Byla 2A-1150-460/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. B., UADB „PZU Lietuva“, ir ieškovų A. B., A. B. bei atsakovės VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė (apeliantai) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1493-792/2015 pagal ieškovų A. B., A. B. ieškinį atsakovei VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. B., UADB „PZU Lietuva“, ir ieškovų A. B., A. B. bei atsakovės VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė (apeliantai) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai 2014-08-28 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, juo prašė priteisti 200 000,00 Lt dydžio neturtinę žalą, taip pat 10459,34 Lt turtinę žalą. Nurodo, jog 2009-07-01 ieškovės sutuoktinis bei ieškovo tėvas A. B., gim. 1930 m., atvyko gydytis į VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“, tuo metu jam buvo sutrikusi širdies veikla. Teigia, jog 2009-07-22, 10.40 val., atvykus į ligoninę, A. B. sutuoktinį A. B. rado pririštą prie lovos, pasruvusį krauju, visiškai nesiorientuojantį aplinkoje, kruvinuose pataluose, sutinusiomis rankomis, kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Vyresnioji sesuo paaiškino, jog A. B. 2009-07-22 rytą esant užrakintoms palatoms durims, negalėdamas išeiti nusišlapinti į išvietę ir ketindamas tai padaryti per palatos langą, per jį iškrito. Tikslaus įvykio laiko pasakyti ji negalėjo, kadangi, pasak jos, paskutinį kartą jis palatoje matytas apie 3.00 val., o gulintis lauke rastas tik apie 7.30 ryto. A. B. reikalavimu atvykus gydytojui buvo iškviesta greitosios pagalbos mašina, A. B. išvežtas į Klaipėdos miesto ligoninę. Po įvykio A. B. sveikata buvo labai prasta ir su laiku tik prastėjo. A. B. mirė 2009-08-24. Teigia, jog atsakovo darbuotojai nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nurodo, jog atsakovo VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“ gydytojai M. B. neatlikus savo tiesioginių pareigų, A. B. patyrė didelę žalą (kūno sužalojimus), o praėjus tik mėnesiui po įvykio, taip ir neišgydžius VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje“ patirtų traumų, mirė. Teigia, jog be fizinio skausmo A. B. patyrė ir didelių dvasinių sukrėtimų bei išgyvenimų, nepatogumų. Šis įvykis sukrėtė ir juos, artimuosius, dėl sukrėtimo ir iki šiol juntamas dvasinis skausmas matant tėvo ir vyro kančias, o vėliau ir jį laidojant. Išgyvenant dėl jo ligos jiems dar labiau pašlijo ir taip silpna sveikata (ieškovei yra nustatytas neįgalumas, o ieškovas nuo vaikystės serga bronchine astma, prie kurios dabartiniu metu prisidėjo ir širdies negalavimai). Kartu pažymi, jog patyrė ir turtinių nuostolių, susijusių su kelionėmis, lankant ligonį, išlaidomis vaistams, vitaminams, laidotuvėms - paminklo pastatymui ir kt. Kadangi prarado labai artimą žmogų - sūnus tėvą, o sutuoktinė - mylimą vyrą, su kuriuo santuokoje išgyveno 33 metus, be to, matė A. B. kančias prieš mirtį, labai išgyveno laidojimo metu, todėl patirtą neturtinę žalą įvertino po 100000,00 Lt kiekvienam, o patirta turtinė žala – 10459,34 Lt, kurie buvo išleisti medicinos vaistams įsigyti bei A. B. laidotuvėms apmokėti ir paminklui pastatyti. Kartu pažymi, jog ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti. Teigia, jog kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, procesinis sprendimas priimtas tik 2014-07-29

4Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. Teigė, jog ieškinio teiginys, kad nebuvo imtasi priemonių, užtikrinančių paciento saugumą, neatitinka tikrovės. Nei viename teisės akte nėra nurodyta, kokias konkrečias saugumo priemones, esant tam tikroms indikacijoms, turi taikyti gydytojas pacientui. Nurodo, jog nustatyta, kad A. B. 2009-07-22, apie 4.00 val. patyrė sužalojimus. Tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kaip A. B. pateko į ligoninės vidinį kiemą, kaip patyrė minėtus sužalojimus, koks yra patirtų sužalojimų mechanizmas. Pažymi, jog nėra objektyvių duomenų ir apie tai dėl kokių priežasčių A. B. naktį lipo pro langą. Ieškovų teiginys, kad tai pacientas darė norėdamas nusišlapinti, atmestinas, nes tuo atveju kyla klausimas, kodėl pacientas nelipo per langą ankstesnėmis naktimis, nes iki šio incidento pacientas ligoninėje buvo gydomas tris savaites. To priežastimi galėjo būti staiga kilusi psichozė kaip Alzheimerio ligos pasekmė, arba dėl kraujotakos sutrikimo galvos smegenyse (širdies nepakankamumas III funkcinė klasė) kilusi ūminė psichozė. Ir vieno, ir kito atvejo neįmanoma numatyti iš anksto ir tam pasiruošti. Taip pat nurodo, jog ieškinio teiginiai, kad gydytoja M. B., gydydama ligonį A. B., neįvertino ir gydymo istorijoje neaprašė A. B. sveikatos būklės, taip pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymi, jog A. B. mirties priežastis (Alzheimerio liga ir demencija), nesusijusi su jo 2009-07-22 patirtais nesunkiais sveikatos sutrikdymais ir šie sveikatos sutrikdymai nebuvo mirties priežastimi. Todėl mano, kad nėra priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų atsakovo veiksmų ir tariamai atsiradusios žalos.

5Trečiasis asmuo M. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog įvertinusi tai, kad paciento diagnozė, susijusi su paciento psichikos sutrikimais, buvo aiški bei gydytojo psichiatro konsultacija 2009 m. liepos 17 - 21 d. jam nebuvo reikalinga, taikė tinkamą medikamentinį gydymą. Teigia, jog labai operatyviai siuntė pacientą tirti ir gydyti į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. tinkamai vykdė ligoninės vyr. gydytojo patvirtintas gydytojo terapeuto pareigų nuostatas. Manė, jog A. B. VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje“ patirta trauma, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nebuvo paciento mirties priežastimi.

6Trečiasis asmuo UADB „PZU Lietuva“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, jog ieškinys yra nepagrįstas, kadangi ieškovai visų būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė.

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-08 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nusprendė priteisti ieškovei A. B. iš atsakovės VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“ 5 000 Eur (17264 Lt) neturtinės žalos atlyginimo; priteisti ieškovui A. B. iš atsakovės VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“ 5 000 Eur (17264 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, įrodančių, kad A. B. mirė dėl slaugos ligoninėje patirtų sužalojimų, todėl teismas neturi įstatyminio pagrindo pripažinti atsakovo kaltę dėl A. B. mirties. Pažymėjo, kad nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad A. B. sveikatos sutrikdymai, dėl kurių kaltas atsakovė, neabejotinai sukėlė ieškovams stresą, didelius dvasinius skausmus ir šias pasekmes jie dar jaus ateityje. Įvertino aplinkybę, jog skundo nagrinėjimo Komisijoje metu ieškovė prašė priteisti 40000 Lt neturtinę žalą, konstatavo, kad su laiku dvasiniai išgyvenimai ne didėja, o mažėja, dėl to ieškovų ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovams po 5 000 Eur (17264 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nenustatė atsakovės kaltės bei priežastinio ryšio tarp A. B. patirtų sužalojimų ir A. B. mirties, todėl atmetė ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, kadangi pateikti duomenys apie patirtą turtinę žalą susiję tik su A. B. laidojimo išlaidomis.

8Apeliantai (ieškovai) teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo senaties terminas bėra praleistas. Mano, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, teigia, jog neturtinės žalos dydis turi būti didesnis, negu priteisė apylinkės teismas.

9Apeliantė (atsakovė) teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo: Nurodo, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Mano, kad A. B., nesikreipdamas į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo komisiją, neįgijo teisės ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl teisė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Teigia, kad ieškovę nesuteikė visos būtinos informacijos apie vyro sveikatos būklę, tai lėmė ligoninės darbuotojų saugumo parinktas saugumo priemones.

10Trečiais asmuo UADB „PZU Lietuva“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“ apeliacinio skundo.

11Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliantų skundo netenkinti. Nurodo, jog ligoninės darbuotojai suteikė tinkamą priežiūrą. Tikina, kad ligonis nebuvo gydomas narkotiniais preparatais. Mano, kad negalima atsakomybė, nesant jos sąlygų.

12Ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas.

13Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės A. B. sutuoktinis bei ieškovo A. B. tėvas A. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-02-23 sprendimu pripažintas neveiksniu, 2006-04-11 nutartimi neveiksniam A. B. nustačius globą, jo globėja paskirta A. B.. A. B. nuo 2009-07-01 iki 2009-07-24 gydėsi VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje“, 2009-07-24 A. B. perkeltas gydymui į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje A. B. 2009-08-24 mirė (b.l. ). Minėtų aplinkybių šalys neginčija. Šalys taip pat neginčija, jog gydymosi VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje“ metu, 2009-07-22, apie 4.00 val., ligoninės darbuotojos palatoje, kuri yra ligoninės 1-ame aukšte, nerado A. B., tačiau rado atidarytą palatos langą, A. B. buvo surastas lauke ir grąžintas į palatą, A. B. patyrė sužalojimus. Tačiau šalys nesutaria dėl tinkamo ligonio priežiūros, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laiku, tinkamai bei kokybiškai, t.y. ieškovai mano, jog dėl netinkamų atsakovės darbuotojų veiksmų buvo padaryta žala A. B. sveikatai, atsakovė teigia, jog ieškovų teiginiai bei priekaištai yra nepagrįsti. A. B. pateikė skundą VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės“ vadovui, taip pat pateikė skundą Komisijai. Komisija 2010-01-14 sprendimu Nr. 56-8 nusprendė, jog VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje“ sveikatos priežiūros paslaugos A. B. buvo netinkamos, ligoninės darbuotojai, teikę A. B. sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kartu nuspręsta netenkinti A. B. prašymo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, A. B. nepateikus Komisijai dokumentų, įrodančių jos teisę į žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 32–34).

16Byloje sprendžiamas klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už (ne)tinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

17Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18Apeliantė (atsakovė) prašo civilinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka skirti žodinį bylos procesą.

19Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija primena, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis). Tai reiškia, jog šis apeliantės prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantė prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino daugelio byloje esančių reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka) byla yra nagrinėjama iš esmės, t. y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis). Poreikis apeliacinėje instancijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali kilti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų faktinių aplinkybių nenustatė (neišsiaiškino), nors jos galėtų būti reikšmingos ginčo išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantės manymu, neįvertino visų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus turi galimybę nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir tokiam vertinimui atlikti nėra būtinas žodinis nagrinėjimas.

20Atsižvelgdama į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl apeliantės prašymas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (CPK 322 straipsnis).

21Dėl ieškinio senaties taikymo

22Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas. Apeliantų nuomone, jeigu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos tyrimas ir sprendimas netenkina paciento, jam galioja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytas 30 dienų ieškinio senaties terminas.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdama su komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

24Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovės iniciatyva buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, galimam jos teisių pažeidimo faktui nustatyti, jo metu buvo pateikta ne viena specialisto išvada (t. 1, b. l. 18–24). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-29 nutartimi baudžiamoji byla, kurioje M. B. (gydytoja) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str., nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (baudžiamoji byla Nr. 1-546-795/2014). Teisėjų kolegija mano, jog tik nuo momento – ieškovei A. B. susipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei teismo procesiniais sprendimais, kurie leido spręsti ieškovei apie jos teisių pažeidimą, sveikatos priežiūros institucijai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas jos sutuoktiniui, skaičiuotinas terminas ieškiniui pateikti (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija mano, jog, ieškovams 2014-08-25 pateikus ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Akcentuotina, kad ieškinys siejasi su pačia didžiausia vertybe – žmogaus gyvybe, be to, analizuojami kiti klausimai: paciento saugos ligoninėje užtikrinimu, tinkamu priežiūros suteikimu, kt. Dėl paminėtų svarbių priežasčių, jeigu ieškinio terminas ir būtų praleistas, šioje konkrečioje byloje tai būtų pakankamas pagrindas jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

25Atsižvelgiant šį tai, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus dėl ieškinio senaties instituto taikymo.

26Dėl ieškovo tinkamumo

27Apeliantės manymu, kadangi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, nesikreipdamas į šią privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo komisiją, A. B. (sūnus) neįgijo ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl ginčo su sveikatos priežiūros įstaiga nagrinėjimo iš esmės.

28Teisėjų kolegija su šia apeliantės pozicija nesutinka. Pirma, ieškovui nebuvo pareigos papildomai ar kartu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis). Antra, šią teisę ieškovui suteikia CK 6.284 straipsnio 1 dalis, joje numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

29Dėl civilinės atsakomybės

30Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis).

31Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2010-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010 ir kt.).

32Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų (gydytojų) veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimus, tarp jų ir gydytojų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekančiam savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2010). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010 ir kt.). Dėl to teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teikė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taikydamas esančius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar šios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.

33Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gydymosi VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“ metu, 2009-07-22, apie 4.00 val., ligoninės darbuotojos palatoje, kuri yra ligoninės 1-ame aukšte, nerado A. B., tačiau rado atidarytą palatos langą, A. B. buvo surastas lauke ir grąžintas į palatą, Įvyko nelaimingas atsitikimas, pacientas A. B. iškrito pro langą ir patyrė kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 33–34).

34Byloje pateikta VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“ vidaus tvarkos taisyklės (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 9 punktas) (t. 1, b. l. 90–100). Jose nurodyta, kad taisyklės privalomos visiems ligoninėje dirbantiems darbuotojams, neatsižvelgiant į darbo santykių terminus (4 punktas); už darbų saugą ir sveikatą atsako ligoninės vyriausiasis gydytojas (92 punktas); ligoninės darbuotojai, atlikdami darbines pareigas, privalo imtis priemonių ir pagal galimybes bei kompetenciją pašalinti priežastis, dėl kurių gali įvykti nelaimingi atsitikimai > (97.4 punktas). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog atsakovė nesilaikė vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, pažeidė bendrą atidumo, rūpestingumo pareigą. Nesutiktina su atsakove, kad jos atsakomybę šalinanti priežastis galėtų būti ieškovės informacijos nesuteikimas apie paciento būklę. Vertinant šį argumentą spręstina, kad informacijos apie pacientą suteikimas negali būti vienintelis ir neabejotinai patikimas šaltinis gydymo įstaigai taikant gydymo metodus ir saugos priemones. VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“ vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra (61.1 punktas).

35Šiai teisinei situacijai spręsti svarbūs kitų teismų nustatyti prejudiciniai faktai. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-07 civilinėje byloje Nr. 2A-316-577/2012 ieškovo VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiasis asmuo A. B., dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir pavedimo priimti kitą sprendimą, konstatavo, kad „neveiksnaus ligonio saugumui užtikrinti turi būti taikomos pakankamos ir adekvačios priemonės, kurios visiškai užkirstų kelią nelaimingiems atsitikimams“, „gydymo įstaiga privalo imtis priemonių užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, atsakomybė už tinkamų priemonių parinkimą ir jų taikymą sveikatos priežiūros paslaugų tiekimo metu tenka būtent sveikatos priežiūros įstaigai“; konstatavo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio, vidaus tvarkos taisyklių 61.1 punkto, 61.5 punkto pažeidimus ir nurodė, jog traumą patyrusiam ligoniui būtinoji medicinos pagalba suteikta pažeidžiant paciento teises į kvalifikuotą sveikatos priežiūrą, į reikalingą būtinąją pagalbą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, teisėjų kolegijai nėra pagrindo iš naujo kvestionuoti to, kad atsakovės darbuotojų veiksmai neatitiko profesionalumo, kvalifikuotumo, rūpestingumo standartų. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas gydytojų (profesionalų) civilinės atsakomybės aspektu pagrįstai konstatavo neteisėtus veiksmus .

36Atsakovė nepateikė įrodymų, jog dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nebūtų padaryta žala paciento sveikatai. Taigi, atsakovės veiksmų (neveikimo) pasekoje pacientui nebuvo už-tikrintos saugios priežiūros sąlygos, be to, pacientui buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl to neabejotinai ieškovai patyrė neturtinę žalą. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai, kad nėra nustatytos civilinei atsakomybei taikyti sąlygos laikytini nepagrįstais. Nepaneigus šios teismo išvados, lieka nepaneigta ir išvada dėl priežastinio ryšio tarp gydytojų (profesionalų) civilinės atsakomybės aspektu neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių – paciento sveikatos sužalojimo iškritus pro langą. Nors byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad A. B. mirė dėl slaugos ligoninėje patirtų sužalojimų, tačiau tuo metu ieškovams tai be abejonės buvo papildomas emocinis stresas.

37Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens teisių, garantuojamų Konstitucijos (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

38Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. ir kt. v. AB „Achema“, bylos Nr. 3K-3-556/2008). Aiškinant ir taikant CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra formuojama praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. ir kt. v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2005). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. ir kt. v. AB „Karigė“, bylos Nr. 3K-3-351/2007). Byloje nustatyta, jog pats ieškovas A. B. (sūnus) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad jis dėl tėvo patirtų sužalojimų pergyveno mažiau nei mama, nes pastaruoju metu nebuvo tiek artimas su tėvu, kaip mama. Sutiktina su apeliante, jog teismas privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę priteisiant neturtinės žalos dydį. Aptartas reglamentavimas ir paminėta teismų praktika leidžia manyti, jog ieškovui, nors ir patenkančiam į subjektų ratą, šios bylos kontekste neturtinė žala pinigine išraiška negalima,

39Vertinant ieškovei priteistą žalos dydį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jų šeimos nario patirti sužalojimai jiems sukėlė fizinio ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Teisėjų kolegija neabejotinai sutinka, kad sveikata yra viena iš labiausiai saugomų vertybių, todėl turi būti adekvačiai ginama, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nebaigtinį kriterijų sąrašą, padedantį nustatyti žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ieškovei, įvertino pažeistos vertybės svarbą, ieškovės didelius išgyvenimus ir jai sukeltas neigiamas pasekmės, atsižvelgė į tai, kad sužalotas sutuoktinis už mėnesio mirė, tačiau didesnės neturtinės žalos nenustatė įvertinęs atsakovės kaltę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatytas neturtinės žalos dydis yra teisingas dar ir dėl to, jog atsakovės neteisėti veiksmai tik dėl neatsargių neteisėtų veiksmų susiję su žalos atsiradimo faktu, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo padidinti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, arba sumažinti, kaip siekia atsakovė.

40Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teisingai įvertino reikšmingus kriterijus žalos dydžiui nustatyti, tinkamai nustatė ieškovei neturtinės žalos dydį, todėl nėra pagrindo sumažinti ar padidinti teismo ieškovei iš atsakovės priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

41Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nustatant, kad ieškovui neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad neturtinės žalos atlygjnimas yra vertinamojo pobūdžio, vertindamas atsakovės apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų apimtį, jo nurodymas skaitine išraiška netikslingas, dėl to bylinėjimosi išlaidos neperskaičiuotinos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

44Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

45Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti ieškovui A. B. neturtinės žalos atlyginimo nepriteisiant.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovai 2014-08-28 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei... 4. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė,... 5. Trečiasis asmuo M. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 6. Trečiasis asmuo UADB „PZU Lietuva“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-08 sprendimu ieškinį patenkino... 8. Apeliantai (ieškovai) teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo... 9. Apeliantė (atsakovė) teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo... 10. Trečiais asmuo UADB „PZU Lietuva“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo... 11. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliantų skundo... 12. Ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas.... 13. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad... 16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės... 17. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 18. Apeliantė (atsakovė) prašo civilinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka... 19. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija primena, jog apeliacinis... 20. Atsižvelgdama į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo... 21. Dėl ieškinio senaties taikymo ... 22. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 1.125... 24. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovės iniciatyva... 25. Atsižvelgiant šį tai, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta... 26. Dėl ieškovo tinkamumo ... 27. Apeliantės manymu, kadangi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo... 28. Teisėjų kolegija su šia apeliantės pozicija nesutinka. Pirma, ieškovui... 29. Dėl civilinės atsakomybės ... 30. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai... 31. Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant... 32. Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos... 33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gydymosi VšĮ „Klaipėdos medicininės... 34. Byloje pateikta VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“ vidaus... 35. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbūs kitų teismų nustatyti... 36. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi... 37. Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens teisių, garantuojamų... 38. Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad... 39. Vertinant ieškovei priteistą žalos dydį, sutiktina su pirmosios instancijos... 40. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios... 41. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano,... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad neturtinės žalos atlygjnimas... 44. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 45. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti...