Byla e2-1534-585/2019
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Faico“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Faico“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Faico“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė S. S. (toliau – ir bankroto administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 2 d.

72.

8Bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas BUAB „Faico“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad įmonės valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Teigė, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Taip pat pažymėjo, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, bankroto administratoriui perduota tik nedidelė dalis įmonės dokumentų. Bankroto administratorius taip pat prašė apriboti BUAB „Faico“ buvusio akcininko ir direktoriaus E. K. ir buvusio direktoriaus J. L. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

93.

10Suinteresuotas asmuo J. L. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti bankroto administratoriaus prašymą pripažinti jį kaltu dėl UAB „Faico“ tyčinio bankroto, kadangi jis nebuvo bendrovės valdymo organu ar jo nariu, todėl negalėjo daryti įtakos bendrovės veiklai.

114.

12Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimo į prašymą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad su prašymu nesutinka. Nurodė, kad įmonė veiklos nevykdė, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ir FNTT) buvo paėmusi visus dokumentus. Mokesčiai nebuvo mokami, kadangi jis ilgai buvo nedarbingas. Bankroto administratoriui perdavė visus dokumentus, kuriuos gavo iš buvusio įmonės savininko P. Č., t. y. segtuvą su 218 lapais, kuriuos netrukus iš jo ir paėmė FNTT. Kai šis segtuvas FNTT jam buvo grąžintas, jis jį atidavė administratoriui.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

155.

16Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi BUAB „Faico“ bankrotą pripažino tyčiniu.

176.

18Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2017 m. sausio 18 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatavo, jog įmonė yra nemoki. Iš 2012 m. balanso teismas nustatė, kad skolos viršijo viso turimo turto vertę, todėl nustatant įmonės nemokumą nagrinėjamu atveju nebeturi reikšmės sąvoka nemokumo apibrėžime apie skolas, kurių mokėjimo terminas pasibaigė, kadangi net ir tuo atveju, jeigu per vienerius metus ir būtų padengti visi įsipareigojimai, vis tiek liktų įmonės skola kreditoriams, tuo labiau, kad kaip matyti iš turimų dokumentų (mokestinio patikrinimo medžiagos), įmonės veikla nutraukta 2013 m.

197.

20Teismas pažymėjo, jog sprendžiant iš anksčiau minėto mokestinio patikrinimo medžiagos, galima daryti išvadą apie įmonės valdymo organų vengimą mokėti pridėtinės vertės mokesčius (toliau – ir PVM) ir kitus mokesčius. Tokia išvada darytina dėl to, kad įmonės valdymo organai, nepaisant mokestinio patikrinimo išvadų, vengė patikslinti deklaracijas dėl atsiradusių papildomų įsipareigojimų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, o tuo pačiu vengė ir mokesčių sumokėjimo. Taip pat iš BUAB „Faico“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad per 2013 metus UAB „Faico“ atliko atsiskaitymus trečios eilės kreditoriams, o tai reiškia, kad įmonei esant nemokumo būsenoje, buvo vykdomi atsiskaitymai su trečios eilės kreditoriais, žinant, jog nėra atsiskaityta su antros eilės kreditoriais – Valstybine mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) Kauno skyriumi.

218.

22Teismo vertinimu egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose bei 3 dalies 2 punkte.

239.

24Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens J. L. argumentus, kad jis nebuvo bendrovės valdymo organu ar jo nariu, todėl negalėjo daryti įtakos bendrovės veiklai. Nustatė, jog 2013 m. birželio 18 d. suinteresuotas asmuo E. K. akcijų pirkimo pardavimo sutartimi įgijo BUAB „Faico“ akcijas ir vienintelio akcininko E. K. sprendimu suinteresuotas asmuo J. L. 2013 m. birželio 18 d. paskirtas UAB „Faico“ direktoriumi. Teismo posėdžiu metu suinteresuotas asmuo J. L. nurodė, jog kartu su akcininku E. K. vyko į valstybės įmonę Registrų centrą, ten pasirašė ir pateikė dokumentus. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis dokumentai pateikti 2013 m. rugpjūčio 1 d., įregistruoti 2013 m. rugpjūčio 12 d. Taip pat byloje pateiktas VSDFV UAB „Faico“ apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 11 d. sąrašas, iš kurio matyti, kad suinteresuoto asmens draudimas galiojo nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d.

2510.

26Suinteresuoto asmens E. K. argumentai, kad įmonė apskritai veiklos nevykdė, dokumentų bankroto administratoriui nepateikė, nes FNTT buvo paėmusi juos visus, mokesčių nemokėjo, nes neturėjo iš ko ir ilgai buvo nedarbingas, taip pat teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti ir paneigti byloje surinktais įrodymais.

2711.

28Teismas taip pat konstatavo, kad BUAB „Faico“ akcininkas bei paskutinis direktorius E. K. ir buvęs direktorius, suinteresuotas asmuo J. L., žinodami apie įmonės nemokumą, turėdami įstatyminę pareigą kreiptis į teismą, nepateikė teismui ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, apgaulingai ir netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, vengė PVM bei kitų mokesčių mokėjimo, taip sukurdami teisinį pagrindą taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą draudimą ir apribojimą iki 5 metų teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

2912.

30Teismas pripažino, kad vieninteliam akcininkui bei paskutiniam direktoriui, suinteresuotam asmeniui E. K. tikslinga apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metus, kadangi pagal bylos duomenis jis buvo ne vienos įmonės savininkas ir vadovas, kas leidžia daryti išvadą, kad verslo srityje patirties jis turi pakankamai. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais teismas sprendė, kad buvusiam direktoriui, suinteresuotam asmeniui J. L. tikslinga apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 3 metus, kadangi jis yra dar pakankamai jauno amžiaus, iki paskyrimo UAB „Faico“ direktoriumi vadovaujančio darbo patirties neturėjo, didesnės gyvenimiškos patirties taip pat, o bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad tapęs direktoriumi ir supratęs įmonės realią padėtį, galimai negalėjo operatyviai spręsti dėl bankroto situacijos. Jo teismui nurodytą aplinkybę, kad negalėjo susisiekti su vieninteliu įmonės akcininku, suinteresuotu asmeniu E. K., pastarasis šią aplinkybę patvirtino, pripažindamas, kad jam buvo uždrausta bendrauti su atitinkamais asmenimis, taip pat ir su tuometiniu UAB „Faico“ direktoriumi, suinteresuotu asmeniu.

31III.

32Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3313.

34Suinteresuotas asmuo J. L. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3513.1.

36pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvardina, kokiais veiksmais ir kada UAB „Faico“ buvo privesta prie bankroto, nes turi būti reikšminga, ar apeliantas privedė bendrovę prie bankroto ar apsunkino jos padėtį, kai ji jau buvo nemoki, kokiais veiksmais tai atliko. Teismas nenustatė, kokiais tyčiniais veiksmais apeliantas privedė bendrovę prie bankroto, nenustatė ryšio tarp blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio bloginimo.

3713.2.

38Teismas nenurodė, į kokias mokestinio patikrinimo išvadas įmonės valdymo organai neatsižvelgė, kuriais metais vengė pateikti deklaracijas ir vengė mokesčių sumokėjimo.

3913.3.

40Teismas turi aiškiai nurodyti, kokiais veiksmais apeliantas pablogino bendrovės padėtį, nes nemokėti mokesčiai galėjo būti susiję su sandoriais, sudarytais iki jo paskyrimo bendrovės vadovu.

4113.4.

42Teismas neįvertino aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo E. K. bendrovės dokumentų neperdavė apeliantui, ir jis niekada nebuvo realiu bendrovės vadovu.

4313.5.

44Teismas neatsižvelgė į tai, kad VMI patikrinimo akte ir sprendime dėl akto patvirtinimo nagrinėjama bendrovės veikla iki 2013 m. birželio 18 d., t. y. iki apelianto paskyrimo vadovu.

4513.6.

46Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad apeliantas atliko atsiskaitymus trečios eilės kreditoriams, eliminuojant antros eilės kreditorius VMI bei VSDFV.

4713.7.

48Byloje nėra duomenų, kad apeliantas realiai ėjo bendrovės vadovo pareigas, todėl jis negalėjo vykdyti įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatytų pareigų.

4914.

50Bankroto administratorius teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašantis jį atmesti. Pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje tiksliai nurodyta, kokiais veiksmais apeliantas padarė žalos bendrovei, po sužinojimo, kad įmonė yra nemokumo būsenoje, todėl bankroto administratorius jų nekartoja ir visiškai sutinka su apskųstos teismo nutarties motyvais. Teismas

konstatuoja:

51IV.

52Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5315.

54Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

55Dėl naujų įrodymų priėmimo

5616.

57Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

5817.

59Apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2014 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą bei 2014 m. birželio 13 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Pažymėtina, kad šie rašytiniai įrodymai jau yra prijungti prie bylos pirmosios instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų, kaip naujų įrodymų, priėmimo nėra teisiškai aktualus.

60Dėl tyčinio bankroto požymių

6118.

62Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-792-459/2017 UAB „Faico“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė S. S. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2019 m. vasario 14 d. bankroto administratorius pasikreipė į teismą dėl BUAB „Faico“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

6319.

64ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

6520.

66Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

6721.

68Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

6922.

70Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB ,,Faico“ bankrotą tyčiniu, nustatęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas), 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte (atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos) numatytus tyčinio bankroto požymius.

7123.

72Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BUAB „Faico“ tyčinio bankroto požymių egzistavimo. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

7324.

74Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

7525.

76Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

7726.

78Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavęs tyčinio bankroto požymius nurodė, kad buvusieji bendrovės vadovai 2013 m. vykdė atsiskaitymus trečiosios eilės kreditoriams įmonei esant nemokumo būsenoje ir eliminuojant antrosios eilės kreditorius – VMI bei VSDFV Kauno skyrių, taip pat pripažino įmonės valdymo organų vengimą mokėti mokesčius bei buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo faktą. Apelianto teigimu, visą laiką nuo jo paskyrimo UAB „Faico“ direktoriumi, jis buvo tik fiktyvus bendrovės vadovas, neturintis galimybės dalyvauti įmonės valdyme, todėl jo atžvilgiu negalima teigti, kad jis nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, paneigiančių šį apelianto teiginį.

7927.

80Vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis nustatyta, kad apeliantas UAB „Faico“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2015 m. liepos 7 d., o nuo 2015 m. liepos 7 d. iki nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo dienos direktoriumi buvo suinteresuotas asmuo E. K., kuris nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. yra šios įmonės vienintelis akcininkas. Šie duomenys įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl laikomi oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu prima facie įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, būdamas UAB „Faico“ direktoriumi, jis pasirašinėjo bendrovės dokumentus, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centrui (2013 m. birželio 18 d. akcininkų sąrašas). Esant nustatytoms aplinkybėms, apelianto atskirojo skundo teiginiai dėl jo nebuvimo realiu UAB „Faico“ vadovu pripažintini nepagrįstais.

8128.

82Nustačius minėtas aplinkybes, aktualu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais juridinio asmens ir jo dalyvių interesais. Vadovo lojalumo pareigą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

8329.

84Analizuojant BUAB „Faico“ buvusių vadovų veiksmus tyčinio bankroto požymių kontekste paminėtinas CK 6.9301 straipsnis, reglamentuojantis atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).

8530.

86Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

8731.

88Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad per 2013 m. metus UAB „Faico“ atliko atsiskaitymus trečiosios eilės kreditoriams. O tai reiškia, kad įmonei esant nemokumo būsenoje, buvo vykdomi atsiskaitymai su trečiosios eilės kreditoriais, žinant, jog nėra atsiskaityta su antrosios eilės kreditoriais – VMI VSDFV Kauno skyriumi.

8932.

90Apeliantas byloje neginčija skolų VMI ir VSDFV Kauno skyriui egzistavimą. Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 11 d. patikrinimo akto matyti, kad ši institucija vykdė bendrovės patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir konstatavo mokestinius pažeidimus bei 16 273,45 Eur skolą (56 189 Lt). Iš VSDFV pranešimo apie įmokas ir delspinigius, kurie apskaičiuoti už darbuotoją už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2018 m. spalio 15 d., nustatyta, kad UAB „Faico“ skolinga: už 2013 m. gegužės mėnesį 253,48 Eur (875,21 Lt), už 2013 m. birželio mėnesį 315,19 Eur (1 088,28 Lt), už 2015 m. vasario mėnesį 31,56 Eur, o už 2015 m. balandžio mėnesį 63,12 Eur (civilinė byla Nr. eB2-792-459/2017, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Faico“ jau 2012 metais buvo nemoki, ši aplinkybė buvo patvirtinta ir įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-792-459/2017, kuria UAB „Faico“ iškelta bankroto byla. Iš byloje esančių UAB „Faico“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad nuo 2012 m. pradžios tretiesiems asmenims buvo vykdomi piniginių lėšų pervedimai (UAB „Vendita“, UAB „Kecas“, UAB „Bioorganika“, UAB „Viltas“, P. Č.). Buvę bendrovės vadovai nėra paaiškinę šių pervedimų paskirties, pagrindo, būtinybės, neįrodinėjo, kad šie pervedimai buvo būtini siekiant išsaugoti, tęsti bendrovės veiklą. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad šie pervedimai buvo sistemingi, mažinantys piniginių lėšų, kuriomis disponuoja bendrovę, apimtį. Bendrovės vadovai, žinodami apie esamą mokestinę prievolę VMI ir VSDFV, realiai turimą bendrovės turto masę, ir organizuodami atsiskaitymus per bendrovės sąskaitą, tokiais veiksmais iš esmės pažeidė CK 2.87 straipsnyje numatytą ir anksčiau šioje nutartyje aptartą fiduciarinę lojalumo pareigą, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto sąlygą.

91Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

9233.

93Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

9434.

95Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

9635.

97Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Apelianto teigimu, iš teismo nutarties matyti, kad suinteresuotas asmuo E. K. bendrovės dokumentų nėra perdavęs apeliantui, todėl teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį ir neįvertino aplinkybės, kad dokumentais visą laiką disponavo suinteresuotas asmuo E. K..

9836.

99Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas.

10037.

101Vadovaujantis anksčiau aptarto BAĮ 21 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, CK 2.87 straipsniu, apeliantas, pradėdamas eiti UAB „Faico“ direktoriaus pareigas, iš buvusio įmonės vadovo turėjo perimti visą įmonės dokumentaciją bei einant direktoriaus pareigas tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ir jos saugojimą. Apeliantas neįrodė, kad jis, būdamas UAB „Faico“ direktoriumi, savo pareigas vykdė taip, kaip to reikalauja anksčiau nurodytos teisės normos. Nei apeliantas, nei suinteresuotas asmuo E. K. nepaaiškino, kodėl jų vadovavimo UAB „Faico“ laikotarpiais VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos jokios finansinės ataskaitos, taip pat jie neįrodinėjo, kad tinkamai vykdė savo kaip bendrovės vadovo pareigas ir tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad apeliantas ir suinteresuotas asmuo E. K. nebuvo atsakingais vadovais, aplaidžiai vykdė savo funkcijas, neteikdami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų bei įmonės balansų viešiesiems registrams. Situacija, kuomet bendrovėje nebuvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, tęsėsi nuo 2012 m. (paskutinio įmonės balanso VĮ Registrų centrui pateikimas) iki pat bankroto bylos 2017 m. iškėlimo, kas leidžia teigti, kad tokie buvusių vadovų veiksmai buvo nuolatiniai bei tyčinio pobūdžio. Kaip nurodė bankroto administratorius, suinteresuotas asmuo E. K. pateikė tik vieną įmonės veiklos, buhalterinės apskaitos bei personalo valdymo segtuvą, tačiau iš šių dokumentų nėra galimybių nustatyti nei įmonės turto apimties, nei kreditorių, nei debitorių sąrašo. Apeliantas, ilgą laiką vykdydamas įmonės vadovo pareigas, nepateikęs įrodymų, kad reikalavo iš akcininko buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo pradėjęs tokias pareigas eiti ir savo reikalavimą parėmė atitinkamais veiksmais, visą pareigų vykdymo laikotarpį toleruodamas padėtį, kai įmonė buvo jo valdoma be visų būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų, prisiėmė atitinkamas neigiamas savo elgesio pasekmes.

10238.

103Kaip minėta, pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui, turi atsakingi įmonės valdymo organai, tačiau nei suinteresuotas asmuo E. K., nei apeliantas, šios pareigos neįvykdė. Bankroto administratorius pagrindė, kad dėl dokumentų neturėjimo, jis negalėjo įvertinti UAB „Faico“ veiklos, jos tęstinumo, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

10439.

105Iš byloje esančio 2016 m. birželio 10 d. FNTT nutarimo matyti, kad UAB „Faico“ direktoriui, suinteresuotam asmeniui E. K. nutarta grąžinti buhalterinės apskaitos dokumentus – vienas segtuvas (218 lapų). Taigi, ši aplinkybė paneigia suinteresuoto asmens E. K. teiginį, kad jis neturi bendrovės dokumentų ir negali jų perduoti bankroto administratoriui, kadangi jie yra paimti teisėsaugos institucijų bei negrąžinti.

10640.

107Išdėstyti argumentai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog BUAB „Faico“ valdymo organai netinkamai vykdė pareigas, susijusias su įmonės valdymu, buhalterinės apskaitos tvarkymu, vengė perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai).

10841.

109Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto, atskirajame skunde apeliuojančiame į jo kaip buvusio vadovo veiksmų įtaką tyčinio bankroto konstatavimui, dėmesį, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į tyčinio bankroto procedūros ypatumus, kurie nelemia pareigos atskirus požymius, rodančius tyčinio bankroto pagrindų egzistavimą, susieti su konkrečių asmenų veiksmais. Byloje dėl tyčinio įmonės bankroto teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Nagrinėjamoje byloje nei vienas iš buvusių UAB „Faico“ vadovų nepateikė duomenų, galinčių tiksliai atskirti jų veiksmus valdant bendrovę, todėl laikytina, kad jie abu atsakingi už veiksmų, nulėmusių tyčinio bankroto konstatavimą, vykdymą. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos tyčinio bankroto prezumpcijos

11042.

111Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Faico“ bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą prezumpciją.

11243.

113Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto turinio, yra išaiškinęs, kad šiame punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija taikytina esant visoms šios normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms.

11444.

115Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ginčijamos nutarties argumentaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs šios prezumpcijos taikymo pagrįstumą, nenustatė visų šiai prezumpcijai taikyti būtinų aplinkybių, o būtent – tai, kad bendrovė daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nemokėjo darbo užmokesčio ir kitas su darbo santykiais susijusias įmokas; reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, todėl nepagrįstai ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą prezumpciją taikė nagrinėjamu atveju.

116Dėl kitų skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

11745.

118Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtino egzistuojant tyčinio bendrovės bankroto požymius, numatytus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, o apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigė šių požymių buvimo, todėl atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Faico“ bankrotas pripažintas tyčiniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11946.

120Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

121Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

122Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi uždarajai akcinei... 7. 2.... 8. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas BUAB „Faico“... 9. 3.... 10. Suinteresuotas asmuo J. L. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atmesti... 11. 4.... 12. Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimo į prašymą nepateikė, tačiau teismo... 13. II.... 14. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. 5.... 16. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi BUAB „Faico“... 17. 6.... 18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas,... 19. 7.... 20. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant iš anksčiau minėto mokestinio... 21. 8.... 22. Teismo vertinimu egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, įtvirtinti Lietuvos... 23. 9.... 24. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens J.... 25. 10.... 26. Suinteresuoto asmens E. K. argumentai, kad įmonė apskritai veiklos nevykdė,... 27. 11.... 28. Teismas taip pat konstatavo, kad BUAB „Faico“ akcininkas bei paskutinis... 29. 12.... 30. Teismas pripažino, kad vieninteliam akcininkui bei paskutiniam direktoriui,... 31. III.... 32. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 33. 13.... 34. Suinteresuotas asmuo J. L. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo... 35. 13.1.... 36. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvardina, kokiais... 37. 13.2.... 38. Teismas nenurodė, į kokias mokestinio patikrinimo išvadas įmonės valdymo... 39. 13.3.... 40. Teismas turi aiškiai nurodyti, kokiais veiksmais apeliantas pablogino... 41. 13.4.... 42. Teismas neįvertino aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo E. K. bendrovės... 43. 13.5.... 44. Teismas neatsižvelgė į tai, kad VMI patikrinimo akte ir sprendime dėl akto... 45. 13.6.... 46. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad apeliantas atliko atsiskaitymus... 47. 13.7.... 48. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas realiai ėjo bendrovės vadovo pareigas,... 49. 14.... 50. Bankroto administratorius teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą... 51. IV.... 52. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 53. 15.... 54. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 55. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 56. 16.... 57. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 58. 17.... 59. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė... 60. Dėl tyčinio bankroto požymių... 61. 18.... 62. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės... 63. 19.... 64. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio... 65. 20.... 66. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto... 67. 21.... 68. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir... 69. 22.... 70. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB ,,Faico“... 71. 23.... 72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,... 73. 24.... 74. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu... 75. 25.... 76. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1... 77. 26.... 78. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavęs tyčinio... 79. 27.... 80. Vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro... 81. 28.... 82. Nustačius minėtas aplinkybes, aktualu pažymėti, kad Lietuvos... 83. 29.... 84. Analizuojant BUAB „Faico“ buvusių vadovų veiksmus tyčinio bankroto... 85. 30.... 86. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas... 87. 31.... 88. Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad... 89. 32.... 90. Apeliantas byloje neginčija skolų VMI ir VSDFV Kauno skyriui egzistavimą.... 91. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo... 92. 33.... 93. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą... 94. 34.... 95. Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas,... 96. 35.... 97. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka... 98. 36.... 99. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės... 100. 37.... 101. Vadovaujantis anksčiau aptarto BAĮ 21 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1... 102. 38.... 103. Kaip minėta, pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos... 104. 39.... 105. Iš byloje esančio 2016 m. birželio 10 d. FNTT nutarimo matyti, kad UAB... 106. 40.... 107. Išdėstyti argumentai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas... 108. 41.... 109. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto, atskirajame skunde... 110. 42.... 111. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Faico“ bankrotas atitinka... 112. 43.... 113. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto... 114. 44.... 115. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ginčijamos nutarties... 116. Dėl kitų skundo argumentų ir procesinės bylos baigties... 117. 45.... 118. Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtino egzistuojant tyčinio bendrovės... 119. 46.... 120. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo... 121. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 122. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti...