Byla 3K-3-316/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „Parex banka“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Parex bankas“ ieškinį atsakovams J. D. ir J. D. tikrajai ūkinei bendrijai dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas ieškinio palikimo nenagrinėto instituto taikymo teisėtumo ir atitikties civilinio proceso tikslams klausimas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovo AB „Parex bankas“ ieškinį solidariesiems atsakovams J. D. ir J. D. TŪB priteisti 1 892 000 Lt negrąžinto kredito, 75 145,98 Lt nesumokėtų palūkanų, 45 596,37 Lt delspinigių ir procesinių palūkanų paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais. Teismas nustatė, kad byla 2010 m. kovo 10 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėti 2010 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje, apie posėdžio laiką ir vietą šalys buvo informuotos tinkamai, joms įteikti teismo šaukimai; ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį, nepateikė teismui duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis; atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal AS „Parex banka“ atskirąjį skundą, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kolegijos vertinimu, įmanoma ir tokia situacija, kai ieškinį palikus nenagrinėtą aptariamu pagrindu paaiškėja, kad šalis dėl iš tikrųjų svarbių priežasčių negalėjo teismo informuoti apie neatvykimą į teismo posėdį ar pateikti prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant; tokiu atveju būtų tikslinga tęsti pradėtą procesą, o šį klausimą išspręstų nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vis dėlto kolegija nelaikė, kad šiuo atveju tokia situacija galima ir kad buvo svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas neatvyko į teismo posėdį ar nepateikė prašymo nagrinėti bylą, jam nedalyvaujant; pažymėjo, kad ieškovas yra bankas, turintis galimybę ir privalantis užtikrinti tinkamą atstovavimą, todėl užimtumo kitose bylose, kaip argumento situacijai pateisinti, nepripažino svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį ar kliūtimi, sutrukdžiusia pateikti prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nurodytų su kreditų portfelio perleidimu susijusių aplinkybių kolegija taip pat nelaikė svarbiomis, pažymėjusi tai, kad pradinis ir naujasis kreditoriai yra bankai, todėl jie turėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimus ir organizuoti darbą, juolab kad Kreditų portfelio perleidimo sutarties 6.5.2 punkte nustatyta, jog teismo procesuose dėl bylų, iškeltų iki sutarties pasirašymo, ir dėl trečiųjų šalių pradinis kreditorius veikia kaip naujojo kreditoriaus tarpininkas ir atstovas, kol naujasis kreditorius pradės dalyvauti derybose ar teismo procesuose arba šalys susitars kitaip. Kolegijos vertinimu, ieškovas turėjo visas galimybes toliau dalyvauti pradėtame procese.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas AS „Parex banka“) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis bei perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismai netinkamai taikė CPK 246 straipsnio 1, 4 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktą, neatsižvelgė į tai, ar kasatorius piktnaudžiavo savo teisėmis, ar, neatvykdamas į teismo posėdį, vilkino procesą; nenustatė ir neįvertino šiam klausimui išspręsti svarbių aplinkybių; pirmiausia neatsižvelgė į tai, kad byla nagrinėjama nuo 2008 m. gruodžio 23 d., kasatorius visą laiką vykdė teismo nurodymus ir aktyviai dalyvavo procese, sąžiningai naudojosi proceso teisėmis; 2010 m. rugpjūčio 9 d. neatvyko į teismo posėdį dėl klaidos, nes 2010 m. liepos 31 d., t. y. prieš pat teismo posėdį, Kreditų portfelio perleidimo sutarties pagrindu perėmė didžiąją dalį Lietuvos AB „Parex banko“ aktyvų, tarp jų – kreditoriaus reikalavimo teises pagal AB „Parex banko“ ir S. S. kreditavimo sutartį, tačiau, naujajam kreditoriui laiku ir tinkamai neperdavus ginčo bylos, nespėta laiku išsiųsti teismui prašymo nagrinėti civilinę bylą kasatoriaus atstovui nedalyvaujant; kasatorius tą pačią dieną turėjo dalyvauti trijose bylose. Kasatorius teigia, kad jo vienkartinis nedalyvavimas teismo posėdyje ir netyčinis proceso teisių pažeidimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu ar vilkinimas, nebendradarbiavimas su teismu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Šiuo atveju neatsižvelgta į tai, kad teisminis procesas buvo toli pažengęs, kad išnaudota daug resursų ir laiko, siekiant išspręsti šalių ginčą. Teismų taikyto instituto – ieškinio palikimo nenagrinėto – paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų sprendimą; materialiosios tiesos nustatymo tikslo ir proceso koncentracijos principų kolizijos atveju pirmenybė turi būti teikiama teisingam bylos išnagrinėjimui, bet ne greitam procesui. Kasatorius remiasi Lietuvos apeliacinio teismo išdėstytais išaiškinimais, kad ieškinio palikimas nenagrinėto negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo; kad neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu (pavyzdžiui, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. Trakų rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 2-1061/2011; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Decor centras“ v. UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 2-1324/2009). Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas ir nepažeisdamas proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad jis vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-348/2010). Kasatorius pažymi, kad jo nedalyvavimas teismo posėdyje yra tik formalus, vienkartinis, netyčinis proceso teisių pažeidimas ir ši klaida negali būti vertinama kaip proceso vilkinimas ar piktnaudžiavimas proceso teisėmis. Jo nuomone, teismai neturėjo pagrindo vienkartinio atstovo neatvykimo į teismo posėdį įvertinti kaip nesąžiningą naudojimąsi proceso teisėmis, bandymą vilkinti procesą ar nepateisinamą nesirūpinimą jo eiga. Kasatoriaus vertinimu, ieškinio palikimas nenagrinėto šiuo atveju pažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus; užkerta kelią tolesnei bylos eigai, riboja teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ir nutolina teismo sprendimo dėl pažeistos teisės gynimo įgyvendinimą, ypač pažymint tai, jog šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas, vėliau – atsakovo iniciatyva teismo sprendimas panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Be to, kasatorius pažymi tai, kad, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo didelį žyminį mokestį; susidariusioje situacijoje jis privalės iš naujo kreiptis į teismą ir proceso dalyviai bus pakartotinai priversti atlikti visas procedūras. Taip bus pažeisti ne tik ekonomiškumo ir koncentracijos principai, bet ir padidės proceso dalyvių ir teismo išlaidos.

112. Dėl vienodos teismų praktikos. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėjusių teismų išdėstyta pozicija procesiniuose sprendimuose ne tik pažeidžia pirmiau išdėstytas CPK nuostatas, bet ir formuoja ydingą praktiką, sudaro nepagrįstas prielaidas kitiems teismams, taip pat teisinių santykių dalyviams klaidingai aiškinti analogiškus ir panašius santykius bei CPK normas, netinkamai vertinti ir pažeisti esminius civilinio proceso principus. Taip keliamas pavojus teisiniam tikrumui ir stabilumui, kartu daroma netinkama įtaka teismų praktikai formuoti. Kasatoriaus vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, kad netinkamas pirmiau išdėstytų proceso teisės normų aiškinimas turėjo įtakos priimtų nutarčių neteisėtumui; žemesniųjų instancijų teismų sprendimai, kuriuose suteikta prioritetinė reikšmė formaliesiems aspektams, t. y. beveik po dvejų bylinėjimosi metų palikti ieškinį nenagrinėtą vien dėl apmaudžios kasatoriaus klaidos, paneigia esminius CPK 7, 8, 14 straipsniuose įtvirtintus civilinio proceso principus, todėl nepripažintini teisėtais. Tokios pozicijos laikomasi ir jau nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010.

12Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl bylos nagrinėjimo trukmės; nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo pradėtas tik 2010 m. sausio 21 d., kai buvo priimta nutartis skirti pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Kasatorius neatvyko į pirmą 2010 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdį, nors šaukimas į šį posėdį šalims išsiųstas 2010 m. kovo 25 d. Atsakovų vertinimu, kasatorius neįvykdė CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, sudarančių pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė šios instancijos teismui prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, taip pat svarbias nedalyvavimo priežastis pagrindžiančių įrodymų, todėl, konstatavus, kad šaukimas įteiktas tinkamai, galioja prezumpcija, jog asmuo į teismą neatvyko be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-900/2000). Kasatoriui neįvykdžius CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismas net neturėjo galimybių spręsti, ar kasatoriaus neatvykimo į teismo posėdį priežastys svarbios. Atsakovai nelaiko, kad kasatorius įrodė, jog su Kredito portfelio perdavimo sutarties pasirašymu susijusios aplinkybės ir atsiradę nepatogumai sutrukdė jam dalyvauti teismo posėdyje; kasatorius neįrodė, kad nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. jo įmonėje būtų vykusi intensyvi Juridinio skyriaus darbuotojų kaita ar struktūriniai pertvarkymai, sutrukdę kasatoriui atvykti į teismo posėdį ar informuoti teismą apie nedalyvavimą. Kasatorius yra bankas, turi Lietuvos miestuose šešis filialus, kuriems priklauso devyni klientų aptarnavimo skyriai; žinodamas apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, jis iki teismo posėdžio dienos privalėjo užtikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą teisme. Dėl to, atsakovų vertinimu, kasatoriaus nedalyvavimą pirmame teismo posėdyje ir tai, jog pareiškimas paliktas nenagrinėtas, lėmė ne svarbios aplinkybės, bet aplaidus ir nerūpestingas suteiktų procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimas.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir civilinio proceso principų taikymo

16Ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Grupei ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindų priklauso aplinkybės, susijusios su šalių neatvykimo į teismo posėdį teisiniais padariniais, nurodytais CPK 296 straipsnio 1 dalies 5–6 punktuose, 384 straipsnio 1 dalyje, 388 straipsnio 1 dalyje.

17Teisės būti išklausytam, žodinio proceso ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi dalyvaujantys byloje asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis. Kita vertus, šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje (išskyrus kai kurių kategorijų bylas) ir gali vesti bylą per atstovus arba prašyti teismą bylą išnagrinėti joms nedalyvaujant. Tačiau CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus ir panašiai. Kad nepageidauja bylos vesti per atstovą ir dalyvauti teismo posėdyje, šalis privalo iš anksto informuoti teismą. Jeigu šalis pageidauja, tačiau dėl svarbių priežasčių teismo posėdyje negali dalyvauti arba dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti jos atstovas iš anksto iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą į teismo posėdį.

18Dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių.

19Nagrinėjamos bylos atveju yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį, nepateikė teismui duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis; kad atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nagrinėjamoje byloje formaliai buvo susiklosčiusi procesinė situacija, kai egzistavo visos aplinkybės CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisiniams padariniams taikyti, tačiau nagrinėjamoje proceso stadijoje ieškinio palikimas nenagrinėto negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo.

20Vienas civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog civilinė byla buvo iškelta 2008 m. gruodžio 29 d. Byloje jau buvo praėjusi pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu stadija, byla teismo nutartimi paskirta nagrinėti teismo posėdyje, kuriame buvo priimta nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasatorius sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, vykdė teismo nurodymus ir aktyviai dalyvavo procese. Kasatoriaus teigimu, tokia procesinė situacija susiklostė dėl klaidos, nes 2010 m. liepos 31 d., t. y. prieš pat teismo posėdį, Kreditų portfelio perleidimo sutarties pagrindu perėmė didžiąją dalį Lietuvos AB „Parex banko“ aktyvų, tarp jų – kreditoriaus reikalavimo teises pagal AB „Parex bankas“ ir S. S. kreditavimo sutartį, tačiau, naujajam kreditoriui laiku ir tinkamai neperdavus ginčo bylos, nespėta laiku išsiųsti teismui prašymo nagrinėti civilinę bylą kasatoriaus atstovui nedalyvaujant; kasatorius tą pačią dieną turėjo dalyvauti trijose bylose.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybės yra reikšmingos esminių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 5, 7, 8, 12 ir 14 straipsniuose, taikymui. Civilinio proceso principai atlieka ne tik reglamentavimo, bet ir interpretavimo funkciją – CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Kita vertus, principai atlieka kolizijų šalinimo funkciją. Konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste galima įžvelgti prieštaravimą tarp proceso koncentruotumo principo (t. y. reikalavimo bylą išnagrinėti greitai ir operatyviai) ir pagrindinio proceso tikslo – teisingai išspręsti šalių ginčą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, šioje konkrečioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. UAB „Ukmergės statyba“, bylos Nr. 3K-3-348/2010).

22Bylą nagrinėjusių teismų nutartys naikintinos ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 346 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Kasacinės instancijos teismas turėjo 31,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl išlaidų priteisimo turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas ieškinio palikimo nenagrinėto instituto taikymo teisėtumo ir... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovo AB... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas AS „Parex banka“) prašo panaikinti... 10. 1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismai netinkamai taikė CPK 246... 11. 2. Dėl vienodos teismų praktikos. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėjusių... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir civilinio proceso principų... 16. Ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos... 17. Teisės būti išklausytam, žodinio proceso ir kiti civilinio proceso... 18. Dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui... 19. Nagrinėjamos bylos atveju yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės,... 20. Vienas civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybės... 22. Bylą nagrinėjusių teismų nutartys naikintinos ir byla perduotina pirmosios... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 24. Kasacinės instancijos teismas turėjo 31,15 Lt išlaidų, susijusių su... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...