Byla 2A-819-275/2011
Dėl turtinių autoriaus teisių pažeidimo ir kompensacijos sumokėjimo, tretysis asmuo T. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Tadetas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Microsoft korporacijos ir Autodesk Inc. ieškinį atsakovui UAB „Tadetas“ dėl turtinių autoriaus teisių pažeidimo ir kompensacijos sumokėjimo, tretysis asmuo T. K.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovai Microsoft korporacija ir Autodesk Inc. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Tadetas“ 5 997,36 Lt kompensacijos ieškovo Microsoft korporacijos naudai ir 29 334,80 Lt kompensacijos ieškovo Autodesk Inc. naudai, taip pat 6 % dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, neturėdamas ieškovų leidimo, atgamino kompiuterines programas - Microsoft Windows XP Professional, Microsoft Office 2000 Professional ir Autodesk AutoCAD 2000, - į kurias išimtinės turtinės autorių teisės priklauso ieškovams. Nurodyto autorių teisių pažeidimo faktas buvo nustatytas 2003-06-17 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnams atlikus atsakovo patikrinimą. Kompiuterių programų identiškumą patvirtina programinės įrangos specialisto 2004-11-10 R. Č. išvada, kuri buvo parengta remiantis FNTT pareigūnų patikrinimo metu atlikta bendrovės kompiuterių kietųjų diskų apžiūra ir išsamiu juose atgamintos programinės įrangos identifikavimu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005-07-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažino atsakovą bei tretįjį asmenį kaltais dėl nurodyto teisės pažeidimo. Atsakovas, atgamindamas programas, pažeidė Microsoft korporacijos ir Autodesk Inc. turtines autorių teises, todėl jie patyrė atitinkamai 5 997,36 Lt bei 29 334,80 Lt turtinę žalą, kuri yra lygi atgamintų programų kainai.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Tadetas“ ieškovo Microsoft korporacijos naudai 5 997,36 Lt kompensacijos, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2007-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 930 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Tadetas“ ieškovo Autodesk Inc. naudai 29 334,80 Lt kompensacijos, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2007-12-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 630 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas konstatavo, kad 2003-06-17 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apskrities skyrius, atlikęs atsakovo UAB „Tadetas“ patikrinimą, nustatė autorių teisių pažeidimo faktą, t.y. šioje įmonėje neteisėtai, neturint autoriaus teisių turėtojo leidimo, buvo naudojamos (atgamintos (saugomos elektronine forma)) kompiuterių kietuosiuose diskuose šios kompiuterių programos, į kurias išimtinės turtinės autoriaus teisės priklauso Microsoft korporacijai bei Autodesk Inc.: Microsoft Windows XP Professional (2 kopijos), Microsoft Office 2000 Professional (2 kopijos) ir Autodesk AutoCAD 2000 (2 kopijos). Šių kompiuterių programų identiškumą patvirtina 2004-11-10 programinės įrangos specialisto R. Č. išvada. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005-07-14 nuosprendžiu UAB „Tadetas“ ir jo direktorių T. K. pripažino kaltais dėl šio autorių teisių pažeidimo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-20 nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinti, baudžiamoji byla buvo nutraukta, ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-09-03 nutarimu T. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas administracine tvarka, Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui 2009-11-13 nutartimi atmetus T. K. apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 str. 1 d. 1 p. numato, jog autorių teisių pažeidimu laikomas kūrinio (tame tarpe ir kompiuterių programos) panaudojimas (įskaitant ir atgaminimą) be autoriaus teisių subjekto licenzijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas). To paties įstatymo 15 str. 2 d. numato, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus teisių turėtojo leidimo yra neteisėtas. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad atsakovas kompiuterių programas naudojo įmonės veikloje, neturint kompiuterių programų autorių leidimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje neigė dalies išvardytų kompiuterio programų kopijų naudojimą savo kompiuteriuose, t.y. nurodė, kad viena iš programų - Autodesk AutoCAD 2000 nebuvo naudojama įmonės veikloje, todėl neturi mokėti kompensacijos Autodesk Inc. Su tokiu atsakovo tvirtinimu teismas nesutiko, nes 2007-06-28 Ekspertizės akto Nr. 11-630-(06) išvadose nurodyta, jog programinė įranga Autodesk AutoCAD 2000 sisteminiame bloke Nr. 1 (tikrinimo laikotarpis – 2002-12-07 - 2003-06-17) paskutinį kartą buvo naudojama 2003-05-05, sukuriant bylą Drawing1.dwg, o sisteminiame bloke Nr. 2 paskutinį kartą buvo aktyvuota 2003-06-06, bet jokie vartotojo darbai tikėtinai neišsaugoti. Duomenų ar įrodymų, kad atsakovo kompiuterių kietuosiuose diskuose įrašytos programos buvo įgytos teisėtai, atsakovas nepateikė, tai buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-20 nuosprendžiu bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-13 nutartimi. Be to, atsakovas kompiuterio programų naudojimo paties fakto neginčijo. Ekspertizės išvadose nurodytos tik aplinkybės, kada programos buvo naudotos paskutinį kartą, be to, aplinkybė, jog kai kurios programos paskutinį kartą buvo naudotos 2003-05-05 ir 2003-06-06 nepaneigia jų įsigijimo neteisėtumo fakto, atkreipiant dėmesį į tai, kad programos įdiegtos 2002-12-07 ir jomis buvo naudojamasi iki 2003-06-17, kada FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apskrities skyrius atliko atsakovo UAB „Tadetas“ patikrinimą. Todėl, šių kompiuterio programų įsigijimo dokumentų atsakovui nepateikus, bei Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, jog nurodytos kompiuterinės programos tiriamuose kompiuteriuose buvo įrašytos neturint licencijos, t.y. kompiuterių sisteminiuose blokuose buvo laikomos neteisėtai, atsakovas turi kompensuoti ieškovų patirtus nuostolius. Be to, apeliacinės instancijos administracinis teismas pažymėjo, kad kai kompiuterines programas naudoja įmonė savo veikloje, toks panaudojimas paprastai yra komercinis, nepriklausomai nuo to, ar buvo tiesiogiai gautos pajamos už tam tikrą kompiuterinės programos sukurtą darbą. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti, jog ieškovų ieškinyje nurodytos kompiuterio programos atsakovo kompiuteriuose buvo įdiegtos ir naudojamos neturint licencijų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė nelicencijuotu ieškovų kompiuterio programų atgaminimu, ieškovai patyrė turtinę žalą. Ieškovų nuostolius sudaro jų negautos pajamos. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnyje nustatyti autorių teisių gynimo būdai. Ieškovai, remdamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 str. 1 d. 7 p. bei 83 str. 4 d., pasirinko teisę reikalauti iš atsakovo kompensacijos sumokėjimo. Vietoj faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo autorių teisių turėtojai gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį, kompensacijos dydžio nustatymo kriterijus numato Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 str. 4 d. Ieškovai, nustatydami iš atsakovo reikalaujamų kompensacijų dydžius, rėmėsi neteisėtai atgamintų kompiuterio programų pardavimo kainomis, teismas sprendė, kad tai yra leistina ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas UAB „Tadetas“ apeliacinius skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį dalyje dėl 29 334,80 Lt kompensacijos, 6 procentų dydžio palūkanų nuo 35 332,16 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2007-12-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 630 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

11Nurodo, kad nepagrįsta tai, jog apeliantas kompiuterių programų naudojimo paties fakto neginčijo. Apeliantas, remdamasis tiek 2007-06-28 ekspertizės aktu Nr. 11-630-(06), patvirtinančiu, kad Autodesk AutoCAD 2000 nebuvo naudojama įmonės veikloje, tiek prejudiciniais faktais, nustatytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06 20 nutartyje ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-09-03 nutartyje, ginčijo Autodesk AutoCAD 2000 programos naudojimą įmonės veikloje. O būtent, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-06-28 ekspertizės akte Nr. 11-630-(06) pateikta išvada, sisteminiame bloke Nr. l programinė įranga Autodesk AutoCAD 2000 paskutinį kartą buvo naudojama 2003-05-05, sukuriant bylą Drawingl.dwg. Sisteminiame bloke Nr. 2 programinė įranga Autodesk AutoCAD 2000 paskutinį kartą buvo aktyvuota 2003-06-06, bet jokie vartotojo darbai tikėtinai neišsaugoti. Sprendžiant iš pateiktų ekspertizės akto priedų, kuriuose yra minėta kompiuterių programa sukurti vaizdiniai, ir jų kiekio akivaizdu, kad programinė įranga Autodesk AutoCAD 2000, kurios vertė 29 334,80 Lt, nebuvo naudojama apelianto komercinėje veikloje, naudojant šią programą nebuvo sukurti jokie darbai. Todėl apeliantas mano, kad tokiomis aplinkybėmis už minėtos kompiuterių programom kopijos atkūrimą (saugojimą elektronine forma), teismas nepagrįstai ieškovo Autodesk Inc. naudai priteisė 29 334,80 Lt kompensacijos, kai ši programa apelianto veikloje nebuvo naudojama. Šiuos faktus taip pat patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2008-06-20 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2001/2008 konstatavo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta kompiuterinio tyrimo ekspertizė, kuri nustatė, jog iš esmės programinė įranga Alkonas 1.0 ir Autodesk AutoCAD 2000 nebuvo naudota įmonės darbe. Kad programinė įranga Autodesk AutoCAD 2000 yra projektavimo programa, o UAB „Tadetas“ veikla - prekyba odomis. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad programinė įranga Alkonas 1.0 ir Autodesk AutoCAD 2000 nebuvo naudota įmonės darbui, nepasisakė, ar ji buvo laikoma komerciniais tikslais, nors šis požymis būtinas, norint veiką kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 192 straipsnį. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 17 d. nustatyta, kad komerciniai tikslai, tai tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos. Su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai. Remiantis šia nuostata, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje neteisėtai buvo laikomos komerciniais tikslais tik tos kompiuterių programos, kurias bendrovės darbuotojai naudojo darbui ir tokiu būdu gavo ekonominę naudą, nes šios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus. Byloje nustatyta, jog programinė įranga Alkonas 1.0 ir Autodesk AutoCAD 2000 nebuvo naudota įmonės darbe, taigi ji buvo laikoma nesiekiant komercinių tikslų - tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos. Minėtos programinės įrangos kaina atitinkamai 177 Lt ir 14 667,40 Lt, iš viso per abu kompiuterius bendra suma yra 29 688,80 Lt ((177+14 667,4) x 2). Atėmus šią sumą iš inkriminuotos nelegalios programinės įrangos kainos, T. K. ir UAB ,,Tadetas“ veikoje nėra Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes teisėtų kopijų mažmeninių kainų suma neviršija 100 MGL (36 208,72 Lt - 29 688,80 Lt = 6 519,92 Lt). Tik T. K. veikla atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio sudėtį, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse nenumatyta juridinio asmens atsakomybės. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-09-03 nutarimu T. K. nubaustas už tai, kad jis būdamas UAB „Tadetas“ direktoriumi, šios bendrovės buveinėje, laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio mėnesio iki 2003 m. birželio 17 d., pažeisdamas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., organizavo neteisėtą kūrinių atgaminimą ir komerciniais tikslais dviejų įmonei priklausiusių kompiuterių sisteminiuose blokuose laikė po vieną neteisėtą kompiuterinių programų Microsoft Windows XP Pro, Microsoft Office 2000 Pro ir Norton Anti Virus 2003 Pro kopiją, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas buvo 6 519,92 Lt. Iš to seką, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009-11-13 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N662-2434/2009, nurodydamas, kad kai kompiuterines programas naudoja įmonė savo veikloje, toks panaudojimas paprastai yra komercinis, nepriklausomai nuo to, ar buvo tiesiogiai gautos pajamos už tam tikrą kompiuterinės programomis sukurtą darbą, turėjo omenyje tik kompiuterinių programų Microsoft Windows XP Pro, Microsoft Office 2000 Pro ir Norton Anti Virus 2003 Pro kopijas, už kurių panaudojimą T. K. ir buvo nubaustas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-09-03 nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad Autodesk AutoCAD 2000 programa nebuvo sukurti jokie darbai, be to, tai nepatvirtina jokia bylos medžiaga, teismas nepagrįstai rėmėsi šia aplinkybe, tenkindamas ieškovo Autodesk Inc. ieškinį. Teismas tenkindamas ieškinį nepagrįstai neatsižvelgė į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 79 str. 6 d. įtvirtintą nuostatą, kad nustatant kompensacijos dydį turi būti atsižvelgiama į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-06-28 ekspertizės aktas Nr.11-630-(06) neįrodo, kad programinė įranga buvo naudojama atsakovo UAB „Tadetas“ naudai ir interesais, siekiant geresnių darbo rezultatų, didesnio darbo našumo, lengvesnės klientų paieškos, solidesnio įmonės įvaizdžio sukūrimui ir pan. Tokiu būdu, šioje byloje neteisėtus veiksmus apima vien tik atgaminimas, o tai, kad ši programa nebuvo naudojama apelianto veikloje, o rezultatai išsaugomi, patvirtiną ir eksperto išvados Nr. 11-630-(06) su pridedamais vaizdiniais pateiktame ekspertizės išvados priede ir tai yra laikytina reikšmingomis bylai aplinkybėmis, nustatant apelianto kaltės bei kompensacijos dydį. Teismas, šioje byloje taikydamas Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei nuo jos nukrypo. O būtent, Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. 2 d. įtvirtintos teisės normos, kurių pagrindu ieškovai reikalauja priteisti iš apelianto 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra viena iš sutarčių neįvykdymo teisinių pasekmių, t.y. reguliuoja kitus, negu susiklostę šioje byloje, materialinius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003 m.). Vadovaujantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, sprendimas dalyje dėl 6 procentų dydžio palūkanų nuo 35 332,16 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2007-12-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat naikintinas.

12Ieškovai Microsoft korporacija ir Autodesk Inc. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti ieškovų teisinio atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-630-(06) yra nurodyta, jog abiejuose apelianto kompiuterių sisteminiuose blokuose kompiuterio programos AutoCAD 2000 buvo naudojamos, ir tik antrajame kompiuterio sisteminiame bloke tikėtinai jokie vartotojo darbai nėra išsaugoti. Ieškovai atkreipia dėmesį, kad kompiuterio programa galima naudotis ne tik naujo failo kūrimui, bet ir dokumentų, sukurtų naudojantis šia programa, peržiūrėjimui. Todėl negali būti atmesta galimybė, kad apeliantas naudojo šią programą komercinėje veikloje elektroniniu paštu gautų ar iš išorinių laikmenų įkeltų dokumentų, sukurtų šia programa, peržiūrėjimui, šių dokumentų neišsaugodamas kompiuteryje. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pažymėtina, kad kompiuterio programos atgaminimas (kopijos padarymas ir išsaugojimas elektronine formoje) yra vienas iš kūrinio panaudojimo būdų, o autoriaus turtinių teisių subjektas turi teisę leisti arba uždrausti tretiesiems asmenims atlikti šį veiksmą (ATGTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Akivaizdu tai, kad apeliantui atgaminus neteisėtas ieškovų kompiuterių programų kopijas apeliantas neteko dalies pajamų, kurias vertina autoriaus turtinių teisių objekto teisėto pardavimo kaina. Be to asmuo, neteisėtai atgaminęs kompiuterio programą turi ir visas galimybes atlikti bet kuriuos veiksmus su atgaminta programa - ją kopijuoti į kitas laikmenas, platinti, tokiu būdu didindamas teisių turėtojo patiriamą žalą. Taigi, vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, kompiuterio programos neteisėto atgaminimo veiksmas savaime yra autoriaus turtinių teisių pažeidimas (neteisėti veiksmai). Baudžiamosios ir administracinės bylų medžiaga yra patvirtinta apelianto kaltė, o tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių egzistuoja aiškus priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai dėl pagrindo Autodesk Inc. reikalavimo tenkinimui nebuvimo, yra atmestini. Ieškovai nurodo, kad civilinės atsakomybės netaikymo sąlygos yra numatytos Civilinio kodekso 6.253 str., o civilinės atsakomybės sumažinimo sąlyga yra nustatyta Civilinio kodekso 6.648 str. 4 d. Šiuo atveju nėra pagrindų, numatytų nurodytuose Civilinio kodekso straipsniuose, kurie sudarytų prielaidas sumažinti apelianto civilinę atsakomybę ar jos netaikyti apelianto atžvilgiu ir dėl šios priežasties ieškovo Autodesk Inc. reikalavimas pilna apimtimi yra tenkintas pagrįstai. Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003 reikalavimas priteisti palūkanas kaip nepagrįstas buvo įvertintas dėl to, kad toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, todėl jis ir negalėjo būti patenkintas. Civilinio kodekso 6.37 str., reglamentuojantį palūkanas vykdant pinigines prievoles, ir Civilinio kodekso 6.210 str. būtina aiškinti ir taikyti sistemiškai. Tokios pat palūkanos išieškomos ir už sutarties pažeidimu padarytų nuostolių sumą, taip pat tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pavyzdžiui dėl delikto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007, kurioje be kitų aplinkybių buvo nagrinėjamas procesinių palūkanų priteisimo deliktinės civilinės atsakomybės atveju klausimas pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas teisingai priteisė procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti žalą nuo bylos iškėlimo teisme, nes priešingu atveju jos (procesinės palūkanos) neatliktų kompensuojamosios funkcijos ir nebūtų pasiekta jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę: skolininkas būtų nesuinteresuotas geranoriškai atlyginti bent dalies padarytos žalos.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Skundas atmestinas.

15Dėl įrodymų vertinimo

16Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje neigė dalies išvardintų kompiuterio programų kopijų naudojimą savo kompiuteriuose, t.y. nurodė, kad viena iš programų – Autodesk Autocad 2000 nebuvo naudojama įmonės veikloje. Toje pačioje motyvuojamosios dalies pastraipoje nurodyta, jog atsakovas kompiuterio programų naudojimo fakto neginčija. Programos naudojimo faktas ir programos naudojimas įmonės veikloje yra skirtingos aplinkybės, o atsakovas skunde sutapatina šiuos teiginius. Išvadą, jog programinė įranga „Autodesk AutoCAD“ buvo naudojama atsakovo bendrovės kompiuterių sisteminiuose blokuose, teismas padarė remdamasis Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2007-06-28 ekspertizės aktu ( b.l.45-53), kurio išvadose nurodyta, jog kompiuterio sisteminiame bloke Nr.1 ( „LG 52xMAX AMD Duron“ ) tikėtinai vienintelį kartą nuo 2002-0-12-07 iki 2003-06-17 buvo aktyvuota 2002-12-21. Šiame sisteminiame bloke programinė įranga –„ Autodesk Autocad 2000 “ paskutinį kartą buvo naudojama 2003-05-05, sukuriant bylą Drawing1.dwg, o sisteminiame bloke Nr. 2 ši įranga paskutinį kartą buvo aktyvuota 2003-06-06, išvadoje pažymint, kad jokie vartotojo darbai tikėtinai neišsaugoti. Ekspertas, pateikdamas priedus prie akto ( b. l. 54-55), nepadarė išvados, jog iš šių priedų matyti, kad programinė įranga nebuvo naudojama bendrovės veikloje, todėl atsakovo skundo argumentas, kad tokiu įrodymu yra priedai, iš kurių matyti programa sukurti vaizdiniai, jų kiekis, nepagrįsti. Atsakovas turėjo galimybę patiekti ekspertui klausimus, ar priedai įrodo programinės įrangos nenaudojimą įmonės veikloje, tačiau toks klausimas ekspertui nebuvo pateiktas.

17Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. birželio mėn. 20 d. nutartyje (b.l.106-110) padaryta išvada, jog programinė įranga „ Autodesk Autocad 2000 “ nebuvo naudota įmonės darbe, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino pagrindu į žalos atlyginimą tai, kad atsakovo kompiuteriuose buvo įdiegtos abi programos, kad jomis buvo naudojamasi, o tai, kad jos nebuvo naudojamos įmonės darbui, vertino kaip aplinkybę, neatleidžiančią atsakovo nuo atsakomybės.

18Dėl atsakovo kaltės ir žalos atlyginimo

19Ieškovas pareiškime teismui nurodė, jog prašo priteisit kompensaciją, tačiau pasirinko turtinės žalos apskaičiavimo būdą, numatytą LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje, t.y. teisę į atlyginimą, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą). Iš to darytina išvada, kad ieškovas siekė prisiteisti ne kompensaciją, o žalos atlyginimą, kurio dydį įrodė. Kadangi LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta autoriaus teisė į kompensaciją, kurios dydį nustatydamas teismas įpareigotas atsižvelgti į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes, tačiau iš ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovas siekė prisiteisti ne kompensaciją, o žalos atlyginimą, teismas, tenkindamas ieškinį, nebuvo įpareigota atsižvelgti į aukščiau nurodytas aplinkybes.

20Dėl palūkanų priteisimo

21Apelianto atstovė nurodo kasacinės instancijos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003 m., kurioje esančios išvados dėl palūkanų priteisimo su autorinių teisių gynimu susijusiose bylose yra priešingos, nei vėliau priimtose kasacinės instancijos teismo bylose. Priimtinas ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad analogiški teisiniai santykiai dėl palūkanų priteisimo buvo nagrinėjami Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007, kurioje deliktinės civilinės atsakomybės atveju pripažintas taikytinu CK 6.210 str. Vienoda teismų praktika formuojama atsižvelgiant į vėliau priimtas kasacinio teismo nutartis.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Atmetus apeliacinį skundą, atsakovas turi atlyginti išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teismo procesinių dokumentų išsiuntimui, jos sudaro 10,75 Lt.

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Tadetas“ 10,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovai Microsoft korporacija ir Autodesk Inc. kreipėsi į teismą su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovų... 8. Teismas konstatavo, kad 2003-06-17 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas UAB „Tadetas“ apeliacinius skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. Nurodo, kad nepagrįsta tai, jog apeliantas kompiuterių programų naudojimo... 12. Ieškovai Microsoft korporacija ir Autodesk Inc. atsiliepimu į apeliacinį... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Skundas atmestinas.... 15. Dėl įrodymų vertinimo ... 16. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog atsakovas bylos... 17. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. birželio mėn. 20 d. nutartyje... 18. Dėl atsakovo kaltės ir žalos atlyginimo ... 19. Ieškovas pareiškime teismui nurodė, jog prašo priteisit kompensaciją,... 20. Dėl palūkanų priteisimo ... 21. Apelianto atstovė nurodo kasacinės instancijos teismo nutartį, priimtą... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovas turi atlyginti išlaidas, turėtas... 24. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...