Byla e2A-1166-730/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 3933,19 EUR permokėtų išmokų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. DGKS-2780 darbo byloje Nr. APS-36-8328 prašymas dėl bendrovės padarytų permokų atlyginimo buvo atmestas ir su sprendimu ieškovė nesutinka. Teigia, kad atsakovas pagal 2016 m. vasario 17 d. darbo sutartį Nr. 67 buvo priimtas į darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Margus“ konkretaus projekto vykdymui, jam nustatytas 350 EUR mėnesinis darbo užmokestis. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 45 nustatytas 700 EUR darbo užmokestis. Darbo santykiai su vėlesniais pratęsimais turėjo trukti iki 2017 m. kovo 27 d., tačiau paties atsakovo prašymu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnį darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. kovo 20 d. Nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2017 m. kovo 3 d. atsakovui banko pavedimais buvo išmokėta 10 211,54 EUR bei 200 EUR avansas grynaisiais pinigais, tačiau darbo užmokestis už išdirbtą laiką buvo priskaičiuotas išmokėti 6 478,35 EUR, todėl ieškovė permokėjo atsakovui 3 933,19 EUR, kuriuos prašo grąžinti.

72.

8Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 6 d. sprendime Nr. DGKS-2780 nustatyta, jog darbdavio teigimu, atsakovo darbo užmokestis sudarė 6 478,35 EUR, o likusi 3 933,19 EUR suma jam buvo pervedama kaip avansiniai mokėjimai prekėms, reikalingoms darbo procese, įsigyti. Atsakovo teigimu, ieškovė ieškinyje nurodo skirtingus faktinius pagrindus, neva atsakovui avansiniai mokėjimai buvo išmokėti ieškovės gera valia be jokio pagrindo atsakovo prašymu, bet tuo pat metu prašo panaikinti Darbo komisijos sprendimą jos pačios inicijuotame darbo ginče, kur pati ieškovė nurodė, jog avansus mokėjo prekių, reikalingų darbo procese, įsigijimui, o atsakovas nepateikė šių lėšų panaudojimą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo teigimu, ieškovė papildomas sumas mokėjo kaip priedus už gerą darbą motyvuodama darbuotojus ir tik atsakovą iš keršto padavė į teismą, kadangi atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėtų atostoginių priteisimo. Nurodo, kad ieškovė tvirtina, kad atsakovui turėjo būti išmokėta iš viso 6 478,35 EUR darbo užmokesčio, tačiau iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, jog per visą darbinių santykių laikotarpį atlyginimu įvardyti tik trys mokėjimai: tai yra 190,44 EUR – 2016 m. kovo 9 d., 487,07 EUR – 2016 m. liepos 1 d. ir 457,52 EUR – 2016 m. gruodžio 5 d., iš viso tik 1 135,03 EUR. Visų likusių 37 mokėjimų paskirtis nurodyta – „avansas“. Atsakovas nesutinka su ieškinio motyvu, kad neva atsakovas netikėtai nutraukė sutartį būdamas ieškovei skolingas, nes ieškovė tenkino atsakovo prašymą dėl atleidimo. Atsakovui nebuvo suteiktos nei kasmetinės atostogos, nei išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas apie ieškovės reikalavimus grąžinti reikalaujamas sumas sužinojo tik darbo ginčų komisijoje.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 950 EUR atstovavimo išlaidų ir priteisė iš ieškovės valstybei 4,41 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

123.1.

13Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė pažeidė Civilinio proceso kodekse įtvirtintas nuostatas dėl ieškinio pagrindo keitimo. Nurodo, kad ieškinio pagrindas ieškovės ieškinyje buvo įvardytas kaip nepateikimas buhalterijai buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių 3933,19 EUR panaudojimo išlaidas, tačiau bylos nagrinėjimo metu žalos padarymo pagrindu buvo nurodyta darbo užmokesčio permoka. Pirmosios instancijos teismo teigimu, ieškovei pažeidus Civilinio proceso kodekse įtvirtintas nuostatas dėl ieškinio pagrindo keitimo, ieškinys negali būti tenkinamas.

143.2.

15Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, nurodančių mokėjimo „avansas“ teisinį pagrindą, duomenų, patvirtinančių ieškovės direktoriaus teiginius, kad permokėtos lėšos – tai buvo pinigai prekių, reikalingų darbo procese, įsigijimui ir (ar) avansiniai mokėjimai, įskaitomi į priskaičiuotą darbo užmokestį. Rašytinių įrodymų, nurodančių, kokiu pagrindu atsakovui buvo mokami „avansai“, byloje nėra, todėl įvertinus teismui pateiktas pažymas apie kitiems bendrovės darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsižvelgiant į tai, kad šiems darbuotojams pervesti „avansai“ buvo užskaityti kaip priedai ir nuo sumų, mokėtų dvejus metus kaip „avansas“, 2017 m. balandžio mėnesį buvo išskaitytas ir sumokėtas pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos, taikant analogiją darytina išvada, kad atsakovo nuo 2016 metų vasario mėnesio gautos darbdavio išmokos, viršijančios Darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį, galbūt yra papildomas uždarbis.

163.3.

17Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų, kad avansinė darbo užmokesčio mokėjimo tvarka būtų nustatyta kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio įsakymu, nėra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių pasirašyta Darbo sutartimi atsakovui buvo nustatytas 350 EUR mėnesinis darbo užmokestis, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 45 jis padidintas iki 700 EUR, nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 20 d. atlyginimu buvo įvardyti trys mokėjimai atsakovui: 190,44 EUR – 2016 m. kovo 9 d., 487,07 EUR – 2016 m. liepos 1 d., 457,52 EUR – 2016 m. gruodžio 5 d., iš viso 1 135,03 EUR. Visi kiti darbdavio mokėjimai atsakovui buvo įvardyti kaip avansas, nenurodant teisinio mokėjimo pagrindo.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

194.

20Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai – iš atsakovo priteisti ieškovei 3 933,19 EUR permokėtų išmokų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

214.1.

22Dėl ieškinio dalyko pakeitimo apeliantė nurodo, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog buhalterės nurodytos aplinkybės kokiu nors būdu sudarė pagrindą keisti ieškinio dalyką. Nurodo, kad apeliantė ieškinyje ir bylos nagrinėjamo metu neteigė, kad atsakovui buvo išmokėtos priemokos, kadangi tokių net negalėjo būti, todėl mano, kad teismas keitė ieškinio pagrindą ir jo laikydamasis priėmė nepagrįstą sprendimą.

234.2.

24Dėl išmokėtų sumų prilyginimo darbo užmokesčiui apeliantė nurodo, kad su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl ieškovo žalos, atsiradusios dėl darbuotojo negrąžintų lėšų, kurios buvo perduotos avanso forma, grąžinimo ieškovei iš atsakovo. Nurodo, kad atsakovui buvo išmokėta 10 411,54 EUR suma, tačiau faktinis darbo užmokestis už išdirbtą laiką buvo priskaičiuota išmokėti 6 478,35 EUR, todėl apeliantė permokėjo atsakovui 3 933,19 EUR ir teigia, kad atsakovui neįrodžius, kad gautos lėšos buvo panaudotos įmonės naudai ar gali būti negrąžintos įmonei teisėtai, gautas nepanaudotas avansas priteistinas iš atsakovo.

254.3.

26Apeliantė papildomai nurodo, kad byloje egzistuoja visos atsakomybės sąlygos, kurių pagrindu atsakovas privalo grąžinti išmokėtą avansą. Nurodo, kad patirta žala yra 3 933,19 EUR negrąžinto avanso, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškia įrodymų, patvirtinančių avanso panaudojimą, nepateikimu, yra priežastinis neteisėto atsakovo elgesio ir ieškovo patirtos žalos ryšys: atsakovas, žinodamas ir suprasdamas, kad gavo lėšas už prekių įsigijimą, jų nepanaudojo, nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, lėšų negražino. Atsakovas yra kaltas dėl netinkamo pareigų vykdymo konkrečiomis sąlygomis (nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, negrąžino permokėtos sumos).

275.

28Atsiliepimu atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

295.1.

30Dėl ieškinio dalyko keitimo atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu faktiškai keitė ieškinio faktinį pagrindą, o ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad neva teismas nurodė ieškovę pakeitus ieškinio dalyką.

315.2.

32Dėl išmokėtų sumų prilyginimo darbo užmokesčiui atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik atsakovui, bet ir kitiems darbuotojams avansais mokėjo kaip priedus už gerą darbą taip motyvuodamas darbuotojus. Aplinkybę, kad ieškovės nurodyti „avansai“ – tai tiesiog darbo užmokestis su priedais, patvirtina ir ta aplinkybė, jos pati ieškovė tvirtina, kad atsakovui turėjo būti išmokėta iš viso 6 478,35 EUR darbo užmokesčio, tačiau iš pačios ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, jog per visą darbinių santykių laikotarpį atlyginimu įvardyti tik trys mokėjimai ir visų likusių 37 mokėjimų paskirtis nurodyta „avansas“.

335.3.

34Atsakovas nurodo, kad apeliantės teiginys, jog atsakovas nutraukė sutartį netikėtai, neįspėjęs ieškovės, yra nepagrįstas. Nurodo, kad pateikė pareiškimą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, nustatančiu, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų, ieškovė iškart pareiškimą tenkino, tai yra sutiko nutraukti sutartį nelaukdama nei įstatyme nustatyto įspėjimo termino pabaigos, nei atsakovo terminuotos darbo sutarties pabaigos termino.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

376.

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

397.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

41Faktinės aplinkybės

428.

43Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2016 m. vasario 17 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 67, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą pagal terminuotą darbo sutartį. 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 36 darbo sutartis pratęsta iki 2017 m. kovo 27 d. Darbo sutartimi buvo nustatytas 350 EUR mėnesinis darbo užmokestis, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 45 nustatytas 700 EUR darbo užmokestis. Vadovaujantis DK 127 straipsniu darbo sutartis nutraukta nuo 2017 m. kovo 20 d. Iš pateiktų lėšų pervedimo nurodymų matyti, kad atsakovui nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2017 m. kovo 3 d. buvo išmokėta 10 411,54 EUR. Pateiktoje 2017 m. balandžio 10 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodyta, kad atsakovui buvo priskaičiuotas išmokėti 6 478,38 EUR darbo užmokestis už išdirbą laiką. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 6 d. sprendime Nr. APS-36-8328 nurodyta, kad ieškovė į inspekciją kreipėsi su prašymu dėl bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo; ieškovės prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Visi kartu dirbę darbininkai (R. Š., V. L. ir M. M.) gaudavo vienodą darbo užmokestį, įskaitant ir minimus avansus. Iš teismui pateiktų V. L. ir M. M. sąskaitų išrašo matyti, kad daugiausia buvo mokamas avansas ir tik kelis kartus sumokėtas atlyginimas. Atsakovo pažymoje apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodyta, kad yra susidariusi 3 933,19 EUR permoka. 2017 m. balandžio 21 d. Nr. 133A įsakymu darbdavys M. M. skyrė 7 758,55 EUR priedą, 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 132A V. L. skyrė 8 464,73 EUR priedą baigus rangos objektų darbų atlikimo etapą. Liudytoja A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Margus“ buhaltere nuo 2010 m. ir tvarko apskaitą; darbo sutartyje numatytas mėnesinis atlyginimas būna mokamas vieną kartą per mėnesį; pavedimus darydavo direktorius, ji tik suskaičiuodavo atlyginimą bei suvesdavo į apskaitą. Nurodė, kad būdavo ir taip, kad darbo užmokestis buvo mokamas ir du, ir tris kartus per mėnesį. Kiekvieną mėnesį ji sutikrindavo, ar sutinka banko pavedimai su žiniaraštyje nurodytomis sumomis; keletą kartų yra buvę neatitikimų. Pabaigus objektą direktorius suskaičiuodavo konkrečiai padarytus darbus, skirdavo priedus. Įsakymas dėl priedų skyrimo buvo priimamas arba objekto pabaigoje, arba pasibaigus darbo sutarčiai. Kokiu pagrindu buvo mokami avansai, buhalterė pasakyti negali.

44Dėl ieškinio pagrindo pakeitimo.

459.

46Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio pagrindas buvo įvardytas kaip nepateikimas buhalterijai buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių 3933,19 EUR panaudojimo išlaidas, tačiau bylos nagrinėjimo metu žalos padarymo pagrindu buvo nurodyta darbo užmokesčio permoka. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė pažeidė Civilinio proceso kodekse įtvirtintas nuostatas dėl ieškinio pagrindo keitimo ir ieškinys negali būti tenkinamas dėl netinkamai nurodyto ieškinio pagrindo. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio dalyko keitimo nurodo, kad apeliantė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad atsakovui buvo išmokėtos priemokos, todėl mano, kad teismas keitė ieškinio pagrindą ir jo laikydamasis priėmė nepagrįstą sprendimą.

4710.

48Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, tai yra ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

4911.

50Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė pakeitė ieškinio pagrindą. Apeliantės ieškinys yra grindžiamas reikalavimu grąžinti permokėtas išmokas iš esmės ieškinyje nurodant, kad apeliantė atsiskaitydama su atsakovu permokėjo 3933,19 EUR sumą ir atsakovas ieškovei nepateikė dokumentų, kam panaudojo 3933,19 EUR avansą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu žalos padarymo pagrindu buvo nurodyta darbo užmokesčio permoka ir šiuo pagrindu nustatė, kad apeliantė pakeitė ieškinio pagrindą. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tokio prašymo ieškovė taip, kaip numato CPK 141 straipsnis, neteikė. Be to, apeliantės teismui pateiktame ieškinyje faktinio ieškinio pagrindo išdėstymas yra konkretus ir aiškus, jame nurodytos ir aptartos visos su ieškinio pagrindu susijusios aplinkybės atskleidžiant 3933,19 EUR perdavimo atsakovui raidą, kurie būdavo perduodami kaip „avansas“. Atsižvelgiant į tai matyti, kad nuo ieškinio priėmimo apeliantės ieškinio pagrindas iki teismo sprendimo priėmimo išliko tas pats – priteisti permokėtas išmokas. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepagrįstai konstatavęs, kad buvo pakeistas ieškinio pagrindas, todėl pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, be kita ko, reiškiantį, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnis).

51Dėl išmokėtų sumų prilyginimo darbo užmokesčiui

5212.

53Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, nurodančių mokėjimo „avansas“ teisinį pagrindą, duomenų, patvirtinančių apeliantės direktoriaus teiginius, kad tai buvo pinigai prekių, reikalingų darbo procese, įsigijimui ir ar avansiniai mokėjimai įskaitomi į priskaičiuotą darbo užmokestį. Papildomai nurodė, kad rašytinių įrodymų, nurodančių, kokiu pagrindu atsakovui buvo mokami „avansai“, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad „avansas“ galbūt yra papildomas atsakovo uždarbis. Apeliantė su šia išvada nesutinka, kadangi atsakovui išmokėjo 10 411,54 EUR sumą, tačiau faktinis darbo užmokestis už išdirbtą laiką buvo 6 478,35 EUR, todėl apeliantė permokėjo atsakovui 3 933,19 EUR ir teigia, kad atsakovui neįrodžius, kad gautos lėšos buvo panaudotos įmonės naudai ar gali būti negrąžintos įmonei teisėtai, gautas nepanaudotas avansas priteistinas iš atsakovo.

5413.

55Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2017 m. kovo 3 d. buvo išmokėta 10 411,54 EUR suma (tomas I, b. l. 16–48). Pateiktoje 2017 m. balandžio 10 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodyta, kad atsakovui buvo priskaičiuotas išmokėti 6 478,38 EUR darbo užmokestis už išdirbą laiką (tomas I, b. l. 150–153). Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, jog per visą darbinių santykių laikotarpį atlyginimu įvardyti trys mokėjimai: tai yra 190,44 EUR – 2016 m. kovo 9 d. (tomas I, b. l.18), 487,07 EUR – 2016 m. liepos 1 d. (tomas I, b. l. 30) ir 457,52 EUR – 2016 m. gruodžio 5 d. (tomas I, b. l. 44), iš viso 1 135,03 EUR. Visų likusių mokėjimų paskirtis nurodyta – „avansas“.

5614.

57Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės mokėtas „avansas“ yra papildomas darbo užmokestis. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys, sudarydamos darbo sutartį (tomas I, b. l. 9–10), ir darbo santykių metu (tomas I, b. l. 9–15) nebuvo susitarusios nei dėl avanso, nei dėl papildomo darbo užmokesčio mokėjimo. Tai, kad apeliantė mokėjimo paskirtyje nurodydavo, jog atsakovui mokamas „avansas“, nepatvirtina, kad buvo sulygta dėl tokios darbo užmokesčio darbo apmokėjimo sąlygos. Tokia pirmosios instancijos teismo pateikta išvada, kad atsakovui buvo mokami priedai DK 186 straipsnio, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., prasme iš esmės yra tik prielaida, kai kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, remtis prielaidomis negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

5815.

59DK 24 straipsnis nurodo, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009).

6016.

61DK 224 straipsnio 3 dalis, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., numatė, jog negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Apeliantė, atsakovo darbdavė, teigia, kad atsakovui permokėjo darbo užmokestį. Šis apeliantės teiginys yra paremtas apeliantės nurodytais skaičiavimais (tomas I, b. l.16–48, 150–153). Byloje nustatyta, kad apeliantės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui buvo mokamas atlyginimas avanso forma (2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 48.25 min. – 49.35 min.; 51.20 min. – 52.00 min.). O pagal faktinius bylos duomenis atlyginimas iš esmės buvo sumokėtas tik tris kartus iš viso 1 135,03 EUR, o tuo tarpu darbo santykiai tęsėsi daugiau kaip metus laiko, tačiau apeliantė faktiškai, nuolat ir sistemingai visą santykių su atsakovu laikotarpiu pervedinėjo jam „avansą“ ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad „avansas“ ar jo dalis yra atsakovo atlyginimas, taip iš dalies paneigdama ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad „avansas“ buvo skirta darbo reikmėms, kuo grindžiamas ir apeliacinis skundas, kad gautos lėšos „avanso“ forma turėjo būti panaudotos įmonės naudai.

6217.

63Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dalyvavusi liudytoja, apeliantės buhalterė A. S. parodė, kad pavedimus darydavo direktorius, ji tik suskaičiuodavo atlyginimą bei suvesdavo į apskaitą. Kokiu pagrindu buvo mokami avansai, buhalterė paaiškinti negalėjo.

6418.

65Akivaizdu, kad apeliantė yra profesionali verslininkė, ūkio subjektas, kuri privalo finansinę apskaitą vesti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, nurodančių mokėjimo „avansas“ teisinį pagrindą, duomenų, patvirtinančių bendrovės direktoriaus teiginius, kad tai buvo pinigai prekių, reikalingų darbo procese, įsigijimui ir ar avansiniai mokėjimai įskaitomi į priskaičiuotą darbo užmokestį (CPK 178 straipsnis). Galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už darbdavio veiksmų padarinius pagal įstatymą yra atsakingas pats darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-545/2010).

6619.

67Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė visiškai nepagrindė savo ieškinio ir apeliacinio skundo argumentų, jog išmokėtas „avansas“ buvo skirtas darbo reikmėms (CPK 178 straipsnis), atsakovės atstovui pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodant, kad permokėtu avansu buvo mokamas pastovus mėnesinis darbo užmokestis, atsižvelgiant į tai, kad pagal faktinius byloje esančius įrodymus matyti, kad piniginių lėšų nuolatinis ir pastovus pervedinėjimas atsakovui visą darbo santykių laikotarpį įvardijant piniginės lėšas „avansu“ buvo darbuotojo darbo užmokestis ir dėl apeliantės aplaidumo, tai yra tiek Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies prasme, tiek DK 186 straipsnio 1 dalies, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d., prasme atsakovui pervedant pinigines lėšas, nenurodant, kas yra atsakovo mėnesinis darbo atlyginimas, o kas avansas, ir atsižvelgiant į tai, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 224 straipsnio 3 dalis numatė, jog negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovui pervestos lėšos yra atsakovo darbo užmokestis, o apeliantė neįrodė, kad „avansas“ buvo skirtas kitoms reikmėms, o ne darbo užmokesčiui mokėti.

6820.

69Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

7021.

71Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu pritarė Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 6 d. sprendimui Nr. DGKS-2780 dėl ieškovės padarytų permokų atlyginimo, tai yra, dalyje, kurioje sprendimas buvo skundžiamas. Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 231 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismo sprendimui ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas, tuo atveju jei pritaria darbo ginčų komisijos sprendimui teismo rezoliucinėje dalyje ir priimdamas sprendimą turi pakartoti darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, o tuo atveju jei nėra pritariama, ginčą išspręsti iš esmės nepašalinant darbo ginčų sprendimo, kadangi darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, į tai jog 2018 m. kovo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė Darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 6 d. sprendimui Nr. DGKS-2780 skundžiamoje dalyje, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama nurodant, kad „Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ prašymą dalyje dėl bendrovės padarytų permokų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.“

7222.

73Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nors iš dalies ir netinkamai taikė proceso teisės normas, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

7523.

76Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

7724.

78Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti 726 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 926,70 EUR), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (726 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), konstatuoja, kad prašymas priteisti 726 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

79Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

80Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

81Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad „Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ prašymą dalyje dėl bendrovės padarytų permokų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.“

82Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ atsakovui R. Š. 726 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo... 7. 2.... 8. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 30 d. sprendimu... 12. 3.1.... 13. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė pažeidė... 14. 3.2.... 15. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų,... 16. 3.3.... 17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų, kad avansinė darbo... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. 4.... 20. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo... 21. 4.1.... 22. Dėl ieškinio dalyko pakeitimo apeliantė nurodo, kad nėra teisinio pagrindo... 23. 4.2.... 24. Dėl išmokėtų sumų prilyginimo darbo užmokesčiui apeliantė nurodo, kad... 25. 4.3.... 26. Apeliantė papildomai nurodo, kad byloje egzistuoja visos atsakomybės... 27. 5.... 28. Atsiliepimu atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos... 29. 5.1.... 30. Dėl ieškinio dalyko keitimo atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos... 31. 5.2.... 32. Dėl išmokėtų sumų prilyginimo darbo užmokesčiui atsakovas nurodo, kad... 33. 5.3.... 34. Atsakovas nurodo, kad apeliantės teiginys, jog atsakovas nutraukė sutartį... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. 6.... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 39. 7.... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 41. Faktinės aplinkybės... 42. 8.... 43. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2016 m.... 44. Dėl ieškinio pagrindo pakeitimo.... 45. 9.... 46. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio pagrindas... 47. 10.... 48. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė... 49. 11.... 50. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos... 51. Dėl išmokėtų sumų prilyginimo darbo užmokesčiui... 52. 12.... 53. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų,... 54. 13.... 55. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui nuo 2016 m.... 56. 14.... 57. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 58. 15.... 59. DK 24 straipsnis nurodo, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas,... 60. 16.... 61. DK 224 straipsnio 3 dalis, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., numatė, jog... 62. 17.... 63. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dalyvavusi liudytoja, apeliantės... 64. 18.... 65. Akivaizdu, kad apeliantė yra profesionali verslininkė, ūkio subjektas, kuri... 66. 19.... 67. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė visiškai nepagrindė savo ieškinio ir... 68. 20.... 69. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 70. 21.... 71. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu... 72. 22.... 73. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 74. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 75. 23.... 76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 77. 24.... 78. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti 726 EUR... 79. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 80. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 30 d.... 81. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad „Ieškovės... 82. Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“...