Byla eI-1506-208/2017
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,

2dalyvaujant pareiškėjos atstovams P. M. ir B. M., atsakovės atstovams Ž. D. G. ir R. T.,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą atsakovei Lietuvos saugios laivybos administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos buriuotojų sąjungai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

4Teismas

Nustatė

5pareiškėja Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3R-314 (AG-221/01-2016) ir 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 3R-346 (AG-281/01-2016) kaip neteisėtus ir nepagrįstus; 2) panaikinti atsakovės Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 11(1.15)S-938, 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 11(1.15)S-964 ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 11(1.15)S-967; 3) panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 5 d. istorinio burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ (toliau – ir Laivas) pirminį apžiūros aktą ir sprendimą atsisakyti registruoti Laivą Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre (toliau – ir Jūrų laivų registras); 4) panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 5 d. Laivo antrinį apžiūros aktą; 5) panaikinti atsakovės priskaičiuotą rinkliavą už Laivo pirminę apžiūrą; 6) panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 7(1.15)S-886 neišduoti Laivui tradicinio jūrų laivo atitikties pažymėjimo; 7) panaikinti atsakovės 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 11(1.15)S-1057; 8) įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti Laivui tradicinio jūrų laivo atitikties pažymėjimą; 9) įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo surašyti teisės aktuose nustatytos formos ir turinio Laivo apžiūros aktą, kuriame būtų burinius jūrų laivus kvalifikuoto vertinti specialisto išvada dėl laivo būklės ir Administracijos sprendimas dėl tinkamumo plaukioti; 10) įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti Laivo duomenis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre (toliau –ir Vidaus vandenų laivų registras) pagal atsakovei pateiktus galiojančius 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos buriuotojų sąjungos (toliau – ir Sąjunga) techninės apžiūros ir matavimų aktus ir kitus dokumentus; 11) įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perregistruoti Laivą į Jūrų laivų registrą.

6Paaiškina, kad kreipėsi į atsakovę, prašydama atlikti Laivo apžiūrą, kuri yra privaloma šio laivo perregistravimui iš Vidaus vandenų registro į Jūrų laivų registrą. Taip pat prašė išduoti Laivo atitikties pažymėjimą pagal Londono memorandumą. Atsakovė, atlikusi Laivo apžiūrą, surašė 2016 m. liepos 5 d. Laivo apžiūros aktą ir priskaičiavo pareiškėjai 222 Eur dydžio rinkliavą, tačiau atsisakė išduoti Laivo atitikties pažymėjimą. Pareiškėja su tokiais atsakovės sprendimais nesutinka. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 3-320 patvirtinto Pirminės laivo apžiūros vykdymo išlaidų atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktą už pirminės jūrų laivo apžiūros vykdymą, kai laivas yra Lietuvos Respublikos jūrų uoste, mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio valstybės rinkliava – 37 eurai už valandą. Laivo apžiūros trukmė nebuvo fiksuota, o, pareiškėjos vertinimu, ji truko apie 1 valandą, tačiau atsakovė išrašė sąskaitą už 6 val., nepagrįsdama šios rinkliavos trukmės jokiais teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis. Jei nustatytos rinkliavos dydis yra susijęs su 2 specialistų siuntimu, pareiškėja, teigia, kad joks teisės aktas nenumato, jog rinkliavos valandinis dydis yra dauginamas iš apžiūroje dalyvaujančių specialistų skaičiaus. Be to, pareiškėja nesutinka, kad Laivo apžiūrai buvo būtina siųsti 2 specialistus, nes jokie teisės aktai nenumatė, kad šiuo konkrečiu atveju turėjo būti skirti 2 specialistai. Taip pat teigia, kad atsakovė apžiūros akte nurodžiusi, kad Laivas negali būti registruojamas Jūrų laivų registre, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų jūrų laivams, už Laivo apžiūrą pritaikė rinkliavą, skirtą jūrų laivams, nors, nustačius, kad Laivas nėra laikomas jūrų laivu, jam turėjo būti taikoma rinkliava, skirta istorinių laivų apžiūrai.

7Pareiškėja taip pat mano, kad apžiūros aktas surašytas pažeidžiant nustatytą jūros laivų apžiūros tvarką, nes jame yra pateiktas atsakovės sprendimas dėl Laivo netinkamumo registracijai ryšium su jo būkle, o ne išvada dėl Laivo būklės ir atsakovės sprendimas dėl laivo tinkamumo plaukioti apskritai nepateiktas. Taip pat, pareiškėja nesutinka su apžiūros akto turiniu. Pirminiame akte nurodoma, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog Laivas yra pramoginis, tačiau vėliau neteisėtai taisytame apžiūros akte nurodoma, kad pareiškėja nepateikė projekto, techninių brėžinių, liudijimų, patvirtinančių tinkamumą jūriniam plaukiojimui. Tačiau, apžiūros metu atsakovei buvo pateikti istoriniai dokumentai, 1911 m. „Yachting monthly“ brėžinys, dvi istorinės pažymos, patvirtinančios, kad Laivas yra sraigtinė dvistiebė škuna su gafeliniu apiburinimu, skirta pervežti keleivius ir mokyti tradicinės jūreivystės atviroje jūroje (pagal ISO kategorijas A). Pareiškėja taip pat pateikė 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. Laivo techninės apžiūros ir apmatavimo aktus, kuriuose buvo patikslinti šie duomenys: burinio jūrų laivo tipas: tradicinis burinis jūrų laivas, modelis: dvistiebė kilinė sraigtinė škuna; burių tipas: gafelinis apiburinimas; burinio jūrų laivo paskirtis – bendrosios paskirties burinis jūrų laivas, skirtas pervežti keleivius ir mokyti tradicinės jūreivystės; burinio jūrų laivo plaukiojimo teritorija pagal laivo konstrukciją – laivas skirtas plaukioti atviroje jūroje (pagal ISO kategorijas A). Kadangi Laivas yra skirtas plaukioti atviroje jūroje, o pagal pateiktą pareiškėjos sprendimą Laivas nėra skirtas nei pramogai, nei sportui, jis negali toliau būti įregistruotas Vidaus vandenų registre. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja atsakovei pateikė prašymą išduoti pažymėjimą dėl Laivo pripažinimo, tačiau toks pripažinimo pažymėjimas nebuvo išduotas, nes iki šiol nėra patvirtinta istorinių jūros laivų pripažinimo tvarka, taip pat nėra aišku, kaip yra pripažįstami istoriniai jūrų laivai ir kuriame registre registruojami šie laivai. Atsakovė taip pat netenkino pareiškėjos prašymo Laivą įtraukti į Jūrų laivų registrą, nes Laivas tariamai neatitinka apžiūros akte net nenurodytų teisės aktų reikalavimų, nors pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3-301 patvirtintų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių (toliau – ir Registravimo taisyklės) 17 punktą, jeigu pirminės laivo apžiūros metu nustatoma, kad laivo ir jo įrenginių techninė būklė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba laivui išduoti konvenciniai dokumentai negalioja, toks laivas įregistruojamas registre, tačiau jam neišduodamas šių taisyklių 23.2 punkte nurodytas leidimas laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava. Pažymi, kad Laivo buvimas Vidaus vandenų registre užkerta Laivui kelią išplauti į jūrą ir būti naudojamam pagal paskirtį, puoselėti tradicinę jūreivystę. Šiuo metu Laivas yra klaidingai registruotas Vidaus vandenų registre kaip kylinė jachta, tačiau Laivas nėra naudojamas nei sportui, nei pramogoms, todėl negali būti toliau registruotas kaip pramoginis laivas. Be to, pareiškėja pateikė istorines pažymas ir dviejų mokslo daktarų išvadas, patvirtinančias, kad Laivas yra istorinis jūrų laivas, skirtas keleivių ir krovinių vežimui, taip pat žvejybai jūroje, prilygintas nekilnojamajam turtui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.98 straipsnį ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo (toliau – ir Laivybos įstatymas) 2 bei 6 straipsnį. Pareiškėja taip pat mano, kad atsakovė netinkamai taiko 2009 m. balandžio 23 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2009/15/EB „Dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų“ (toliau – ir Direktyva), nes vadovaujantis jos 1 straipsniu, Direktyva nėra skirta laivo tipo nustatymui, o saugumo jūroje ir taršos prevencijos klausimams spręsti. Pareiškėja tvirtina, kad pagal Direktyvą trečiasis suinteresuotas asmuo Sąjunga yra laikytina pripažinta organizacija, galinčia atlikti Direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas, nes yra įgaliota atlikti burinių laivų matavimus ir techninę priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintų Burinių jachtų registravimo taisyklių (toliau – ir Jachtų registravimo taisyklės) 27 punktą. Pareiškėjai nėra žinoma, ar Lietuvos Respublika yra pateikusi Europos Komisijai prašymą suteikti pripažinimą Sąjungai, tačiau tokią prievolę Lietuvos Respublika turi, nes Direktyvos preambulėje įtvirtinta, kad laivo vėliavos ir uosto valstybės privalo kontroliuoti, ar laivas atitinka vienodus tarptautinius saugumo jūroje ir jūros taršos prevencijos standartus. Šis reikalavimas yra taikytinas ir tarptautiniuose vandenyse plaukiojantiems buriniams jūrų laivams ir jachtoms, kurių matavimus ir techninę priežiūrą Lietuvos Respublika yra pavedusi Sąjungai. Pareiškėja mano, kad pasibaigus nustatytam direktyvos įgyvendinimo laikotarpiui, valstybė narė negali asmeniui, kuris laikėsi Direktyvos reikalavimų, taikyti savo vidaus teisės aktų, nesuderintų su Direktyvos nuostatomis, net jei tuose teisės aktuose nustatytos baudžiamosios sankcijos. Pareiškėja tvirtina, kad Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka išduoti Laivo matavimų ir apžiūros aktai yra teisėti dokumentai, patvirtinantys, kad Laivas, suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje, o atsakovė negali remtis aplinkybe, kad galimai nėra pateikusi Europos Komisijai prašymo dėl Sąjungos patvirtintino pripažinta organizacija, įgaliota atlikti burinių jūros laivų matavimus ir techninę apžiūrą. Be kita ko, pažymi, kad jei būtų laikoma, jog Sąjungos išduotas laivo klasę patvirtinantis dokumentas – techninės apžiūros aktas – negalioja, nes jį išdavė neįgaliota institucija, taikytinas Registravimo taisyklių 17 punktas, kuriuo remiantis toks laivas turėtų būti įregistruojamas registre, tačiau jam neišduodamas Leidimas laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava.

8Pareiškėja taip pat mano, kad atsakovė 2016 m. liepos 20 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė išduoti Londono memorandume numatytą tradicinio jūrų laivo atitikties pažymėjimą, nes pareiškėja pateikė dvi istorines pažymas ir Sąjungos techninės apžiūros aktą, kurie patvirtino, kad Laivas yra istorinis tradicinis jūrų laivas, skirtas keleivių ir krovinių vežimui, taip pat žvejybai jūroje. Nors atsakovė pripažino pareiškėjos teisę tokį pažymėjimą gauti, tačiau nurodė negalinti jo išduoti dėl iki šiol nepatvirtintos tokių pažymėjimų išdavimo tvarkos, tačiau pareiškėja mano, kad tokios tvarkos nebuvimas negali užkirsti pareiškėjai kelio gauti tradicinio jūrų laivo atitikties pažymėjimą, todėl pareiškėja prašo teismo šią teisės spragą dėl legislatyvinės omisijos užpildyti ad hoc, pagal savo kompetenciją sprendžiant šią bylą dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę.

9Paaiškina, kad kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Laivo duomenis Vidaus vandenų laivų registre, tačiau atsakovė 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimais atsisakė tai padaryti. Šie sprendimai nepagrįsti jokia teisės norma ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl pareiškėja prašo juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę pakeisti Laivo duomenis pagal atsakovei pateiktus galiojančius 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. Sąjungos techninės apžiūros ir matavimų aktus. Nors atsakovė nurodo, kad joks teisės aktas nereglamentuoja tradicinio burinio jūrų laivo sąvokos apibrėžimo, tačiau pati atsakovė pripažįsta, jog joks teisės aktas taip pat nereglamentuoja kilinės jachtos, katamarano, trimarano ir kitų burlaivių tipų apibrėžimų, o atsakovės teiginys, kad tipas nustatomas pagal korpusą tėra tik nuomonė, o ne teisinis pagrindas. Burinių laivų matavimus ir techninę apžiūrą įgaliota atlikti Sąjunga 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu patvirtino, kad techninės apžiūros inspektorius turėjo teisę nurodyti laivo tipą „tradicinis burinis jūrų laivas“ ir jo modelį „MccCallum kilinė sraigtinė škuna“, nes būtent toks yra šio burlaivio tipas ir modelis. Nesant jokio konkretaus apibrėžimo teisės aktuose, laivo tipo ir modelio apibrėžimui vartotinos įprastinės jūrinės sąvokos, kuriomis apibūdinami laivai. Pažymi, kad atsakovė, nepripažindama Sąjungos apžiūros akto privalėjo įrodyti jo neteisėtumą, kreipdamasi į teismą, tačiau to nėra padariusi. Nors atsisakydama pakeisti duomenis, remiasi Laivybos įstatymu, nustatančiu, kad jūrų laivas yra laivybai jūroje suprojektuotas ir pastatytas laivas ir turintis tai patvirtinančius dokumentus, tačiau, anot pačios atsakovės, šis įstatymas nėra taikomas Vidaus vandenų laivams. Be to, Vidaus vandenų laivų registre esančių burlaivių tipai ir modeliai nėra apskritai reglamentuoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse (toliau – ir Kodeksas), o atsakovė pati pripažįsta, kad Laivas yra skirtas laivybai jūroje ir turi tai patvirtinančius dokumentus, todėl jokia Kodekso norma nedraudžia nurodyti vidaus vandenų tipo „tradicinis burinis jūrų laivas“ ir jo modelio „MccCallum kylinė sraigtinė škuna“.

10Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir papildomai prašė skirti teismo ekspertizę, kad būtų galima išsiaiškinti, ar Laivas yra jūrinis, taip pat kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Registravimo taisyklių 20.3 punktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

11Atsakovė Administracija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

12Atsakovė paaiškina, kad Laivo pirminė apžiūra buvo atlikta Laivybos kontrolės skyriaus inspektorių, turinčių įgaliojimus atlikti jūrų laivų apžiūras pagal jūrų laivams keliamus reikalavimus ir išduoti jūrų laivo pirminės apžiūros aktą. Atsižvelgiant į laivo amžių bei tai, jog buvo pateikta nepakankamai informacijos apie patį laivą, laivas statytas 1911 metais, nepateikta techninė dokumentacija, vadovaujantis Pirminės laivo apžiūros vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-141 (toliau – ir Taisyklės), 9 punkto nuostata buvo priimtas sprendimas apžiūrai skirti du inspektorius. Pirminė apžiūra truko 3 valandas, o šį faktą patvirtina Lietuvos Respublikos laivų techninės organizacinės būklės patikrinimo registracijos žurnalo išrašas ir inspektoriaus paaiškinimas „Dėl rinkliavos dydžio už laivo „Lady Sophie“ pirminę apžiūrą“ ir patekimo į apžiūrimą laivą aplinkybes. Vadovaujantis Aprašo 3 punktu bei Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, 4.305 papunkčiu, už pirminę jūrų laivo apžiūrą Lietuvos Respublikos jūrų uoste ir akto surašymą (už valandą) nustatyta 37 Eur rinkliava. Dviejų inspektorių darbo valanda atitinkamai yra 74 Eur. Kadangi du inspektoriai dirbo po 3 valandas, tai mokėtina suma už laivo apžiūrą ir akto surašymą sudaro 222 Eur. Tokia suma būtų susidariusi, jei vienas inspektorius būtų darbą atlikęs per 6 valandas. Pažymi, kad kiekvienas iš inspektorių laivo apžiūros metu tikrina skirtingus dalykus, todėl laivo apžiūra atliekama dvigubai greičiau nei ją atliktų vienas inspektorius.

13Atsakovė teigia, kad sprendimas dėl Laivo neįregistravimo Jūrų laivų registre buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais įvertinus visus turimus dokumentus. Dokumentai, kurie patvirtina, kad konkretus laivas yra suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje yra išvardinti Registravimo taisyklių, 8.7 papunktyje, kur numatoma, kad laivo savininkas, pageidaujantis įregistruoti laivą registre, kaip vieną iš dokumentų, kuriuos privaloma pateikti Administracijai, pateikia laivo klasę patvirtinančio dokumento, išduoto įgaliotos klasifikacinės bendrovės arba Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos ar jos įgaliotos įstaigos, kopiją. Pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 2 straipsnį, tokius dokumentus gali išduoti tik pripažintos organizacijos. Šiuo metu Europos Komisija yra pripažinusi 12 organizacijų, Administracija yra pasirašiusi sutartis dėl Jūrų laivų registre įregistruotų laivų techninės priežiūros, apžiūrų ir tai patvirtinančių dokumentų (liudijimų) išdavimo su 8 tokiomis organizacijomis. Pareiškėjos pateiktas Sąjungos išduotas Burinio jūrų laivo techninės apžiūros ir apmatavimo aktas Nr. 2016-07-20, Burinės jachtos techninės apžiūros aktas Nr. 2016-08-01, Burinės jachtos techninės apžiūros aktas Nr. 2016-08-09 bei kiti pateikti dokumentai nėra laivo klasę patvirtinantys dokumentai, kadangi Sąjunga nėra nei pripažintoji organizacija Reglamento prasme, nei įgaliota laivų klasifikavimo bendrovė Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo prasme. Be to, jei, kaip teigia pareiškėja, Laivas buvo naudojamas kroviniams ir keleiviams gabenti, žvejybai ir kt., jūroje, ji galėjo pateikti ankstesnės laivo registravimo valstybės (jei laivas buvo registruotas Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje) kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad Laivas buvo skirtas vykdyti komercinius reisus jūroje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė laivo klasę patvirtinančio dokumento, išduoto įgaliotos klasifikacinės bendrovės arba Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos ar jos įgaliotos įstaigos, kopijos, Laivas nebuvo registruotas Jūrų laivų registre kaip tai numato Registravimo taisyklių 20.3 papunktis. Atkreipia dėmesį, kad 2016 m. liepos 5 d. atliktos pirminės Laivo apžiūros metu nustatyta, kad jis neturi jokių laivo tinkamumą plaukioti jūra patvirtinančių liudijimų ar dokumentų, išduotų laivų klasifikacinės bendrovės ar tos valstybės, kurioje laivas buvo registruotas, kompetentingos institucijos. Nėra jokios techninės laivo bei jo įrenginių dokumentacijos, brėžinių, iš kurių būtų galima spręsti apie Laivo jūrines savybes, leistinas plaukiojimo jūra sąlygas, saugios laivybos reikalavimus, kuriuos Laivas turėjo atitikti ir jų laikėsi. Apžiūrėjus ant kilblokų krante stovintį objektą, konstatuota, kad medinis jo korpusas nesandarus, medinė apsiuva sutrūnijusi, stiebai demontuoti, mechanizmų darbinės būklės nustatyti neįmanoma, gyvenamosios ir bendrosios patalpos neatitinka jūrų laivams taikomų higienos normų, gelbėjimosi priemonių nėra, priešgaisrinės priemonės nepatenkinamos. 2016 m. liepos 4 d. bei 2016 m. liepos 7 d. P, Markevičius el. paštu pateikė papildomus dokumentus, tarp kurių Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – ir Paveldo komisija) 2016 m. birželio 22 d. atsakymą „Dėl 1911 m. statybos istorinio burlaivio „Lady Sophie“ į pareiškėjos 2016 m. birželio 3 d. prašymą įtraukti „Lady Sophie“ į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kad laivas galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos paramą pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos priemonę „05.4.1-CPVA-K- 303“ „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“, pareiškėjos vadovo 2007 m. liepos 7 d. pasirašytą sprendimą dėl Laivo paskirties, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad 1911 m. statybos istorinio (tradicinio) burinio jūrų laivo – sraigtinės škunos su gafelinio kečo rangautu – „paskirtis yra nekomercinė viešuosius interesus tenkinanti nepramoginė veikla“, o taip pat nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto 2016 m. liepos 7 d. pasirašytą išvadą (istorinę pažymą), kurioje teigiama, kad Laivas yra istorinis tradicinis jūrų laivas, kurio tipas – sraigtinė škuna su gafelinio kečo rangautu, skirtas laivybai, keleivių ir krovinių gabenimui bei žvejybai jūroje. Pažymoje nenurodoma, kuo remiantis daroma išvada, kad tai keleivių ir krovinių gabenimui bei žvejybai jūroje skirtas laivas. Apžiūros metu nenustatyta, kad laivas turėtų verslinės žvejybos jūroje įrangą, sugautam laimikiui laikyti tinkamas patalpas, taip pat nenustatyta, kad laive būtų skystų, generalinių ar birių krovinių krovimui bei laikymui skirtos patalpos, o jokių dokumentų, įrodančių, kad laivas skirtas konkrečiam keleivių skaičiaus gabenimui taip pat nėra. Iš Paveldo komisijos atsakymo galima spręsti, kad Paveldo komisija mano, jog Laivas turėtų būti registruojamas Kultūros vertybių registre kaip kilnojamoji kultūros vertybė, nes kaip pramoginis laivas (burinė jachta) yra registruotas Vidaus vandenų laivų registre, o ne Jūrų laivų registre, nors, kaip jau minėta, nekomercinės paskirties pramoginiai laivai šiame registre apskritai neregistruojami. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, siekdama visuomet pramoginio laivo statusą turėjusiam Laivui gauti nekilnojamojo turto statusą ir taip pretenduoti į Europos Sąjungos paramą, savo sprendimu įvardina šį Laivą kaip istorinį (tradicinį) burinį jūrų laivą ir prašo jį įregistruoti Jūrų laivų registre ir šiam laivui išduoti istorinio laivo pažymėjimą, tačiau šiuo metu nėra patvirtinta istorinių laivų pripažinimo tradiciniais laivais tvarka, o Administracija nėra subjektas, kuris galėtų savo vienašaliais veiksmais pripažinti laivą tradiciniu. Administracija neturi teisinio pagrindo registruoti Laivą kaip tradicinį (istorinį) ir neturi teisinio pagrindo išduoti tradicinio jūrų laivo atitikties pažymėjimo. Pakeisti Laivo duomenis Vidaus vandenų laivų registre atsakovė neturėjo pagrindo, nes, visų pirma, Sąjungos techninio inspektoriaus išduotuose techninės apžiūros aktuose tris kartus keistas burinio laivo tipas, išduoti aktai neatitiko Sąjungos patvirtintos formos, todėl aktai savo turiniu ir forma Administracijai sukėlė abejonių dėl šių dokumentų teisingumo. Sprendimas nekeisti registre įregistruoto Laivo duomenų priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pažymi, kad vadovaujantis Jachtų registravimo taisyklių 2.1 punktu, burinės jachtos priskiriamos prie pramoginių laivų. Be to, Laivas neatitinka Laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto jūrų laivo apibrėžimo. Administracijos manymu, „jūrų laivas“ negali būti suprantamas kaip burinės jachtos tipas, o, nesant teisinio reglamentavimo, nustatant burinių jachtų tipus, būtina vadovautis kuo platesniu mastu pripažintų burinių laivų tipais. Burinių jachtų techninės priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos buriuotojų sąjungos 2002 m. balandžio 10 d., 1A priedas patvirtina faktą, kad burinių jachtų tipai nustatomi pagal jachtos korpuso tipą. Administracija paaiškina, kad pareiškėjos pateiktame Burinės jachtos apžiūros akte Nr. 2016-08-09 įrašytas jachtos tipas „jūrų laivas“ ne tik kad neatitinka pripažintų burinių laivų tipų, bet ir yra klaidinantis, nes, registre įrašius, kad pramoginio laivo tipas yra „jūrų laivas“, galėtų susidaryti klaidingas įspūdis, kad pramoginį laivą tokiu įrašu galima prilyginti jūrų laivui, kaip jie apibrėžti Laivybos įstatyme.

14Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

15Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

16Nurodo, kad burinis jūrų laivas „Lady Sophie“ yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus kodas 40614) ir jam suteikta teisinė apsauga.

17Byla dalyje nutrauktina, o likusioje dalyje skundas atmestinas.

18Dėl reikalavimo panaikinti atsakovės priskaičiuotą rinkliavą už Laivo pirminę apžiūrą

19Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Laivo apžiūra truko 3 val. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos Respublikos laivų techninės organizacinės būklės patikrinimo registracijos žurnalo išrašas bei inspektoriaus paaiškinimas, kuriame nurodytas apžiūros pradžios laikas 10.20 val., pabaigos laikas – 13.20 val. (Komisijos bylos Nr. AG-221/01-2016, 1 t., b. l. 61, 66–67). Jokių šį faktą paneigiančių dokumentų byloje nėra, todėl nepagrįstu laikytinas pareiškėjos teiginys, kad Laivo apžiūros trukmė nebuvo fiksuota, o apžiūra truko apie 1 val. Kita vertus, rinkliavos sąskaita buvo išrašyta už 6 val. Atsakovės teigimu, nors apžiūra truko 3 val., tačiau joje dalyvavo du inspektoriai, todėl sąskaita išrašyta už kiekvieno iš jų apžiūros laiką. Pareiškėja teigia, kad Laivo apžiūrai nepagrįstai buvo skirti du inspektoriai, todėl ši suma yra nepagrįstai didelė.

20Visų pirma pažymėtina, jog ginčo dėl valandinio 37 Eur įkainio byloje nėra. Taisyklių 9 punktas nustato, kad priklausomai nuo laivo tipo, bendrosios talpos, laivo amžiaus apžiūrai atlikti gali būti paskirti du specialistai. Jokie teisės aktai nenumato konkrečių atvejų, kada turi būti skiriamas vienas, o kada du inspektoriai, todėl darytina išvada, kad Administracija, atsižvelgusi į susiklosčiusias aplinkybes turi diskrecijos teisę pati nuspręsti dėl apžiūrai siunčiamų inspektorių kiekio.

21Šiuo atveju Laivas yra pastatytas 1911 m., o su prašymu atlikti Laivo apžiūrą pareiškėja nebuvo pateikusi jokios techninės Laivo dokumentacijos. Akivaizdu, jog neturint pakankamai duomenų apie Laivą atsakovė nežinojo apie laivo būklę, talpą ir pan., todėl teismas daro išvadą, kad ji pagrįstai Laivo apžiūrai skyrė du inspektorius. Kaip nurodė atsakovė, kiekvienas iš inspektorių tikrino skirtingus dalykus, abejoti tokiais atsakovės teiginiais nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad pareiškėja jokių prieštaravimų dėl šio teiginio nepareiškė. Taigi, darytina išvada, jog net ir paskyrus vieną inspektorių pareiškėja būtų patyrusi tokio paties dydžio išlaidas, nes vienas asmuo laivo apžiūrą būtų atlikęs per dvigubai ilgesnį laiko tarpą, t. y. 6 val. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pareiškėjai pagrįstai apskaičiavo 222 Eur rinkliavą už Laivo apžiūrą.

22Dėl reikalavimų panaikinti 2016 m. liepos 5 d. Laivo pirminį apžiūros aktą, 2016 m. liepos 5 d. Laivo antrinį apžiūros aktą ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 11(1.15)S-938

23Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad ginčo objektas administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

24Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su Komisijos pozicija, kad Laivo apžiūros aktai negali būti laikomai individualiais administraciniais aktais (Komisijos bylos Nr. AG-221/01-2016 2 t., b. l. 219) ir būti savarankišku reikalavimu administracinėje byloje. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, jog minėtuose aktuose pareiškėjai nesuformuluoti jokie privalomi patvarkymai ar nurodymai. Šie aktai laikytini tarpiniu procedūriniu dokumentu, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas atsisakyti registruoti Laivą Jūrų laivų registre. Būtent šis sprendimas pareiškėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2016 m. liepos 5 d. Laivo pirminį apžiūros aktą ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. Laivo antrinį apžiūros aktą yra nutrauktina.

25Atsižvelgiant į tai, jog byla dėl pirminio ir antrinio Laivo apžiūros aktų yra nutrauktina, nėra pagrindo ir įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo surašyti teisės aktuose nustatytos formos ir turinio Laivo apžiūros aktą, kuriame būtų burinius jūrų laivus kvalifikuoto vertinti specialisto išvada dėl laivo būklės ir Administracijos sprendimas dėl tinkamumo plaukioti.

26Taip pat pažymėtina, jog skundžiamas 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 11(1.15)S-938 priimtas ne pareiškėjos, o Sąjungos atžvilgiu, t. y. prašymas pateikti informaciją suformuluotas Sąjungai, o pareiškėjai šis raštas buvo siunčiamas kaip suinteresuotam asmeniui, todėl jis jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, todėl byla šioje dalyje taip pat nutrauktina.

27Dėl reikalavimo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 11(1.15)S-967 atsisakyti registruoti Laivą Jūrų laivų registre

28Šiuo sprendimu atsakovė atsisakė įregistruoti Laivą Jūrų laivų registre, nes pareiškėja nepateikė Laivo tipą patvirtinančio dokumento (Komisijos bylos Nr. AG-281/01-2016, b. l. 70–71).

29Laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jūrų laivas – laivas, suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje bei turintis tai patvirtinančius dokumentus. Tokių dokumentų sąrašas yra pateiktas Registravimo taisyklių 8.7 papunktyje, kuris nustato, kad laivo savininkas, pageidaujantis įregistruoti laivą registre, pateikia laivo klasę patvirtinančio dokumento, išduoto įgaliotos klasifikacinės bendrovės arba Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos ar jos įgaliotos įstaigos, kopiją. Iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad Laivo registracija galėjo būti atlikta tik pateikus atsakovei Laivo klasę patvirtinantį dokumentą, kurį gali išduoti tik klasifikacinė bendrovė arba pripažinta organizacija.

30Pareiškėja teigia, kad Laivo statybos metu daugelis klasifikacinių bendrovių apskritai neegzistavo, todėl pareiškėja neturi klasifikacinės bendrovės išduoto Laivo klasę patvirtinančio dokumento, tačiau mano, kad Sąjungos išduoti Laivo klasę patvirtinantys dokumentai turi būti laikomi pripažintos organizacijos dokumentais. Kita vertus teigia, kad Administracija, kuri privalo pati klasifikuoti laivą, šios pareigos nevykdo nepagrįstai motyvuodama tuo, kad iki šiol nėra patvirtinta istorinių laivų pripažinimo ir registracijos tvarka. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog nepaisant fakto, kad nėra patvirtinta istorinių laivų pripažinimo ir registracijos tvarka, tačiau tokie laivai gali būti registruojami pateikus laivo klasę patvirtinančius dokumentus, todėl tokios tvarkos nebuvimas neužkerta pareiškėjai kelio įregistruoti Laivą.

31Teigia, jog Sąjungos atlikti matavimai ir apžiūros aktai turi būti vertinami kaip Reglamento prasme pripažintos organizacijos pateikti laivo klasę (šiuo atveju patvirtinantys, kad Laivas suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje) patvirtinantys dokumentai. Nors pareiškėja teigia nežinanti, ar Sąjunga yra Europos Komisijos pripažinta organizacija, tačiau, jos teigimu, net ir nustačius, kad Europos Komisija jos nėra pripažinusi traktuotina, kad Lietuvos Respublika netinkamai perkėlė Reglamento nuostatas, todėl jokios pasekmės pareiškėjai kilti negali. Taigi, teismas šiuo atveju turi įvertinti, ar Sąjungos išduoti laivo klasę patvirtinantys dokumentai gali būti laikomi pripažintos organizacijos pateiktais dokumentais Reglamento prasme.

32Pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalies nuostatas pripažinta organizacija laikytina organizacija, gavusi Europos Komisijos pripažinimą (3 straipsnio 1 dalis), kuris suteikiamas pagal 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą (4 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad atsakovė neginčija fakto, jog Sąjunga nėra Europos Komisijos pripažinta organizacija galinti išduoti laivo klasę patvirtinančius dokumentus, todėl Komisijos sprendimas, jog pareiškėja nepateikė Laivo klasę patvirtinančio dokumento laikytinas pagrįstu. Teismo vertinimu, pareiškėjai pačiai kilo pareiga išsiaiškinti kokios organizacijos yra pripažintos Europos Komisijos ir kreiptis į jas dėl Laivo klasę patvirtinančių dokumentų išdavimo. Pažymėtina, kad informacija apie pripažintas organizacijas yra pateikiama Administracijos tinklalapyje (http://www.msa.lt/lt/juru-laivu-technine-prieziura/igaliotos-klasifikacines-bendroves.html) bei European Maritime Safety Agency tinklalapyje (http://www.emsa.europa.eu/visits-a-inspections/assessment-of-classification-societies.html), todėl pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių gauti tinkamus Laivo klasę patvirtinančius dokumentus iš Reglamento prasme pripažintos organizacijos. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjos pateikti Sąjungos dokumentai nelaikytini tinkamais Laivo klasei patvirtinti.

33Registravimo taisyklių 20.3 papunktis nustato, kad Administracija neįregistruoja laivo, jeigu pateikiami ne visi šių taisyklių 8–10 punktuose nurodyti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kaip minėta, šių taisyklių 8.7 papunktyje nustatyta, kad laivo registracija gali būti atlikta tik pateikus laivo klasę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju nustačius, jog pareiškėja nepateikė galiojančių ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų atitinkančių Laivo klasę patvirtinančių dokumentų, registracija Jūrų laivų registre negalėjo būti atliekama, todėl darytina išvada, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 11(1.15)S-967 pagrįstai atsisakė registruoti Laivą Jūrų laivų registre, o pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perregistruoti Laivą į Jūrų laivų registrą, atmetamas kaip išvestinis.

34Dėl reikalavimo panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 20 d. sprendimą neišduoti Laivui tradicinio jūrų laivo atitikties pažymėjimo

35Pareiškėja teigia, kad 2016 m. liepos 20 d. sprendimu atsakovė nepagrįstai atsisakė išduoti Londono memorandume nustatytą tradicinio jūrų laivo atitikties pažymėjimą (Komisijos bylos Nr. AG-221/01-2016 1 t., b. l. 62–63). Toks atsisakymas yra nepagrįstas, nes pareiškėja pateikė dvi istorines pažymas ir Sąjungos techninės apžiūros aktą, kurie patvirtina, kad Laivas yra istorinis tradicinis jūrų laivas, skirtas keleivių ir krovinių vežimui, taip pat žvejybai jūroje. Mano, jog atsakovė negali neišduoti šio pažymėjimo vien dėl to, kad nėra patvirtinta tokių pažymėjimų išdavimo tvarka. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis nustato, kad tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ar tokio laivo tiksli kopija. Teismas pažymi, kad iki šiol kultūros ministras ir susisiekimo ministras nėra nustatę istorinio laivo pripažinimo tvarkos. Administracijai jokie teisės aktai nenustato teisės pačiai nustatyti tvarką, kuria būtų galima istorinį laivą pripažinti tradiciniu. Atsižvelgiant į tai, jog Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi įgalinimų sureguliuoti istorinio laivo pripažinimo tvarką, darytina išvada, kad Administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o nustačius, jog Administracija neturėjo teisės pareiškėjai išduoti tradicinio jūrų laivo atitikties pažymėjimo, atmetamas kaip išvestinis ir reikalavimas įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti Laivui tradicinio jūrų laivo atitikties pažymėjimą.

36Atsakant į pareiškėjos prašymą minėtą spragą užpildyti ad hoc, teismas pažymi, jog įpareigojimas kultūros ir susisiekimo ministrams nustatyti istorinio laivo pripažinimo tvarką yra įtvirtintas įstatymu, o konkrečiai, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, todėl būtent šie subjektai yra atsakingi už tokios tvarkos nustatymą. Kadangi, tokia tvarka iki šiol nėra nustatyta, o pareiškėja yra suinteresuota istorinio laivo pripažinimo tvarkos nustatymu, ji gali kreiptis į minėtus subjektus su prašymu įvykdyti teisės aktais jiems nustatytą įpareigojimą, o jiems atsisakius tokius veiksmus atlikti – kreiptis į teismą su atskiru skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

37Dėl reikalavimų panaikinti 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 11(1.15)S-964, 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 11(1.15)S-1057 ir įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti Laivo duomenis Vidaus vandenų laivų registre

38Minėtais sprendimais atsakovė nusprendė nepakeisti Laivo duomenų Vidaus vandenų registre iš esmės tuo pagrindu, kad Administracijai kilo abejonių dėl duomenų teisėtumo ir teisingumo (Komisijos bylos Nr. AG-281/01-2016, b. l. 3–4, 68).

39Pareiškėja teigia, jog Laivo duomenys Vidaus vandenų laivų registre turėjo būti pakeisti pagal atsakovei pateiktus galiojančius 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. Sąjungos techninės apžiūros ir matavimų aktus ir kitus dokumentus, kuriuose buvo patikslintas Laivo tipas, modelis, burių tipas, burinio laivo paskirtis plaukiojimo teritorija pagal Laivo konstrukciją. Pareiškėja prašymu pakeisti Laivo duomenis Vidaus vandenų registre iš esmės siekė, kad būtų pakeistas šiuo metu registre esantis Laivo tipas į tipą „jūrų laivas“, o modelis – „J. A. McCallum kilinė sraigtinė škuna“.

40Išanalizavęs byloje pateiktą medžiagą (Sąjungos techninio inspektoriaus išduotus Laivo techninės apžiūros aktus) teismas daro išvadą, jog atsakovei pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl šių aktų teisingumo. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad minėtuose apžiūros aktuose tris kartus buvo keistas burinio laivo tipas. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, jie neatitiko Sąjungos patvirtintos formos. Pažymėtina, kad nei Jachtų registravimo taisyklės nei Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1435, nenustato Administracijai pareigos besąlygiškai keisti registro duomenis. Taip pat, vadovaujantis minėtų nuostatų 37 punktu, Administracija, nustačiusi, kad registro duomenų teikėjo pateiktame prašyme ir dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys, turi teisę pareikalauti ištaisyti netikslius duomenis ar pateikti patikslintus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog Administracija taip pat teigė, kad Laivo tipu negali būti laikomas pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodytas tipas „jūrų laivas“. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad vadovaujantis Kodekso 15 straipsniu Vidaus vandenų registre registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės (išskyrus sportinius laivus, vandens dviračius, irklines valtis, kurių ilgis iki 6 metrų, burines jachtas, kurių korpusas trumpesnis kaip 6 metrai, irklinius turistinius plaustus, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 500 kilogramų). Tuo tarpu Laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktas jau minėtas jūrų laivo apibrėžimas. Atsižvelgiant į šias nuostatas sutiktina su atsakove, jog „jūrų laivas“ negali būti laikomas tipu.

41Pareiškėja taip pat teigia, jog Administracija, nustatydama Laivo tipą, nepagrįstai vadovavosi platesniu mastu pripažintų burinių laivų tipais. Visų pirma pažymėtina, jog ginčo byloje nėra, kad Laivas yra burinis. Burinių jachtų techninės priežiūros taisyklių, patvirtintų Sąjungos 2002 m. balandžio 10 d., 1A Priede nurodyti galimi burinių jachtų tipai (kylinė, švertbotas, katamaranas, trimaranas). Įvertinus šiuos tipus, akivaizdu, kad burinių jachtų tipai nustatomi pagal jachtos korpuso tipą. Be to, sutiktina su Komisijos išvada, jog Jachtų registravimo taisyklių 17 punkte nurodyta sąvoka „konstrukcinis tipas“ leidžia daryti išvadą, kad burinės jachtos tipas turi būti nustatomas, atsižvelgiant į elementų konstrukcijos ypatumus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pakeisti Laivo duomenis Vidaus vandenų laivų registre, todėl skundžiami 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 11(1.15)S-964 ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 11(1.15)S-1057 laikytini teisėtais ir pagrįstais, o reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti Laivo duomenis Vidaus vandenų laivų registre atmetamas kaip išvestinis.

42Dėl Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 3R-314 (AG-221/01-2016) ir 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 3R-346 (AG-281/01-2016)

43Šioje byloje nustačius, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti skundžiamus atsakovės sprendimus ir įpareigoti ją atlikti veiksmus yra nepagrįsti, konstatuotina, kad skundžiamais Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 3R-314 (AG-221/01-2016) ir 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 3R-346 (AG-281/01-2016) pareiškėjos skundai buvo atmesti pagrįstai. Įvertinus minėtus Komisijos sprendimus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, akivaizdu, kad jie atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo.

44Teismas pareiškėjos atstovo prašymą skirti Laivo ekspertizę atmeta, nes, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nekyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų žinių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 str. 1 dalis). Teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes, taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl Registravimo taisyklių 20.3 punkto atitikties įstatymui ar Vyriausybės teisės aktui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 str. 1 dalis).

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu

Nutarė

46bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2016 m. liepos 5 d. Laivo pirminį apžiūros aktą, 2016 m. liepos 5 d. Laivo antrinį apžiūros aktą ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 11(1.15)S-938 nutraukti.

47Likusioje dalyje pareiškėjos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

48Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,... 2. dalyvaujant pareiškėjos atstovams P. M. ir B. M., atsakovės atstovams Ž. D.... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 4. Teismas... 5. pareiškėja Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (toliau – ir... 6. Paaiškina, kad kreipėsi į atsakovę, prašydama atlikti Laivo apžiūrą,... 7. Pareiškėja taip pat mano, kad apžiūros aktas surašytas pažeidžiant... 8. Pareiškėja taip pat mano, kad atsakovė 2016 m. liepos 20 d. sprendimu... 9. Paaiškina, kad kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Laivo duomenis... 10. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skunde išdėstytus... 11. Atsakovė Administracija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį... 12. Atsakovė paaiškina, kad Laivo pirminė apžiūra buvo atlikta Laivybos... 13. Atsakovė teigia, kad sprendimas dėl Laivo neįregistravimo Jūrų laivų... 14. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 16. Nurodo, kad burinis jūrų laivas „Lady Sophie“ yra Kultūros vertybių... 17. Byla dalyje nutrauktina, o likusioje dalyje skundas atmestinas.... 18. Dėl reikalavimo panaikinti atsakovės priskaičiuotą rinkliavą už Laivo... 19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Laivo apžiūra truko 3 val.... 20. Visų pirma pažymėtina, jog ginčo dėl valandinio 37 Eur įkainio byloje... 21. Šiuo atveju Laivas yra pastatytas 1911 m., o su prašymu atlikti Laivo... 22. Dėl reikalavimų panaikinti 2016 m. liepos 5 d. Laivo pirminį apžiūros... 23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos... 24. Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su Komisijos pozicija, kad Laivo... 25. Atsižvelgiant į tai, jog byla dėl pirminio ir antrinio Laivo apžiūros... 26. Taip pat pažymėtina, jog skundžiamas 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr.... 27. Dėl reikalavimo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr.... 28. Šiuo sprendimu atsakovė atsisakė įregistruoti Laivą Jūrų laivų... 29. Laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jūrų laivas –... 30. Pareiškėja teigia, kad Laivo statybos metu daugelis klasifikacinių... 31. Teigia, jog Sąjungos atlikti matavimai ir apžiūros aktai turi būti... 32. Pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalies nuostatas pripažinta organizacija... 33. Registravimo taisyklių 20.3 papunktis nustato, kad Administracija... 34. Dėl reikalavimo panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 20 d. sprendimą... 35. Pareiškėja teigia, kad 2016 m. liepos 20 d. sprendimu atsakovė nepagrįstai... 36. Atsakant į pareiškėjos prašymą minėtą spragą užpildyti ad hoc, teismas... 37. Dėl reikalavimų panaikinti 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr.... 38. Minėtais sprendimais atsakovė nusprendė nepakeisti Laivo duomenų Vidaus... 39. Pareiškėja teigia, jog Laivo duomenys Vidaus vandenų laivų registre turėjo... 40. Išanalizavęs byloje pateiktą medžiagą (Sąjungos techninio inspektoriaus... 41. Pareiškėja taip pat teigia, jog Administracija, nustatydama Laivo tipą,... 42. Dėl Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 3R-314 (AG-221/01-2016)... 43. Šioje byloje nustačius, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti... 44. Teismas pareiškėjos atstovo prašymą skirti Laivo ekspertizę atmeta, nes,... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 46. bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2016 m. liepos 5 d. Laivo pirminį... 47. Likusioje dalyje pareiškėjos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos... 48. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...