Byla 2A-1433-340/2014
Dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. V

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veiklą vykdančiam per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. V..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas, patikslinęs reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 18 014,60 Lt žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui už nukentėjusiojo S. G. gydymą. Nurodė, kad pastarasis 2007-04-09 eismo įvykio metu buvo sužalotas, eismo įvykio kaltininku pripažintas M. V., kuris prisipažino padaręs nusikaltimą. Nurodė, jog transporto priemonei, kurią valdant buvo sukeltas eismo įvykis, galiojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta su atsakovu, todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio pagrindu iš pastarojo reikalavo priteisti skolos sumą. Nurodė, jog nukentėjusysis S. G. sveiktos priežiūros įstaigose buvo gydytas nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. Kadangi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas dėl reikalavimų atlyginti padarytą žalą, reikalavo iš atsakovo atlyginti PSDF biudžetui už nukentėjusiajam S. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su eismo įvykio metu patirtomis traumomis, nuo 2011-03-02 iki 2013-04-16.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, jog Trakų rajono apylinkės prokuratūra, siekdama apginti viešąjį interesą, 2007 m. liepos – rugpjūčio mėn. ne kartą kreipėsi į ieškovą, ragindama šį pateikti žalą valstybei patvirtinančius įrodymus bei civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau ieškovas tokių dokumentų nepateikė, o į atsakingą draudiką kreipėsi tik 2010 m. balandžio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams po eismo įvykio, todėl praleido TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatytą vienerių metų terminą pretenzijai dėl padarytos žalos pareikšti. Taip pat nurodė, kad ieškinys pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl tai yra CK 1.131 straipsnyje nustatytas pagrindas ieškinį atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika teismas sprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju tarp ginčo šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimą reglamentuojančios teisės normos, be kitų, ir nustatančios ieškinio senaties terminus. Nurodė, jog CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Pažymėjo, jog draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). Nurodė, jog byloje nustatyta, kad atsakovas 2010-07-07 pranešimu atsisakė patenkinti ieškovo pretenziją. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad minėtas pranešimas ieškovui buvo išsiųstas 2010-07-13. Teismas nurodė, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad gavo minėtą atsakovo pranešimą apie atsisakymą tenkinti ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2013-05-27, t. y. praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, ir šio termino atnaujinti neprašė, teismas sprendė, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinį atmetęs dėl to, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, teismas dėl kitų šalių pateiktų argumentų plačiau nepasisakė.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 22 367, 24 Lt žalos atlyginimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu atmesti ieškinį motyvuojant tuo, kad buvo tariamai praleistas ieškinio senaties terminas. Nesutinka su teismo atliktu šalių ginčo teisinių santykių kvalifikavimu, t.y. kad tai yra draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nurodo, jog reikalavimas atsakovo atžvilgiu yra kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas;

112. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012 pasisakė, kad socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmoką, perima nukentėjusio teises ir pareigas. TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas tai, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Pažymi, jog išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš ją padariusio asmens draudiko, kai draudėjas yra atsakingas prieš nukentėjusįjį asmenį pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Dėl to, anot apelianto, darytina išvada, kad teismo teiginys, jog turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nepagrįstas;

123. Nurodo, kad CK 6.288 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo atsiradimo dienos. Teigia, jog šiuo atveju žalos atsiradimo diena laikytina nukentėjusiajam suteiktų asmens priežiūros paslaugų diena. Nurodo, jog informacinėje sistemoje Sveidra matyti, kad S. G. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų padarinių buvo gydytas asmens sveiktos priežiūros įstaigose nuo 2007-04-09 iki 2013-12-05. Atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, šiandien atsakovas privalo atlyginti už nukentėjusiajam nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. suteiktas sveiktos priežiūros paslaugas. Apelianto teigimu, kadangi asmens gydymas yra tęstinis procesas ir žala PSDF biudžetui didėja kiekvieną nukentėjusiojo gydymo dieną, vadovaudamasis CPK 312 straipsniu, prašo priteisti žalą PSDF biudžetui nuo 2011-03-02 iki 2013-12-05 suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, t.y. 22 367, 24 Lt ir pateikia tai patvirtinantį gydymo paslaugų apskaitos išrašą. Pažymi, kad šis reikalavimas nelaikytinas nauju, nes yra neatsiejamai susijęs su jau pareikštu ieškiniu, tačiau negalėjo būti žinomas ieškinio pareiškimo dieną.

13Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

141.Teigia, jog šioje byloje reikėtų remtis kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr.3K-3-368/2012 suformuluotu precedentu, kad CK 6.290 straipsnyje įtvirtina nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, šiuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškinant plačiąja prasme, t.y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Nurodo, jog vertinant situaciją civilinio delikto požiūriu sveiktos draudimo įstaigų, kaip civilinės atsakomybės subjektų, teisės ir pareigos bei išlaidų (išmokų) pobūdis žalos atlyginimo santykiuose atitinka kitų socialinio draudimo įstaigų statusą bei jų turėtų išlaidų (išmokų) pobūdį asmens sveiktos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Vadovaujantis nurodoma kasacinio teismo praktika, anot atsakovo, konstatuotina, jog nuo 2010-07-10 atsisakymo tenkinti ieškovo pretenziją, jis per vienerius metus trukusį senaties terminą nepareiškė ieškinio, todėl buvo CK 1.131 straipsnyje nustatytas pagrindas jį atmesti;

152. Pažymi, jog CK 6.288 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys kreipiasi dėl žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Iš ieškovo sudaryto S. G. gydymo paslaugų apskaitos išrašo, kuris buvo pateiktas teismui, matyti kad visos paslaugos šiam pacientui buvo suteiktos iki ieškinio pareiškimo, todėl, vadovaujantis CK 6.288 straipsnio 2 dalimi, ieškovas reikalavimo į jų atlyginimą neįgijo;

163. Kaip neteisėtas atmestinas ir apeliacinio skundo reikalavimas priteisti papildomas sveiktos priežiūros įstaigoms sumokėtas sumas, kadangi jis atitinka CPK 312 straipsnyje numatytą draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. V. prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

19Apeliacinis skundas atmetamas.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

21Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimus atsakovui reiškė kaip atsakingo už žalą asmens draudikui. Bylos medžiaga tvirtina, jog 2007-04-09 įvykdo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusio S. G. sveikata (b.l.17-21). Eismo įvykio kaltininku pripažintas M. V., kurio, kaip transporto priemonės valdytojo, privalomąją civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Nukentėjusysis S. G. laikotarpiu nuo 2007-04-09 iki 2013-04-19 buvo gydomas įvairiose gydymo įstaigose, dėl ko ieškovas jam išmokėjo gydymo išlaidas ir 2010-06-23 pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo (b.l.51). Atsakovas 2010-07-07 pranešimu informavo ieškovą, kad atsisako atlyginti žalą dėl to, kad buvo praleistas TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti. Atsižvelgęs į aplinkybes, t.y. tai, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad gavo minėtą atsakovo pranešimą apie atsisakymą tenkinti pretenziją dėl žalos atlyginimo, tuo tarpu į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2013-05-27, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškovas šio termino atnaujinti neprašė, teismas ieškovo reikalavimą atsakovui atmetė. Nesutikdamas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu, apeliantas argumentuoja, jog teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Teigia, jog šalis sieja ne draudimo teisiniai santykiai. Nurodo, jog reikalavimas atsakovo atžvilgiu yra kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Apeliantas savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-73/2007, kurioje buvo konstatuota, kad tarp Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir žalos kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko susiklosto žalos atlyginimo, o ne draudimo teisiniai santykiai.

22Atmesdama šiuos argumentus, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentu, jog nagrinėjamu atveju reikėtų remtis kasacinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012 suformuluotu precedentu, kuriuo buvo pakeista iki to egzistavusi teisės aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią teisiniai santykiai, susiklostantys socialinio draudimo įstaigoms pareiškiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, buvo vertinami kaip deliktiniai, t. y. atsiradę ne draudimo sutarties, o delikto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas teismų praktiką žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo bylose, nurodytoje civilinėje byloje Nr.3K-3-7-368/2012 išaiškino, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į kaltininko draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vėlesne, nei nurodo apeliantas, kasacinio teismo praktika, todėl pagrįstai sprendė, kad ginčo atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 7 dalies norma, numatanti sutrumpintą 1 metų senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino trukmės, tinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 7 dalį ir pagrįstai netaikė šio straipsnio 8 dalies.

23Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovui 2010-06-27 pateikus pretenziją dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiajam S. G. išmokėtų gydymo išlaidų, kurios buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, atsakovas 2010-07-07 pranešimu atsisakė atlyginti žalą ir 2010-07-13 išsiuntė šį atsakymą ieškovui, pastarasis bylos nagrinėjimo metu neginčijo minėtą pranešimą gavęs, todėl būtent nuo 2010-07-13 pirmos instancijos teismas skaičiavo ieškinio senaties terminą. Ieškinį teisme ieškovas pareiškė 2013-05-27, t. y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą.

24Apeliantas taip pat nurodo, jog kasacinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-7-368/2012, pažymėta, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš ją padariusio asmens draudiko, kai draudėjas yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Atsižvelgiant į tai, anot apelianto, nepagrįstas pirmos instancijos teismo teiginys, kad šiuo atveju turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atmesdama šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovui pareikalavus taikyti ieškinio senatį, o ieškovui nepareiškus prašymo atnaujinti šį terminą ir nepagrindus svarbių termino praleidimo priežasčių, pagrįstai taikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmetė ieškinį.

25Pripažinus apelianto argumentus dėl sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino taikymo ginčo teisiniams santykiams nepagrįstais, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl apeliacinio skundo reikalavimų, susijusių su turtinės žalos atlyginimo dydžiu, kurį pateikęs apeliacinį skundą apeliantas padidino nuo 18 014, 40 Lt iki 22 367, 24 Lt.

26Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

27Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas, patikslinęs reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, jog Trakų rajono... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika teismas sprendė, jog nagrinėjamos... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 10. 1. Nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu atmesti ieškinį motyvuojant tuo,... 11. 2. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 12. 3. Nurodo, kad CK 6.288 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala atlyginama nuo... 13. Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus... 14. 1.Teigia, jog šioje byloje reikėtų remtis kasacinio teismo išaiškinimu... 15. 2. Pažymi, jog CK 6.288 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teisę į... 16. 3. Kaip neteisėtas atmestinas ir apeliacinio skundo reikalavimas priteisti... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. V. prašo palikti... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 19. Apeliacinis skundas atmetamas.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimus atsakovui reiškė kaip atsakingo... 22. Atmesdama šiuos argumentus, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo... 23. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovui 2010-06-27 pateikus pretenziją dėl... 24. Apeliantas taip pat nurodo, jog kasacinio teismo 2012 m. spalio 23 d.... 25. Pripažinus apelianto argumentus dėl sutrumpinto trejų metų ieškinio... 26. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų.... 27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti...