Byla 2A-97-115/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. S. (J. S.), R. A., R. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos agentūrai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarei J. K. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl administracinių aktų atkurti asmenims privačios nuosavybės teises į žemės sklypus, kurių dalis ploto patenka į valstybinės reikšmės vandens telkinį, bei šių sklypų paveldėjimo teisės liudijimo, perleidimo sandorių teisėtumo ir jų pripažinimo negaliojančiais teisinių padarinių.

5Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-01 sprendimu Nr. 2.7-79-13262 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje“ buvo nuspręsta mirusiosios A. S. vardu atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,73 ha žemės, vietos jos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 8,23 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, esantį ( - ), A. S. vardu neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 3,70 ha ploto ir 4,53 ha ploto žemės sklypai, esantys ( - ).

62005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. JK-2598, pagrindu nuosavybės teises į žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos A. S. vardu, įgijo atsakovas J. S.. 2005-05-24 pirkimo ir pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. JK-3967 ir JK-3968, pagrindu atsakovas J. S. pardavė šiuos žemės sklypus atsakovui R. A..

7Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė:

81. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimą Nr. 2.7-79-13262, kuriuo A. S. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. T. nuosavybės teise valdytą 2,22 ha žemės sklypą ( - ), kuriuo nuspręsta A. S. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,73 ha žemės, vietoj turėtos žemės perduoti neatlygintinai nuosavybei lygiavertį 0,83 ha žemė sklypą žemės ūkio veiklai;

92. Panaikinti 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. JK-2598, kuriuo patvirtinta, jog Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimu Nr. 2.7-79-13262 suteiktą A. S. turtą – 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) ir 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), paveldi jos sūnus atsakovas J. S.;

103. Pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. JK – 3967, kuria J. S. pardavė 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), atsakovui R. A.;

114. Pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. JK–3968, kuria J. S. pardavė 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), atsakovui R. A.;

125. Taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovus R. A. ir R. A. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ir 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esančius ( - ), į kuriuos patenka valstybinės reikšmės vandens telkinys – ( - );

136. Atsakovų R. A. ir R. A. naudai iš atsakovo J. S. priteisti 3139 Lt 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. JK –3967, pagrindu pastarųjų sumokėtus už 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - );

147. Atsakovų R. A. ir R. A. naudai iš atsakovo J. S. priteisti 4496 Lt 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. JK–3968, pagrindu pastarųjų sumokėtus už 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - );

158. Priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

16Ieškovas paaiškino, kad atkuriant nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurių dalis ploto patenka į valstybinės reikšmės vandens telkinį, Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė Konstitucijos 47 str., Vandens įstatymo 4 str. 1 d., Žemės įstatymo 6 str. 2 d., CK 4.7 str. 2 d.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

19Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-01 sprendimu Nr. 2.7-79-13262 nuosavybės teisės A. S. vardu atkurtos į žemės sklypų dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio - ( - )– užimamą teritoriją, neteisėtai. Anot teismo, atsakovai, kurie sudarė ginčijamus sandorius, yra sąžiningi, taigi prokuroras, siekia ištaisyti valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimo procesą bei valstybinės reikšmės vandens telkinių apsaugos organizavimą, darbo klaidas.

20Teismas atkreipė dėmesį, kad patenkinus ieškinį bei taikant restituciją grąžinant viską į pirminę padėtį, atsakovai R. A. ir R. A. netektų nuosavybės teisės į žemės sklypus, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo atsakovui J. S.. Atsižvelgdamas į tai, ir į aplinkybę, jog nėra aiški ( - ) užimama teritorija, teismas sprendė, kad ieškovo pasirinktos gynybos priemonės prieštarauja protingumo ir teisingumo principams ir pažeidžia atsakovų R. A. ir R. A. bei atsakovo J. S. teises, todėl ieškinys atmestinas dėl jo tenkinimo pasekmių neproporcingumo siekiamam tikslui.

21Ieškinys teismo buvo atmestas ir pritaikius ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad ieškovas apie galimą teisių pažeidimą sužinojo 2010-04-12 gavęs Aplinkos apsaugos agentūros 2010-04-08 raštą kartu su priedais, taigi kreipdamasis į teismą 2010-05-31 praleido ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d.).

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

23Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

241. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas sudarė sąlygas atsakovams R. A. ir R. A. toliau valdyti išimtine nuosavybės teise valstybei priklausančius objektus (Konstitucijos 47 str. 1 d., Vandens įstatymo 4 str. 1 d., Žemės įstatymo 6 str. 2 d., CK 4.7 str. 2 d.).

252. Nustatydamas momentą, nuo kada turi būti skaičiuojamas senaties terminas, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-261-1502/2009). Aplinkos apsaugos agentūros 2010-04-08 rašte ir jo prieduose pateikta informacija nebuvo pakankama konstatuoti teisės aktų pažeidimus ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Prokuroras į teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi iškart po to, kai 2010-05-07 buvo gautas Aplinkos apsaugos agentūros raštas, kuriame pateikta informacija, koks apytikris ( - ) plotas patenka į kiekvieną ginčo žemės sklypą, t.y. nepraleidęs 30 dienų termino. Šioje byloje viešasis interesas susijęs su siekiu užtikrinti valstybinės reikšmės vidaus vandenų, kuriems nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į senaties instituto taikymo ypatybes turėjo netaikyti ieškinio senaties ir prioritetu šioje byloje laikyti viešąjį interesą – svarbių valstybės ūkiui objektų, priskiriamų išimtinei valstybės nuosavybei, gynimą.

263. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pasirinktos gynybos priemonės prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, pažeidžia atsakovų teises. Ieškovo ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimo priėmimo metu ( - ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų ploto patvirtinimo“ buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės tvenkinių sąrašą. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 1 p. į valstybinės reikšmės vidaus vandenis nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos. Bet kuriuo atveju šalių sąžiningumas atsižvelgiant į CK 1.80 str. 2 d. yra nereikšmingas sprendžiant restitucijos taikymo klausimą.

274. Nustatęs, kad ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu ir pirkimo – pardavimo sutartimis buvo pažeista išimtinė valstybės nuosavybės teisė, o kartu ir viešasis interesas, teismas turėjo maksimaliai ginti pažeistas valstybės teisės ir administracinį aktą, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą bei žemės pirkimo – pardavimo sutartis naikinti visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos aprobuota nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20 2000 m., Teismų praktika Nr. 13, p. 73).

285. Nesutiktina su teismo išvada, kad nežinomas tikslus ( - ) plotas bei išsidėstymas. ( - ) plotas – 5 ha, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268. Be to, šis tvenkinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-19 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, yra įtrauktas į upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastrą.

296. Nors Nekilnojamojo turto registro išraše nėra duomenų apie tai, kad ginčo sklypuose yra valstybinės reikšmės vidaus vandenys, ir ( - ) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte ( - ) nebuvo pažymėtas, tačiau aplinkybes, kad į ginčo sklypus pateko valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis vandens telkinys, patvirtina: ( - ) telkinio hidrografinio tinklo ir žemės sklypų schemos, žemės sklypų plano kopijos, ( - ) vietovės schemos pagal 1996 m. ortofotografinį žemėlapį, Aplinkos apsaugos agentūros 2010-05-07 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-09-01 raštuose pateikta informacija.

307. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-04-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, nuosavybės teisių atkūrimą atsakovui J. S. turėjo pripažinti baigtu. Nagrinėjamu atveju valstybė turėtų būti įpareigota paskutiniesiems ginčo žemės sklypų įgijėjams atsakovams Rimantui ir R. A. atlyginti jų patirtas turto įsigijimo išlaidas (II t., b.l.100-107).

31Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. A. ir R. A. prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimą. Atsakovų teigimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2010-04-12, nes Aplinkos apsaugos agentūros 2010-04-08 rašte ir jo prieduose pateikta informacija buvo pakankama konstatuoti teisės pažeidimus ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Iš dokumentų, kurie buvo pateikti su ieškiniu, matyti, kad jau 2010-02-04 Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, o ieškovui jau 2010-04-22 buvo žinoma visa informacija apie ginčo sklypų privatizavimą ir kt. Ieškovas akivaizdžiai ignoruoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytą 30 dienų ieškinio padavimo senaties terminą. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog buvo objektyviai negalima per vieną mėnesį kreiptis į teismą.

32Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta, jog ginčo žemės sklypuose yra tik pelkės ir šaltiniai, t.y. prieš įgydamas žemės sklypus atsakovas R. A. pasidomėjo žemės sklypais. Net jeigu ieškovo teigimu apytiksliai 0,006 ha tvenkinio ploto patenka į 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), pilnos restitucijos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas, neteisingas ir neprotingas, pažeidžiantis nuosavybės apsaugos ir lygybės prieš įstatymą konstitucines nuostatas. Bet kuriuo atveju byloje nėra duomenų, kiek tiksliai žemės sklypų patenka į ( - ) ir koks tiksliai yra paties tvenkinio plotas, nes Aplinkos apsaugos agentūros 2010-04-08 atsakyme Vilniaus apygardos prokuratūrai nurodoma, kad tvenkinio plotas yra 4,13 ha. ( - ) akivaizdžiai nepakliūna į ginčo žemės sklypus, o tik ribojasi su jais. Pastebėtina, kad didžioji dalis ( - ) nuosavybės teise priklauso privačiam asmeniui, kurio nuosavybės teisės buvo apgintos Trakų rajono apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-212-424/2011. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo atlikti tik preliminarūs ginčo sklypų matavimai, todėl yra galimos jų plotų paklaidos. Teismas turėtų ginti atsakovų R. A. ir R. A. teisėtus lūkesčius (II t., b. l. 116-128).

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. S. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu ieškovui, tikrinant Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2010-02-04 pareiškimą, jau 2010-04-22 buvo žinoma visa informacija apie ginčo sklypų privatizavimą, paveldėjimą, pirkimą – pardavimą bei šių sklypų kadastriniai duomenys. Taigi akivaizdu, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Atsakovas teisę į ginčo sklypus paveldėjo iš savo motinos A. S. ir dalyvavo matuojant sklypų ribas. Dalyvaujant sklypų ribų pažymėjime, buvo akivaizdžiai matoma, kad į sklypų teritoriją nepatenka ( - ), o didžiąją sklypų dalį sudaro pelkės ir šaltiniai. Pažymėtina, kad byloje apskritai nėra nustatyta ir įrodyta, koks valstybinio vandens telkinio plotas yra ginčo objektas. Tik nustačius ir įrodžius valstybinės reikšmės vandens telkinio ploto bei jo ribas, būtų galima kelti klausimą, ar dalis ( - ) patenka į atsakovų žemės sklypų ribas. Bet kuriuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo sklypų teritorijoje vandens telkinys, atitinkantys Vandens įstatymo 3 str. 17 p. kriterijus, nuo jo iškasimo momento niekada nebuvo identifikuotas. 2011-12-30 geodezinė nuotrauka patvirtina, kad 99 proc. ( - ) yra L. K. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Ieškovas gindamas viešąjį interesą į apytiksliai 6 arus siekia iš sąžiningo įgijėjo atimti 447 arus jo teisėtai ir sąžiningai įgytos žemės, taigi toks reikalavimas akivaizdžiai yra neproporcingas ir prasilenkia su teisėtų lūkesčių apsauga bei teisiniu tikrumu (II t., b. l. 131-118).

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu ieškinys galėjo būti pagrįstas tik toje dalyje, kurioje A. S. (paveldėtojas J. S.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, esančią po valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – ( - ) – užimama teritorija. Bet kuriuo atveju turėjo būti tiksliai nustatytas ir apibrėžtas ( - ) plotas ir dalis, kuri patenka į ginčo žemės sklypus ir kuri pažeidžia viešąjį interesą (II t., b. l. 113-115).

35Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra paaiškina, kad su skundo argumentais ir ginčo teisiniu įvertinimu sutinka (II t., b. l. 129-130).

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija prašo apeliacinį skundą tenkinti (II t., b. l. 110-111).

37IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

38Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

39Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl administracinių aktų atkurti asmenims privačios nuosavybės teises į žemės sklypus, kurių dalis ploto patenka į valstybinės reikšmės vandens telkinį, bei šių sklypų paveldėjimo teisės liudijimo, perleidimo sandorių teisėtumo ir jų pripažinimo negaliojančiais teisinių padarinių.

40Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2, 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

41Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-01 sprendimu Nr. 2.7-79-13262 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje“ buvo nuspręsta mirusiosios A. S. vardu atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,73 ha žemės, vietos jos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 8,23 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, esantį ( - ). (I t., b.l. 49). A. S. vardu neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 3,70 ha ploto ir 4,53 ha ploto žemės sklypai, esantys ( - ) (toliau – Žemės sklypai) (I t., b.l. 53-70).

422005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teises į Žemės sklypus įgijo atsakovas J. S. (I t., b.l. 44-45).

432005-05-24 pirkimo ir pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. JK-3967 ir JK-3968, pagrindu atsakovas J. S. pardavė Žemės sklypus atsakovui R. A. (I t., b.l. 38-43).

44Pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, žemės sklypas, kurio plotas 3,7 ha, yra žemės ūkio paskirties, kurio naudmenas sudaro 0,18 ha žemės ūkio naudmenos ir 3,52 ha pelkės ir šaltinynai (I t., b.l. 14-15); žemės sklypas, kurio plotas 4,53 ha, yra žemės ūkio paskirties, kurio naudmenas sudaro, 0,45 ha ploto žemės ūkio naudmenos ir 4,08 ha ploto pelkės ir šaltinynai (I t., b.l. 16-17).

452002-06-17 raštu Nr. 02-341 Vandens išteklių departamentas vandens telkinių, priskirtinų valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams, sąrašą, į kurį įtrauktas 5 ha ploto ( - ), siuntė derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai (I t., b.l. 23-26).

462002-06-20 raštu Nr. 913 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius patvirtina vandens telkinių sąrašo suderinimą su pastabomis, kuriose neužsimenama apie ( - ) priklausymą privatiems asmenims (I t., b.l. 27-33).

47Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ ( - ) buvo įrašytas į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą, nustatant, kad jo plotas 5,00 ha.

48Kaip matyti iš ( - ) hidrografinio tinklo ir žemės sklypų schemos (I t., b.l. 10, 36-37), žemės sklypų plano kopijų (I t., b.l. 18-20), ( - ) vietovės schemos pagal 1996 m. ortografinį žemėlapį (II t., b.l. 77), dalis Žemės sklypų pateko į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – ( - ) – užimamą teritoriją.

49Apeliantas teigia, kad atmesdamas ieškinį Trakų rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sudarė sąlygas atsakovams R. A. ir R. A. toliau valdyti išimtine nuosavybės teise valstybei priklausančius objektus. Tačiau kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

50Dėl ieškinio senaties taikymo

51Kolegija pažymi, kad CPK 5 str. 1 d. numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau vadovaujantis CK 1.137 str. 2 d., įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 d. numato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Kad nebūtų piktnaudžiaujama savo teisėmis ir ardomi nusistovėję teisiniai santykiai įstatymas numato ieškinio senaties institutą. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Taigi taikant ieškinio senatį , būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, yra būtina nustatyti momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

52Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustato 30 dienų terminą sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskųsti.

53Apeliantas teigia, kad nustatydamas momentą, nuo kada turi būti skaičiuojamas senaties terminas šioje byloje, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-261-1502/2009). Nurodo, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2010-04-08 rašte, gautame 2010-04-12 ir jo prieduose pateikta informacija nebuvo pakankama konstatuoti teisės aktų pažeidimus ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Prokuroras į teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi po to, kai 2010-05-07 buvo gautas Aplinkos apsaugos agentūros raštas, kuriame pateikta informacija, koks apytikris ( - ) plotas patenka į ginčo žemės sklypus ir nepraleidęs 30 dienų termino.

54Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje prokuratūra apie galimą teisių pažeidimą sužinojo 2010-04-12, t.y. gavusi Aplinkos apsaugos agentūros 2010-04-08 raštą su priedais, kuriame nurodoma, jog dviejų Žemės sklypų dalis (2,43ha) patenka į ( - ) užimamą teritoriją (I t., b. l. 21-22). Pažymėtina, kad ir vėliau gauti duomenys apie žemės sklypų plotų dalis, patenkančias į valstybinės reikšmės vandens telkinį (( - )), buvo tik apytiksliai (I t., b. l. 9-10), dėl ko vėliau ieškinys tikslintas ir visiškai nenurodyta kokioje dalyje nuosavybės teisės yra atkurtos neteisėtai, reikalaujant administracinį aktą ir ginčijamus sandorius panaikinti pilna apimtimi. Tai rodo, kad ieškinys faktiškai galėjo būti pareikštas prokuratūrai turint agentūros pateiktus pirminius duomenis, todėl nėra pagrindo ieškinio senaties pradžią skaičiuoti nuo 2010-05-07, t.y. kito Aplinkos apsaugos agentūros rašto gavimo.

55Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties pradžią nustatė teisingai ir ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo atmetė pagrįstai, nepriklausomai nuo to, jog ieškinys yra paduotas ginant viešąjį interesą, nes ši aplinkybė negali pakeisti įstatymo (CK 1.131 str. 1 d.). Tuo tarpu atnaujinti praleistą terminą prašoma nebuvo, o jį atnaujinti teismo iniciatyva pagrindo nėra, nes nėra nustatytos jokios svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.).

56Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

57Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandenų įstatymo 4 str. 1 d. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, kurių sąrašą nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. numatyta, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

58Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenys natūra negrąžinami, jie išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

59Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, apeliantas teigia, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-01 sprendimu Nr. 2.7-79-13262 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje“ nuosavybės teisės mirusios A. S. vardu atkurtos neteisėtai, nes į sklypus patenka ir valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – ( - ) – užimamą teritoriją. Taigi šis sandoris CK 1.80 str. 1 d. pagrindu yra niekinis ir negalioja, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

60Kolegija sutinka, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad didžioji dalis ginčo sklypų, į kuriuos atkurta nuosavybė, niekada nepateko ir niekaip negali patekti į buvusią ar esamą valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio teritoriją. Be to, iš pateiktų įrodymų nėra aiški vandens telkinio vieta, kadangi vietovė yra pelkėta ir niekada nebuvo atlikta ( - ) kadastriniai matavimai, nėra žinomas tikslus jo plotas, išsidėstymas. Kaip matyti iš byloje esančio Aplinkos apsaugos agentūros 2010-05-07 rašto Nr. (2.2)-A4-1549 Žemės sklypų dalis, patekanti į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – ( - ) – užimamą teritoriją, yra apskaičiuota apytiksliai (I t., b. l. 9). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-09-01 rašte Nr. 1SD-(10.2)-5554 nurodyta, kad nustatyti tikslų ( - ), patenkančio į Žemės sklypus, plotą nėra galimybių bei pateiktas apytikslis šio ploto paskaičiavimas (I t., b.l. 152-158, 183-189). Be to, Aplinkos apsaugos agentūros ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apytiksliai apskaičiuoti plotai skiriasi, o ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad išnaudojo visas galimybes siekiant nustatyti koks Bražuolės I tvenkinio tikslus plotas patenka į ginčijamus 3,70 ha ir 4,53 ha ploto žemės sklypus. Dėl šios aplinkybės ieškovas patikslinęs ieškinį ir prašė administracinį aktą (Sprendimą) dėl nuosavybės atkūrimo naikinti visa apimtimi bei pripažinti pilnai negaliojančiais kitus dėl Žemės sklypų sudarytus sandorius (paveldėjimo teisės liudijimą, pirkimo – pardavimo sutartis), nors pirminiai reikalavimai buvo keliami reikalavimai tik dėl dalies žemės sklypų plotų (apytiksliai 1,47 ha ir 0,06 ha) patekančių į ( - ) teritoriją sandorių panaikinimo. Be to, kaip jau buvo minėta, tai faktiškai nėra aiškus paties tvenkinio plotas ir vieta. Tai rodo, kad šioje byloje faktiškai nėra įrodytas ir pats pažeidimo faktas, kadangi nenustatytas tvenkiniui priskirtos teritorijos plotas patenkantis į ginčijamu sprendimu atkurtą nuosavybę. Kolegija mano, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju ir toje dalyje, kurioje būtų neginčijamai įrodytas A. S. (paveldėtojas J. S.) atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo plotas, patenkantis į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – ( - ) – užimama teritorija. Be to, atkuriant nuosavybę į žemę, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, ar sudarant pirkimo-pardavimo sandorius, fiziniai asmenys jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir sandorius įformino įstatymo nustatyta tvarka. Taigi šie asmenys yra sąžiningi ginčijamo turto įgijėjai, todėl panaikinus ginčijamus aktus ar sandorius pilna apimtimi aiškiai būtų pažeista jų teisės ir teisėti interesai, o taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (CK 1.5str.). Tuo pačiu būtų griaunamas ir Lietuvos piliečių pasitikėjimas pačia valstybe, o taip pat padaryti jai nuostoliai, kadangi patenkinus ieškinį ji turėtų atlyginti Rimantui ir R. A. patirtas turto įsigijimo išlaidas, ką pripažįsta pats apeliantas.

61Pažymėtina ir tai, kad atsiliepimuose į skundą yra teigiama, kad net 99 proc. ( - ) yra L. K. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Pasitvirtinus šioms aplinkybės išeitų, kad kitam asmeniui beveik visas tvenkinys gali priklausyti nuosavybės teise ir ši teisė nėra ginčijama, o dėl tiksliai nenustatyto ploto yra siekiama panaikinti grąžinimą ir tos žemės dalies, kuri niekaip negali patekti į tvenkinio teritoriją.

62Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

63Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

65Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl administracinių aktų atkurti asmenims... 5. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-01 sprendimu Nr.... 6. 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro... 7. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė:... 8. 1. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimą Nr.... 9. 2. Panaikinti 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą,... 10. 3. Pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-05-24 pirkimo – pardavimo... 11. 4. Pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-05-24 pirkimo – pardavimo... 12. 5. Taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovus R. A. ir R. A.... 13. 6. Atsakovų R. A. ir R. A. naudai iš atsakovo J. S. priteisti 3139 Lt... 14. 7. Atsakovų R. A. ir R. A. naudai iš atsakovo J. S. priteisti 4496 Lt... 15. 8. Priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.... 16. Ieškovas paaiškino, kad atkuriant nuosavybės teisės į žemės sklypus,... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį... 19. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 20. Teismas atkreipė dėmesį, kad patenkinus ieškinį bei taikant restituciją... 21. Ieškinys teismo buvo atmestas ir pritaikius ieškinio senatį. Teismas... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 23. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra... 24. 1. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas sudarė sąlygas atsakovams R. A.... 25. 2. Nustatydamas momentą, nuo kada turi būti skaičiuojamas senaties terminas,... 26. 3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pasirinktos gynybos... 27. 4. Nustatęs, kad ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 28. 5. Nesutiktina su teismo išvada, kad nežinomas tikslus ( - ) plotas bei... 29. 6. Nors Nekilnojamojo turto registro išraše nėra duomenų apie tai, kad... 30. 7. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. A. ir R. A. prašo skundą... 32. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta, jog ginčo... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. S. prašo Trakų rajono... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra... 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Trakų istorinio... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 38. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 39. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl administracinių aktų atkurti... 40. Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo... 41. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 42. 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu nuosavybės... 43. 2005-05-24 pirkimo ir pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. JK-3967 ir... 44. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, žemės sklypas, kurio plotas 3,7... 45. 2002-06-17 raštu Nr. 02-341 Vandens išteklių departamentas vandens... 46. 2002-06-20 raštu Nr. 913 Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 47. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 „Dėl... 48. Kaip matyti iš ( - ) hidrografinio tinklo ir žemės sklypų schemos (I t.,... 49. Apeliantas teigia, kad atmesdamas ieškinį Trakų rajono apylinkės teismas... 50. Dėl ieškinio senaties taikymo... 51. Kolegija pažymi, kad CPK 5 str. 1 d. numato, jog kiekvienas suinteresuotas... 52. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 53. Apeliantas teigia, kad nustatydamas momentą, nuo kada turi būti... 54. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje... 55. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios... 56. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 57. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d. numato, kad Lietuvos... 58. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 59. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, apeliantas teigia, jog Vilniaus... 60. Kolegija sutinka, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys... 61. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepimuose į skundą yra teigiama, kad net 99... 62. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 63. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 65. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti...