtakos UAB „Grimeda“ teisėms ir pareigoms. Todėl ginčijama teismo nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta.
    5. Teismas patvirtino trečiojo asmens reikalavimus pagal 2004 m. balandžio 27 d. Kredito sutartį Nr. IL-2004-006-07, 2006 m. birželio 23 d. Kredito sutartį Nr. IL-2006-025-07 ir 2007 m. kovo 8 d. Kredito sutartį Nr. IL-2007-010-07. RUAB „Grimeda“ šiuo metu rengia kasacinį skundą dėl kredito sutarčių pripažinimo nenutrauktomis ir terminų modifikavimo. Ginčas galutine ir neskundžiama teismo nutartimi dar nėra išspręstas, todėl AB „Šiaulių bankas“ reikalavimai, kylantys iš šių kredito sutarčių yra nepagrįsti.
  4. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atsakovės RUAB „Grimeda“ atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo dėl finansinio reikalavimo dalies pagal kredito sutartis faktinis pagrindas yra išnykęs. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas RUAB „Grimeda“ kasacinį skundą priimti atsisakė 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-1891/2017.
    2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalį skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju RUAB „Grimeda“ laidavimo sutartimis laidavo kaip solidarioji skolininkė. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditorinio reikalavimo, reiškiamo laidavimo sutarties pagrindu, tvirtinimas tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose yra įprasta praktika, teismai ne kartą yra pasisakę dėl kreditoriaus teisės tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose laidavimo sutarties pagrindu reikšti kreditorinį reikalavimą.
    3. Atsakovė ir kitos susijusios įmonės procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, t. y. siekia išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo bei bankroto bylų iškėlimo. UAB „Kretingalės mėsa“, RUAB „Grimeda“, UAB „Agrovet“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“ yra inicijavusios visą eilę teisminių ginčų dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, jas pratęsiant. Atsakovė šiais ginčais remiasi kaip faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis kreditorių reikalavimų nepagrįstumą, ir įrodinėja savo mokumą, nes kreditorių reikalavimai, kol vyksta teisminiai ginčai, yra nepradelsti. Dėsningas ginčų su kredito institucijomis inicijavimas, siekis kaip įmanomai ilgesnio bylų nagrinėjimo, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ribojančias skolų išieškojimą, ir naudojimasis pradėtais ginčais kaip argumentu, siekiant pagrįsti mokumą bei pakartotinai išsikelti restruktūrizavimo bylas, rodo siekį nesąžiningai, pasinaudojant procesinėmis teisėmis, išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta dalis kreditorės AB „Šiaulių bankas“ reikalavimo, o dalies reikalavimo tvirtinimo svarstymas atidėtas iki kitos civilinės bylos išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi atskirųjų skundų ribų. Pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas ir absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnis).
Dėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos AB „Šiaulių bankas“ kreditorinio reikalavimo dalies
  1. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino AB „Šiaulių bankas“ 5 861 943,67 Eur kreditorinio reikalavimo dalį pagal 2004 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2004-006-07, 2006 m. birželio 23 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2006-025-07 ir 2007 m. kovo 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2007-10-07. Atsakovė, nesutikdama su šia nutarties dalimi teigia, kad dėl paminėtų kreditavimo sutarčių nutraukimo teisėtumo tebevyksta teisminis ginčas, todėl nurodyta kreditorinio reikalavimo dalis patvirtinta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.
  2. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė RUAB „Grimeda“ buvo pateikusi Šiaulių apylinkės teismui ieškinį dėl 2004 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutarties Nr. IL-2004-006-07, 2006 m. birželio 23 d. Kreditavimo sutarties Nr. IL-2006-025-07 ir 2007 m. kovo 8 d. Kreditavimo sutarties Nr. IL-2007-10-07 vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, negrąžintos paskolos dalį išdėstant iki 2023 m. gruodžio 30 d. Tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1411-641/2017 UAB „Grimeda“ ieškinį atsakovei AB „Šiaulių bankas“ atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-772-368/2017 minėtą sprendimą paliko nepakeistą.
  3. Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas ar nutartis yra privalomi visoms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui konkrečioje byloje, priešingai nei teigia atsakovė, teisminis ginčas laikytinas galutinai išspręstu, o kasacinio proceso šioje byloje galimybė ar net šio proceso pradžia nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymą savo nutartimi sustabdo kasacinis teismas (CPK 363 straipsnis). Taigi, ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu esant įsiteisėjusiai Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarčiai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ja nesivadovauti.
  4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties atsakovė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė 2017 m. lapkričio 24 d., t. y. jau po šioje byloje ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kaip pagrįstai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovės teiginius, kad toks skundas yra ruošiamas pateikti, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti ir dėl trečiojo asmens reikalavimo dalies, kildinamos iš kreditavimo sutarčių, tvirtinimo sustabdymo.
  5. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovės 2017 m. lapkričio 24 d. pateiktą kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-1891/2017 atsisakė priimti. Nors atsakovė 2017 m. gruodžio 19 d. pakartotinai pateikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-2009/2017 šį skundą taip pat atsisakė priimti. Taigi, šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu kasacinis procesas byloje dėl kreditavimo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarčių sąlygų pakeitimo taip pat nėra pradėtas.
  6. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino AB „Šiaulių bankas“ 5 861 943,67 Eur kreditorinio reikalavimo dalį, o atsakovės prašymas šią nutarties dalį panaikinti yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo atidėti dalies AB „Šiaulių bankas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimą
  1. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nutarė klausimo dėl AB „Šiaulių bankas“ 691 023,54 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2011 m. birželio 29 d. Juridinio asmens laidavimo sutarties ir 2012 m. kovo 13 d. Juridinio asmens laidavimo sutarties, nagrinėjimą atidėti iki įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1764-777/2017. Su šia ginčijamos nutarties dalimi nesutinka abi apeliantės. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, nutarties motyvuojamoje dalyje visgi pasisakė dėl šios kreditorinio reikalavimo dalies pagrįstumo, be to, ginčijamą nutarties dalį traktuodamas kaip bylos sustabdymą, teigia, kad klausimo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimo sustabdymas yra nesuderinamas su restruktūrizavimo proceso tikslais ir principais. Tuo tarpu atsakovė savo atskirajame skunde iš esmės dėsto argumentus, susijusius su šios trečiojo asmens kreditorinio reikalavimo dalies nepagrįstumu.
  2. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio motyvuojamoji dalis aiškintina neatsiejamai nuo rezoliucinės dalies. Atsižvelgdama į tai, kad ginčijamos nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai suformuluotas procesinis sprendimas bylos dėl RUAB „Grinmeda“ kreditorės AB „Šiaulių bankas“ pareikšto 691 023,54 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą atidėti iki įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1764-777/2017, o nutarties motyvuojamoje dalyje šis sprendimas grindžiamas negalimumu patvirtinti ginčijamą reikalavimą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, esant neišspręstam ginčui dėl reikalavimo teisės pagrindo, taip pat Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1764-777/2017 nustatinėjamų aplinkybių prejudicine reikšme nagrinėjamai bylai (ginčijamos nutarties 16-17 punktai); nutarties motyvuojamoje dalyje remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-871-798/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo sustabdymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad šia ginčijamos nutarties dalimi buvo iš esmės išspręstas AB „Šiaulių bankas“ 691 023,54 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas.
  3. Kolegija sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad ginčijamos nutarties motyvuojamosios dalies 17 punkte esantis teiginys, jog pareiškėjos reikalavimas šioje dalyje „laikytinas nepagrįstu“, nėra korektiškas, tačiau, atsižvelgiant į aptartą ginčijamos nutarties turinio visumą, taip pat tame pačiame nutarties 17 punkte esantį teiginį, kad reikalavimas netvirtintinas „šioje proceso stadijoje“, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ginčijama nutartimi AB „Šiaulių bankas“ 691 023,54 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo iš esmės išspręstas (reikalavimas pripažintas nepagrįstu). Tokio pagrindo nesudaro ir nutartyje pateikiama netiksli nuoroda į ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalį, kadangi iš ginčijamos nutarties kaip visumos turinio nėra pagrindo spręsti, jog šia nutartimi AB „Šiaulių bankas“ būtų įpareigota civilinėje byloje Nr. e2-1764-777/2017 priėmus galutinį procesinį sprendimą finansinį reikalavimą reikšti iš naujo pagal ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalį.
  4. Kolegija taip pat sutinka su trečiojo asmens argumentais, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi atliktas procesinis veiksmas, įvertinus jį pagrindžiančius pirmosios instancijos teismo motyvus, savo prigimtimi atitinka bylos sustabdymą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, o ne bylos nagrinėjimo atidėjimą, kaip klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos yra vertinamas kaip de facto (lot. faktiškai) bylos sustabdymas. Pažymėtina, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, kitaip nei dėl teismo nutarties atidėti bylos nagrinėjimą, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 165 straipsnis).
  5. Pagal CPK 328 straipsnio nuostatas, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti naikinamas formaliais pagrindais. Esant pakankamam pagrindui ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje įtvirtintą procesinį sprendimą vertinti kaip bylos sustabdymą, šios nutarties 26-27 punkte aptarti pažeidimai (netiksli procesinio sprendimo motyvacija, procesinio sprendimo įvardijimas bylos nagrinėjimo atidėjimu) patys savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį teismui nenustačius, kad bylos sustabdymo institutu šiuo atveju buvo naudojamasi nepagrįstai.
  6. Kadangi ginčijama nutarties dalimi buvo nuspręsta tik dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuos atsakovės argumentų, susijusių su atitinkamos trečiojo asmens kreditorinio reikalavimo dalies pagrįstumu (trečiojo asmens teise reikšti reikalavimą tiek skolininkui, tiek laiduotojui, pagrindinės prievolės galiojimu ir jos vykdymo termino suėjimu), kadangi šiuo klausimu dar nėra pasisakęs pirmosios instancijos teismas, toliau pasisakydama tik dėl bylos sustabdymo pagrindų nagrinėjamoje byloje egzistavimo.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuria, be kita ko, rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, laikomasi pozicijos, kad teismas negali patvirtinti ir įtraukti į restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių sąrašą tų reikalavimų, dėl kurių kilę ginčai dar nėra galutinai išspręsti, o pareikšto finansinio reikalavimo pagrindą sudarančių sandorių ginčijimo teismine tvarka faktas sudaro objektyvias kliūtis finansinio reikalavimo tvirtinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-798/2016, 2017 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-599-330/2017). Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus trečiojo asmens argumentus, kad ginčijama jo finansinio reikalavimo dalis pirmosios instancijos teismo turėjo būti patvirtinta nepaisant aplinkybės, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl šio reikalavimo pagrindu esančių sandorių galiojimo.
  8. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas esant tam tikroms sąlygoms: 1) tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; 2) negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir teismas pats negali jų nustatyti.
  9. Trečiasis asmuo iš esmės neginčija, kad tarp nagrinėjamos bylos ir teisme nagrinėjamos bylos dėl 2011 m. birželio 29 d. ir 2012 m. kovo 13 d. Laidavimo sutarčių, kuriomis grindžiamas pareikštas reikalavimas, pripažinimo negaliojančiomis yra prejudicinis ryšys. Tačiau, nesutikdamas su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, trečiasis asmuo, be kita ko, nurodo, kad nagrinėjama byla neturėjo būti stabdoma, o civilinė byla, kurioje yra ginčijamas kreditorinio reikalavimo pagrindas (Laidavimo sutartys), turėtų būti prijungta prie nagrinėjamos bylos, tokiu būdu užtikrinant proceso operatyvumo principo tinkamą realizavimą. Šiems savo argumentams pagrįsti trečiasis asmuo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-599-330/2017.
  10. Kolegija, pasisakydama dėl šių trečiojo asmens argumentų, pažymi, kad šioje nutartyje jau paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-871-798/2016 klausimo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo sustabdymas iki teisme buvo išnagrinėtas ginčas dėl šio reikalavimo pagrindo buvo pripažintas teisėtu. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad kreditorinių reikalavimų tvirtinimo sustabdymas restruktūrizavimo procese pagal teismų formuojamą praktiką apskritai yra negalimas.
  11. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, ir jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Tuo tarpu pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendindamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Tačiau bylų sujungimas ne visuomet padeda pasiekti nurodytus tikslus, todėl teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, turi pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008).
  12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1764-777/2017 perdavė civilinę bylą pagal ieškovės RUAB „Grimeda“ ieškinį atsakovei AB „Šiaulių bankas“ dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Dėl šios nutarties ieškovė UAB „Grimeda“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – civilinę bylą Nr. e2-1764-777/2017 prijungti prie civilinės bylos Nr. B2-652-265/2017 (dabar Nr. B2-24-265/2018). Nurodytas atskirasis skundas dar nėra išnagrinėtas. Taigi, nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos pagal ieškovės RUAB „Grimeda“ ieškinį atsakovei AB „Šiaulių bankas“ dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais sujungimo tikslingumo klausimas yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu detaliau nepasisako, atkreipdama dėmesį į tai, kad, teismui patenkinus UAB „Grimeda“ atskirąjį skundą, trečiojo asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas būtų atnaujintas.
  13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo.

10Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

11Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai