Byla 2A-316-577/2012

Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir pavedimo priimti kitą sprendimą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,

3kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,

4apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiasis asmuo A. B., dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir pavedimo priimti kitą sprendimą.

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6ieškovas 2010-02-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 56-8 „Dėl A. B. pareiškimo“ ir pavesti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priimti kitą sprendimą.

7Atsakovas prašė ieškinį atmesti pritaikius senatį, taip pat nurodė, kad komisija priėmė pagrįstą, teisingą bei teisėtą sprendimą, todėl ieškinys atmestinas.

8Trečiasis asmuo A. B. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-04-22 sprendimu ieškovo VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir pavedimo priimti kitą sprendimą atmetė; iš ieškovo VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės priteisė 25,60 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog nesutinka su teismo pozicija, kad Komisija A. B. skundą išnagrinėjo tinkamai, nepažeisdama teisės aktų nustatytų reikalavimų. Apie posėdį Komisijos nariams, pareiškėjui (jo atstovui) ir kitiems suinteresuotiems asmenims, o prireikus – ekspertams pranešama ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas, kartu jiems pateikiami numatomi nagrinėti kreipimaisi ir su jais susijusi medžiaga. Apie 2009-10-01 vyksiantį Komisijos posėdį, į kurį buvo pakviesta pareiškėja A. B., suinteresuotiems asmenims Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei bei joje dirbantiems gydytojams nebuvo pranešta ir minėti asmenys neturėjo galimybės dalyvauti posėdyje. Pažymi, jog nėra numatyta jokia alternatyvi Komisijos posėdžio organizavimo procedūra. Buvo pažeista teisė posėdyje dalyvauti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir kitiems tretiesiems asmenims, iš kurių vėliau žalos atlyginimas gali būti išieškotas regreso tvarka. Taip pat teismas ignoravo Nutarimo 23 punkte išdėstytas Komisijos sekretoriato funkcijas. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus Komisijos pažeidimus, daro išvadą, kad tai galėjo turėti įtakos išankstinei nepagrįstai Komisijos narių nuomonei susidaryti ir galutinio sprendimo priėmimui.

11Apeliantas nurodo, kad Komisija, priimdama sprendimą, atsižvelgia į Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų bei ekspertų išvadas, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes. Nei Valstybinės medicininio audito inspekcijos, nei kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų, nei ekspertų išvadų Komisijai sprendimo priėmimui neprireikė. Komisija privalėjo kreiptis į Valstybinės medicininio audito inspekciją ir inicijuoti sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų A. B., kokybės valstybinę ekspertizę. Komisija kreipėsi VšĮ Vilkpėdės ligoninę bei į VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. Abi šios įstaigos yra Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios pirmo lygio stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, todėl jų pateiktos išvados negali būti vertinamos labiau patikimomis, nei VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės pateikti argumentai. Pažymi, jog laisvės apribojimo pagrindus gali nustatyti tik įstatymas. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis pacientų teises – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas - pacientų laisvės apribojimo pagrindų nenustato, todėl toks apribojimas negalimas. Sprendime pateikta nuostata, kad skundo nagrinėjimas Komisijos posėdyje buvo tinkamai Komisijos paruoštas, yra naikintina.

12Apeliantas pritaria sprendime išdėstytam teismo vertinimui, kad paciento saugumui užtikrinti turi būti taikomos pakankamos ir adekvačios priemonės, tačiau nesutinka su teiginiu, kad šios priemonės turi visiškai užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Nei viena sveikatos priežiūros įstaiga negali užtikrinti absoliutaus saugumo pacientui, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimas visada yra susijęs su didele rizika. Ieškovas įrodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos A. B. buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, tame tarpe ir paciento saugumo užtikrinimo aspektu. Paciento hospitalizacijos metu su globėja A. B. buvo aptarti paciento įpročiai, elgesys, bendra sveikatos būklė, taikytinos saugumo priemonės ir pan. Paciento saugumui buvo aptarta ir palatos lango rankenos išėmimo galimybė, tačiau tam paprieštaravo globėja. Nurodo, kad paciento saugumo užtikrinimui buvo imamasi kur kas daugiau priemonių, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Apeliantas pažymi, jog valandą prieš kilusį incidentą pacientas ramiai miegojo savo lovoje, o vėliau buvo rastas kieme, sėdintis ant žemės. Toks staigus paciento elgsenos pasikeitimas gali būti sietinas su psichinės būklės pablogėjimu, tačiau šios situacijos nebuvo galima numatyti.

13Apeliantai nesutinka su teismo vertinimu, kad traumą patyrusiam pacientui būtinoji medicinos pagalba buvo suteikta pažeidžiant paciento teises į kvalifikuotą sveikatos priežiūrą, kad paciento sveikatos būklė buvo netinkamai įvertinta, kad pacientas buvo netinkamai apžiūrėtas. Bendra paciento būklė buvo įvertinta tinkamai, skubioji medicinos pagalba jam nebuvo būtina, visos taikytos medicininės priemonės buvo adekvačios patirtiems sužalojimams, alkūnės sutvarstymas buvo pakankama priemonė.

14Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apelianto nurodytais argumentais nesutinka ir prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

17Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiojo asmens A. B. sutuoktinis A. B. teismo 2006-02-23 sprendimu buvo pripažintas neveiksniu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-11 nutartimi neveiksniam A. B. nustačius globą, jo globėja paskirta A. B. (b.l. 137, 138, 268, 269). A. B. nuo 2009-07-01 iki 2009-07-24 gydėsi pas ieškovą; 2009-07-01 A. B. buvo hospitalizuotas VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje palaikomajam gydymui ir slaugai, o 2009-07-24, įvertinus A. B. sveikatos būklę, jis perkeltas gydymui į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje A. B. 2009 m. rugpjūčio 24 d. mirė (b.l. 35, 48, 83). Gydymosi pas ieškovą stacionare metu 2009-07-22 apie 4.00 val. ligoninės specialistės, dirbusios naktį, ligoninės 1-o aukšto palatoje nerado paciento A. B., palatos langas buvo atidarytas. Pacientas A. B. surastas lauke ir grąžintas į palatą. Naktį dirbusios ligoninės slaugytojos O. K., U. U. bei slaugytojos padėjėja V. M. savo parodymais teisme paliudijo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad pacientas buvo parvestas į ligoninę palaikomas už parankių, kad jis nebuvo tempiamas, kad pagal tuo metu buvusią paciento sveikatos būklę nebuvo jokio pagrindo kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad pacientas buvo atidžiai apžiūrėtas, nupraustas, kad nustatyti nežymūs A. B. kojų pirštų nubrozdinimai, kūno hematoma buvo sutepti reikiamais vaistais, nubrozdinta dešinė alkūnė, iš kurios nežymiai kraujavo, buvo aprišta steriliu tvarsčiu, pacientui buvo suleista nuskausminamųjų vaistų, nors pacientas skausmais nesiskundė. 2009-07-22, 11.44 val. iškvietus į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę greitosios medicinos pagalbos brigadą, pacientas A. B. buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, į kurią A. B. atvežtas 12.20 val. ir kurioje A. B. buvo diagnozuotas dešinio alkūnkaulio alkūnės ataugos atviras skeveldrinis lūžis su odos nekroze, dubens sumušimas, ūmus šlapimo susilaikymas; operacinis gydymas buvo negalimas, todėl buvo pritaikyta imobilizacija gipso langete ir, suteikus ir kitas būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, A. B. grąžintas į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę (t. 1, b.l. 48-53). Trečiasis asmuo A. B. 2009-08-12 kreipėsi į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovą su 2009-08-07 skundu, kuriuo skundė ligoninės personalo darbą dėl A. B. iškritimo per palatos langą, dėl reikiamos medicininės pagalbos jam po to nesuteikimo, skunde nurodydama, kad kiekvienam pacientui turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra, kad kiekvienas pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas, į pagarbų elgesį, kad būtinoji medicinos pagalba pacientui turi būti suteikta neatidėliotinai, kad tokiu atveju esant būtinumui pacientas turi būti kuo greičiau perveržtas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. A. B. taip pat kreipėsi su 2009-08-19 skundu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, skundas LR Sveikatos apsaugos ministerijoje gautas 2009-08-24 (t. 1, b.l. 131-133). Komisija, nustačiusi, kad pareiškimas neatitinka nustatytų reikalavimų, apie tai 2009-09-25 raštu informavo A. B. (t. 1, b.l. 139). Atsižvelgiant į tai, kad A. B. 2009-10-01 posėdžio metu pašalino pareiškimo trūkumą – pateikė ligoninės 2009-09-09 įvykio tyrimo aktą, Komisija nusprendė pareiškimą priimti nagrinėjimui, kreiptis į ieškovą su prašymu pateikti paaiškinimą, kreiptis dėl A. B. medicininių dokumentų pateikimo, kreiptis į specialistus (VšĮ Vilkpėdės ligoninę ir VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę) su prašymu pateikti išvadas, gavus išvadas, kviesti į Komisijos posėdį suinteresuotas šalis (t. 1, b.l. 231-233, 140, 141). A. B. pareiškimas buvo nagrinėjamas 2010-01-14 posėdyje ir buvo priimtas komisijos sprendimas, kurį skundžia ieškovas.

18Apeliantas, nurodo, jog jis nebuvo informuotas apie 2009-10-01 komisijos posėdį, todėl mano, jog Komisija išnagrinėjo A. B. skundą netinkamai, pažeisdama teisės aktų nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad 2009-10-01 buvo svarstomas A. B. skundo priėmimo klausimas, o ne skundas. Tai patvirtina Komisijos posėdžio protokolas Nr. P-55-8, iš kurio matyti, jog 16 darbotvarkės punktu buvo svarstomas A. B. pareiškimas ir nuspręsta pareiškimą priimti nagrinėjimui (t. 1, b.l. 232-233). To paties posėdžio metu A. B. ištaisius skundo trūkumus ir skundą priėmus nagrinėjimui, Komisija kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti paaiškinimą. Be to, 2010-01-08 Komisija raštu Nr. PŽK-2-32 informavo apeliantą, jog A. B. skundas bus nagrinėjamas 2009-01-14 (t. 1, b.l. 200), tuo sudarydama visas įstatyme numatytas sąlygas apeliantui dalyvauti A. B. skundo nagrinėjime. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento patvirtinimo 15 punkte, LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 18 punkte nustatytas reikalavimas apie posėdį pranešti ir kitiems suinteresuotiems asmenims, taip pat Nuostatų 21 punkte nurodyta teisė sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir kitiems asmenims dalyvauti Komisijos posėdyje nebuvo pažeista, todėl apelianto argumentai dėl procedūrinių pažeidimų nepagrįsti ir atmestini.

19Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog kai 2009-10-01 Komisijos posėdyje buvo sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, aplinkybė, kad didelė dalis narių yra ne medikai, galėjo turėti įtakos Komisijos narių išankstinei nuomonei susidaryti. Kaip jau minėta aukščiau, 2009-10-01 buvo sprendžiamas tik A. B. skundo priėmimo klausimas, o ne skundo nagrinėjimas.

20Apeliantas nurodo, kad skundo nagrinėjimas Komisijos posėdyje nebuvo tinkamai paruoštas, kadangi Komisija nesikreipė į Valstybinę medicininio audito inspekciją, kitas sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančias institucijas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodyta, kad priimdama sprendimą, ?Komisija atsižvelgia į Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų bei ekspertų išvadas, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, Komisija turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti. Nurodyta įstatymo norma nėra imperatyvi, todėl Komisija ne privalo, o esant būtinybei gali kreiptis ir priimant sprendimą atsižvelgia į nurodytas išvadas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Komisija, įvertinusi tai, kad A. B. sveikatos paslaugos buvo teiktos slaugos ligoninėje, kreipėsi į tokio paties profilio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas ir, priimdama sprendimą, vertino jų pateiktus paaiškinimus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija, kreipdamasi į VšĮ Vilkpėdės ligoninę ir VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, jokių teisės aktų nepažeidė.

21Taip pat apeliantai nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendime nurodytu teiginiu, kad saugumui užtikrinti taikomos priemonės turi visiškai užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertinęs bylos medžiagą nusprendė, kad neveiksnaus ligonio saugumui užtikrinti turi būti taikomos pakankamos ir adekvačios priemonės, kurios visiškai užkirstų kelią nelaimingiems atsitikimams. Atmestinas apelianto argumentas, kad paciento hospitalizacijos metu palatos lango rankenų išėmimui prieštaravo globėja; visų pirma, kaip minėta, gydymo įstaiga privalo imtis priemonių užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, atsakomybė už tinkamų priemonių parinkimą ir jų taikymą sveikatos priežiūros paslaugų tiekimo metu tenka būtent sveikatos priežiūros įstaigai; antra, A. B. nesutikimas išimti lango rankeną pasirašytinai nebuvo dokumentuotas; trečia, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo daryta išvada, kad paciento saugumas neturėtų būti nagrinėjamu atveju vertinamas tik šios konkrečios priemonės – lango rankenos pašalinimo aspektu, nes akivaizdu, kad ne tik tokia galima priemone užtikrinamas ligonių saugumas.

22Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, jog pirmos instancijos teismas neteisingai vertino ir nustatė, kad traumą patyrusiam pacientui būtinoji medicinos pagalba buvo suteikta pažeidžiant paciento teises į kvalifikuotą sveikatos priežiūrą, kad jo sveikatos būklė buvo netinkamai įvertinta ir jis buvo netinkamai apžiūrėtas. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas šia išvadą, vadovavosi byloje surinkta medžiaga bei Komisijos išvada, kuri ją priėmė atlikusi tyrimą ir išnagrinėjusi visas aplinkybes po 2009-07-22 įvykio; pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str., ieškovo vidaus tvarkos taisyklių 61.1 p., 61.5 p. pažeidimus ir nurodė, jog traumą patyrusiam ligoniui būtinoji medicinos pagalba suteikta pažeidžiant paciento teises į kvalifikuotą sveikatos priežiūrą, į reikalingą būtinąją pagalbą.

23Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.