Byla 2-850-323/2013
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Vilijai Badaraitei, atsakovės atstovei advokatei Valei Televičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą ieškinį atsakovei A. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš atsakovės 2893,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-01-01 pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį apdraudė D. K. butą, adresu ( - ) iki 2011-12-31. Draudiminės apsaugos metu – 2011-04-26 – buvo užlietas draudėjos D. K. butas iš aukščiau esančio ir atsakovei priklausančio buto, esančio ( - ). Įvykio metu buvo apgadintos apdrausto buto lubos, sienos, grindys. Pažymėjo, jog apie įvykį buvo pranešta ( - ) namo administratoriui UAB „( - )“, kuris apžiūrėjęs aplietą butą, nustatė užliejimo padarinius ir nurodė, kad gyvenamojo namo ( - ) bendrojo naudojimo objektai ir inžinerinė įranga neturėjo trūkumų, o minėtas butas buvo užlietas dėl buto ( - ) virtuvėje esančios įrangos gedimo, trūkus vandens maišytuvo žarnelei. Paaiškino, jog dėl turto apgadinimo išmokėjo draudėjai D. K. 2893,00 Lt draudimo išmoką apgadinto buto lubų, sienų ir grindų remonto išlaidoms padengti. Laiko, jog išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, kaip asmens atsakingo už ( - ) buto apliejimą, kadangi pastaroji nesinaudojo savo nuosavybe taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, iš atsakovės valdomo buto į D. K. butą prasiskverbė didelis kiekis vandens ir pastarąjį apgadino (b.l. 2-4).

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pripažįsta, jog nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu ( - ) 2011-04-26 trūko vandens maišytuvo pajungimo vamzdelis, ko pasekoje buvo aplietas žemiau esantis butas, tačiau abejoja, ar dėl apliejimo galėjo būti padaryta 2893 Lt dydžio žala, laiko, kad toks žalos dydis yra aiškiai per didelis ir nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškinį pagrindžiantys įrodymai nepagrindžia žalos dydžio, juose aiškiai ir konkrečiai nenurodytas sugadintas turtas, jo kiekis. Pažymėjo, jog atsakovė nustatant žalą nedalyvavo, o iš į bylą pateiktų nuotraukų negalima susidaryti bendro patalpų vaizdo ir spręsti kokia žala kokiai patalpai padaryta. Taip pat nurodė, jog į lokalinę sąmatą įskaičiuoti darbai, kurie nėra būtini, siekiant pašalinti padarytą žalą, pavyzdžiui, sienų ir lubų tinko pertrynimas, nuvalant dažus ar tapetus, lubų paviršiaus paruošimas, taip pat visi prieškambario remonto darbai, kadangi patikrinimo akte nenurodyta, jog buvo aplietas ir prieškambaris. Be to, pažymėjo, jog aplieto buto savininkei išmokant draudimo išmoką nebuvo atsižvelgta į buto nusidėvėjimą, nevertinta faktinė buto būklė, aplinkybės, jog namas senas, statytas 1978 m., aplietame bute remontas darytas seniai, jame gyveno nuomininkai, nors būtent šios aplinkybės lemia žalos dydį, o dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo turi suremontuoti padarytus turto sugadinimus, o ne pagerinti butą (b.l. 36-39).

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašo teismo ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog apie 2011-04-26 įvykusį draudiminį įvykį ieškovui telefonu buvo pranešta 2011-04-27, tą pačią dieną į įvykio vietą atvyko ieškovo atstovas, kuris nuotraukose užfiksavo padarytus pažeidimus. Nurodė, kad vėliau buvo sudaryta statybinių darbų kaštų sąmata, kuri sudaryta pagal specialią statybinių sąmatų skaičiavimo programą. Pažymėjo, jog apskaičiuota darbų kaina yra objektyvi ir nepadidinta, kadangi ieškovas nėra suinteresuotas neobjektyviai vertinti ir nepagrįstai didinti kilusios žalos dydį. Laiko, kad žalos dydis yra visiškai įrodytas byloje esančiais duomenimis, todėl ieškinys turi būti patenkintas visiškai.

5Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta, jog butas, esantis ( - ) buvo aplietas iš atsakovės buto, neginčija, jog dėl apliejimo buvo padaryta žala, tačiau nesutinka su jos dydžiu. Paaiškino, jog žalos fiksavimo akte nebuvo užfiksuota, jog prieškambaryje taip pat padaryta žala, todėl ši išlaidų eilutė yra nepagrįsta, taip pat nesutinka su išlaidų eilute, pagal kurią svetainės lubos buvo dažomos, nors faktiškai jos buvo tapetuotos, taip padidinant sąnaudas, be to atlikta nereikalingų darbų (sienų ir lubų tinko pertrynimas, nuvalant dažus ar tapetus, lubų paviršiaus paruošimas), taip pat nesutinka su svetainės grindų įrengimu – pirktas labai brangus linoleumas, nors rinkoje kainos yra ženkliai mažesnės, maža to, atliktas linoleumo grindų vaškavimas, nors abejotina, ar prieš įvykį buvęs linoleumas būtų buvęs vaškuotas. Taip pat nurodė, jog skaičiuojant žalos dydį neatsižvelgta į buto nusidėvėjimą, sąmata apskaičiuota naujam buto remontui, nors iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog remontas ginčo bute atliktas seniai. Laiko, jog atlygintinos žalos dydis turi būti sumažintas mažiausiai iki 1635 Lt. Taip pat prašo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra neįgali, nevaikštanti, gauna mažas pajamas, išdėstyti sprendimo vykdymą.

6Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. D. parodė, kad yra ieškovo darbuotojas, atsakingas už žalų administravimą, fiksavęs ginčo butui padarytą žalą. Paaiškino, kad gavęs pranešimą nuvyko į įvykio vietą, tai buvo ne tą pačią dieną, kai įvyko įvykis, padarė buto planą ir padarytus pažeidimus užfiksavo nuotraukose, po to visą surinktą medžiagą persiuntė į įmonės centrinę būstinę. Paaiškino, jog apžiūrint butą dalyvavo viena moteris, buto valdytoja, tačiau atsakingas už žalos padarymą asmuo nedalyvavo, kadangi jo kviesti nėra privaloma.

7Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad prižiūri atsakovę A. R., ją lanko du kartus per dieną. 2011-04-26 paskambino atsakovė, prašė ateiti, kadangi pastarajai į duris nuolat beldžiasi. Einant laiptinėje ketvirtame aukšte po atsakovės butu pamatė atidarytas buto duris, užėjo į vidų, virtuvėje ant grindų pamatė vandens, kambary sienos apibėgusios, tačiau ant lubų nė vienoje patalpoje vandens nebuvo. Tuomet nuėjo pas atsakovę, virtuvėje ant grindų pamatė vandens, kitame kambaryje jo nebuvo. Tuomet atidarė spintelę ir po kriaukle pamatė, kad bėga vanduo, užsuko visus kranelius ir vanduo nustojo bėgęs.

8Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. R. parodė, jog yra atsakovės sūnus. Nurodė, jog remonto darbų sąmata yra aiškiai per didelė, sutinka, jog reikia atlyginti padarytą žalą, tačiau iš įvykusio įvykio negalima pasipelnyti. Paaiškino, jog po įvykio ne kartą bandė patekti į aplietą butą, tačiau nepavyko.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-01-01 tarp ieškovo ir D. K. buvo sudaryta Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartis ir išduotas draudimo polisas Nr. ( - ) pagal kurią ieškovas apdraudė D. K. priklausantį butą, adresu ( - ) be kita ko nuo užliejimo iki 2011-12-31 (b.l. 6-7). 2011-04-26 įvyko įvykis, kuris pripažintas draudžiamuoju, kurio metu dėl santechnikos įrangos gedimo trūkus buto, esančio adresu ( - ) virtuvės vandens žarnelei, buvo užlietas žemiau esantis ir D. K. priklausantis butas, adresu ( - ). Ieškovas, vykdydamas su D. K. sudarytą 2011-01-01 Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, nustatė įvykio metu padarytos žalos dydį (b.l. 10-15) ir atlygino nuotolius už buto, ( - ) sugadinimą, sumokėdamas 2893,00 Lt draudimo išmoką (b.l. 17-18).

11CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

12CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nagrinėjamoje byloje atsakovė neneigia, kad vanduo į butą, adresu ( - ) atitekėjo iš jai priklausančio aukščiau esančio buto, adresu ( - ) virtuvėje trūkus vandens žarnelei (b.l. 36-39, 137). Dėl šios priežasties konstatuotina, kad aplinkybė, jog pavojingas, gadinantis poveikis buvo iš atsakovės buto, yra įrodyta (CK 6.246 str., CPK 185 str., 187 str.).

13CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

14Taigi, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Pažymėtina, kad lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas turi įrodyti, kad buvo patirta būtent tokio dydžio žala, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos. Šiuo atveju ieškovas 2893 Lt žalos dydį iš esmės įrodinėja apgadinimų po 2011-04-26 užliejimo nuotraukomis (b.l. 28-31, 96-102) ir lokaline sąmata (b.l. 10-15). Atsakovė iš esmės nesutinka su prieškambario remonto išlaidomis, svetainės grindų išklijavimu linoleumu, svetainės lubų dažymu, o ne tapetavimu bei papildomų darbų - sienų ir lubų tinko pertrynimu, nuvalant dažus ar tapetus, lubų paviršiaus paruošimu - atlikimu (b.l. 36-39, 137-138). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog butas, ( - ) yra vieno kambario (b.l. 115), pagal buto planą jį sudaro 17,29 kv.m. svetainė (pažymėta indeksu 44-5), 6,78 kv.m. ploto virtuvė (pažymėta indeksu 44-4), 6,08 kv.m. prieškambaris (pažymėtas indeksu 44-1), vonia (pažymėta indeksu 44-3) (b.l. 4, 95). Nors iš byloje esančio 2011-04-27 buto apžiūros akto, 2011-05-11 pažymos matyti, jog buvo aplietos buto ( - ) vonios, virtuvės ir svetainės patalpos (b.l. 16, 92), tačiau iš byloje esančių apliejimą fiksuojančių nuotraukų, kurios yra informatyvios ir leidžia susidaryti apliejimu padarytos žalos bendrą vaizdą, matyti, jog buvo aplieta patalpa, pažymėta indeksu 44-1, t.y. pagal buto planą – prieškambaris, ir aplietos jo lubos, sienos ir grindys, padengtos linoleumu (b.l. 96, 99-101). Taigi byloje esančios nuotraukos, kurios kaip minėta, yra informatyvus šaltinis, paneigia 2011-04-27 namo administratoriaus apžiūros akte nurodytas aplinkybes, jog buvo aplietos tik buto svetainė, vonia ir virtuvė (b.l. 92). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog prieškambaryje žala fiksuota teisėtai ir pagrįstai (CPK 178 str., 185 str.). Kaip minėta, atsakovė taip pat nesutinka, jog svetainės lubos buvo dažytos ir žalai pašalinti reikia jas perdažyti, teigia, kad lubos buvo tapetuotos. Iš 2011-04-27 buto apžiūros akto, 2011-05-11 pažymos matyti, jog po buto apliejimo, t.y. 2011-04-27, daugiabučio namo administratoriui apžiūrėjus aplietą butą, ( - ) nustatyta, jog aplietos svetainės lubos buvo tapetuotos (b.l. 16, 92), tačiau šias aplinkybes paneigia ne tik buto savininkės D. K. rašytiniai paaiškinimai, jog svetainės lubos nebuvo tapetuotos (b.l. 108), bet ir įvykio metu gyvenusio ir aplietą butą valdžiusio asmens rašytiniai paaiškinimai, kad buto svetainės lubos buvo ne tapetuotos, o dažytos rožine spalva (b.l. 110) ir kaip minėta informatyviausias šaltinis – nuotraukos, iš kurių matyti, jog svetainės, buto plane pažymėtos indeksu 44-5 (b.l. 95), lubos yra dažytos (b.l. 97). Esant tokioms aplinkybėms, šis atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178). Be to, atsakovė nurodo, kad sienų ir lubų tinko pertrynimo, nuvalant dažus ar tapetus, lubų paviršiaus paruošimo darbai buvo nereikalingi ir pertekliniai, siekiant pašalinti apliejimu padarytus sugadinimus, tačiau šiuos savo atskirtumus grindžia vien samprotavimais. Maža to, nors atsakovė nesutinka, jog svetainėje, pažymėtoje indeksu 44-5, reikėjo keisti linoleumą, teigia, jog tokio ten nebuvo, ir nors iš byloje esančių nuotraukų taip pat matyti, jog svetainės grindys be linoleumo, o iš plokščių (b.l. 100, 102), tačiau aplinkybę, jog iki apipylimo svetainėje buvo linoleumas patvirtina teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. D., tiesiogiai mačiusio aplietą butą kitą dieną po užpylimo, paaiškinimai, jog linoleumas iš svetainės iš karto po įvykio buvo išneštas ir padėtas buto balkone (b.l. 138). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovė savo atsikirtimų dėl tam tikrų darbų reikalingumo, tikslingumo ir pagrįstumo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė ir priešpriešinių įrodymų nepateikė, tokie atsikirtimai grįsti deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str.). Tačiau nors lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai ir reikalingi, siekiant pašalinti apliejimu padarytą žalą, atkreiptinas dėmesys, jog tokiu atveju būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad bute buvęs remontas iki užpylimo buvo amortizavęsis. Kaip matyti iš bylos duomenų, šios aplinkybės draudimo bendrovė – ieškovas neįvertino, sutiko sumokėti kaip už naujo remonto atlikimą, neįvertinęs buvusio remonto nusidėvėjimo. Ieškovas įrodinėja, kad negalėjo vertinti buto nusidėvėjimo ir mažinti išmokėtinos draudimo išmokos sumos, kadangi pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklių 9.4. punktą nuostolių suma mažinama nusidėvėjimo procentų tik, kai nekilnojamasis turtas senesnis nei 40 metų (b.l. 53-60), nagrinėjamu atveju namas statytas 1978 m. (b.l. 115). Pažymėtina, jog paminėtos draudimo sutarties taisyklės yra vidiniai draudiko ir draudėjo teisiniai santykiai, tuo tarpu atsakingo už žalą asmens – atsakovės civilinė atsakomybė žalą patyrusiam asmeniui, kurio reikalavimo teisė subrogacijos pagrindu perėjo draudikui - ieškovui kyla ne sutarties, bet įstatymo pagrindu - pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Taigi ieškovui neįvertinus buto nusidėvėjimo ir atlyginus žalą kaip už naujo buto remontą, konstatuotina, kad tokiu būdu ieškovas prisiėmė riziką ir atsakovė negali būti atsakinga už tokius ieškovo veiksmus. Be to, pažymėtina, jog ieškovas nepasirūpino, kad nustatant žalą bei jos dydį dalyvautų atsakovė ar jos atstovai. Atsižvelgus į tokias aplinkybes, į tai, kad ieškovas, būdamas verslininkas ir šios srities profesionalas, prisiėmė savo veiksmų riziką, į tai, kad dabartinė buto savininkė D. K. butą įsigijo 2009-07-10 ir remonto iki buto apliejimo nedarė (b.l. 8, 115), o iš byloje esančių buto nuotraukų vizualiai matyti, jog patalpose remontas buvo atliktas seniai (įvertinant patalpų būklę, apdailos medžiagas ir kitus apdailos elementus) (b.l. 28-31, 96-102), į tai, kad bylos duomenys taip pat patvirtina, jog bute gyvena ne pati savininkė, o kiti asmenys (b.l. 108, 110), nors visuotinai žinoma, jog esant nuomininkams patalpų nusidėvėjimas yra didesnis, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog patalpų atkuriamosios statybos remonto darbų vertė mažintina 40 procentų, t.y. iki 1735,80 Lt (CK 6.249 str., CPK 178 str., 185 str.).

15Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 87,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (b.l. 5), 266,91 Lt kuro išlaidų (b.l. 125-128), 1000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 122-124). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie 1000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 117-118). Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, ieškovu iš atsakovės priteistina 812,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus minėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 412,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

16Atsakovė prašo teismo išdėstyti ieškovui priteistos sumos išmokėjimą (b.l. 141). CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, jos vardu turimą visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turimas lėšas bankuose, kurie pagrįstų sunkią atsakovės turtinę padėtį, neleidžiančią iš karto įvykdyti teismo sprendimo, kas sudarytų pagrindą tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, laikytina, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą ir išdėstyti sprendimo vykdymą.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 282 straipsniais, teismas

Nutarė

18ieškinį tenkinti iš dalies.

19Priteisti ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą iš atsakovės A. R. 1735,80 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo 1735,80 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 412,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

20Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašo teismo ieškinį tenkinti.... 5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu sutinka iš dalies.... 6. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. D. parodė, kad yra ieškovo... 7. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad prižiūri... 8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. R. parodė, jog yra atsakovės... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-01-01 tarp ieškovo ir D. K. buvo sudaryta... 11. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 12. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose... 13. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 14. Taigi, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto... 15. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 16. Atsakovė prašo teismo išdėstyti ieškovui priteistos sumos išmokėjimą... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 –... 18. ieškinį tenkinti iš dalies.... 19. Priteisti ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS... 20. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...