Byla 2-1121-178/2017
Dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo I. K. (I. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties palikti nenagrinėtą ieškovo I. K. (I. K.) ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-783-553/2017 atsakovams A. J. ir G. J. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti neteisėtu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo A. J. atliktą vienašališką UAB „GJ baldai“ akcijų pirkimo–pardavimo 2012 m. gegužės 11 d. sutarties nutraukimą, taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą A. J. grąžinti ieškovui 100 proc. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „GJ baldai“ akcijų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 11 d. ieškovas ir atsakovas G. J. sudarė ginčijamą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas G. J. įsipareigojo perleisti visas paprastąsias nematerialiąsias UAB „GJ baldai“ akcijas ieškovui, o ieškovas įsipareigojo nupirkti šias akcijas. Atsakovas G. J. 2015 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido atsakovui A. J. teisę išreikalauti iš ieškovo 25 000 Eur skolą pagal ginčijamą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas A. J. 2015 m. gruodžio 15 d. pranešimu nutraukė ginčo sutartį, vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. dėl to, kad ieškovas nesumokėjo 25 000 Eur sumos pagal ginčo sutarties 3.2.2 punktą ir nepadengė UAB „GJ baldai“ 25 000 Eur įsipareigojimo pagal ginčo sutarties 4.1.2 punktą. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas tinkamai įvykdė tiek ginčo sutarties 3.2.2 punkte, tiek 4.1.2 punkte numatytas prievoles, todėl ginčo sutartis nutraukta neteisėtai, nesant esminio sutarties pažeidimo.
  3. Be to, atsakovas A. J. neturėjo teisės nutraukti ginčo sutarties, nes jis perėmė reikalavimą tik dėl 25 000 Eur skolos. Atsakovas A. J. būtų turėjęs teisę reikalauti tik šios skolos sumokėjimo ir net ieškovui neįvykdžius prievolės, atsakovas A. J. nebūtų galėjęs perimti 100 proc. UAB „GJ baldai“ akcijų.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo I. K. ieškinį atsakovams A. J. ir G. J. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu paliko nenagrinėtą; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi (buvęs civilinės bylos Nr. 2-6289-553/2016) atsakovo A. J. atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškinį paliko nenagrinėtą po to, kai ieškovas neatvyko į 2017 m. balandžio 13 d. teismo posėdį, o atsakovų atstovė pareiškė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, nurodė, kad sprendimo už akių priėmimo neprašo. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (pasirašytinai) bei išaiškintos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, teismui nebuvo pateikta jokių prašymų ir neatvykimą pateisinančių įrodymų, todėl konstatavo, kad ieškovas I. K. į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių. Pažymėjo, jog civilinio proceso įstatymai įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis domėtis bylos eiga ir kitokiais būdais veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Palikęs ieškinį nenagrinėtą, teismas panaikino ir laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas atsakovo A. J. atžvilgiu.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Be to, ieškovas neturi teisinio išsilavinimo ir neturi atstovo. Todėl teismas negalėjo palikti ieškovo ieškinio nenagrinėto, o turėjo bylos nagrinėjimą atidėti (CPK 246 str. 1 d.).
    2. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, laiku teikė paruošiamuosius procesinius dokumentus ir nekliudė greitam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui. Todėl neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui dėl jo neatvykimo į teismo posėdį yra pernelyg formalus.
  2. Atsakovai A. J. ir G. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Byloje esanti pranešimo šaknelė patvirtina, kad šaukimas 2017 m. kovo 1 d. buvo įteiktas ieškovo nurodytu adresu jo sūnėnui T. S. Aplinkybę, kad T. S. buvo tinkamas asmuo priimti procesinius dokumentus, patvirtina tai, kad ir kiti procesiniai dokumentai buvo pastarojo priimti ir perduoti ieškovui.
    2. Ieškovo skunde cituojama teismų praktika neaktuali, nes iš esmės skiriasi bylų aplinkybės. Ieškovo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-426-178/2017 bylos nagrinėjimas truko itin ilgą laiką, ieškinys buvo jau antrą kartą nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl teismas pripažino, kad ieškinio palikimas nenagrinėto prieštarautų civilinio proceso principams. Šioje byloje ieškovas neatvyko į pirmą teismo posėdį, bylos nagrinėjimas nebuvo pradėtas, be to, ieškovas nepateikė atsakovo procesiniuose dokumentuose prašomų pateikti dokumentų originalų.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas į teismo posėdį neatvykus apeliantui (ieškovui), t. y. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Atskirasis skundas atmestinas.
  4. Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia iš esmės dviem motyvais: pirma, neigia buvus tinkamą pranešimą apie teismo posėdžio, į kurį neatvykus apeliantui, jo ieškinys ir buvo paliktas nenagrinėtas, vietą ir laiką, antra, nurodo, jog ieškinio palikimas nenagrinėto, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos stadiją, prieštarautų pagrindiniams proceso tikslams.
  5. Neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Ieškinio palikimo nenagrinėto institutu siekiama užkirsti kelią galimybei vilkinti procesą, skatinti dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.). Neigiamų procesinių padarinių taikymu šalims už neatvykimą į teismo posėdį įstatymo leidėjo siekiama skatinti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.
  6. Bylos duomenys patvirtina, jog teismo šaukimas į 2017 m. balandžio 13 d. teismo posėdį apeliantui buvo siunčiamas jo nurodytu adresu ir 2017 m. kovo 1 d. įteiktas pasirašytinai jo sūnėnui T. S., neatvykimo į teismo posėdį pasekmės tinkamai išaiškintos (b. l. 96). Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Vadinasi, teismo šaukimo įteikimas apelianto sūnėnui laikytinas tinkamu pranešimu apeliantui apie teismo posėdį.
  7. Priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Todėl apelianto sūnėnas, priimdamas šaukimą, adresuotą apeliantui, prisiėmė pareigą šaukimą įteikti apeliantui. Kaip matyti iš bylos duomenų, tam pačiam asmeniui dar iki teismo šaukimo į 2017 m. balandžio 13 d. teismo posėdį buvo įteiktas teismo pranešimas dėl dubliko pateikimo (b. l. 63), o iš to fakto, kad apeliantas dubliką pateikė, spręstina, jog apeliantui procesiniai dokumentai buvo perduoti. Po to, kai apeliantas neatvyko į 2017 m. balandžio 13 d. teismo posėdį, teismo siųsti procesiniai dokumentai (skundžiama nutartis) taip pat buvo įteikti sūnėnui (b. l. 113), ir apeliantui vėlgi perduoti – apeliantas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą. Be to, apeliantas neabejotinai apie teismo procesą žinojo, todėl ir pats turėjo pareigą veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, o jeigu manė negalintis tinkamai ir laiku įgyvendinti savo procesinių teisių – pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d.).
  8. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą, o ne palikti ieškinį nenagrinėtą. Teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: pirma, iki teismo posėdžio pradžios tinkamai informuota apie posėdį šalis (jos atstovas) pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Kaip minėta, apeliantas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Tačiau iki teismo posėdžio pradžios apeliantas jokių duomenų apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą, o atsakovui išreiškus prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą ir neprašant priimti sprendimo už akių, ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas.
  9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto vertinimu, jog nagrinėjamu atveju ieškinio palikimas nenagrinėto prieštarautų pagrindiniams civilinio proceso tikslams. Apeliantas iš esmės pagrįstai nurodo, kad sprendžiant ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą, svarbu įvertinti ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kurių privalo laikytis teismas, nagrinėdamas kiekvieną bylą (CPK 3 str. 1 d.), taip pat atsižvelgti į bylos nagrinėjimo stadiją, įvertinti, ar ieškovas iki tol procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Kita vertus, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas taikomas ne tik tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau tam pakankamas pagrindas yra ir pasyvus ieškovo elgesys, siekis nepagrįstai užtęsti procesą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Kiekvienu atveju ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą sprendžiantis teismas privalo įvertinti konkrečios situacijos aplinkybių visumą, neturi išskirti vienų civilinio proceso principų paneigiant kitus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, būtų pažeidęs turimos diskrecijos ribas, neįvertinęs kurių nors reikšmingų aplinkybių.
  10. Apelianto elgesys neigiant jam buvus tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kai bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina priešingai, taip pat nenurodant jokių nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, negali būti pripažintas tinkamu procesiniu elgesiu. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinio civilinio proceso tikslo – kuo greitesnio teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo. Bylos duomenys patvirtina, kad jokie bylos nagrinėjimo iš esmės veiksmai šiuo atveju dar nebuvo atlikti, apeliantui neatvykus į pirmą teismo paskirtą posėdį, o pasiruošimas bylos nagrinėjimui apsiribojo paruošiamųjų procesinių dokumentų pateikimu teismui.
  11. Sutiktina su atsakovų atsiliepimo į skundą argumentais, jog apeliantas skunde remiasi teismų praktika, suformuota bylose, pasižyminčiose iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nagrinėjamam atvejui ji negali būti pritaikyta. Kasacinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010 buvo skundžiamos bylą nagrinėjusių teismų nutartys palikti ieškinį nenagrinėtą kitu teisiniu pagrindu (CPK 296 str. 1 d. 11 p. ) ir kitomis aplinkybėmis – beveik po dvejų metų bylinėjimosi nustačius, kad ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Kitoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012 kasatorius, be kita ko, nurodė, kad į teismo posėdį negalėjo atvykti, nes naujajam kreditoriui laiku ir tinkamai neperdavus ginčo bylos, nespėta laiku išsiųsti teismui prašymo nagrinėti civilinę bylą kasatoriaus atstovui nedalyvaujant, kasatorius tą pačią dieną turėjo dalyvauti trijose bylose. Galiausiai Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-426-178/2017 buvo nuspręsta, jog ieškinio palikimas nenagrinėto būtų pernelyg formalus veiksmas, atsižvelgus, be kitų, į tokias aplinkybes, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama jau antrą kartą, o ieškinys teisme gautas dar 2013 m. birželio 25 d., be to, nagrinėjant bylą po kasacijos, joje atlikta statybos ekspertizė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/ 2009).
  12. Nagrinėjamoje byloje atsakovams išreiškus valią baigti bylos nagrinėjimą paliekant ieškinį nenagrinėtą, o pačiam apeliantui tinkamai nesirūpinant greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, civilinio proceso ekonomiškumo principo pažeidimo neįžvelgtina. Dėl nurodytų priežasčių atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai