Byla 3K-3-117/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lamees Trading Limited ir ieškovo AB SEB banko kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų akcinės bendrovės SEB banko ir akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Inrent“, Lamees Trading Limited, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kavaska“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Transdadus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys: Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarė S. B., VĮ Registrų centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52008 m. birželio 18 d. atsakovai Lamees Trading Limited ir UAB ,,Kavaska“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas Lamees Trading Limited įsipareigojo paskolos gavėjui UAB ,,Kavaska“ suteikti 2 700 000 JAV dol. paskolą. Už prievolės įvykdymą laidavo UAB ,,Transdadus“ ir UAB ,,Inrent“, kurios taip pat pasirašė 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutartį. 2008 m. birželio 18 d. paskolos gavėjas UAB „Kavaska“ išdavė paskolos davėjui Lamees Trading Limited paprastąjį 2 700 000 JAV dol. vekselį. Vekselį pasirašė laiduotojai UAB „Transdadus“ ir UAB „Inrent“.

62008 m. birželio 25 d. AB SEB bankas ir UAB „Inrent“ sudarė kreditavimo sutartį dėl 8 254 000 eurų kredito UAB „Inrent“ suteikimo verslui plėtoti; 2008 m. liepos 15 d. hipotekos lakštu įkeistas sandėlis su administracinėmis patalpomis ir du žemės sklypai; pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4.4.2 punkto sąlygas kredito gavėjas UAB „Inrent“ be AB SEB banko sutikimo neturėjo teisės laiduoti, garantuoti ir pagal kitas sutartis, vienašalius sandorius užtikrinti trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą.

7AB „SEB lizingas“ ir UAB „Transdadus“ 2008 m. balandžio 3 d. sudarė tris lizingo sutartis dėl vilkikų ir jų priekabų įsigijimo. Už visų UAB „Transdadus“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymą 2008 m. gegužės 6 d. laidavo vienintelis UAB „Transdadus“ akcininkas – UAB „Kavaska“. 2009 m. balandžio mėnesį UAB „Transdadus“ nutraukė mokėjimus pagal lizingo sutartis, o laiduotojas UAB „Kavaska“ 2009 m. birželio 16 d. perleido UAB „Rodolphus“ trylika nekilnojamojo turto objektų, 2009 m. rugsėjo 29 d. už 25 kartus mažesnę nei rinkos kainą pardavė dar du nekilnojamojo turto objektus. 2009 m. lapkričio 30 d. UAB „Transdadus“ iškelta bankroto byla; UAB „Transdadus“ ir laiduotojo UAB „Kavaska“ skola AB „SEB lizingas“ – daugiau kaip 9 mln. Lt.

8AB SEB bankas 2008 m. birželio 18 d. Lamees Trading Limited ir UAB ,,Kavaska“ paskolos sutartį ir vekselį ginčija actio Pauliana pagrindu; kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė aplinkybes, kad sandoriai sudaryti ne 2008 m. birželio 18 d., bet 2008 m. birželio 25 d., kai UAB ,,Kavaska“ paskolą gavo realiai, kartu tai reiškia, kad kredito gavėjas UAB ,,Inrent“ pagal tą pačią dieną (2008 m. birželio 25 d.) su AB SEB banku sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas neturėjo teisės laiduoti už trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, neinformavo banko apie prisiimtus įsipareigojimus; dėl to ginčijamais ir vėliau sudarytais sandoriais apgaulingai, siekiant pateisinti turto ir lėšų perleidimą Lamees Trading Limited, sukurtas formalus įsipareigojimų pagrindas. UAB „Inrent“ ir UAB „Transdadus“ pervedė atsakovui Lamees Trading Limited iš viso 1 021 924,67 Lt. Tenkinant reikalavimą dėl 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties ir vekselio dalinio nuginčijimo, neliktų formalaus pagrindo, kuriuo tik vienam kreditorių (Lamees Trading Limited) pervestos šios lėšos, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises; lėšos grąžintinos jas sumokėjusiems atsakovams UAB „Inrent“ ir UAB „Transdadus“ (CK 6.66 straipsnis).

9Ieškovų teigimu, turto perleidimo sandoriuose dalyvavusios bendrovės yra tarpusavyje susijusios, nes UAB „Kavaska“ yra vienintelis UAB „Inrent“ ir UAB „Transdadus“ akcininkas. A. V. (A. V.) yra vienintelis UAB „Rodolphus“ akcininkas ir direktorius, o U. V. (U. V.) – Lamees Trading Limited atstovas ir vienintelis UAB „Lamees“ akcininkas ir direktorius. UAB „Transdadus“ pagal lizingo sutartis taip pat turėjo teikti lizingo bendrovei teisingą informaciją apie savo finansinę padėtį, tačiau neinformavo apie tariamus įsipareigojimus Lamees Trading Limited. Kadangi UAB „Inrent“ ir UAB „Transdadus“ dėl ieškovui AB „SEB lizingas“ prisiimtų įsipareigojimų neturėjo teisės laiduoti už pagrindinę bendrovę, tai, ieškovų nuomone, 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutartis ir vekselis naikintini ta apimtimi, kiek jie saisto šias bendroves. Paskolos sutarties 2009 m. birželio 12 d. priedas, kuriuo susitarta dėl UAB „Inrent“ turto perleidimo paskolos davėjui, tik sukūrė atsakovams formalų pagrindą vykdyti turto perleidimo sandorius, todėl jis taip pat naikintinas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Inrent“, sudaręs 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutartį, pažeidė AB SEB banko interesus, nes šia sutartimi perleisti atsakovui Lamees Trading Limited inžineriniai tinklai, taip atsiskaityta tik su vienu kreditoriumi; turtas perleistas už daugiau kaip dešimt kartų mažesnę nei rinkos kainą; perleisti inžineriniai tinklai negali būti savarankiškai eksploatuojami be ieškovui įkeisto sandėlio ir žemės sklypų, o sandėlis be veikiančių inžinerinių tinklų praranda savo vertę; perleisti inžineriniai tinklai yra AB SEB bankui įkeisto turto priklausiniai, todėl pagal CK 4.171 straipsnio 2 dalį pripažintini įkeistais bankui.

10AB SEB bankas ir AB „SEB lizingas“ prašė pripažinti negaliojančiomis:1) atsakovų BUAB „Kavaska" ir Lamees Trading Limited 2008 m. birželio 18 d. sudarytą paskolos sutartį ir 2008 m. birželio 18 d. paprastąjį vekselį dėl tos dalies, dėl kurios pagal šiuos dokumentus laidavo atsakovai BUAB „Inrent“ ir BUAB „Transdadus“, bei taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš atsakovo Lamees Trading Limited 522 027,02 Lt atsakovui BUAB „Transdadus“ ir 499 897,65 Lt atsakovui BUAB „Inrent“; 2) 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties 2009 m. birželio 12 d. priedą; 3) 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutartį Nr. 1737 ir taikyti vienašalę restituciją, t. y. visus sutartimi perleistus nekilnojamuosius daiktus pripažinti atsakovo BUAB „Inrent“ nuosavybe; 4) pripažinti ieškinyje nurodytus inžinerinių komunikacijų tinklus sandėlio pastato su administracinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniais; 5) pripažinti ieškinyje nurodytus inžinerinių komunikacijų tinklus įkeistais ieškovui AB SEB bankui hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis sąlygomis.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

12Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu bylą dėl tos dalies, kuria ieškovas prašė pripažinti jam įkeistais atsakovui BUAB „Inrent“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus (kiemo aikštelę ir kiemo aptvėrimą, esančius (duomenys neskelbtini), nutraukė, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės kilęs ginčas dėl AB SEB banko galimybių, susigrąžinant atsakovui UAB „Inrent“ suteiktą kreditą, nukreipti išieškojimą į prie AB SEB bankui įkeisto sandėlio įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklus, kurie nebuvo laiku, tinkamai ir gera valia įtraukti į hipotekos lakštą. Ieškovas šiuos tinklus laiko sandėlio priklausiniais. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatyme nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu. Kai įstatyme nenustatyta, daikto savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui – suformuoti daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti savarankišku (pagrindiniu) daiktu ar šį daiktą įregistruoti kito – pagrindinio daikto (žemės sklypo, statinio) – priklausiniu, jeigu tai leidžia daikto prigimtis.

13Šiuo atveju savininkas UAB „Inrent“ ginčo daiktus Nekilnojamojo turto registre įregistravo kaip savarankiškus. Kad ginčo daiktai nėra sandėlio priklausiniai, nurodė projektuotojas UAB „Statinių projektavimo biuras“. Teismas, pažymėjęs, kad ieškovas neginčija Nekilnojamojo turto registro įrašo duomenų, konstatavo, jog ginčo statinių, kaip ir kitų savarankiškų daiktų, neištinka sandėlio likimas.

14Spręsdamas, ar ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Inrent“, laiduodamas už vekselį atsakovui Lamees Trading Limited, jau turėjo skolų, prisiimtų įsipareigojimų bankui, bet kreditavimo sutartimi AB SEB bankui prisiimti įsipareigojimai buvo užtikrinti hipoteka; teismo vertinimu, tuo metu UAB „Inrent“ nežinojo, kad įsipareigojimus AB SEB bankui vykdys sunkiai arba jų nevykdys, o ieškovas tikėjosi skolą išieškoti iš hipotekos lakštais įkeisto turto, todėl papildomai įkeisti kitą turtą iki tol neprašė. Atsakovo Lamees Trading Limited suteikta UAB ,,Kavaska“ paskola, už kurią laidavo UAB „Inrent“ ir UAB „Transdadus“, turėjo būti grąžinta iki 2009 m. birželio 9 d.; užsitęsus statyboms ir šalims susidūrus su prasidėjusios finansinės krizės padariniais, paskola nebuvo grąžinta. Kadangi atsakovas Lamees Trading Limited turėjo reikalavimo teisę į UAB ,,Kavaska“ prievolę pagal paskolos sutartį, tai teismas negalėjo spręsti, jog UAB „Inrent“ neprivalėjo atsiskaityti su Lamees Trading Limited. Šiuo atveju ir ieškovas AB SEB bankas pripažino, kad Lamees Trading Limited suteikė pakankamai didelę paskolą, kurios grąžinimas užtikrintas tik laidavimu. Teismo vertinimu, dėl UAB „Inrent“ laidavimo nebuvo pažeistos AB SEB banko teisės, kurios buvo apsaugotos įkeistu didelės vertės turtu ir turtinėmis teisėmis. Teismas vertino, kad atsakovas Lamees Trading Limited buvo sąžiningas vekselio savininkas, jam teisėtai priklausė visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

15Teismas kartu argumentavo, kad AB SEB bankas nutraukė kreditavimo sutartį dėl prasidėjusios finansinės krizės, bet ne dėl atsakovo UAB „Inrent“ nemokumo; bankas nesutiko keisti sutarties sąlygų, neleido perleisti akcijų, peržiūrėti nuomos kainos ir pan., nepripažino kitų kreditorių teisių ir interesų. Teismas nenustatė Lamees Trading Limited nesąžiningumo. Ši įmonė buvo UAB „Kavaska“, o per ją – ir UAB „Inrent“ kreditorius, nes suteikė paskolą UAB „Kavaska“ kaip UAB „Inrent“ akcininkui. Ginčo komunikacijų linijos bankui neįkeistos ir iki jų perleidimo atsakovui bankas dėl to pretenzijų nereiškė, neprašė jų įtraukti į hipotekos lakštą. Atsakovas Lamees Trading Limited, būdamas UAB „Inrent“ kreditorius, gresiant UAB „Kavaska“ bankroto bylai, turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir iš laiduotojų, ir tai padarė.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 3 d. sprendimu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų AB SEB banko ir AB „SEB lizingas“ bei atsakovo UAB „Inrent“ apeliacinius skundus, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo AB ,,SEB lizingas“ ieškinys, panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties priedo ir 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir ieškinį tenkino: pripažino 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties priedo, sudaryto Lamees Trading Limited, UAB ,,Kavaska“, UAB ,,Transdadus“ ir UAB ,,Inrent“, dalį, susijusią su UAB ,,Inrent“, negaliojančia; pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo turtu sutartį, sudarytą UAB ,,Inrent“ ir Lamees Trading Limited, negaliojančia; taikė restituciją: priteisė BUAB ,,Inrent“ naudai iš Lamees Trading Limited vandentiekio tinklų paskirstymo linijas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų tinklų linijas, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė Lamees Trading Limited naudai iš BUAB ,,Inrent“ 156 352 Lt; panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl inžinerinių tinklų pripažinimo daikto priklausiniais ir įkeistais; šią ieškinio dalį tenkino; pripažino, kad nekilnojamieji daiktai (buitinių nuotekų tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo aptvėrimas, tl, t2, t3, t4, t5 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklų paskirstymo linijos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini);), taip pat nuotekų tinklų linijos, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastato–sandėlio su administracinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai, įkeisti AB SEB bankui hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini); kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

17Apeliacinės instancijos teismas išdėstė teisinius argumentus ir pateikė išvadas šiais klausimais:

18Dėl 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties ir vekselio pripažinimo negaliojančiais

19Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylos įrodymais nepatvirtinama AB SEB banko nurodytos aplinkybės, jog ginčijami sandoriai buvo pasirašyti ne 2008 m. birželio 18 d., bet 2008 m. birželio 25 d. Kolegija rėmėsi pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės duomenimis, kad nenustatyta, jog paskolos sutartis ir vekselis buvo pasirašyti 2008 m. birželio 18 d. ar po 2008 m. birželio 25 d. Kolegija pažymėjo, kad iki kredito sutarties sudarymo kredito gavėjas UAB ,,Inrent“ neturėjo įsipareigojimų ieškovui, todėl nepažeidė kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4.4.2 sąlygų be banko sutikimo nelaiduoti, negarantuoti ir pagal kitas sutartis neužtikrinti trečiųjų asmenų prievolių įvykdymo, ir šią aplinkybę, kuria iš esmės grindžiamas šalių nesąžiningumas, sprendžiant vekselio ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiais klausimus, kolegija laikė nereikšminga. Byloje neginčijama, kad 2 700 000 JAV dol. paskola buvo suteikta. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo AB SEB banko reikalavimą vertino kaip pagrįstą prielaidomis, tačiau patikimų įrodymų, leidžiančių manyti, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti vėliau, nei nurodyta byloje, nėra. Tačiau kolegija pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl tos dalies, kuriuo atmestas AB ,,SEB lizingo“ reikalavimas pripažinti negaliojančia paskolos sutartį ir jos priedą bei vekselį ta apimtimi, kiek už prievolės įvykdymą laidavo UAB ,,Transdadus“, vertino nemotyvuotu, todėl naikintinu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

20Dėl daiktų (inžinerinių tinklų) pripažinimo priklausiniais ir įkeistais

21Kilus ginčui, ar inžineriniai tinklai, kuriuos daikto savininkas UAB ,,Inrent“ Nekilnojamojo turto registre įregistravo kaip atskirus daiktus, yra įkeisto logistikos terminalo (sandėlio su administracinėmis patalpomis) priklausiniai ir turi įkeisto daikto statusą, kolegija pažymėjo, jog šiuo atveju UAB ,,Inrent“ 2009 m. kovo 20 d. statinio pripažinimo naudoti akto pagrindu ginčo inžinerinius tinklus Nekilnojamojo turto registre įregistravo kaip atskirus turtinius vienetus; nuo 2009 m. birželio 17 d. ginčo inžineriniai tinklai 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutarties pagrindu įregistruoti Lamees Trading Limited vardu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymo nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Taigi daikto savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui – įregistruoti jį pagrindiniu daiktu ar kito pagrindinio daikto priklausiniu. Ginčo inžineriniai tinklai pirmojo savininko UAB ,,Inrent“ sprendimu įregistruoti kaip pagrindiniai daiktai, tačiau kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu. Pagal CK 4.19 straipsnio nuostatas daikto priklausinys skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui. Kolegija vertino, kad ginčo inžineriniai tinklai (nuotekų, vandentiekio) yra savarankiškas skirtas pagrindiniam daiktui (logistikos terminalui) tarnauti daiktas. Inžineriniai tinklai nuolat yra susiję su pagrindiniu daiktu – logistikos terminalu – ir jam tarnauja, kad šis galėtų funkcionuoti. Tokioms išvadoms pagrįsti kolegija rėmėsi bylos rašytiniais įrodymais – statybos leidimu, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Statybos leidimas išduotas UAB ,,Inrent“ statyti logistikos terminalo pastatą su automobilių stovėjimo aikštele ir inžineriniais tinklais. Pripažintas naudoti tinkamu taip pat vienas objektas – sandėlis su administracinėmis patalpomis 1F1 (paskirtis sandėliavimo) su aikštele ir lauko inžineriniais tinklais. Kolegija sutiko su ieškovo paaiškinimais, kad privaloma statinio projektavimo sąlyga buvo įrengti inžinerinius lauko tinklus, nes be šių įrenginių toks statinys, kaip logistikos terminalas, negalėtų funkcionuoti.

22Kolegija sprendė, kad ginčo inžineriniai tinklai yra logistikos terminalo priklausiniai (CK 4.13 straipsnis, 414 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas UAB ,,Inrent“ (hipotekos skolininkas) hipotekos lakštu 2008 m. liepos 15 d. ieškovui AB SEB bankui kredito grąžinimo užtikrinimui įkeitė logistikos terminalą, tai, pripažinus ginčo inžinerinius tinklus įkeisto logistikos terminalo priklausiniais, jie laikomi įkeistais. Perleidžiant įkeistą daiktą hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 straipsnio 9 dalis). Tai reiškia, kad, UAB ,,Inrent“ (įkaito davėjui) perleidus įkeistus ginčo inžinerinius tinklus Lamees Trading Limited, hipoteka – įkeitimas, užtikrinantis skolininko UAB ,,Inrent“ įsipareigojimą ieškovui AB SEB bankui įvykdymą, išliko. Taigi nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą logistikos terminalą išieškojimas nukreipiamas ir į ginčo inžinerinius tinklus.

23Dėl 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties 2009 m. birželio 12 d. priedo ir 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutarties

24Kolegija nurodė, kad 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties šalys 2009 m. birželio 12 d. sudarė papildomą susitarimą dėl paskolos grąžinimo Lamees Trading Limited. Šiuo susitarimu atsakovas UAB ,,Inrent“ (laiduotojas) įsipareigojo skolos padengimo sutartimi paskolos davėjui Lamees Trading Limited perleisti nekilnojamuosius daiktus (nuotekų ir vandentiekio linijas) už 156 352 Lt, taip padengti skolą, o Lamees Trading Limited atsisakė 675 000 JAV dol. baudos.

252009 m. birželio 16 d. UAB ,,Inrent“ ir Lamees Trading Limited sudarė skolos padengimo turtu sutartį, pagal kurią UAN ,,Inrent“ perleido Lamees Trading Limited nuosavybėn trylika nekilnojamojo turto objektų (vandentiekio ir nuotekų tinklų linijas) 156 352 Lt skolai pagal 2009 m. birželio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą padengti. Byloje nustatyta, kad vekselio turėtojui Lamees Trading Limited buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 2 700 000 JAV dolerių išieškojimo solidariai iš vekselio davėjo UAB ,,Kavaska“ ir laiduotojų UAB ,,Inrent“, ,,Transdadus“. Išieškojimą pagal išieškotojo Lamees Trading Limited 2009 m. birželio 12 d. pateiktą prašymą pradėjo vykdyti antstolis A. B. Tą pačią dieną antstolis areštavo tris UAB ,,Inrent“ nekilnojamojo turto objektus, o likusią didžiąją dalį neareštuotų inžinerinių įrenginių UAB ,,Inrent“ 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo turtu sutartimi perleido išieškotojui Lamees Trading Limited.

26Kolegija argumentavo, kad ieškovas AB SEB bankas yra atsakovo UAB ,,Inrent“ kreditorius. CK 6.66 straipsnio taikymo aspektu kreditoriaus teisės pripažįstamos pažeistomis, kai jis ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo actio Pauliana ginamą reikalavimo teisę arba ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavo tokios teisės atsiradimo prielaidos. Atsakovui UAB ,,Inrent“ bankas suteikė 8 254 000 eurų kreditą. Prievolė grąžinti kreditą buvo užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka – 51 525 000 Lt vertės nekilnojamuoju turtu, vertybinių popierių (akcijų) įkeitimu – 18 410 Lt ir reikalavimo teisių pagal nuomos sutartį su UAB ,,Maxima“ įkeitimu – 71 300 000 Lt. Kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB ,,Inrent“ AB SEB bankui buvo neįvykdęs įsipareigojimų už du mėnesius (2009 m. balandžio ir gegužės mėnesius), tai bankas reikalavimo teisę turėjo. Nors UAB ,,Inrent“ įsipareigojimai bankui buvo užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, akcijų ir turtinių teisių įkeitimu, tačiau ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo prielaidų, kad UAB ,,Inrent“ gali tapti nemokus. CK 6.66 straipsnis taikytinas, kai dėl skolininko sudaryto sandorio jis tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Taigi dėl sudaromo sandorio skolininkas ne visada turi būti nemokus ar tapti nemokus.

27Inžinerinius tinklus UAB ,,Inrent“ perleido Lamees Trading Limited už 156 352 Lt ir taip grąžino šiai bendrovei skolą. Kolegija laikė akivaizdžiu faktą, kad inžinerinių tinklų vertė iš tikrųjų yra gerokai didesnė, ir tai reiškia, jog AB ,,Inrent“, perleisdamas turtą už ypač mažą kainą, sumažino savo turtą daugiau kaip 1 mln. Lt.

28Kolegija nurodė, kad išieškojimas iš UAB ,,Inrent“ kaip laiduotojo buvo vykdomas pagal vykdomąjį įrašą. Vykdomasis įrašas išduotas tik dėl pagrindinės 2 700 000 JAV dol. skolos išieškojimo. Vykdomasis įrašas dėl 675 000 JAV dol. baudos, kuri buvo numatyta paskolos sutartyje, neišduotas. Atsakovas Lamees Trading Limited teigia, kad inžinerinių įrenginių kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad buvo atsisakyta reikalavimo UAB ,,Inrent“ sumokėti 675 000 JAV dol. baudą, kurią UAB ,,Inrent“ turėjo sumokėti už 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Kolegija vertino, kad nebuvo būtinumo sudaryti sutartį dėl 675 000 JAV dol.; UAB ,,Inrent“, atsiskaitydama su vienu kreditorių, pažeidė kitų kreditorių interesus. UAB ,,Inrent“ turėjo žinoti, kad artėja prie nemokumo: nuo 2009 m. balandžio mėn. bendrovė nebevykdė įsipareigojimų bankui; iš logistikos terminalo nuomos gaunamas pajamas turėjo skirti kreditui mokėti; byloje nėra duomenų, kad UAB ,,Inrent“ vykdė ir kitą ūkinę veiklą ir iš jos gaudavo pajamų. Be AB SEB banko, UAB ,,Inrent“ turėjo ir kitų kreditorių, ir tai patvirtinama bankroto bylos duomenimis.

29Kolegijos vertinimu, Lamees Trading Limited elgėsi nesąžiningai, nes turėjo žinoti apie UAB ,,Inrent“ finansinę padėtį, apie tai, kad turi finansinių sunkumų, nebevykdo įsipareigojimų bankui, turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokią išvadą kolegija padarė, atsižvelgusi į aplinkybes, kad Lamees Trading Limited paskola UAB ,,Kavaska“ yra didelė; UAB ,,Inrent“ laidavo už prievolės įvykdymą; iki kredito sutarties sudarymo 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutartimi buvo susitarta, kad Lamees Trading Limited turi teisę pareikalauti parduoti UAB ,,Inrent“ akcijas. Šias aplinkybes kolegija vertino kaip reiškiančias, kad Lamees Trading Limited turėjo interesą į UAB ,,Inrent“ ir prieš sudarant ginčijamus sandorius turėjo žinoti apie šios bendrovės finansinę būklę ir kreditorius. Sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir, ar sudarant sandorį, nebus pažeisti jų interesai. Atsakovas yra verslininkas, kuriam jo veikloje keliami didesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui, todėl šios pareigos vykdymą kolegija įvertino CK 1.5 straipsnio 1 dalies kontekste.

30Kolegija sprendė, kad yra visos CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais. Bankroto byloje actio Pauliana ieškinys tenkinamas visų kreditorių interesais, todėl 2009 m. birželio 16 d. paskolos padengimo sutartį kolegija pripažino negaliojančia visa apimtimi, neatsižvelgiant į tai, kiek yra būtina kreditoriaus AB SEB banko teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

31III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

32Kasatorius (atsakovas Lamees Trading Limited) prašo panaikinti tą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo AB SEB banko ieškinio (antras–penktas) reikalavimai, ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą. Kasacinio skundo argumentai:

331. Dėl daiktų (inžinerinių tinklų) pripažinimo priklausiniais ir įkeistais (ieškinio 4 ir 5 reikalavimai). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.19 straipsnį, nes, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, tenkino reikalavimą pripažinti ginčo inžinerinius tinklus priklausiniais ir išvestinį reikalavimą pripažinti juos įkeistais. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik sandėlio ir ginčo inžinerinių tinklų funkcinio ryšio konstatavimu. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai nurodė, kad, nustatant juridiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kokią reikšmę šio ginčo išsprendimui turi ginčo inžinerinių įrenginių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškų daiktų, kad pagal nurodytą jų paskirtį (skirstomoji, kvartalinė) jie negali būti priklausiniai, ir tai, jog ieškovai neginčijo Nekilnojamojo turto registro duomenų. Ginčo inžineriniai tinklai yra vandentiekio ir nuotekų tinklai; jų paskirtis, specifika, eksploatavimo ypatumai nulemia, ar sandėlio ir ginčo inžinerinių tinklų funkcinis ryšys yra teisiškai reikšmingas ir ar yra pagrindas juos laikyti sandėlio pastato priklausiniais. Apeliacinės instancijos teismas šių esminę reikšmę turinčių aplinkybių nesiaiškino, todėl neatskleidė bylos esmės. Kasatoriaus įsitikinimu, pagal inžinerines sistemas reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, Nekilnojamojo turto registro įstatymas) ginčo inžineriniai tinklai negali būti laikomi kokio nors statinio ar žemės sklypo priklausiniais, kaip ir priklausiniais negali būti laikoma kita atskira komunalinių inžinerinių tinklų dalis ar tokie tinklai kaip visuma. Nekilnojamojo turto registre įregistruota ginčo inžinerinių tinklų paskirtis reiškia tikrąją paskirtį; ji laikoma teisinga, kol nenuginčyta (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Ieškovas nepaneigė daiktų teisinės registracijos (CPK 178 straipsnis); jis turėjo įrodyti, kad sandėlio ir ginčo įrenginių funkcinis ryšys yra teisiškai reikšmingas. Inžinerinių tinklų paskirtis reiškia, kad ginčo inžineriniai tinklai yra sudedamoji komunalinių tinklų (šiuo atveju Panevėžio miesto vandens ir nuotekų tinklų) dalis. Pagal Reglamento 10.3. punktą tokių inžinerinių tinklų paskirtis yra sujungti Panevėžio miesto vandens ir nuotekų magistralinius tinklus su įvadiniais tinklais į Šilagalio kaime esančio kvartalo pastatuose, įskaitant sandėlio, įrengtas (ar kurios bus įrengtos ateityje) vartotojų sistemas. Byloje yra šių inžinerinių tinklų projektuotojo UAB Statinių projektavimo biuro 2009 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimas Nr. SR-271 (kuriuo pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas), kuriame yra aiškiai nurodyta, kad ginčo inžineriniai tinklai „nėra skirti aptarnauti tik pastatui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), todėl šie buitiniai tinklai neturėtų būti laikomi pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausiniais“.

34Ginčo inžineriniai tinklai kaip specifinis statinys turi būti perduoti eksploatuoti vandens tiekėjui (UAB „Aukštaitijos vandenys“), kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo 18 straipsnyje. Skirstomųjų inžinerinių tinklų pripažinimo konkretaus statinio priklausiniais klausimas negalėjo būti sprendžiamas į bylą neįtraukus UAB „Aukštaitijos vandenys“, nes ši įmonė nuosavybės teisėmis valdo, eksploatuoja ir prižiūri visus Panevėžio miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo komunalinius tinklus, į kurių sudėtį įeina ir ginčo inžineriniai tinklai. Komunalinių vandentiekio ir nuotekų tinklai yra savarankiški daiktai ir negali būti laikomi statinių ar žemės sklypų priklausiniais, nepaisant to, kad prie jų prijungti kokie nors pastatai.

35Teismų nustatyta aplinkybė, kad sandėliui ir ginčo inžineriniams įrenginiams statyti buvo išduotas vienas statybos leidimas ir jie vienu aktu buvo pripažinti tinkamu naudoti, kasatoriaus vertinimu, reiškia sandėlio ir ginčo inžinerinių įrenginių funkcinį ryšį. Nei Statybos įstatymo, nei kitų teisės aktų nedraudžiama rengti vieną kelių savarankiškų statinių projektą, juos vienu metu statyti bei pripažinti tinkamais naudoti. Privaloma sąlyga statiniui statyti ir jį eksploatuoti yra ne konkrečių inžinerinių tinklų statyba, kaip nepagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, o galimybės naudotis inžineriniais tinklais užtikrinimas. Statytojas, įgyvendindamas įstatymo reikalavimą užtikrinti galimybę naudotis inžineriniais tinklais, turi pasirinkti: įsirengti vietinius inžinerinius tinklus arba jungtis prie komunalinių inžinerinių tinklų. Šiuo atveju statytojas pasirinko jungimąsi prie komunalinių inžinerinių tinklų ir įrengė ne tik vartotojo sistemą sudarančius inžinerinius tinklus, kurie yra už sandėlio apskaitos prietaisų (pastato viduje), bet ir iki jų esančius įvadinius inžinerinius tinklus bei skirstomuosius inžinerinius tinklus, jungiančius magistralinius tinklus su įvadiniais inžineriniais tinklais.

362. Dėl 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties 2009 m. birželio 12 d. priedo ir 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis (ieškinio antras ir trečias reikalavimai). Kasatorius (ieškovas AB SEB bankas) pirmiau nurodytus sandorius ginčijo actio Pauliana pagrindu ir įrodinėjo, kad šiais sandoriais buvo pažeisti AB SEB banko interesai. Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima, tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui. Šiuo atveju byloje ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu reiškia kreditorius, kurio reikalavimai ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas tai laikė aplinkybe, paneigiančia ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimą ir kartu neleidžiančia konstatuoti kitų actio Pauliana sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės apskritai nevertino.

372.1. Dėl ieškovo teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovo AB SEB banko teisių, nes jo, kaip kreditoriaus, interesai buvo apsaugoti įkeistu didelės vertės turtu ir įkeistomis turtinėmis teisėmis. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Byloje nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu BUAB „Inrent“ neįvykdytų įsipareigojimų AB SEB bankui dydis sudarė ne daugiau kaip 64 530,24 eurų arba 222 810,01 Lt. AB SEB banko, kaip UAB „Inrent“ kreditoriaus, interesai buvo užtikrinti turto ir reikalavimo teisių, kurių bendra vertė buvo 141 235 000 Lt, įkeitimu, taip pat vertybinių popierių ir reikalavimo teisių pagal nuomos sutartį įkeitimu. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažinęs, vis dėlto padarė išvadą, kad šie sandoriai pažeidė kreditoriaus interesus, motyvuodamas, jog tuo metu jau buvo prielaidų, kad UAB „Inrent“ gali tapti nemoki, kad UAB „Inrent“ iškėlus bankroto bylą, ieškovo AB SEB banko ir kitų kreditorių reikalavimai liko nepadengti. Nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovo teisių pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas: pirma, šioje byloje turėjo būti vertinama tik ginčijamų sandorių sudarymo įtaka ieškovo AB SEB banko teisėmis. Pagal CK6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai analizavo, ar šie sandoriai turės įtakos kitų UAB „Inrent“ kreditorių teisėms ir interesams. Antra, ginčijamų sandorių sudarymo įtaka ieškovo AB SEB banko teisėms turi būti vertinama sandorių sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis. Tai, kad po ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Inrent“ buvo iškelta bankroto byla ir paaiškėjo, kad UAB „Inrent“ negalės atsiskaityti su ieškovu AB SEB banku, neįrodo ieškovo AB SEB banko teisių pažeidimo ginčijimų sandorių sudarymo metu. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Trečia, CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme ieškovo AB SEB banko teisės negali būti pažeistos, jeigu kreditoriaus reikalavimas užtikrintas galiojančiomis ir pakankamomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, o dėl ginčijamo sandorio sudarymo užtikrinimo vertė nekinta, t. y. ginčijamas sandoris nėra tiesiogiai susijęs su užtikrinimo priemonės objektu. Ketvirta, įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimai buvo užtikrinti 141 235 000 Lt vertės nekilnojamojo turto hipoteka, akcijų ir turtinių teisių įkeitimu, aplinkybė, jog, ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Inrent“ AB SEB bankui nebuvo įvykdžiusi įsipareigojimų už du mėnesius (2009 m. balandžio ir gegužės mėn., suma 222 810,01 Lt), nėra pakankama daryti išvadą, kad buvo pažeistos ieškovo teisės. Byloje nėra įrodymų, kad būtent dėl šių ginčijamų sandorių UAB „Inrent“ buvo iškelta bankroto byla ir ši įmonė neatsiskaitė su ieškovu. Skundžiamame sprendime išvardyti ieškovo ir kitų kreditorių kreditorinių finansinių reikalavimų dydžiai yra nustatyti BUAB „Inrent“ bankroto byloje, tvirtinant atsakovo BUAB „Inrent“ kreditorių sąrašą. Byloje nėra duomenų, kokio dydžio įsipareigojimai kreditoriams buvo ginčijamų sandorių sudarymo metu.

382.2. Dėl privalėjimo sudaryti ginčo sandorius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad UAB „Inrent“ nebuvo būtinybės sudaryti sutartį dėl 675 000 JAV dolerių baudos, motyvuojant tik tuo, kad dėl šios sumos kreditoriui Lamees Trading Limited vykdomasis įrašas nebuvo išduotas. UAB „Inrent“ prievolė sumokėti 675 000 JAV dolerių baudą kyla iš šalių sudarytos paskolos sutarties 7.2 punkto. Sutartyje nustatyta prievolė sutarties šaliai yra privaloma ir tam, kad ji būtų vykdoma, neprivalo būti išduotas vykdomasis raštas.

392.3.

40Dėl skolininko (atsakovo BUAB „Inrent“) ir trečiojo asmens (kasatoriaus Lamees Trading Limited) nesąžiningumo. Skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą apeliacinės instancijos teismas grindė tomis aplinkybės, kurios ginčijamų sandorių sudarymo metu neegzistavo, bet atsirado vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendime dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo padarė priešingą pirmosios instancijos teismui išvadą ir nurodė, kad „Lamees Trading Limited elgėsi nesąžiningai, nes jis turėjo žinoti apie UAB ,,Inrent“ finansinę padėtį, kad nebevykdo įsipareigojimų bankui, turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Ši teismo išvada pagrįsta prielaidomis, bet ne faktais; be to, sąžiningumą vertino ne ginčo sandorių sudarymo dieną egzistuojančiomis aplinkybėmis. Spręsdamas dėl Lamees Trading Limited nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo objektyvių ir subjektyvių sąžiningumo kriterijų; nenurodė, iš kokių tuo metu esančių objektyvių aplinkybių buvo galima spręsti apie UAB „Inrent“ prastėjančią turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu ir kokių byloje esančių įrodymų pagrindu daroma išvada, kad Lamees Trading Limited turėjo šias aplinkybes žinoti. Nekilnojamojo turto registre apribojimų (hipotekos, areštų, ginčų ir pan.) ginčo turtui užfiksuota nebuvo, kaip ir Turto areštų registre duomenų apie tai, kad vyksta ginčai su BUAB „Inrent“. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu viešai prieinami duomenys leido daryti objektyviai pagrįstas išvadas, kad UAB „Inrent“ finansinė ir turtinė padėtis yra sudėtinga ir sudaromi sandoriai gali pažeisti kieno nors teises ir interesus. Byloje nėra įrodymų, kad tuo metu UAB „Inrent“ buvo nemoki ar šios įmonės būklė buvo artima nemokumo būklei. Ginčo sandorių sudarymo metu buvo tik vienas kreditorius ieškovas AB SEB bankas. Nustatydamas, ar ginčo sandoriai galėjo pažeisti šio kreditoriaus interesus, apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovo AB SEB banko reikalavimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, akcijų ir turtinių teisių įkeitimu.

413. Dėl žyminio mokesčio. Šioje byloje ieškovas AB SEB bankas pareiškė ieškinį Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu. Actio Pauliana ieškiniu kreditorius siekia atkurti skolininko mokumą ir taip apginti savo pažeistas teises. Patenkinus actio Pauliana ieškinį, restitucija taikoma tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims, o ieškovui (kreditoriui) turto nepriteisiama. Ieškinys yra neturtinis. Kadangi kasacinis skundas teikiamas tik dėl keturių neturtinių reikalavimų, tai už kasacinį skundą turėjo būti sumokėta 572 Lt (134 Lt x 4) žyminio mokesčio, sumokėjęs 710 Lt, kasatorius permokėjo ir jam turi būti grąžinti 138 Lt (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42AB SEB bankas atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad byloje įrodytas pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinio ryšio teisinis reikšmingumas, todėl laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų apie įregistruotą ginčo daiktų paskirtį, kitus su šių daiktų savininkų apsisprendimu dėl daikto teisinio statuso keliamus klausimus. Ieškovas taip pat nesutinka, kad, pripažinęs ieškovo teisių pažeidimą, teismas priėmė neteisėtą sprendimą. Ieškovas nurodo kitus labai plačius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus.

43Kasatorius (ieškovas AB SEB bankas) teikia kasacinį skundą dėl tos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo dalies, kuria AB SEB banko apeliacinis skundas atmestas ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas, t. y. dėl dalies, kurioje atmestas AB SEB banko ieškinio reikalavimas dėl 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties ir vekselio tarp UAB „Kavaska" ir Lamees Trading Limited ta apimtimi, kiek už jas laidavo UAB „Inrent“, pripažinimo negaliojančiais bei vienašalės restitucijos taikymo, priteisiant iš Lamees Trading Limited 499 897,65 Lt UAB „Inrent“ naudai. Kasatorius prašo panaikinti tą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo AB SEB banko apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimas, ir priimti naują sprendimą – AB SEB banko ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiomis UAB „Kavaska“ ir Lamees Trading Limited sudarytą 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutartį ir vekselį ta apimtimi, kiek už jas laidavo UAB „Inrent“, bei taikyti vienašalę restituciją: priteisti iš Lamees Trading Limited 499 897,65 Lt UAB „Inrent" naudai; priteisti iš atsakovų kasatoriaus AB SEB banko naudai bylinėjimosi išlaidas: 8999 Lt žyminio mokesčio, kurį kasatorius sumokėjo už šį kasacinį skundą; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacinio skundo argumentai:

441. Dėl CK 6.870 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties kaip realinio sandorio, taip pažeidė CK 6.870 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į teismų praktikos nuostatas dėl CK 6.870 straipsnio 2 dalies taikymo, todėl nepagrįstai sutapatino sandorio pasirašymo ir sudarymo momentą, taip pripažino, kad nėra patikimų įrodymų, leidžiančių manyti, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti vėliau, nei 2008 m. birželio 18 d. Paskolos sutartis, kaip realinis sandoris, laikoma sudaryta nuo paskolos dalyko perdavimo momento; šiuo atveju – 2008 m. birželio 25 d. Patikimų įrodymų tam pripažinti nereikia, o tokia aplinkybė grindžiama ne prielaidomis, o aiškia ir nedviprasmiška CK norma bei vienoda jos aiškinimo ir taikymo praktika. Paskolos kaip realinio sandorio esmė yra nurodyta CK 6.870 straipsnio 2 dalyje ir išsamioje bei vienodoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. (V. U.) v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Ginčijamos paskolos sutarties vertinimas kaip konsensualinio, bet ne kaip realinio sandorio, suponavo neteisingą ginčijamo sandorio sudarymo momento konstatavimą: po teismo sprendimo priėmimo jis laikytinas sudarytas 2008 m. birželio 18 d., nors pagal paskolos kaip realinio sandorio esmę ginčo paskolos sutartis laikytina sudaryta 2008 m. birželio 25 d.

452. Dėl CK 6.66 straipsnio. Kasatorius SEB bankas actio Pauliana pagrindu ginčijo UAB „Kavaska“ ir Lamees Trading Limited 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutartį ir vekselį ta apimtimi, kiek už jas laidavo UAB „Inrent“ ir UAB „Transdadus“. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų sąlygų visetas. Kasatorius, įrodinėdamas vieną Actio Pauliana sąlygų – atsakovo UAB „Inrent“ nesąžiningumą, rėmėsi ta aplinkybe, jog sudarant UAB „Inrent“ ir kasatoriaus SEB bankas 2008 m. birželio 25 d. kreditavimo sutartį, atsakovas UAB „Inrent“ buvo nesąžiningas, nes pažeidė kreditavimo sutarties punktus. Atsakovas UAB „Inrent“ negalėjo be raštiško kasatoriaus leidimo laiduoti ginčijamos paskolos sutarties, neatskleidė tikrosios bendrovės padėties, nenurodė kitų finansinių įsipareigojimų, nors su kasatoriumi sudarė kreditavimo sutartį tą pačią dieną, t. y. 2008 m. birželio 25-ąją, kai sudaryta ir ginčo paskolos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai sutapatindamas ginčo paskolos sutarties sudarymo momentą su jos pasirašymo momentu, eliminavo vienintelę ginčytiną actio Pauliana sąlygą – skolininko nesąžiningumą – ir tai turėjo esminę įtaką nepripažinti ginčijamų sandorių negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

462. 1. Dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė kasatoriaus actio Pauliana reikalavimą dėl to, kad jis esą neįrodė atsakovo UAB „Inrent“ nesąžiningumo, ir kad, nesant Actio Pauliana sąlygų viseto, nelieka pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais. Kasatorius grindė atsakovo UAB „Inrent“ nesąžiningumą kreditavimo sutarties punktų pažeidimu. Nesąžiningumo sąlyga reiškia, kad skolininkas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai byloje neįvertinto atsakovo UAB „Inrent“ veiksmų tinkamai ir nepripažino skolininko nesąžiningu. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Kasatoriaus įsitikinimu, skundžiamame sprendime UAB „Inrent“ sąžiningumas aiškinamas neteisingai, atsakovas kreditavimo sutarties sudarymo metu turėjo kitų finansinių įsipareigojimų, sąmoningai neatskleidė tokios informacijos kitai sutarties šaliai – AB SEB bankui, nesilaikė protingumo, teisingumo reikalavimų, pažeidė sutartinius įsipareigojimus (draudimus).

473. Dėl CPK 185 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai dėl 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties ir vekselio pripažinimo negaliojančiais nebuvo išsamūs, motyvuoti ir grįsti byloje nagrinėjamomis ir kasatoriaus keltomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas sprendime išdėsto kasatoriaus akcentuotas faktines aplinkybes, kurių pagrindu yra ginčijami sandoriai: sandoriai sudaryti ne 2008 m. birželio 18 d., bet 2008 m. birželio 25 d., t. y. tą dieną, kai UAB „Kavaska“ paskolą gavo realiai; kreditavimo sutartis sudaryta 2008 m. birželio 25 d., t. y. tą pačią dieną, kaip ir ginčijami sandoriai; pagal kreditavimo sutarties sąlygas kredito gavėjas UAB „Inrent“ neturėjo teisės laiduoti už trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, neinformavo banko apie prisiimtus įsipareigojimus; ginčijamais ir vėlesniais sandoriais sukurtas formalus turto perleidimas. Kasatorius pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino pirmų dviejų išvardytų aplinkybių ir nenurodė, kokiais pagrindais kasatoriaus įrodinėjamos aplinkybės atmestos. Skundžiamo sprendimo išvados grįstos tik vienintelės aplinkybės dėl 2008 m. birželio 18 d. ginčo sandorių pasirašymo datos nagrinėjimu. Lieka neišnagrinėta procese kasatoriaus įrodinėtų aplinkybių visuma ir dar tiksliau teismo išvadą savaime neigianti aplinkybė (argumentas) – paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl nors pasirašyta 2008 m. birželio 18 d., ji laikoma sudaryta nuo lėšų gavimo 2008 m. birželio 25 d., t. y. dienos, kurią atsakovams galiojo draudimas tokias sutartis sudaryti, ir tai patvirtina jų nesąžiningumą, būtiną actio Pauliana sąlygą, kurios nebuvimą skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas pripažino vieninteliu pagrindu atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

48Ieškovas AB „SEB lizingas“ pareiškimu prisideda prie ieškovo AB SEB banko kasacinio skundo.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

51Dėl daiktų pripažinimo priklausiniais

52CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kasacinis teismas, aiškindamas priklausinio sąvoką, yra nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso 4.19 straipsnio nuostatas priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Įstatymas pagrindinį daiktą ir jo priklausinį sieja ne su jų fizinėmis savybėmis (buvimu greta vienas kito ir pan.), o su jų bendra ūkine paskirtimi, tarnavimu vienas kitam, t. y. su šių daiktų funkciniu ryšiu. Taigi teismų praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-315/2008; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-452/2011).

53Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo inžineriniai tinklai (nuotekų ir vandentiekio) yra atskiri daiktai, tačiau skirti pagrindiniam daiktui (logistikos terminalui) tarnauti, nes inžineriniai tinklai nuolat susiję su pagrindiniu daiktu – logistikos terminalu – ir jam tarnauja, kad šis galėtų funkcionuoti; be šių įrenginių logistikos terminalas negalėtų veikti, todėl inžinerinių tinklų įrengimas nagrinėjamu atveju nebuvo savitikslis, o skirtas logistikos terminalui tarnauti, t. y. nustatė savarankiškų daiktų nuolatinį funkcinį ryšį – inžinerinių tinklų paskirtį aptarnauti logistikos terminalą, todėl turėjo teisinį pagrindą pripažinti, kad inžineriniai tinklai yra logistikos terminalo priklausiniai. Kasatoriaus Lamees Trading Limited teiginys, kad inžineriniai tinklai gali aptarnauti ne tik logistikos terminalą, o ir kitus statinius, nepaneigia jų ūkinės paskirties – tarnauti logistikos terminalo ir kitų pastatų tinkamam funkcionavimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino priklausinio sąvoką apibrėžiančią CK 4.19 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

54Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus Lamees Trading Limited argumentus, kad inžineriniai tinklai negalėjo būti pripažinti priklausiniais, nes Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti atskirais ir savarankiškais nekilnojamojo turto objektais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryšių su kitais daiktais, taigi nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo. Tam turi reikšmės požymiai, savybės ir kriterijai, kurie priklauso daiktui, ir savininko valia. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kokie nekilnojamieji daiktai jame registruojami. Registruojami daiktai turi būti atskiri ir jiems turi būti suteiktas unikalus numeris. Šie duomenys reikalingi nekilnojamajam daiktui kaip kadastriniam vienetui suformuoti ir registravimo įrašui padaryti, bet jie nenulemia daikto paskirties ir ryšių su kitais daiktais. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (9, 10 ir kiti straipsniai) nuostatos nereglamentuoja ir nelemia, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas atskiru nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamųjų patalpų pripažinimo bešeimininkiu, bylos Nr. 3K-3-422/2011). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad daikto priklausomumą lemia ne jo teisinė registracija atskiru nekilnojamojo turto objektu, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu ar keliais pagrindiniais daiktais.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. AB „Autrolis“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-32/2007). Kasatorius Lamees Trading Limited, ginčydamas apeliacinio teismo išvadą dėl inžinerinių tinklų pripažinimo logistikos terminalo priklausiniu, iš esmės kelia fakto klausimus, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tačiau, kasatoriui ginčijant faktinių duomenų vertinimą, teismas patikrina apskųstą sprendimą ir (ar) nutartį teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl inžinerinių tinklų paskirties, tyrė ir vertino UAB „Inrent“ išduotą statybos leidimą statyti logistikos terminalo pastatą su automobilių stovėjimo aikštele ir inžineriniais tinklais; statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo pripažintas tinkamu naudoti vientisas objektas – sandėlis su administracinėmis patalpomis, aikštele ir lauko inžineriniais tinklais; kitus rašytinius įrodymus; analizavo inžinerinių tinklų paskirtį, jų funkcinį ryšį su logistikos terminalu. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.) ir kad išvada dėl inžinerinių tinklų likimo prieštarautų byloje surinktiems įrodymams.

56CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas; kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai (CK 4.171 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad ir tuo atveju, kai teismas nustato, jog vienas daiktas yra kito (pagrindinio) daikto priklausinys, šį ištinka pagrindinio daikto likimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad inžineriniai tinklai yra logistikos terminalo priklausinys, pagrįstai pripažino juos įkeistais hipotekos lakštu, kuriuo įkeistas pastatas–sandėlis su administracinėmis patalpomis (logistikos terminalas).

57Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo paskolos sutarties 2009 m. birželio 12 d. priedui ir 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutarčiai

58Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

59Kasatorius AB SEB bankas actio Pauliana pagrindu prašo pripažinti negaliojančiu 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties, sudarytos kasatoriaus Lamees Trading Limited, atsakovų BUAB „Kavaska" BUAB „Inrent“ ir BUAB „Transdadus,“ 2009 m. birželio 12 d. priedą; 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją, t. y. visus sutartimi perleistus nekilnojamuosius daiktus pripažinti atsakovo BUAB „Inrent“ nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas šį reikalavimą tenkino.

60Kasatorius Lamees Trading Limited nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas reikalavimą tenkino nesant tam teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta būtinos actio Pauliana sąlygos – kasatoriaus AB SEB banko teisių pažeidimo, atsakovams sudarant pirmiau nurodytus dokumentus, nes kasatoriaus AB SEB banko turtiniai interesai buvo užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, akcijų ir turtinių teisių įkeitimu, kurių vertė viršijo ir buvo pakankama padengti banko suteiktą kreditą.

61CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

62Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinė aplinkybė, jog kasatoriaus AB SEB banko finansinis reikalavimas užtikrintas hipoteka ir skola nepradėta išieškoti iš įkeisto turto, nevaržo kreditoriaus teisės kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidžia jo teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius turi teisę laisvai rinktis savo teisių gynimo būdus, spręsti dėl jų naudojimo laiko bei eiliškumo, jeigu šios jo laisvės neriboja įstatymas ar sutartis. Ši kreditoriaus teisė negali būti ribojama, jei savo teisėms ginti jis naudojasi įstatymo suteiktais instrumentais. Tokiu atveju kreditorius, pasirinkdamas tam tikrus savo teisių gynimo būdus ir juos naudodamas, turi laikytis tam tikrų reikalavimų ir prisiimti su atitinkamais savo pasirinkimais susijusią riziką. Pasirinkti teisių gynimo strategiją ir būdus yra kreditoriaus teisė, tačiau ji nepaneigia kreditoriaus pareigos įrodyti esant pažeistas teises ir visas kitas sąlygas actio Pauliana ieškiniui tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Taigi AB SEB bankas, turėdamas reikalavimo teisę į UAB „Inrent“, turi teisę ginčyti jo teises pažeidžiantį sandorį, tačiau turi ir pareigą įrodyti, kad jo teisės pažeistos.

63Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Inrent“ byloje ginčijama 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutartimi perdavė savo daiktus kito kreditoriaus – kasatoriaus Lamees Trading Limited nuosavybėn už kelis kartus mažesnę, negu reali, kainą; dėl to UAB „Inrent“ mokumas aiškiai sumažėjo. Teismas pagrįstai nurodė, kad nors byloje nėra duomenų, jog sudarant ginčijamus sandorius UAB „Inrent“ buvo nemoki, tačiau šie nenaudingi sandoriai sudarė prielaidą bendrovei tapti nemokia ir grėsmę, kad kasatoriaus AB SEB banko kreditoriaus reikalavimai gali būti neįvykdyti; bendrovė tapo nemoki ir jai Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Tai reiškia, kad bendrovė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti, kad kasatorius AB SEB bankas įrodė, jog ginčijami sandoriai pažeidė jo teises.

64Be to, byloje nustatyta, kad ginčijamais sandoriais UAB „Inrent“ perdavė kasatoriui Lamees Trading Limited daiktus, kurie, tenkinant kreditoriaus (kasatoriaus) AB SEB banko reikalavimą, teismo šioje byloje pripažinti įkeisto pagrindinio daikto priklausiniais ir įkeistais kartu su pagrindiniu daiktu. Teisinė aplinkybė, kad keičiantis daikto savininkui hipoteka išlieka (CK 4.171 straipsnio 9 dalis), nepašalina hipotekos kreditoriaus, be kurio sutikimo įkeistas daiktas perduotas kitam savininkui, teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nes kredito grąžinimui parduodant hipoteka įkeistus pagrindinį daiktą ir jo priklausinius, priklausančius skirtingiems savininkams, dėl įvairių teisinių ar faktinių aplinkybių gali nukentėti kreditoriaus turtiniai interesai. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipoteka įkeisto daikto nuosavybės teisių perdavimas kitam asmeniui be įkaito turėtojo sutikimo, jeigu sutartyje nepasisakyta kitaip, reiškia kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi aptarta aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą pripažinti, kad ginčijami sandoriai CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme ne tik sumažino UAB „Inrent“ turtą ir suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, bet ir kitaip pažeidė kasatoriaus AB SEB banko teises.

65Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus Lamees Trading Limited argumentus dėl sandorių sudarymo privalomumo. Kasacinėje praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Tam tikrais atvejais privalomumas sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ankstesnės sutarties 2006 m. birželio 12 d. priedu ir 2006 m. birželio 16 d. sutartimi UAB „Inrent“, vykdydama laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, perdavė savo nekilnojamąjį turtą kasatoriui Lamees Trading Limited už UAB „Kavaska“ neįvykdytas sutartines pinigines prievoles. Teisinių ar faktinių aplinkybių, kad UAB „Inrent“ privalėjo ginčijamus sandorius sudaryti, teismas nenustatė, todėl jo išvada, kad bendrovė neprivalėjo sandorių sudaryti, pagrįsta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, be kita ko, UAB „Inrent“ dengė kito kreditoriaus skolą daiktais, kurie, kaip byloje nustatyta, buvo įkeisti užtikrinant kreditoriaus AB SEB banko turtinius interesus.

66Kasatorius Lamees Trading Limited nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino jo nesąžiningumo sudarant sandorius klausimą, nes nenustatinėjo objektyvių ir subjektyvių sąžiningumo kriterijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010).

67Teisėjų kolegija, atmesdama kasatoriaus Lamees Trading Limited argumentus dėl netinkamo aiškinimo jo sąžiningumo ginčo teisiniuose santykiuose, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir neskirdamas pirmiau aptartų kriterijų, vertino byloje nustatytas aplinkybes ir motyvavo, dėl ko kasatorių pripažino nesąžiningu. Teismas nustatė, kad kasatorius 2008 m. birželio 18 d. pasirašyta sutartimi paskolino UAB „Kavaska“ 2 700 000 JAV dol. ir ta pačia sutartimi šalys sutarė, kad turi teisę pareikalauti parduoti jam UAB „Inrent“ akcijas (UAB „Kavaska“ vienintelis UAB „Inrent“ akcininkas). Sandoris dėl akcijų pardavimo buvo sudarytas 2009 m. gegužės 28 d., tačiau 2009 m. birželio 3 d. nutrauktas. Tai reiškia, kad kasatorių Lamees Trading Limited domino UAB „Inrent“ kaip verslo objektas, kad kasatorius, kaip verslą išmanantis asmuo, buvo susipažinęs su bendrovės komercine–ūkine veikla, žinojo jos finansinę padėtį, tarp jų – finansinius įsipareigojimus, nes UAB „Inrent“ skolintais pinigais pirko žemės sklypus ir statė logistikos centrą. Teismas taip pat nustatė, kad kasatorius po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo per trumpą laiką už UAB „Kavaska“ nevykdomas pinigines prievoles skolos padengimo sutartimi perėmė UAB „Inrent“ nekilnojamuosius daiktus už kelis kartus mažesnę negu reali vertę. Subjektyviuoju požiūriu tai reiškia, kad kasatorius, žinodamas apie nepalankią bendrovės turtinę padėtį, siekė sau naudingomis sąlygomis (mažesne kaina) ir pirmiau už kitus kreditorius gauti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kasatoriaus Lamees Trading Limited nesąžiningumo nepagrįsta.

68Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarčiai

69Kasatorius AB SEB bankas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino paskolos sutarties kaip realinio sandorio sąvoką, todėl netinkamai nustatė paskolos sutarties sudarymo momentą, be to, neaiškino ir nemotyvavo actio Pauliana sąlygų taikymo UAB „Kavaska“ ir Lamees Trading Limited sudarytai paskolai ir išduotam vekseliui dėl laiduotojo UAB „Inrent“. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris ir pripažįstama sudaryta ne nuo pasirašymo, o nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), tačiau pažymi, jog laidavimo sutartis yra konsensualinis sandoris, kuria gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek būsimos prievolės įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 1 dalis). Tai paneigia kasatoriaus argumentus, kad paskolos sutartis ir laidavimo sutartis, kurią jis ginčija, gali būti sudarytos tik tuo pačiu laiku, ir reiškia, jog paskolos, kuri įgyja teisinę galią nuo pinigų perdavimo momento, pasirašymo metu laiduotojas gali užtikrinti paskolos grąžinimą, ir laidavimo sutartis (prisiimtas įsipareigojimas) yra laikoma sudaryta nuo pasirašymo momento, tačiau atsakomybė už paskolos gavėją atsiranda tik tuo atveju, jei paskolos davėjas perduos pinigus paskolos gavėjui ir tik nuo pinigų perdavimo momento.

70Teisėjų kolegija pažymi, kad actio Pauliana ieškinio būtinos taikymo sąlygos yra pirmiau aptartos, ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar kreditorius (kasatorius) AB SEB bankas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčyti UAB „Inrent“ 2008 m. birželio 18 d. sudarytą laidavimo sutartį, kuria ši bendrovė užtikrino UAB „Kavaska“ gautos iš Lamees Trading Limited paskolos grąžinimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareikšti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, todėl svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, teisinę reikšmę turi faktinės aplinkybės, kada skolininkas sudarė, kreditoriaus teigimu, pažeidžiantį jo teises sandorį ir kada kreditorius įgijo reikalavimo teisę į skolininką, nustatymas.

71Byloje nustatyta, kad UAB „Kavaska“ ir Lamees Trading Limited 2008 m. birželio 18 d. pasirašė 2 700 000 JAV dol. paskolos sutartį. Šioje sutartyje nurodyta, kad UAB „Inrent“ laiduoja už paskolos grąžinimą. Lamees Trading Limited pinigus pagal paskolos sutartį UAB „Kavaska“ sumokėjo 2008 m. birželio 25 d. Tai reiškia, kad paskolos sutartis kaip realinis sandoris sudaryta 2008 m. birželio 25 d. (CK 6.870 straipsnio 2 dalis) ir nuo tos dienos UAB „Inrent“ atsirado pareiga atsakyti už 2008 m. birželio 18 d. sudaryta laidavimo sutartimi prisiimtą prievolę, jeigu UAB „Kavaska“ negrąžins gautos paskolos. Byloje taip pat nustatyta, kad kasatorius AB SEB bankas ir UAB „Inrent“ kreditavimo sutartį sudarė 2008 m. birželio 25 d. Taigi kasatoriaus AB SEB banko ginčijama laidavimo sutartis sudaryta iki to, kai jis sudarė sutartį dėl UAB „Inrent“ veiklos kreditavimo ir reikalavimo teisės į šią bendrovę įgijimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius AB SEB bankas laidavimo sutarties atžvilgiu neturi actio Pauliana pagrindu reikalavimo teisės ir negali jos ginčyti. Kasatoriaus teiginys, kad, sudarant kreditavimo sutartį, UAB „Inrent“ elgėsi nesąžiningai ir neinformavo jo apie laidavimo sutartį, gali būti reikšmingas sprendžiant kreditavimo sutarties teisinius santykius, tačiau nesuteikia teisinio pagrindo pripažinti AB SEB bankui teisę pareikštu pagrindu ginčyti laidavimo sutartį.

72Minėta, kad actio Pauliana pagrindu pareikštas ieškinys gali būti tenkinamas tik tuo atveju, kai nustatomos visos būtinos jam taikyti sąlygos, todėl konstatavusi, jog kasatorius AB SEB bankas neturi galiojančios teisės ginčyti 2008 m. birželio 18 d. sudarytą laidavimo sutartį, teisėjų kolegija nenagrinėja kitų kasatoriaus argumentų dėl actio Pauliana sąlygų nustatymo ir dėl jų nepasisako.

73Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai nesuteikia teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

74Dėl bylinėjimosi išlaidų

75Atmetus kasacinius skundus, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

76Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendė ir jų nepaskirstė. Kasatorius AB SEB bankas 2012 m. liepos 20 d. pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, iš dalies panaikinęs Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą ir patenkinęs dalį ieškovo atsakovams pareikštų reikalavimų, nepakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kad tokiu atveju pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį šį klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas (T. 8, b. l. 3). Byloje nėra duomenų, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo būtų išnagrinėtas. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, t. y. pirmosios instancijos teisme turi būti sprendžiama dėl visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant visose teismų instancijose, paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

77Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas turėjo 157,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Be to, kasatorius (atsakovas Lamees Trading Limited), paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 710 Lt žyminį mokestį (T. 8, b. l. 25), pažymėjęs, kad actio Pauliana ieškinys neturtinis, todėl už kasacinį skundą dėl keturių neturtinių reikalavimų išnagrinėjimo jis permokėjo 138 Lt ir šios lėšos jam turi būti grąžinamos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, išaiškino, jog actio Pauliana ieškinys kvalifikuotinas turtiniu, todėl žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip turtinis reikalavimas. Vadinasi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turi būti sprendžiamas atsakovo Lamees Trading Limited nesumokėtos žyminio mokesčio dalies priteisimo valstybei klausimas.

78Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai spręstini pirmosios instancijos teisme.

79Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

80Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

81Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

82Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.