Byla 2A-878-232/2014
Dėl užskaitos, atliktos skolų suderinimu aktu, dalies pripažinimo negaliojančia ir 9 554,53 Lt priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Alvydo Barkausko, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Technologijų klubas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Gedvasta“ bankroto administratoriaus patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Technologijų klubas“ dėl užskaitos, atliktos skolų suderinimu aktu, dalies pripažinimo negaliojančia ir 9 554,53 Lt priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti UAB „Gedvasta“ ir atsakovo UAB „Technologijų klubas“ užskaitą, atliktą tarpusavio skolų suderinimo aktu, dalinai negaliojančia (dalyje, kurioje užskaitoma 9 554,53 Lt suma, atsižvelgiant į 2012-03-09 atsakovo pateiktas sąskaitas-faktūras: TK00064 ir TK00065) ab initio (nuo sudarymo momento); priteisti iš atsakovo „Technologijų klubas“ 9 554,53 Lt BUAB „Gedvasta“ naudai.

5Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-06-06 nutartimi UAB „Gedvasta“ iškelta bankroto byla. 2011-01-04 UAB „Gedvasta“, kaip subrangovas su atsakovu, kaip užsakovu pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 11/01-04/1 dėl statybos apdailos darbų Santariškių ligoninėje. Atsakovas buvo skolingas UAB „Gedvasta“ pagal 2011-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija GED Nr. 0004 už atliktus darbus 9 558,55 Lt sumai. 2012-03-09 atsakovas išrašė UAB „Gedvasta“ dvi PVM sąskaitas-faktūras (serija TK Nr. 00064 ir serija TK Nr. 00965), tai sumai, kurią atsakovas buvo skolingas UAB „Gedvasta“ už atliktus sutarties darbus - 9 554,53 Lt. 2012-03-09 tarp UAB „Gedvasta“ ir atsakovo sudarytas ginčijamas užskaitymas, pasirašant skolų suderinimo aktą. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas kaip toks nebuvo parengtas, atsakovas ir UAB „Gedvasta“ įskaitė savo priešpriešinius reikalavimus vadovaudamiesi skolų suderinimo aktu. Užskaita sudaryta tuo metu, kai UAB „Gedvasta“ buvo nemoki, turėjo finansinių sunkumų, nes 2012-03-09 teismas nagrinėjo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gedvasta“. Skolų suderinimo aktas, kuriuo atlikta užskaita, pasirašytas 2012 03 09, jau po to, kai VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu, vienam UAB „Gedvasta“ kreditoriui buvo sudaryta pirmenybės teisė į skolos atgavimą, kai tuo tarpu kitų kreditorių reikalavimai turės būti tenkinami bankroto byloje. Atsakovas delsė atsiskaityti su UAB „Gedvasta“ beveik metus (nuo 2011-03-31), o užskaitą atliko žinodamas (arba turėdamas žinoti) apie UAB“Gedvasta“ keliamą bankroto bylą ir finansinius sunkumus. Ieškovo įsitikinimu, ginčijamas susitarimas naikintinas remiantis CK 6.66 straipsniu, nes yra visos sąlygos taikyti šiame straipsnyje numatytą Pauliano ieškinį. Šalys sudarė susitarimą, kurio neprivalėjo sudaryti. Tarpusavio užskaita sudaryta esant sunkiai UAB „Gedvasta“ finansinei padėčiai, po to, kai jau buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos UAB „Gedvasta“ iškėlimo. UAB „Gedvasta“ nemokumo atveju iš atsakovo gautos sumos užtikrintų, kad visi UAB „Gedvasta“ kreditoriai bent proporcingai atgautų kreditorinius reikalavimus. Ginčijamu sandoriu buvo pažeistos UAB „Gedvasta“ kreditorių teisės. Sudarydami tarpusavio užskaitą, UAB „Gedvasta“ ir atsakovas buvo nesąžiningi, nes žinojo apie sunkią UAB „Gedvasta“ finansinę padėtį, apie tai, jog suteiks pirmenybės teisę vienam iš kreditorių ir taip atims galimybę kitiems kreditoriams bent iš dalies patenkinti reikalavimus.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Pažymėjo, kad nėra skolingas ieškovui. Atsakovo skubėjimas atsiskaityti su UAB „Gedvasta“ susijęs su UAB „Gedvasta“ direktoriaus prašymu dėl atsiskaitymo, motyvuojant UAB „Gedvasta“ sunkia finansine padėtimi. Nurodė, kad 2011 m. kovo mėn. viduryje UAB „Gedvasta“ direktorius kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti į 2011 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą įtraukti dalį neatliktų darbų avansu. Atsakovas, pasitikėdamas UAB „Gedvasta“, su pasiūlymu geranoriškai sutiko, aptarus kokie darbai ir kokiais terminais turėtų būti atlikti. UAB „Gedvasta“ tarpusavio susitarimo neįvykdė nei 2011 m. kovo mėn., nei 2011 m. balandžio mėn., o nuo 2011-05-05 UAB „Gedvasta“ darbuotojų objekte neliko visiškai. Atsakovas kreipėsi į UAB „Gedvasta“ direktorių su pretenzijomis dėl situacijos objekte, nes UAB „Gedvasta“ veiksmai padarė žalos atsakovui 35 677,19 Lt sumai. Derybos dėl žalos baigėsi 2012 03 09, UAB „Gedvasta“ pasirašius defektinių darbų aktą. Toks buvo UAB „Gedvasta“ direktoriaus pasiūlymas. Atsakovas su tokiu pasiūlymu sutiko, nors siūloma suma ir buvo mažesnė, nes gauti daugiau nebuvo galimybių. UAB „Gedvasta“ pačioje bendradarbiavimo pradžioje turėjo finansinių sunkumų, tačiau apie juos neinformavo atsakovo. Atsakovas nežinojo apie UAB „Gedvasta“ keliamą bankroto bylą. Atsakovas, atsiskaitydamas su UAB „Gedvasta“, tik dar labiau padidintų nuostolius, nors ir taip dėl ieškovo veiksmų patyrė nuostolių.

7II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu UAB „Gedvasta“ bankroto administratoriaus patikslintą ieškinį atsakovui tenkino visiškai. Pripažino šalių pasirašytą 2012-03-09 skolų suderinimo akto dalį, kuria buvo atliktos užskaitos pagal UAB „Gedvasta“ 2011-03-31 atsakovui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija GED Nr. 0004, 9 558,55 Lt dydžio sumai bei atsakovo 2012-03-09 PVM sąskaitą-faktūrą serija TK Nr. 00064 išrašytą UAB „Gedvasta“ 1 062,50 Lt sumai ir PVM sąskaitą-faktūrą serija TK Nr. 00065 išrašytą UAB „Gedvasta“ 8 492,03 Lt sumai, negaliojančia. Priteisė ieškovui 9 554,53 Lt sumą iš atsakovo. Priteisė iš atsakovo 287 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

9Teismas nustatė, kad 2011-01-04 tarp atsakovo (užsakovas) ir UAB „Gedvasta“ (subrangovas) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 11/01-04/1. Šia sutartimi subrangovas įsipareigojo objekte „Ligoninės rekonstrukcija, Santariškių g. 2, Vilnius“ atlikti 2 200 kv. m. fasado apdailos darbus, o užsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti sutartyje nurodytą kainą. UAB „Gedvasta“ 2011-03-31 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą serija GED Nr. 0004 9 558,55 Lt sumai. Joje yra parašas, kad ją 2012-03-08 atsakovo direktorius priėmė. UAB „Gedvasta“ 2011 m. kovo mėn. atliktų darbų aktas Nr. 2, 9 558,55 Lt dydžio sumai (su PVM) pasirašytas atsakovo direktoriaus, taip pat nurodyto dydžio sumai pasirašyta ir pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į Sutarties sąlygas (Sutarties 3.1, 3.2, 3.4 punktus) teismas padarė išvadą, kad UAB „Gedvasta“ turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą 9 558,55 Lt dydžio sumai pagal minėtą 2011-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija GED Nr. 0004. Teismas taip pat sutiko su ieškovu, kad ginčijama UAB „Gedvasta“ ir atsakovo 2012-03-09 skolų suderinimo akto dalis, kuria buvo atliktos užskaitos pagal UAB „Gedvasta“ 2011-03-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija GED Nr. 0004 atsakovui 9 558,55 Lt dydžio sumai bei atsakovo 2012-03-09 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija TK Nr. 00064 1 062,50 Lt dydžio sumai ir PVM sąskaitą-faktūrą serija TK Nr. 00065 8 492,03 Lt dydžio sumai UAB „Gedvasta“, pažeidė kitų ieškovo kreditorių teises. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-06-06 nutartimi, kuria UAB „Gedvasta“ iškelta bankroto byla, nustatyta, kad jau 2010 metais UAB „Gedvasta“ mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai buvo didesni negu pusė į balansą įrašyto turto vertės. Todėl teismas sprendė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Gedvasta“ jau buvo faktiškai nemoki, turėjo įsiskolinimų aukštesnės eilės kreditoriams, todėl ginčijamu sandoriu nepagrįstai suteikta pirmenybė atsakovui kitų kreditorių atžvilgiu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad ginčo subjektai privalėjo sudaryti ginčijamo 2012-03-09 skolų suderinimo akto dalį. Teismo vertinimu, tiek UAB „Gedvasta“, tiek atsakovas, sudarydami ginčijamą sandorį – skolų suderinimo akto dalį, buvo nesąžiningi. UAB „Gedvasta“, pasirašydama skolų suderinimo aktą, žinojo, kad suteikia pirmenybę tik vienam iš savo kreditorių. Atsakovas nepasidomėjo, ar UAB „Gedvasta“ neturi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, neveikė taip, kaip turėtų veikti rūpestingas teisinių santykių subjektas. Todėl teismas sprendė, jog egzistuoja visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą bei pripažinti negaliojančiu UAB „Gedvasta“ ir atsakovo 2012-03-09 skolų suderinimo akto dalį, kuria buvo atliktos užskaitos pagal UAB „Gedvasta“ 2011-03-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija GED Nr. 0004 UAB atsakovui 9 558,55 Lt dydžio sumai bei atsakovo 2012-03-09 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija TK Nr. 00064 1 062,50 Lt dydžio sumai ir PVM sąskaitą-faktūrą serija TK Nr. 00065 8 492,03 Lt dydžio sumai UAB „Gedvasta“. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

10Apeliantas (atsakovas) UAB „Technologijų klubas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą. Nurodė, kad 2012-03-09 skolų suderinimo aktas nėra užskaita, o tik buhalterinis dokumentas. Pažymėjo, jog statybos rangos sutartis Nr.11/01-04/1 baigėsi 2012-03-09 tuomet, kai šalys tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas, pasitikėdamas UAB „Gedvasta“, geranoriškai sutiko į 2011 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą įtraukti dar neatliktus darbus avansu, susitariant, kokie darbai ir kokiais terminais turėtų būti atlikti. Tačiau UAB „Gedvasta“ tarpusavio susitarimo neįvykdė. Kadangi visi darbai nebuvo atlikti atsakovas vengė mokėti.

11Ieškovas BUAB „Gedvasta“administratorius atsiliepimu prašė 2012-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog skolų užskaitymo aktas kaip toks nebuvo parengtas, o priešpriešiniai reikalavimai buvo įskaityti būtent skolų suderinimo aktu. Be to, skolų suderinimo aktas tik patvirtina skubotą atsakovo skolų sudengimą tuo metu jau nemokiai UAB „Gedvasta“. Taip pat pažymėjo, kad 2012-03-09 atsakovas ir UAB „Gedvasta“ sudarė susitarimą, kurio neprivalėjo sudaryti. Skolų suderinimo aktas sudarytas tik po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Sudarydamas skolų suderinimo aktą atsakovas tikrai žinojo, kad UAB „Gedvasta“ neturės lėšų atsiskaityti ir tik užskaitymo būdu galėjo padengti susidariusius įsiskolinimus. Ieškovo nuomone, akivaizdu, kad buvęs UAB „Gedvasta“ vadovas suskubo informuoti atsakovą jau žinodamas, kad UAB „Gedvasta“ bus keliama bankroto byla. Žinant, kad atsakovo finansinės pretenzijos kelis kartus viršija skolų suderinimo akte užskaitytą sumą, akivaizdu, kad buvo siekiama kuo greičiau sudengti įsiskolinimus. Šiuo atveju tikslas buvo sudengti įsiskolinimus iki bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, jog sudarydami tarpusavio užskaitą, UAB „Gedvasta“ ir atsakovas buvo nesąžiningi, nes žinojo apie sunkią UAB „Gedvasta“ finansinę būklę ir apie tai, kad suteiks pirmenybės teisę vienam iš kreditorių ir taip atims galimybę kitiems kreditoriams bent iš dalies patenkinti reikalavimus. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

12CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

13Byloje kilęs ginčas tarp bankroto administratoriaus siekiančio apginti bankrutuojančios bendrovės kreditorių teises ir atsakovo pareiškiant pastarajam Actio Pauliana ieškinį. Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas numato, kad bankroto administratorius, siekdamas ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus Vykdydamas jam pavestas funkcijas, be kitų įprastai atliekamų darbų bankroto administratorius ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, imasi priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8,23 punktai). Nagrinėjamoje byloje administratorius vykdydamas savo funkcijas, reiškia ieškinį, ginčydamas bankrutuojančios bendrovės ankstesnės vadovybės, buvusio direktoriaus G. S. 2012 03 09 CK 6.66 straipsnio pagrindu.

14Su apeliacinio skundo argumentu, kad 2012-03-09 skolų suderinimo aktas nėra užskaita, o tik buhalterinis dokumentas, negalima sutikti, nes šiuo aktu šalys įskaitė viena kitos priešpriešinius reikalavimus, todėl jis vertintinas kaip sandoris sukėlęs jo šalims teisines pasekmes.

15Actio Pauliana institutas suteikia ne sandorio šaliai, o kreditoriui (šiuo atveju bankroto administratoriui atstovaujančiam kreditorių interesus) teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius. Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad actio Pauliana yra specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (LAT 2012 11 06 plenarinės sesijos nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.)

16Kasacinis teismas taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, kad sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), jei nustatomos visos tokio ieškinio tenkinimo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (LAT 2012 11 06 plenarinės sesijos nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 03 14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).

17UAB „Gedvasta“ reikalavimo teisę patvirtina byloje pateikta šalių 2011-01-04 statybos rangos sutartis Nr. 11/01-04/1 (13-17), kuria UAB „Gedvasta“ kaip subrangovas įsipareigojo objekte „Ligoninės rekonstrukcija, Santariškių g. 2, Vilnius“ atlikti 2 200 kv. m fasado apdailos darbus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už tinkamai ir laiku atliktus darbus sumokėti. Pagal sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką mokėjimai turėjo vykti kas mėnesį faktiškai atliktus statybos darbus (sutarties 3.1 punktas). Darbai turėjo būti perduodami statybos darbų perdavimo-priėmimo aktu, kurį pasirašo užsakovas (atsakovas) ir subrangovas. Darbų perdavimo-priėmimo aktą ruošia subrangovas. Jei viena iš šalių atsisako pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (3.2 punktas). Pastabos dėl darbų kokybės turėjo būti pareikštos arba nepareiškus pastabų dėl darbų kokybės, pasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai bei PVM sąskaitos faktūros per 5 dienas (sutarties 3.3 punktas.). Darbus užsakovas turėjo sumokėti gavęs atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus bei PVM sąskaitas faktūras per 30 dienų po jų gavimo (3.4 punktas). PVM sąskaitą-faktūrą serija GED Nr. 0004 bendrai su PVM 9 558,55 Lt UAB „Gedvasta“ atsakovui išrašė dar 2011-03-31. Minėtą sąskaitą atsakovo direktorius priėmė ir pasirašė (b.l.18, 54.), kaip pasirašė ir 2011 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 tai pačiai sumai (77 b. l.), bei pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (78 b. l.). Remdamasis išvardintais rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad UAB „Gedvasta“ turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą 9 558,55 Lt dydžio sumai ir kritiškai vertino atsakovo atstovo teiginius, kad nurodyta PVM sąskaita - faktūra pasirašyta neatlikus nurodytų darbų, avansu. Beje pats atsakovo atstovas teisme yra pripažinęs, jog UAB „Gedvasta“ darbininkai objekte dirbo iki 2011 metų gegužės mėnesio, tuo tarpu ginčo sąskaita – faktūra išrašyta 2011 metų kovo pabaigoje.

18CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kad UAB „Gedvasta“ skolų suderinimo akto pasirašymo metu buvo nemoki patvirtina faktai, kad ieškinys dėl bankroto bylos UAB „Gedvasta“ iškėlimo pateiktas teismui 2012-02-22, o Vilniaus apygardos teismui 2012-06-06 nutartimi UAB „Gedvasta“ iškėlus bankroto bylą, minėtoje nutartyje konstatuota, jog jau 2010 metais bendrovės mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai buvo didesni negu pusė į balansą įrašyto turto vertės (10-12 b. l.). Todėl teismas remdamasis šiais faktais teisingai konstatavo, kad sudarant ginčijamą skolų suderinimo aktą UAB „Gedvasta“ buvo skolinga ir kitiems kreditoriams, o minėtu aktu nepagrįstai suteikta pirmenybė atsakovui kitų kreditorių atžvilgiu, pažeidžiant kitų kreditorių interesus, nes ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Gedvasta“ jau faktiškai buvo nemoki, turėjo įsiskolinimų aukštesnės eilės kreditoriams, jos finansinė būklė buvo artima ĮBĮ įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai, kurią teismas patvirtino iškeldamas bankroto bylą.

19Vienerių metų ieškinio senaties termino, per kurį turi būti pareiškiamas Actio Pauliana ieškinys, ieškovas BUAB „Gedvasta“ bankroto administratorius nėra praleidęs, nes šis terminas bankroto administratoriui skaičiuotinas nuo bankroto bylos iškėlimo, t.y. 2012 06 06, o ieškinys šioje byloje pareikštas 2012 09 07.

20Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad UAB „Gedvasta“ privalėjo sudaryti ginčijamą skolų suderinimo aktą, kuriuo šalys iš esmės užskaitė tarpusavio įsiskolinimus, UAB“ Gedvasta“ reikalavimas pagal sąskaitą - faktūrą išrašytą 2011 03 31 už atliktus darbus, užskaitytas remiantis skolų suderinimo akto surašymo dieną 2012 03 09 išrašytomis sąskaitomis –faktūromis t.y. praėjus beveik metams nuo darbų atlikimo išrašytomis sąskaitomis – faktūromis, kai tuo tarpu atsakovo 2011 05 31 bei 2011 06 13 siųstose pretenzijose dėl darbų kokybės nurodyta, jog UAB „Gedvasta“ darbuotojai objekte nebedirbo nuo 2011 05 05. Išskyrus pačias minėtas pretenzijas, bei defektinių darbų aktą pasirašytą atsakovo ir UAB „Gedvasta“ direktorių, kuriame beje jokie darbai, kurie būtų atlikti šalinant trūkumus neįvardinti, o nurodytos tik nuostolių kompensacijų sumos, kurios minėtame akte niekaip nepagrįstos, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jog atsakovas iš tikrųjų patyrė nuostolius dėl UAB „Gedvasta“ nekokybiškai atliktų darbų. Taip pat nėra įrodymų, kad UAB „Gedvasta“ iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo būtų pripažinusi atsakovo pretenzijų pagrįstumą.

21Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju skolininkas UAB „Gedvasta“ ir atsakovas byloje buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių bankroto byloje teises, nes UAB „Gedvasta“ gerai žiojo apie savo nemokumą ir keliamą bankroto bylą, o atsakovas savo atsiliepimo kaip vieną iš motyvų, kad neva pasirašė aktus į ateitį, neva už neatliktus darbus nurodė, jog UAB „Gedvasta“ susidūrė su finansiniais sunkumais, taigi atsakovas tuo pačiu pripažino, kad apie UAB „Gedvastos finansinius sunkumus žinojo dar iki bankroto bylos iškėlimo, todėl turėjo žinoti ir tai, kad sudarydamas ginčijamą aktą pažeidžia kitų.

22Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog tiek UAB „Gedvasta“, tiek atsakovas, sudarydami ginčijamą sandorį – skolų suderinimo akto dalį dėl ginčajamos sumos buvo nesąžiningi, nes jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi LAT praktika, kurioje „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (LAT 2007 04 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Taip pat pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėtina, kad tiek UAB „Gedvasta“, tiek UAB „Technologijų klubas“ yra verslininkai ir kad tokiems subjektams yra keliami didesni reikalavimai pasidomėti kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, pasidomėti ar kita sandorio šalis neturi kreditorių. UAB „Gedvasta“, pasirašydama skolų suderinimo aktą, žinojo, kad suteikia pirmenybę tik vienam iš savo kreditorių. Taigi UAB „Gedvasta“ dėl ginčijamo sandorio sudarymo laikytina nesąžiningu subjektu.

23Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 9 554,53 Lt užskaitos sumą, pripažinęs negaliojančia UAB

24Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 06 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

25Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. Ieškovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą su... 5. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-06-06 nutartimi UAB... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Pažymėjo, kad nėra skolingas ieškovui.... 7. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu UAB... 9. Teismas nustatė, kad 2011-01-04 tarp atsakovo (užsakovas) ir UAB... 10. Apeliantas (atsakovas) UAB „Technologijų klubas“ apeliaciniu skundu... 11. Ieškovas BUAB „Gedvasta“administratorius atsiliepimu prašė 2012-11-26... 12. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 13. Byloje kilęs ginčas tarp bankroto administratoriaus siekiančio apginti... 14. Su apeliacinio skundo argumentu, kad 2012-03-09 skolų suderinimo aktas nėra... 15. Actio Pauliana institutas suteikia ne sandorio šaliai, o kreditoriui (šiuo... 16. Kasacinis teismas taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, kad sandoris gali... 17. UAB „Gedvasta“ reikalavimo teisę patvirtina byloje pateikta šalių... 18. CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus... 19. Vienerių metų ieškinio senaties termino, per kurį turi būti pareiškiamas... 20. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad UAB „Gedvasta“ privalėjo... 21. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju... 22. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog tiek... 23. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą... 24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti...