Byla 3K-3-284/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ir atsakovo UAB „Mitnija“ kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui UAB „Mitnija“ dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Mitnija“ 969,57 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2008 m. vasario mėnesį, 601,11 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo.

5Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2007 m. birželio 30 d. sudarė darbo sutartį, kurioje buvo sulygta, kad ieškovas per mėnesį gaus fiksuotą 840 Lt darbo užmokestį bei atlyginimo priedus, kurių bendra suma bus ne mažesnė negu 1700 Lt. Tačiau atsakovas 2008 m. vasario mėnesį nesumokėjo viso jam priklausančio 1700 Lt darbo užmokesčio, todėl ieškovas 2008 m. vasario 26 d. darbo sutartį nutraukė pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Atleidimo iš darbo dieną darbdavys neatsiskaitė. 2008 m. kovo 13 d. atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą 730 Lt atlyginimą už 2008 m. vasario mėnesį ir 1098,89 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas (22,38 dienos) ir liko skolingas prašomas priteisti sumas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 745,08 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. vasario mėnesį, 473,53 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką – po 70,26 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2008 m. vasario 26 d.) iki visiško atsiskaitymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2007 m. birželio 30 d. dirbo UAB „Mitnija“ metalų konstrukcijų dažytoju. Darbo sutartyje buvo nustatytas 840 Lt darbo užmokestis per mėnesį, algos mokėjimo dienos – mėnesio 25-28 dienos. Darbo sutarties 9 punkte nustatytas darbdavio įsipareigojimas už kokybiškai ir laiku atliktą darbą mokėti premijas pagal atskirą bendrovės administracijos vadovo įsakymą, o už darbą, atliekamą kelionėje, lauko sąlygomis, susijusį su važinėjimu mokėti iki 50 proc. mėnesinės algos. 2008 m. vasario 26 d. darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad ieškovas kiekvieną mėnesį gaudavo premijas, išskyrus paskutinį darbo mėnesį, t. y. 2008 m. vasario mėnesį. Iš atsakovo pateiktų Darbuotojų premijavimo nuostatų 2 ir 3 punktų matyti, kad darbuotojai, išeinantys iš darbo, atsižvelgiant į darbo stažą įmonėje bei indėlį įmonės ūkinėje finansinėje veikloje gali būti nepremijuojami, taip pat kad darbuotojai, išeinantys iš darbo neužbaigę vykdyti jiems pavestų užduočių, nepremijuojami. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas 2008 m. vasario mėnesį nebuvo premijuotas dėl to, kad neužbaigė jam skirtos užduoties, nepateikė įrodymų, kokia užduotis buvo skirta ir kad toji užduotis nebuvo įvykdyta. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus (premijavimo nuostatus, darbo užmokesčio pažymą) ir atsakovo atstovės paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovui premija už 2008 m. vasario mėn. turėjo būti išmokėta. Šią išvadą teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-451/2006. Teismas konstatavo, kad atsakovo mokėtos ieškovui premijos nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra ieškovo darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis per vieną darbo dieną buvo 70,26 Lt. 2008 m. vasario mėnesį ieškovui išmokėta po 34,78 Lt už vieną darbo dieną, t. y. 35,48 Lt mažiau. Teismas sprendė, kad atsakovas neapskaičiavo ieškovui už 2008 m. vasario mėnesį 745,08 Lt ir ši suma iš atsakovo priteistina ieškovui. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas (22,38 kalendorinių dienų) ieškovui buvo apskaičiuota 1098,89 Lt, o turėjo būti 1572,42 Lt (70,26 Lt x 22,38). Kolegija nurodė, kad skirtumas, kurį sudaro 473,53 Lt, priteistinas ieškovui iš atsakovo. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2008 m. vasario 26 d. Kadangi šalys buvo susitariusios, kad nutraukus darbo sutartį turi būti atsiskaityta artimiausią darbo užmokesčio mokėjimo dieną, o ieškovo atleidimo iš darbo diena buvo ir algų mokėjimo diena, tai atsakovas su ieškovu vėliausiai galėjo atsiskaityti vasario 28 d. Atsakovas tik 2008 m. kovo 13 d. sumokėjo ieškovui 1724,20 Lt, tačiau teismas šios sumos sumokėjimo nepripažino visišku atsiskaitymu, nes atsakovas nesumokėjo viso ieškovui priklausančio atlyginimo ir visos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Dėl šios priežasties teismas priteisė iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką - po 70,26 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą ir ieškovui iš atsakovo priteistą darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką – po 70,26 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2008 m. vasario 26 d.) iki visiško atsiskaitymo sumažino iki 35,48 Lt, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ginčas kyla dėl to, ar ieškovas, su juo visiškai atsiskaitant atleidimo iš darbo dieną, turėjo teisę į premijinio priedo išmokėjimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovui mokėtos premijinės išmokos iš esmės buvo jo papildomas uždarbis, todėl tai buvo jo darbo užmokesčio sudedamoji dalis (DK 186 straipsnio 2 dalis), o ne darbdavio paskatinimas DK 233 straipsnyje įtvirtintu būdu. Kolegija nurodė, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią ir vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, t.y. vertintini tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė, tikslas, jos sudarymo aplinkybės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, bylos Nr. 3K-3-300/2007). Iš šalių pasirašytos darbo sutarties matyti, kad šalys šios sutarties 3 punkte susitarė, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui (šiuo atveju ieškovui) 840 Lt mėnesinę algą, o sutarties 9 punkte darbdavys prisiėmė ir įsipareigojimą už kokybiškai ir laiku atliktą darbą mokėti premijas pagal atskirą administracijos vadovo įsakymą. Nors darbo sutartyje nenurodyti jokie darbdavio lokaliniai aktai, nustatantys premijavimo už kokybiškai ir laiku atliktą darbą sąlygas, tačiau darbo sutartyje nustatyta, kad darbuotojas įsipareigoja vykdyti įmonės darbo tvarkos taisykles (sutarties 10.1 punktas), taip pat nurodyta, kad įmonėje galioja 2004 m. gruodžio 10 d. kolektyvinė sutartis (sutarties 12 punktas). Darbo tvarkos taisyklių IX skyriaus 103 punkte nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, tai leidžia daryti išvadą, jog apima ir nurodytus darbdavio įsipareigojimus už kokybiškai ir laiku atliktą darbą mokėti darbuotojui premijas. Kolektyvinės sutarties VIII skyriaus (Susitarimai dėl darbo užmokesčio) 86 punkte taip pat nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kokybės ir bendrovės veiklos rezultatų ir įvertinus darbuotojo darbo indėlį gali būti skiriama darbo užmokesčio kintamoji dalis: priedas ir premijinis atlyginimas, o 87 punkte - kad darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, darbo užmokesčio kintamoji dalis – premijinis atlyginimas neskiriamas (ar sumažinamas, atsižvelgiant į nusižengimo sunkumą). Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas neįrodinėjo, jog ieškovas pažeidė darbo drausmę, taip pat jog ieškovas darbą atliko nekokybiškai ir ne laiku, laikė, kad nėra nustatyta sąlygų, dėl ko ieškovui už vasario mėnesį galėjo būti neišmokėtas premijinis atlyginimas. Kolegijos nuomone, tai, kad premijinis atlyginimas buvo ieškovo darbo užmokesčio sudedamoji dalis patvirtina ir jo darbo užmokesčio pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovas iš esmės pats laikė tai darbo užmokesčio dalimi, ir bendras ieškovo darbo užmokesčio dydis kas mėnesį buvo panašus – apie 1700 Lt. Kolegija konstatavo, kad atsakovo pateikti Darbuotojų premijavimo nuostatai, kurių III skyriuje (Premijavimo sąlygos) 2 punkte nustatyta, kad darbuotojai, išeinantys iš darbo, atsižvelgiant į darbo stažą bei indėlį įmonės ūkinėje-finansinėje veikloje, gali būti nepremijuojami, šiuo atveju negalėtų būti taikomi, nes darbo sutartyje nuorodų į šį aktą nėra, o ieškovas su jais nebuvo supažindintas pasirašytinai. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (premijinio atlyginimo ir kompensacijos už atostogas) nekeistina. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovui buvo neišmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, nepagrįstai, neatsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, priteisė visą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008, yra konstatavusi, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, keistina. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis per dieną buvo 70,26 Lt, ieškovui už 2008 m. vasario mėnesį buvo išmokėta po 34,78 Lt už vieną darbo dieną, t. y. ieškovui priteistina neišmokėto darbo užmokesčio dalis – 35,48 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo.

9III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašė priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui po 41,79 Lt (35,84 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir 6,31 Lt vienos dienos kompensaciją už nepanaudotas atostogas (473,53 Lt neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas padalijus iš 75 dirbtų darbo dienų per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo iš darbo) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką priteisiamas tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Vadovaujantis tokiu DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimu darytina išvada, kad ieškovui nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2008 m. vasario 26-osios, iki dalinio atsiskaitymo, t. y. 2008 m. kovo 13-osios, priklauso jo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką - po 70,26 Lt. O nuo dalinio atsiskaitymo dienos, t. y. nuo 2008 m. kovo 13-osios, iki visiško atsiskaitymo dienos ieškovui proporcingai priteistina po 41,79 Lt (35,48 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną ir 6,31 Lt vienos dienos kompensacija už nepanaudotas atostogas (473,53 Lt (neišmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas) padalijus iš 75 d. (dirbtų darbo dienų per paskutinius tris mėnesius einančius iki atleidimo iš darbo) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Teismas netinkamai taikė šią teisės normą, nes į vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką neįskaičiavo ieškovui neišmokėtos 473,53 Lt

12kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

13Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

141. Ieškovas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo suformuotomis aiškinimo ir taikymo taisyklėmis bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis.

152. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2008 m. vasario 26-osios, iki dalinio atsiskaitymo, t. y. 2008 m. kovo 13-osios, priklauso jo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką - po 70,26 Lt, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojama trijų mėnesių darbo užmokesčio ir premijų, priklausiusių už šį laikotarpį, bendra suma.

163. Ieškovui priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokėta 2008 m. kovo 13 d., todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti neišmokėtos 473,53 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir atitinkamai vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

17Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Su ieškovu sudarytos Darbo sutarties 3 punkte nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 840 Lt mėnesinę algą vieną kartą per mėnesį 25-28 d., o darbo sutarties 9 punkte – kad už kokybiškai ir gerai atliktą darbą mokėti premijas pagal atskirą bendrovės administracijos vadovo įsakymą. Teismai, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir netinkamai taikydami DK 95 straipsnio 3 dalį, šį darbo sutarties 9 punktą laikė susitarimu dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, bylos Nr. 3K-3-300/2007). Akivaizdu, kad darbo sutarties 9 punktas dėl premijų mokėjimo, kuris nenustato konkrečių darbdavio įsipareigojimo mokėti premijas sąlygų, tvarkos, konkretaus premijos dydžio, negali būti laikomas šalių susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų (DK 95 straipsnio 2 dalis). Aiškindami darbo sutarties 9 punktą, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į tikrąją jų valią, o ne remiantis vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalies pavartota terminija, o tų santykių turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2005 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. AB aviakompanija “Lietuvos avialinijos”, bylos Nr. 3K-3-253/2005 ir kt.). Teismai pripažinę, kad darbdavio mokėtos premijos laikytinos papildomu darbo užmokesčiu, neatsižvelgė į darbo sutarties šalių tikrąją valią, tikruosius ketinimus, o rėmėsi vien pažodiniu darbo sutarties teksto aiškinimu.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Bivainis“ v. A. Bartkevičiaus firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; ir kt.). DK 233 straipsnyje nustatyta teisė, bet ne pareiga darbdaviui už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.). Aiškinant darbo sutarties 9 punktą, akivaizdu, kad šio darbdavio įsipareigojimo tikslas yra ne apmokėti už darbo funkcijų atlikimą, bet skatinti darbuotoją dirbti kokybiškai ir darbo funkcijas atlikti nustatytais terminais. Darbo užmokestis kaip atlyginimas už darbo funkcijų atlikimą nesiejamas su šiomis sąlygomis. Darbo sutarties 9 punkte esančių sąlygų traktavimas kaip darbo apmokėjimo reikštų nesąžiningumą darbdavio atžvilgiu, nes jo teisė skatinti darbuotojus taptų jo pareiga.

20Teismai neįvertino Darbo tvarkos taisyklių 11 skyriaus, reglamentuojančio darbuotojų skatinimą, Kolektyvinės sutarties 81 straipsnio, nustatančio darbdavio teisę, bet ne pareigą mokėti premiją (kolektyvinėje sutartyje vartojamas netikslus terminas premijinis atlyginimas), nevertino kolektyvinės sutarties 81 punkto nuostatos, kad darbo sutartyje nustatomas konkretus mokėjimo už darbą dydis kiekvienam darbuotojui (tai atitinka Darbo sutarties 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai darbuotojų premijavimo nuostatų nepripažino darbo sutarties dalimi, nes ieškovas darbo sutarties sudarymo dieną su šiais nuostatais buvo supažindintas pasirašytinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, bylos Nr. 3K-3-300/2007).

21Teismai, aiškindami darbo sutarties 9 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2005 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. AB aviakompanija “Lietuvos avialinijos”, bylos Nr. 3K-3-253/2005; ir kt.).

22Darbo užmokestis turi būti mokamas nustatytu periodiškumu, t. y. ne rečiau kaip du kartus per mėnesį (esant darbuotojo raštiškam prašymui - vieną kartą per mėnesį), darbo sutartyje nustatomi konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, kuriems suėjus darbuotojas įgyja teisę reikalauti, o darbdavys pareigą sumokėti darbuotojui darbo užmokestį, tačiau nei darbo sutartis, nei kiti aktai (kolektyvinė sutartis, darbo tvarkos taisyklės, darbuotojų premijavimo nuostatai) nenustato jokio premijos mokėjimo termino, per kurį ar už kurį turi būti sumokėta premija. Akivaizdu, kad, nesant nurodytų ar šalių susitarimu patvirtintų terminų, už kuriuos turėtų būti mokama premija, darbuotojas neturi pagrindo reikalauti premijos už savo nuožiūra pasirinktą laikotarpį. Šalys nesusitarė, kad premija turi būti skiriama kiekvieną mėnesį. Antra, premija mokama iš rezervo, skirto darbuotojams premijoms mokėti, lėšų (darbuotojų premijavimo nuostatų 4 punktas), kurio lėšų dydis yra nepastovus ir skiriasi kiekvieno projekto atveju.

23Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir pats susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (DK 201 straipsnio 2 dalis). Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Šie požymiai nebūtini premijai kaip paskatinimui DK 233 straipsnio prasme. Premijos konkretų dydį gali nustatyti darbdavys. Dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu.

24Darbdavys darbo sutartyje nustatyta tvarka privalo mokėti darbo užmokestį, nepriimdamas dėl to atskiro įsakymo. Premija darbuotojui skiriama atskiru direktoriaus įsakymu (Darbo sutarties 9 punktas). Tokia skyrimo tvarka dar kartą patvirtina darbdavio teisę, bet ne pareigą mokėti premijas ir leidžia atsakovo mokėtas premijas laikyti darbuotojų paskatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme. Įvertinant tai, kad premijos dydis kiekvieną mėnesį skyrėsi, o ieškovas nei dėl premijų skyrimo tvarkos, nei dėl premijų dydžio niekada nereiškė pretenzijų, laikytina, kad ieškovas pripažino darbdavio teisę savo nuožiūra nustatyti premijos dydį, nederinant jo su ieškovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. v. UAB „Eva“, bylos Nr. 3K-3-132/2000). Akivaizdu, kad darbo sutarties 9 punktas, nustatantis tokią premijos skyrimo tvarką ir nesant aiškiai išreikštos šalių valios dėl premijos dydžio ir jos skyrimo tvarkos, negali būti laikomas šalių susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų.

25Teismai neįvertino aplinkybės, kad ieškovui premija buvo mokėta ne visada ir dėl to pretenzijų ieškovas nereiškė, buvo mėnesių, kai ieškovui darbo sutarties galiojimo metu premija nebuvo mokama (2008 m. sausio mėn., 2007 m. gegužės mėn.) ar skyrėsi premijos dydis. Teismai skirtingai aiškindami tas pačias darbo sutarties sąlygas iki šalių ginčo ir kilus šalių ginčui nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008).

262. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad „darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Vadovaujantis DK 186 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad darbo užmokestis apima ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys privalo ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-451/2006; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-451/2006, teismai rėmėsi nepagrįstai, nes nurodytos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos. Nurodytoje civilinėje byloje premija (priedas) buvo mokamas už konkrečius darbo sutartyje ar su ja susijusiuose dokumentuose nustatytus rodiklius, t. y. priemoka mokama nuo pagamintos produkcijos kiekio ir kokybės bei stabilumo premija mokama už kiekvieną darbo valandą, priklausomai nuo to, ar darbuotojas neturėjo pravaikštų, ar nepraleido dėl kitų priežasčių darbo laiko. Minėta, kad nei darbo sutartyje, nei kituose lokaliniuose aktuose šioje byloje nenustatyta jokių konkrečių rodiklių (išdirbio, laiko, aptarnavimo normų ar kt. rodiklių), kuriuos įvykdęs ieškovas turėtų teisę reikalauti premijos, o atsakovas - pareigą ją sumokėti. Tai patvirtina ir faktinės aplinkybės, kad premijos dydis nepriklausė nuo ieškovo dirbtų valandų skaičiaus.

27Nei Darbo sutarties 9 punkte, nei Kolektyvinėje sutartyje, nei Darbo tvarkos taisyklėse nenustatyta jokių konkrečių rodiklių, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgytų teisę reikalauti, o darbdavys – pareigą sumokėti premiją. Teismai bendro pobūdžio kriterijus (kokybiškas ir laiku atliktas darbas) nepagrįstai pripažino konkrečiais rodikliais, padedančiais identifikuoti už konkretų laikotarpį darbuotojui priklausantį premijos dydį. Teismai neįvertino, kad išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu. Premijos dydis nepriklausė nuo dirbtų valandų skaičiaus ar konkrečių rodiklių pasiekimo, vadinasi, tai nebuvo darbo užmokestis DK 186 straipsnio prasme. Taigi ieškovui mokėtos premijos neturi darbo užmokesčio požymių ir yra laikytinos darbuotojo paskatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, nes 1) premijos tikslas - skatinti darbuotoją, bet ne atlyginti už atliktą darbą; 2) premija mokama iš rezervo, skirto darbuotojams premijoms mokėti, lėšų; 3) nėra nustatytų konkrečių rodiklių, kuriuos pasiekus, įgyjama teisė reikalauti konkretaus dydžio premijos, vadinasi, konkretus premijos dydis yra darbdavio diskrecijos teisė; 4) premija mokama generalinio direktoriaus įsakymo, bet ne darbo sutartyje nustatyto šalių susitarimo pagrindu; 5) darbo užmokestis mokamas už konkretų laikotarpį konkrečiomis darbo sutartyje nustatytomis datomis, tačiau nenustatyta, kada ir už kokį laikotarpį turi būti mokama premija.

283. Teismai, pripažinę darbo sutarties 9 punktą, susitarimu dėl darbo užmokesčio ir darbdaviui nesumokėjus premijos, t. y. 745,08 Lt, ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, t. y. 473,53 Lt, priteisė ieškovui po 35,48 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija) ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai. Darbdavys vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį ieškovui sumokėjo 12 303,95 Lt, kai vėluojama sumokėti suma – tik 1218,61 Lt. Akivaizdu, kad tokio dydžio sankcija negali būti laikoma adekvačia ir proporcinga padarytam teisės pažeidimui, o suteikia teisę darbuotojui nepagrįstai praturtėti darbdavio sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Atsižvelgiant į tai, kad atleidžiamam iš darbo darbuotojui neišmokėta tik dalis priklausančių išmokų, dėl kurių darbdavys sąžiningai suklydo ir dėl to buvo inicijuotas ginčas teisme, tai nėra pagrindo pripažinti, kad darbdavys kaltas dėl uždelsimo atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. UAB ,,Klaipėdos maisto elektromechanika”, bylos Nr. 3K-3-1320/2001). Kasatoriaus sąžiningumą įrodo tai, kad valstybinės institucijos, patikrinusios atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais tvarką, nenustatė teisės aktų pažeidimų. Atsakovo nuomone, DK 141 straipsnio 3 dalies taikymas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus. Darbdavio atsakomybės dydis, esant šalių ginčui, tampa priklausomas nuo bylos nagrinėjimo teisme trukmės. Tokiu atveju nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos turėtų būti taikomos CK 6.36 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio procesinės palūkanos.

295. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarime Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.1 punkte nustatyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1-3.4 punktuose, ir mėnesines premijas. Teismai, nepagrįstai apskaičiuodami ieškovo vidutinį darbo užmokestį, į skaičiuojamąją sumą įtraukė premiją už spalio mėnesį. Premija, jei ji būdavo mokama, buvo mokama už praėjusį mėnesį. Dėl šios priežasties vidutinis ieškovo paskutinių trijų mėnesių iki darbo sutarties nutraukimo darbo užmokestis yra 57,67 Lt (skaičiuojama tokiu būdu: 840+895 (premija už 2007 m. lapkričio mėn., išmokėta 2007 m. gruodžio mėn.), 840+910 (premija už 2007 m. gruodžio mėnesį, išmokėta 2008 m. sausio mėn.), 840+0 (premija už 2008 m. sausio mėn.)/75 (darbo dienų skaičius), o ne 70,26 Lt. Neteisingai nustatydami vidutinį darbo užmokesčio dydį, teismai pažeidė DK 141 straipsnio 3 dalį.

306. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo visų apeliacinio skundo argumentų, nevertino argumentų dėl premijų skyrimo tikslų, tvarkos, dydžio, formos. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Kasaciniuose skunduose keliami teisės normų, reglamentuojančių darbo užmokestį ir vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimą, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

34Dėl darbo užmokesčio

35Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-451/2006) darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Vadovaujantis DK 186 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad darbo užmokestis apima ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys privalo ją išmokėti. Tokios premijos nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamosios dalys.

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai remdamiesi kasacinio teismo praktika tam, kad tinkamai būtų taikomos materialinės teisės normos, turėjo nustatyti, ar premijos buvo mokamos pagal iš anksto nustatytus rodiklius. Teismai nagrinėjamoje byloje ieškovui mokamas premijas priskirti ne skatinimo priemonėms DK 233 straipsnio prasme, o darbo užmokesčiui pagal DK 186 straipsnį, galėjo tik nustatę, kad premijos buvo mokamos pagal iš anksto nustatytus rodiklius, tačiau tokių aplinkybių nenustatinėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius šių aplinkybių negalimas tinkamas materialinės teisės normų taikymas ir ieškinio reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio tenkinimas ar atmetimas.

37Dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos

38Ieškovas byloje prašė priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iki visiško atsiskaitymo. Apskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką svarbu visu pirma nustatyti vidutinį darbo užmokestį, įskaitant ir vidutinį vienos dienos darbo užmokestį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai apskaičiuodami vidutinį vienos dienos darbo užmokestį rėmėsi atsakovo pateikta 2008 m. birželio 17 d. pažyma Nr. 328 apie ieškovo darbo užmokestį nuo priėmimo į darbą dienos iki atleidimo iš darbo dienos. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas skaičiuodami vidutinį darbo užmokestį pagrįstai įtraukė ir ieškovo gaunamas premijas už atliktą darbą. Tačiau atsakovas kasaciniame skunde nurodė, kad, apskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimai. Su šiuo kasacinio skundo argumentu nėra pagrindo nesutikti. Aprašo bendruosiuose nuostatuose nustatyta, kad šis aprašas nustato darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos. Aprašo trečiasis skyrius reglamentuoja darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Šio skyriaus 6.1 punkte nustatyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1-3.4 punktuose, ir mėnesines premijas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš šios Aprašo normos akivaizdu, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ir mėnesinių premijų, atsakovo vadovo įsakymais skirtų už skaičiuojamojo laikotarpio darbą. Taigi šiuo atveju svarbu ne kokio dydžio premijos ieškovui buvo išmokėtos 2007 m. lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais, o kokio dydžio premijos buvo skirtos ieškovui už nurodytų mėnesių darbą. Iš byloje esančių atsakovo generalinio direktoriaus įsakymų „Dėl premijų skyrimo“ matyti, kad ieškovui už 2007 m. lapkričio mėnesį skirta 895 Lt premija, už gruodžio mėnesį – 910 Lt premija (b. l. 89-94). Duomenų, kad už 2008 m. sausio mėnesį ieškovui būtų skirta premija, byloje nėra. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui vidutinis darbo užmokestis nepagrįstai buvo apskaičiuotas vadovaujantis 2008 m. birželio 17 d. pažyma Nr. 328 apie ieškovo darbo užmokestį, nes už 2008 m. sausio mėnesį ieškovui premija nebuvo skirta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, netinkamai apskaičiavus ieškovo vidutinį darbo užmokestį, netinkamai buvo apskaičiuotas vidutinis vienos dienos darbo užmokestis, kartu nėra pagrindo sutikti tiek su pirmosios, tiek su apeliacinės instancijos teismų sprendimais dėl ieškovui priteistos kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

39Dėl Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

40DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Byloje konstatuota, kad atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2008 m. vasario 26-osios, nes atleidimo iš darbo diena patenka į laikotarpį, per kurį darbdavys įsipareigojo mokėti algą vieną kartą per mėnesį – 25-28 dienomis. Formuodamas teismų praktiką dėl Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šios normos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti normos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Tai reiškia, kad jei su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiškai, tai vidutinis darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką atitiks normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, tada taikomos sankcijos dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis proporcinga neišmokėtoms sumoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008).

41Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iki atsiskaitymo su ieškovu 2008 m. kovo 13 d. ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal šioje nutartyje nurodytas taisykles. Jeigu, nagrinėdami bylą iš naujo, teismai nustatytų, kad premijos buvo mokamos pagal iš anksto nustatytus rodiklius, ir kad premijos priskirtinos ne skatinimo priemonėms DK 233 straipsnio prasme, o darbo užmokesčiui pagal DK 186 straipsnį, t. y. kad 2008 m. kovo 13 d. su ieškovu buvo atsiskaityta tik iš dalies, tai nuo 2008 m. kovo 13 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu priteistina vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal šioje nutartyje nurodytas taisykles, dalis, proporcinga neišmokėtoms sumoms.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimai naikintini ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad padaryta esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

44Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Mitnija“ 969,57 Lt... 5. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2007 m. birželio 30 d. sudarė darbo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovo... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašė priimti naują sprendimą – priteisti... 11. Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį vidutinis darbo užmokestis už visą... 12. kompensacijos už nepanaudotas atostogas.... 13. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį... 14. 1. Ieškovas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo suformuotomis aiškinimo ir... 15. 2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y.... 16. 3. Ieškovui priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokėta... 17. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 18. 1. Su ieškovu sudarytos Darbo sutarties 3 punkte nustatyta, kad darbdavys... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos... 20. Teismai neįvertino Darbo tvarkos taisyklių 11 skyriaus, reglamentuojančio... 21. Teismai, aiškindami darbo sutarties 9 punktą, nukrypo nuo Lietuvos... 22. Darbo užmokestis turi būti mokamas nustatytu periodiškumu, t. y. ne rečiau... 23. Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir pats... 24. Darbdavys darbo sutartyje nustatyta tvarka privalo mokėti darbo užmokestį,... 25. Teismai neįvertino aplinkybės, kad ieškovui premija buvo mokėta ne visada... 26. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad... 27. Nei Darbo sutarties 9 punkte, nei Kolektyvinėje sutartyje, nei Darbo tvarkos... 28. 3. Teismai, pripažinę darbo sutarties 9 punktą, susitarimu dėl darbo... 29. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarime Nr. 650... 30. 6. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo visų apeliacinio skundo... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Kasaciniuose skunduose keliami teisės normų, reglamentuojančių darbo... 34. Dėl darbo užmokesčio ... 35. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai remdamiesi kasacinio teismo... 37. Dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos... 38. Ieškovas byloje prašė priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas,... 39. Dėl Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo... 40. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai... 41. Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja,... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimai naikintini ir byla... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimą ir Kauno... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...