Byla 2SA-3-611/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

3kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei Ž. B., trečiajam asmeniui Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6pareiškėjas Labdaros ir paramos fondo Padėkime vaikams ir seneliams“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1770-05/04 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovei Ž. B., trečiajam asmeniui Labdaros ir paramos fondui „Padėkime vaikams ir seneliams“ dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo mėn. 9 d. sprendimu neterminuotai apribojo motinos valdžią Ž. B. jos dukters V. B. atžvilgiu, nustatė V. B. nuolatinę institucinę globą ir jos globėju paskyrė labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams" Pikeliškių vaikų globos namus, kuriuose nustatė V. B. nuolatinę gyvenamąją vietą. Tai, kad Ž. B. yra Baltarusijos pilietė, yra nurodyta Užsieniečiu registracijos centro rašte, kuris į bylą gautas po teismo sprendimo priėmimo. Laiko įrodytu, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo duomenų apie V. B. Baltarusijos Respublikos pilietybę, todėl pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad V. B. yra Baltarusijos Respublikos pilietė. Sužinoti kokia yra tikroji V. B. pilietybė kliudė tai, kad V. B. buvo suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tai, kad byloje nebuvo duomenų apie V. B. tėvo pilietybę. Faktinės aplinkybės, kad 2004-09-09 buvo priimtas teismo sprendimas dėl užsienio piliečio, tapo žinomos tik gavus 2009 m. sausio mėn. 21 d. Vilniaus rajono PK Migracijos poskyrio raštą apie tai, kad Baltarusijos Respublika laiko V. B. savo piliete pagal Baltarusijos Respublikos 1991 m. spalio mėn. 18 d. Pilietybės įstatymą. Tai reiškia, kad nuo to momento, kai Baltarusijos Respublika pripažįsta Ž. B. Baltarusijos Respublikos piliete, socialinės paslaugos Ž. B. teikiamos nesant tam įstatyminio pagrindo. Nurodė, jog Baltarusijos Respublika nedalyvavo sprendžiant savo piliečio globos (rūpybos) klausimo ir neišreiškė savo pozicijos dėl globos (rūpybos) organizavimo Baltarusijoje. Byloje nedalyvavo ir Lietuvos Respublika, kurios Migracijos departamentas turėjo išspręsti nepilnamečio užsieniečio laikino ar pastovaus gyvenimo Lietuvoje klausimą. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir visų suinteresuotų šalių nedalyvavimas byloje sudaro pagrindą proceso atnaujinimui. Nauja paaiškėjusi aplinkybė ir faktas, kad bylos nagrinėjime nedalyvavo visos suinteresuotos šalys, tapo žinoma tik po 2009 m. sausio mėn. 21 d. Vilniaus rajono PK Migracijos poskyrio rašto.

7Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko interesai nebuvo pažeisti. Nurodė, jog nuolatinė globa V. B. buvo nustatyta, atsižvelgiant į nepilnametės interesus. Klausimą dėl vaiko pilietybės, sužinoję ar numanę, turėjo spręsti vaiko globėjas, nes jis yra vaiko įstatyminis atstovas.

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovei Ž. B., trečiajam asmeniui Labdaros ir paramos fondui „Padėkime vaikams ir seneliams“ dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nurodė, jog tai, kad V. B. pilietybės klausimas nebuvo iškeltas ir sprendžiamas byloje, negali būti laikoma naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą. Pažymėjo, kad nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad V. B. nagrinėjant bylą buvo pripažinta Baltarusijos Respublikos piliete. Pateikti duomenys yra apie tai, kad pagal 2008-10-20 Baltarusijos Respublikos Ambasados raštą V. B. yra Baltarusijos Respublikos pilietė, tačiau nuo kada, nėra aišku. Teismas pabrėžė, kad bylose dėl globos nustatymo sprendžiami klausimai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, nepriklausomai nuo to kokia yra vaiko pilietybė. Teismas pažymėjo, kad 2004 m. rugsėjo mėn. 9 d priimtu teismo sprendimu buvo apgintos nepilnamečio vaiko teisės ir V. B. nebuvo atimta teisė į pilietybę, nes iki 2004-09-09 teismo sprendimo priėmimo V. B. teisėmis turėjo rūpintis jos motina Ž. B., o teismo sprendimu neterminuotai apribojus Ž. B. motinystės teises ir nustačius V. B. globėją, šios pareigos perėjo globėjui Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ Pikeliškių vaikų globos namams, kurie turėjo pasirūpinti visų nepilnamečio globotinio dokumentų, tame tarpe ir pilietybės, sutvarkymu. Nurodė, jog pagal 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 35 str. asmens, esančio vienos Susitariančiosios Šalies piliečiu, globėju ar rūpintoju gali būti paskirtas kitos Susitariančiosios Šalies pilietis, jeigu jis gyvena Šalies, kur bus vykdoma globa ar rūpyba, teritorijoje, o 30 str. nurodo, kad Teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą, įstatymai. Taigi, V. B., nors ir buvo Baltarusijos Respublikos pilietė, nuo gimimo gyveno Lietuvos Respublikoje, pagal šią sutartį jos globėju galėjo tapti Lietuvos Respublikos pilietis ar įstaiga. Be to, Ž. B. ir V. B. nuo pat V. B. gimimo 1991-11-21 nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, todėl pagal sutarties 30 str. teisiniai santykiai ir buvo sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos institucijos nedalyvauja sprendžiant klausimus dėl tėvų valdžios apribojimo bei globos nustatymo, o Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos tarpusavio santykiai tokiose bylose yra sureguliuoti 1992 m. spalio 20 d. sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

9Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2009 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus rajono teismo nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1770-05/2004 ir iš dalies pakeisti 2004 m. rugsėjo mėn. 9 d. sprendimą – nenustatyti V. B. nuolatinės institucinės globos (rūpybos). Nurodė, jog yra nustatyta, kad V. B. yra ir buvo Baltarusijos Respublikos pilietė. Byloje dėl nuolatinės institucinės globos (rūpybos) nustatymo turėjo dalyvauti Baltarusijos Respublikos kompetentinga įstaiga. Kadangi tokia įstaiga, atstovaujanti Baltarusijos Respubliką, byloje nedalyvavo, vadovaujantis LR CPK 366 str. l d. 7 p. procesas byloje turėjo būti atnaujintas. Nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjant bylą nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad V. B. pripažinta Baltarusijos Respublikos piliete. Darant tokią išvadą teismas nepagrįstai ignoravo Vilniaus rajono Policijos komisariato Migracijos poskyrio 2009-01-21 rate nurodytą informaciją. Šią informaciją patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos 2009-06-09 raštas, kuriame kategoriškai nurodyta, kad V. B. nepripažinta Lietuvos Respublikos piliete, nes ji yra Baltarusijos Respublikos pilietė. Pažymėjo, kad V. B. yra gimusi ne santuokoje. Sprendžiant su V. B. susijusius teisinius santykius turėjo būti taikomi Baltarusijos Respublikos įstatymai. Nurodė, jog pripažįstant, kad vaiko interesai turi prioritetą, vis tik reikėjo laikytis teismo sprendimo priėmimo metu galiojusio Socialinių paslaugų įstatymo 3 str., kuriame nebuvo numatyta teisė teikti socialines paslaugas užsienio piliečiams, negavusiems leidimo pastoviai gyventi Lietuvoje. Vykdant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus V. B. atžvilgiu galėjo būti įsteigta laikinoji globa (rūpyba), iki bus išspręsti klausimai dėl jos pilietybės.

10Apeliacinis procesas nutrauktinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis – pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių patikrinimas (CPK 301 str., 338 str.).

12Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1770-05/04, kurioje buvo neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnametės V. B., gim. 1991-11-21., atžvilgiu, o mergaitei buvo nustatyta nuolatinė globa. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė. Atskiruoju skundu apeliantas prašo šią nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje, 2004 m. rugsėjo mėn. 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti – nenustatyti V. B. nuolatinės institucinės globos (rūpybos).

13Kolegija konstatuoja, kad V. B., gim. 1991-11-21, 2009-11-21 sulaukė 18 metų amžiaus. Kolegija laiko, jog nagrinėjamu atveju dėl teisinių santykių stabilumo apskritai, svarbu nustatyti teisinį interesą apeliaciniam procesui, t.y. ar skundžiama nutartimi sukeliamos kokios nors procesinės ar/ir materialinės pasekmės šalims. Laikytina, jog esamoje procesinėje situacijoje nėra teisinio intereso peržiūrėti teismo nutartį dėl atsisakymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1770-05/04, kadangi LR CK 3.258 str. 1 d. 1 p. pagrindu vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas. Kaip minėta, V. B. 2009-11-21 sulaukė pilnametystės ir nuolatinė rūpyba pasibaigė įstatyminiu pagrindu, dėl to objektyviai išnyko atskirojo skundo dalykas, todėl, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėtų, ar neįsiteisėtų, vis tiek tai nebesukeltų šalims jokių teisinių pasekmių.

14Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacijos dalyko neliko, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios teismų praktikos laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2010-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-48-340/2010).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 str., 331 str., 336 str., 337 str., 339 str.,

Nutarė

16nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei Ž. B., trečiajam asmeniui Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai