Byla 3K-3-217/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Kauno apskrities viršininko administracija ir medžiotojų klubas ,,Šališkės“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą įvykdyti susitarimą – per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atvykti į Kauno miesto 16-ąjį notarų biurą sudaryti rašytinį susitarimą, kad natūra išlikusi ir grąžinama žemė būtų grąžinama atskirais sklypais, pagal žemėtvarkos parengtus projektus.

5Ieškovas nurodė, kad 2000 m. birželio 28 d. notariškai patvirtinta sutartimi atsakovas perleido ieškovui teisę į išlikusio nekilnojamojo turto – 1,74 ha žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, – nuosavybės teisių atkūrimą. Ieškovas ir atsakovas parengė žemės sklypų planus, pasidalydami žemę natūra, tačiau atsakovas vengia pasirašyti susitarimą, kad į natūra esančią žemę būtų atkurtos nuosavybės teisės atskirais sklypais. Susitariant dėl žemės perleidimo, ginčo dėl vandens telkinio nebuvo.

6II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

7Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 22,05 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

8Teismas nustatė, kad atsakovas turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į 26,06 ha kaimo vietovėje esančią žemę. 2000 m. birželio 28 d. sutartimi atsakovas perleido ieškovui teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą į 1,74 ha žemės sklypo duomenys neskelbtini, tačiau sutartyje nenurodyta, kad perleidžiama nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį, kuriame yra vandens telkinys. Sutarties pagrindu buvo parengti žemės sklypų planai ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos ieškovui ir atsakovui. Pastarasis nesutiko su 1,74 ha žemės sklypo planu, pagal kurį ieškovui paskiriama sklypo dalis, kuriame yra vandens telkinys, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo baigtas.

9Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų dėl to, kad ieškovas su atsakovu buvo susitarę dėl perleidžiamo nuosavybės teise 1,74 ha žemės sklypo suprojektavimo vietos. Teismas liudytojų parodymus laikė nepakankamais nustatant šalių susitarimą dėl perleidžiamos žemės vietos, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog naudojasi ginčo žemės sklypu, o jame pastatyti statiniai naudojami medžiotojų poreikiams tenkinti. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. sausio 5 d. sprendimu panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą ir ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovą įvykdyti susitarimą – per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atvykti į Kauno miesto 16-ąjį notarų biurą sudaryti rašytinį susitarimą, kad natūra išlikusi ir grąžinama žemė būtų grąžinama atskirais sklypais, pagal žemėtvarkos parengtus projektus, t. y. kad ieškovui 1,74 ha žemės sklypas, esantis duomenys neskelbtini, būtų grąžinamas pagal valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto 2003 m. rugpjūčio 26 d. parengtą projektą, plane pažymėtą Nr. 313.

11Teisėjų kolegija, ištyrusi įrodymų visumą ir įvertinusi jų sąsajumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, sprendė, kad labiau tikėtina, jog šalys susitarė dėl ieškovui perleisto 1,74 ha žemės sklypo ribų su tvenkiniu. Ji konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo argumentą, jog šalys nebuvo susitarusios dėl ieškovo perleidžiamos nuosavybės teise 1,74 ha ploto žemės sklypo suprojektavimo vietos rengiant atskiro žemės sklypo planą, paneigia liudytojų parodymai; kad atsakovo paaiškinimai dėl ginčo sklypo ribų yra prieštaringi; kad byloje esantis įrodymas patvirtina, jog ginčo žemės sklype dar 1984 m. buvo iškastas tvenkinys ir pastatyti statiniai, tarnaujantys medžiotojų reikmėms; kad atsakovo pateikti kvitai apie sumokėtus mokesčius už žemę jokios įrodomosios reikšmės neturi, nes atsakovas, kaip žemės sklypo savininkas, moka mokesčius už visą jam grąžintą žemę, taip pat ir tvenkinį; kad atsakovo pateiktas 1923 m. kovo 22 d. sklypo planas nepatvirtina, jog atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo tvenkinys.

12III. Kasacinio skundo argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

141. Apeliacinės instancijos teismo išvada, padaryta remiantis tikimybių pusiausvyros principu, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 ,,Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 15, 4 punktų nuostatoms. Byloje yra neginčytinas rašytinis įrodymas – notaro patvirtinta 2000 m. birželio 28 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovas perleido ieškovui tik žemę, o ne vandens telkinį. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kodėl nepaisė šio rašytinio įrodymo ir rėmėsi tikimybių pusiausvyros principu. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalį.

152. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsniu, nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai turėjo būti notariškai patvirtinti. Taigi vandens telkinio perleidimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta. Apeliacinės instancijos teismas netaikė 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 4 punkte išdėstytų išaiškinimų. 2000 m. birželio 28 d. sutartis patvirtina, kad buvo perleista tik žemė.

163. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 185 straipsnio nuostatas, nes nevertino rašytinių įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas sprendime ir atsakovas atsikirtimuose, kaip ir nevertino 2000 m. birželio 28 d. sutarties, kad ieškovui perleidžiama tik žemė, o ne vandens telkinys. Teismas nevertino kito svarbaus rašytinio įrodymo – 2000 m. birželio 28 d. ieškovo rašyto prašymo Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, kuriame ieškovas prašė suteikti 1,74 ha žemės sklypą, iš to ploto – 1,74 ha žemės naudmenų privačiam ūkiui steigti. Šis prašymas buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, juo atsakovas rėmėsi atsikirtimuose. Teismas nevertino rašytinių įrodymų – kvitų, patvirtinančių, kad atsakovas mokėjo mokesčius ir už vandens telkinį. To neginčija ir ieškovas, kuris apeliacinės instancijos teismo posėdyje pasiūlė gražinti atsakovui jo mokėtą mokestį už vandens telkinį. Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas neperleido ieškovui vandens telkinio.

17Iš pridėtos nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad sklypo planas buvo sudarytas tik 2003 m. rugpjūčio 7 d., su ieškovu suderintas – 2003 m. rugsėjo 26 d., su atsakovu – nesuderintas. Rengiant žemės sklypo planą, buvo panaudoti 2000 m. balandžio 18 d. duomenys, kada buvo išmatuota atsakovui grąžinama žemė. Nurodytų projektų analizė taip pat įrodo, kad atsakovas neperleido ieškovui vandens telkinio. Be to, atsakovas turi pirmenybės teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į jo tėvams priklausiusį vandens telkinį.

184. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2002 m. sausio 15 d. įstatymo redakcijoje taip pat nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisės perleidimo sandoriai turi būti notariškai patvirtinti.

19Trečiojo asmens medžiotojų klubo „Šališkės“ atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į kaimo vietovėje turėtą žemę bendraturčiams atskirais sklypais pagrindų

23Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant objektyviai susiformavusius visuomeninius turtinius santykius (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), įtvirtinta taisyklė, kad žemė kaimo vietovėje grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Taigi Įstatyme nustatytas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį paprastai kaimo vietovėje esanti žemė grąžinama bendrosios nuosavybės teise. Žemė natūra grąžinama atskirais sklypais tik tuo atveju, kai yra žemės bendraturčių susitarimas dėl tokio jos grąžinimo. Pažymėtina, kad įstatymas bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai reglamentuoja viešojo administravimo procedūras, kuriomis užtikrinamas darnus žemės reformos procesas, apimantis esamos žemės naudojimo situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą, ir įgyvendinama asmenų teisė į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę. Šių viešojo administravimo procedūrų analizė yra svarbi šios bylos kontekste vertinant bendraturčių veiksmų, atliekamų atitinkamuose procedūrų etapuose, reikšmę ir darant išvadas, ar yra teisinis pagrindas konstatuoti buvus bendraturčių susitarimą dėl žemės natūra grąžinimo atskirais sklypais.

24Žemės sklypų formavimo taisyklės (toliau - Taisyklės) keičiant gretimų žemės sklypų ribas (atliekant amalgamaciją), padalijant žemės sklypus, atidalijant žemės sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, sujungiant žemės sklypus į vieną žemės sklypą, nekeičiant žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, išskyrus tuos atvejus, kai pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama atidalijant esamų namų valdų ir miško sklypus iš žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės, kurios buvo taikomos ieškovo užsakymu sudarant žemės sklypo planą, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2003 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-137/164. Jose buvo nustatyta privaloma suformuotų žemės sklypų ribų derinimo su savininkais (valdytojais), šiuo atveju su asmenimis, turinčiais teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę kaimo vietovėje, procedūra (Taisyklių 40-43 punktai), kuri nebuvo įgyvendinta iki Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, įsigaliojimo. Pagal Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 564, 5 punktą, žemės sklypų, suprojektuotų grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami piliečių lėšomis pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Nurodytų teisės aktų taikymo aspektu pažymėtina, kad naujai nustatytos viešojo administravimo procedūros, kurių nebuvo reikalaujama pagal žemės sklypų formavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, o tas procedūrų etapas, kuris reglamentuotas naujai ar skiriasi dėl iš esmės naujų ar kitokių reikalavimų įtvirtinimo, jau praeitas ir procedūros pasiekusios tolesnį jų etapą, negali būti taikomos atgaline tvarka, nebent tai tiesiogiai nustatyta įstatyme ar jo pagrindu priimtame kitame teisės akte. Tokios viešojo administravimo procedūrų taikymo taisyklės šios bylos kontekste leidžia konstatuoti, kad atskirų žemės sklypų formavimo procesas neužbaigtas apskrities viršininko įsakymu (Taisyklių 51 punktas), tai reiškia, kad procedūros yra projekto svarstymo ir derinimo stadijoje (Taisyklių V skyrius). Taisyklių 58 punkte yra nustatyta, kad, vadovaudamiesi apskrities viršininko patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais arba žemės sklypų pertvarkymo planais, teisės aktų nustatyta tvarka žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų, priklausančių bendrosios nuosavybės teise, atidalijimo ar padalijimo. Ši nuostata taikoma ir pretendentams atkurti nuosavybės teisę į kaimo vietovėse esančią žemę, remiantis Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 564, 5 punktu.

25Dėl sąlygų susitarimui dėl žemės natūra grąžinimo atskirais sklypais sudaryti ir sutarties laisvės principo taikymo

26Kadangi pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę atskirais sklypais užsakymu parengti žemės sklypų formavimo projektai apskrities viršininko nepatvirtinti, nėra teisinio pagrindo sudaryti notariškai tvirtinamo susitarimo dėl žemės natūra grąžinimo atskirais sklypais, tai kartu paneigia ieškovo argumentus, kad šalys buvo susitarusios dėl ieškovui grąžintinos žemės sklypo vietos. Apeliacinės instancijos teismo nurodytų liudytojų parodymai pagrindžia ne tokio susitarimo egzistavimą, o tik pretendentų veiksmus tam tikrų viešojo administravimo procedūrų metu, kurie yra privaloma žemės sklypų formavimo procedūrų dalis. Sutarties laisvės principas draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai arba savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pareigos sudaryti sutartį įstatymuose nenustatyta, o savanoriškas įsipareigojimas ją sudaryti gali būti išreikštas tik žemės sklypų formavimo projektus patvirtinus apskrities viršininkui, tačiau to nepadaryta, todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas, naikintinas kaip neteisėtas dėl materialinės teisės normų pažeidimo, turinčio esminės reikšmės vienodam teisės taikymui ir aiškinimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

27Šiais argumentais tenkindamas kasacinį skundą, kasacinis teismas nepasisako dėl kitų kasatoriaus nurodytų argumentų kaip nereikšmingų bylos išsprendimui.

28Patenkinus kasacinį skundą iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamas žyminis mokestis už bylos išnagrinėjimą kasacine tvarka (CPK 96 straipsnis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą.

31Priteisti iš ieškovo A. B. 128 (vienas šimtas dvidešimt aštuoni) Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą už bylos nagrinėjimą kasacinės instancijos teisme.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą įvykdyti susitarimą – per 10 dienų... 5. Ieškovas nurodė, kad 2000 m. birželio 28 d. notariškai patvirtinta... 6. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad atsakovas turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į... 9. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų dėl to, kad ieškovas su... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine... 11. Teisėjų kolegija, ištyrusi įrodymų visumą ir įvertinusi jų sąsajumą,... 12. III. Kasacinio skundo argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, padaryta remiantis tikimybių... 15. 2. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsniu, nekilnojamojo turto... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio, 270... 17. Iš pridėtos nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad sklypo planas... 18. 4. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį... 19. Trečiojo asmens medžiotojų klubo „Šališkės“ atsiliepimą į kasacinį... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į kaimo vietovėje turėtą žemę... 23. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 24. Žemės sklypų formavimo taisyklės (toliau - Taisyklės) keičiant gretimų... 25. Dėl sąlygų susitarimui dėl žemės natūra grąžinimo atskirais... 26. Kadangi pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę atskirais sklypais... 27. Šiais argumentais tenkindamas kasacinį skundą, kasacinis teismas nepasisako... 28. Patenkinus kasacinį skundą iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamas... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 31. Priteisti iš ieškovo A. B. 128 (vienas šimtas dvidešimt aštuoni) Lt... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...