Byla 2A-293-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio sekretoriaujant G. Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. G.Ruseckui, atsakovo atstovui adv. V.Sinkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Arvirida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Arvirida“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Arvirida“ 2008-08-26 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-40, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo neišmokėtą 12 515,73 Lt kompensaciją už prarastą dalį (46 vnt.) spausdintuvų krovinio, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą grindė tuo, kad 2007-12-10 su UAB „Kargautas“ sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo krovininiu automobiliu, valst. Nr. ( - ), iki 2007-12-15 nugabenti kanceliarinių prekių krovinį iš Lietuvos į Rusiją (Sankt Peterburgą), o užsakovas įsipareigojo sumokėti 2 500 eurų už pervežimo paslaugas. 2007-12-15 Latvijoje vairuotojas pastebėjo, kad nuplėšta muitinės plomba ir nukrauta dalis krovinio. Dėl šio įvykio vairuotojas kreipėsi į Latvijos policiją, kurios reikalavimu buvo atlikta detali apžiūra. Nustatyta, kad trūksta dalies krovinio, t.y. 46 spausdintuvų. Ieškovas 2007-01-19 apdraudė vežėjų automobiliais civilinę atsakomybę atsakovo įmonėje, draudimo sutartis galiojo 2007-01-20 - 2008-01-20 d. Tačiau draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, jog įvykis nėra draudiminis, nes Vežėjų automobiliais atsakomybės taisyklių 14.1.12.3 p. draudiko neįpareigoja patenkinti pretenzijų, kai pervežama labai brangi elektroninė įranga, kai 1 kg vertė viršija 8,33 SDR. Su tokia draudiko pozicija nesutinka, nes draudimo sutartyje (polise) aiškiai nurodoma, kad 100 000 eurų sumai apdraudžiamos pretenzijos dėl krovinio praradimo ar apgadinimo vadovaujantis 1956 m. CMR konvencija. Be to, taisyklių 11 skyriuje „Apdrausti interesai“ nurodoma, kad apdraudžiama draudėjo atsakomybė, numatyta CMR konvencijoje. Šiuo atveju reikėtų vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, kurios nustato kompensacijos už prarastą krovinį dydžio apribojimą (maksimalų dydį), tačiau ribos peržengimas negali būti traktuojamas kaip nedraudiminis įvykis ir padaryta žala visai nekompensuojama. Remiantis CK 6.1001 str. 1 d., draudikas neprivalėjo mokėti tik tos draudimo dalies, kuri viršija maksimalų kompensacijos dydį, nustatytą CMR konvencijos nuostatomis. CMR konvencijos 23 str. 3 p. nurodoma, kad kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, todėl, remiantis šia nuostata, atsakovas privalo išmokėti kompensaciją už prarastą dalį krovinio, neviršydamas nustatytos maksimalios 8,33 SDR už 1 kg vertės. Draudimo sutartis turi būti aiškinama vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.), juo labiau, kad draudimo taisyklės nebuvo detaliai draudėjui paaiškintos. Be to, atsakovas atsisakyme mokėti draudimo išmoką netiksliai paskaičiavo 1 kg vertę. Krovinys priimtas vežti 2007-12-10, todėl turi būti vadovaujamasi 2007-12-10 Lietuvos banko skelbiamu oficialiu SDR ir lito santykiu (XDR), t. y. 3,7275. Todėl prarasto 1 kg maksimali kompensuojama vertė negalėjo būti didesnė kaip 31,05 Lt. Neteisingai paskaičiuota ir 1 kg krovinio vertė, kadangi ji turėjo būti skaičiuojama nuo 7345 kg, t. y. kiek buvo priimant vežti krovinį, todėl krovinio 1 kg vertė sudaro 32,89 Lt. Dėl vagystės sumažėjo krovinio svoris iki 551 kg, tai sudaro 18 122,39 Lt. Vadovaujantis CMR konvencijos 23 str. 3 p. atsakovo didžiausios išmokos suma 17 108,55 Lt (551 kg dauginti iš 31,05 Lt). Ieškovui taip pat turėtų būti kompensuotos ir nepristatytų spausdintuvų transportavimo 586,38 Lt išlaidos remiantis CMR Konvencijos 23 str. 4 p. Iš viso atsakovas ieškovui privalėjo išmokėti 12 515,73 Lt draudimo išmoką (17 108,55 Lt prarasto krovinio maksimali kompensuojama vertė + 586,38 Lt nepristatytų spausdintuvų transportavimo išlaidos – 5179,2 Lt franšizė).

4Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 45-49) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad draudimo taisyklių 14 skyriaus „Nedraudiminiai įvykiai“ 14.1.12.3 p. numatyta, kad draudimas neįpareigotas patenkinti pretenzijų kai pervežama labai brangi elektroninė įranga, kai krovinio 1 kg vertė viršija 8,33 SDR. Brangios elektroninė įrangos 1 kg vertė įprastai yra didesnė nei 8,33 SDR, todėl atsakovas tokių krovinių nedraudžia. CMR važtaraštis patvirtina, kad ieškovo priimto pervežti krovinio masė yra 7345 kg. Atsakovas draudimo sutartimi apdraudė tik tą ieškovo pervežamą elektroninę įrangą, kurios 1 kg vertė neviršija 8,33 SDR, t. y. 2007-12-10 priimamo krovinio (elektroninės įrangos) 1 kg vertė neturėjo viršyti 31,05 Lt. 2007-12-10 ieškovo priimtas pervežimui krovinys (brangi elektroninė įranga) pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį nėra draudimo sutarties objektas, todėl ieškovui praradus dalį šio krovinio atsakovui nekyla pareiga išmokėti draudiminės išmokos. Nurodo, kad draudimo sutartimi buvo apdrausta ne visa ieškovo civilinė atsakomybė, ieškovui galinti kilti pagal 1956 m. CMR konvenciją. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose ieškovas nėra silpnesnioji šalis. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra pelno siekiantys subjektai, verslininkai ir abi sutarties šalys sutartiniuose santykiuose yra lygios. Verslininkams yra taikytini aukštesni žinojimo ir atidumo standartai. Remiantis 2008-04-24 Latvijos Respublikos Ludzos rajono policijos valdybos pateiktu raštu Nr.20/28-2017, dalis krovinio iš ieškovo buvo pavogta Utenos rajone, vairuotojui J.T. girtaujant su kitais asmenimis automobilių stovėjimo aikštelėje. Ieškovo vairuotojas nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų krovinio vagystės ir visiškai nepaisė elementarių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų, kurių privalo laikytis kiekvienas vežėjas. Neabejotina, kad ieškovo vairuotojas 2007 m. gruodžio 11 d.-12 d. pastebėjo, kad iš vilkiko pavogta dalis krovinio, tačiau ieškovas atsakovui apie įvykį pranešė tik 2007-12-17, praėjus 5-6 dienoms po įvykusios vagystės. Mano, kad ieškovas sąmoningai pateikė atsakovui klaidingą informaciją apie įvykio aplinkybes, taip siekdamas suklaidinti atsakovą ir sutrukdyti išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, todėl draudimo išmoka neturi būti išmokama ir remiantis draudimo taisyklių 24.5.4 punktu. Pažymėjo, kad ieškovas parašu polise patvirtino, kad gavo ir susipažino su Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 011, todėl teiginys, kad nurodytos taisyklės nebuvo detaliai paaiškintos, nepagrįstas.

5Dubliku (b.l.66-67) ir tripliku (b.l. 71-72) šalys palaikė savo reikalavimų bei atsikirtimų argumentus.

6Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-05-06 sprendimu ieškovo UAB „Arvirida“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Arvirida“ atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ 3500 Lt teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 1956 m. CMR konvencija nereglamentuoja teisinių santykių, susiklostančių tarp vežėjo ir vežėjo civilinės atsakomybės draudiko. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja teisės normos, įtvirtintos CK, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose bei šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygos. Teismas pažymėjo, kad vežėjo ir vežėjo draudiko prievolės atlyginti žalą prigimtis skiriasi: prievolė vežėjui kaip skolininkui atsiranda iš įstatymo (CMR konvencijos), o jo civilinę atsakomybę apdraudusioms kompanijoms – iš vežėjo civilinės atsakomybės pagal CMR konvenciją draudimo sutarties, tuo pagrindu pripažindamas nepagrįstais ieškovo argumentus, kad šiuo atveju reikia vadovautis CMR konvencijoje nustatytu kompensacijos už prarastą krovinį dydžio apribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-730/2003, 2009-04-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-165/2009). Teismas konstatavo ir tai, kad ieškovas atsakovo prievolę išmokėti draudimo išmoką nepagrįstai kildina iš draudimo poliso sąlygų, reglamentuojančių draudimo sumas ir atsakomybės limitus, ir visiškai ignoruoja taisyklėse numatytus nedraudiminius įvykius. Įvertinęs aptariamų draudimo taisyklių 14.1.12.3 p. nuostatą, jog draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai pervežama labai brangi elektroninė įranga, kai krovinio 1 kg vertė viršija 8,33 SDR, teismas sprendė, jog šiuo atveju vežėjui pareikštos pretenzijos dėl krovinio dalies vagystės pagal aptariamą draudimo taisyklių sąlygą nėra draudiminis įvykis, nes krovinio (elektroninės įrangos – spausdintuvų) priėmimo metu 1 kg vertė buvo 32,93 Lt ir viršijo 8,33 SDR (31,05 Lt). Todėl draudikas neturi prievolės išmokėti draudimo išmoką. Teismo nuomone, ši sąlyga suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, joje nurodyta aiški tvarka, kada laikoma, kad pervežama brangi elektroninė įranga, pati sąlyga išdėstyta ir taisyklių skirsnyje „Nedraudiminiai įvykiai“, todėl yra pateisinama rizikos požiūriu, atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) ir negali būti laikoma siurprizine CK 6.992 str. bei 6.186 str. taikymo prasme. Ieškovas, būdamas profesionalus vežėjas, turėjo visas galimybes susipažinti su tuo, kokie įvykiai pagal draudimo taisykles yra nedraudiminiai, o sudarydamas pervežimo sutartį ir vėliau priimdamas pervežimui elektroninės įrangos krovinį, išsiaiškinti tikslų krovinio svorį, vertę ir protingai tikėtis, kad tam tikros pervežamų krovinių rūšys, kurios susiję su didesne rizika, nebus draudiko draudžiamos. Teismas nurodė, jog pasirašydamas polisą ieškovas patvirtino esąs susipažinęs su draudimo taisyklėmis. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad draudimo taisyklių 14.1.12.3 p. sąlyga buvo tinkamai atskleista ir dėl jos ieškovas sutiko (b.l. 108-112).

7Ieškovas UAB „Arvirida“ apeliaciniu skundu (b.l.113-116) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovo naudai iš atsakovo neišmokėtą 12 515,73 Lt kompensaciją už prarastą dalį (46 vnt. spausdintuvų) krovinio bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193 str.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Sudarydamas Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad jo civilinė atsakomybė, galinti kilti dėl krovinio pervežimo, bus apdrausta pagal CMR konvencijos nuostatas. Tuo tarpu šalių sudaryta draudimo sutartis ir vežėjų automobiliais atsakomybės taisyklės prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms, jog kompensacijos už prarastą krovinį dydžio apribojimo (maksimalaus dydžio) peržengimas negali būti traktuojamas kaip nedraudiminis įvykis, o padaryta žala visai nekompensuojama. Teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas ir Vežėjų automobiliais atsakomybės taisyklėse nustatytus atsakomybės limitus. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kroviniai, kurie nėra draudžiami, nėra nurodyti Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartyje, o pateikiami atskirai (Vežėjų automobiliais atsakomybės taisyklėse Nr. 011), kurių sudarant draudimo sutartį detaliai niekas nepaaiškino. Todėl visos abejonės dėl sutarties sąlygų, vadovaujantis silpnesniosios šalies sutartiniuose santykiuose gynimo principu, turėjo būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nevertino, jog prarasto krovinio vertė tik nežymiai – 1,88 Lt viršijo CMR konvencijoje nurodytą maksimalų kompensacijos dydį.

8Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 121-123) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog ieškovas klaidingai ir nepagrįstai tapatina ieškovo civilinę atsakomybę, kylančią dėl krovinio pervežimo pagal 1956 m. CMR konvenciją, ir atsakovo sutartinę atsakomybę, kylančią iš sudarytos draudimo sutarties. Ieškovas, pasirašydamas draudimo sutartį, parašu patvirtino, kad susipažino su vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 011, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis, ir jas gavo (b.l.7), šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ieškovo atstovas (b.l.92). Nurodo, kad draudimo sutartimi buvo apdrausta ne visa krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė, o draudimo sutartyje numatytos apimties krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė, ieškovui pervežant krovinius pagal CMR konvenciją, t.y. atsakovas draudimo sutartimi apdraudė tik tą ieškovo pervežamą elektroninę įrangą, kurios 1 kg vertė neviršija 8,33 SDR, visa kita ieškovo pervežama įranga nebuvo apdrausta (Draudimo taisyklių 14.1.12.3 p.). Todėl 2007-12-10 ieškovo priimtas pervežimui krovinys – brangi elektroninė įranga – pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį nėra draudimo sutarties objektas. Ieškovui praradus dalį pervežamo krovinio, atsakovui neatsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas pažymi ir tai, kad ieškovas apskritai neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą, nes, ieškovui praradus dalį pervežamo krovinio, žala buvo padaryta trečiajam asmeniui – krovinio siuntėjui, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, t.y. kad atlygino žalą nukentėjusiajam ar reikalavimo teisę turinčiam trečiajam asmeniui (Draudimo įstatymo 93 str. 1 d.).

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Apeliacijos tikslas – atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas, patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija nenustatė. Todėl apeliacijos dalyką šiuo konkrečiu atveju sudaro apelianto keliami faktinių bylos aplinkybių netinkamo vertinimo, nacionalinių ir tarptautinių teisės normų konkurencijos bei materialinių teisės normų, reglamentuojančių sutarties sąlygų aiškinimą, taikymo klausimai.

11Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, tiek analizuodamas ir aiškindamas šalių sudarytos Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutarties sąlygų bei atitinkamų taisyklių, kurių pagrindu ši sutartis buvo sudaryta, turinį, tiek vertindamas byloje esančius įrodymus, susijusius su krovinio dalies dingimo aplinkybėmis, su draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką atsiradimu ar neatsiradimu, įrodinėjimo ir CK 6.193 str. įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, savo išvadas pagrindė tinkamais motyvais bei argumentais (CPK 185 str.), nenukrypo nuo tokios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos.

12Ginčas tarp šalių kilo dėl Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių (toliau –Taisyklės) 14.14.12.3. punkto (b.l. 54), kuriuo remdamasis atsakovas krovinio dalies dingimo nepriskiria draudiminių įvykių kategorijai, aiškinimo bei taikymo. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl draudiminio įvykio nebuvimo, nepagrįstai šioje byloje vadovavosi nacionalinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis draudimo teisinius santykius, nors CMR konvencijoje šis klausimas sureguliuotas kitaip, o CK 1.13 str. 1 d. yra įtvirtintas tarptautinės teisės pirmumo principas, lyginant su nacionaline teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, kad nors krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu procedūras reglamentuoja CMR konvencija, tačiau ne visiems, o tik joje tiesiogiai sureguliuotiems teisiniams santykiams, atsiradusiems iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją, taikomos Konvencijos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-165/2009). Antai CMR konvencija, be kita ko, reglamentuoja vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą ar jo sugadinimą, vežėjų tarpusavio atsakomybės klausimus ir pan. Tačiau nesureguliuotiems joje teisiniams santykiams, kurių kategorijai neabejotinai priskiriami ir draudimo bei subrogacijos klausimai, sutarčių aiškinimo taisyklės, taikytinos būtent nacionalinės teisės normos. Todėl įvardinti apelianto skundo motyvai teisiškai nepagrįsti.

13Vertinant kito skundo argumento - ar draudikas (atsakovas) šiuo konkrečiu atveju turi pareigą atlyginti dėl dalies krovinio dingimo atsiradusius nuostolius – pagrįstumą būtina atsižvelgti į draudimo sutartimi suteiktas draudimo apsaugos ribas. Draudimo liudijimas yra sutartis, sukūrusi šalims tarpusavio prievolinius teisinius santykius (CK 6.2 str.), t.y. apeliantui UAB „Arvirida“ pareigą laiku sumokėti nustatyto dydžio draudimo įmokas draudikui, pateikti draudiko prašomus duomenis apie draudžiamą ar apdraustą turtą, laiku ir tinkama forma pranešti draudikui apie draudiminį įvykį ir t.t., atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ - pareigą apskaičiuoti draudimo išmoką bei ją sumokėti taisyklėse nustatytais atvejais, sąlygomis bei tvarka. Rungimosi principas lemia, kad kiekviena ginčo šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, kilus tokio pobūdžio draudėjo ir draudiko ginčui, būtina nustatyti ir įrodyti, kurie apelianto turtiniai interesai (objektai) buvo apdrausti draudimo sutartimi. Sprendžiant šį klausimą atsižvelgtina į sutarties šalių išreikštąją tikrąją valią (ketinimus), joms tariantis dėl visų sutarties sąlygų, o valiai atskleisti pasitelktina CK 6.193 str., kuriame yra įtvirtinti sutarčių aiškinimo principai. Pastarąja teisės norma būtina remtis ir aiškinant draudimo sutarties šalių ginčą dėl sutarties sąlygų aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-01 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-1150/2003, Teismų praktika Nr. 21). CK 6.193 str. teigiama, kad visos sutartys ar susitarimai turi būti aiškinami sąžiningai, sistemiškai, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, atsižvelgiama į sutarties esmę ir tikslą, į jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir jų elgesį po sutarties sudarymo.

14Apeliantas (draudėjas) į bylą nepateikė jokių ikisutartinius santykius (šalių derybas) pagrindžiančių įrodymų, pavyzdžiui, savo prašymo sudaryti draudimo sutartį, nurodant jame pervežamų krovinių grupes, rūšį, kiekius, pervežimo maršrutus. Būtent ikisutartiniai šalių santykiai atskleistų, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudikas, siekdamas įvertinti draudimo riziką bei apskaičiuoti draudimo įmoką, reikalavo tokios informacijos, ar ją suteikė pats draudėjas kaip tą numato CK 6.993 str. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė draudimo sutartį standartinėmis draudimo taisyklėmis apibrėžtomis sąlygomis, draudimo variantu A (draudimo polisas, b.l. 6-7, Taisyklių 13.1.1. p., b.l. 54). Nei išlygų iš šių taisyklių, nei priedų, kuriais šalys individualiai būtų susitarusius ir dėl labai brangios elektroninės įrangos, t.y. brangesnės, nei 8,33 SDR už 1 kg (ar dėl kitų prekių grupių, įvardintų 14.1.12. p.), draudimo į bylą nepateikta. Kolegija pabrėžia, kad tik tokio papildomo susitarimo sudarymas, o į tai tiesiogiai nurodo ir Taisyklių 14.2. p. (b.l.54), šiuo konkrečiu atveju išreikštų apelianto suderėtą papildomą draudimo apsaugą būtent ginčo prekių grupei - labai brangiai elektroninei įrangai. Draudėjas, nesuderėjęs dėl standartinių sutarties sąlygų garantuojamos apsaugos išplėtimo labai brangių elektroninių prietaisų grupei, neturėjo pagrindo tikėtis, jog jo turtiniai interesai bus apsaugoti. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo siurprizinės sutarties sąlygos buvimo bei sąžiningumo (CK 1.5 str.) aspektais.

15Apeliantas taip pat neteisingai aiškina draudimo sutarties 1 p. nuostatą. Pastaroji draudimo sutarties (draudimo poliso) nuostata įvardija tik šio draudimo rūšį, jo pobūdį – paties apelianto atsakomybė dėl krovinio pervežimo pagal CMR konvenciją, kurią, esant tam sąlygoms (įvykus draudiminiam įvykiui), perima už draudėją draudikas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia draudimo apimties ribojimo, kaip tą traktuoja apeliantas. Nesant draudiminio įvykio draudėjui iš viso neatsiranda sutartinė atsakomybė, tokiu atveju atsakomybė padengti nuostolius kyla pačiam vežėjui (neviršijant SDR), kurio teisinius santykius su krovinio savininku (siuntėju, gavėju) jau tiesiogiai reglamentuoja CMR konvencija. Taigi, kaip minėta, draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ tokios rizikos aptariama draudimo sutartimi neprisiėmė, apeliantas papildoma draudimo įmoka jos taip pat neapmokėjo, tokia labai brangi elektroninė įranga iš viso nebuvo apdrausta. Pažymėtina, kad pati sąvoka „labai brangi elektroninė įranga“ Taisyklėse siejama tik su jos 1 kg verte, viršijančia 8,33 SDR. Spausdintuvai priskirtini elektroninių prekių (įrangos) kategorijai, jų 1 kg vertė pakrovimo metu buvo 32,93 Lt (didesnė, nei 8,33 SDR), ir šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės apeliantas neginčija. Todėl draudiko atsisakymą išmokėti apeliantui draudimo išmoką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisėtu ir šalių dėl to kilusį ginčą išsprendė teisingai. Skundo motyvai bei argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro.

16Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, iš apelianto priteistina atsakovo naudai 1040 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Nors pateikti įrodymai apie 1750 Lt sumokėjimą už advokato paslaugas (b.l 127-128), atsakovui kompensuojamoji dalis nustatytina vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 p., 7 p., 8.11 p., 8.18. p., 9 p. nuostatomis (800 Lt arba 1 MMA už atsiliepimo į skundą surašymą ir 240 Lt už dvi atstovavimo teismo posėdžiuose valandas).

17Iš apelianto valstybės naudai priteistina ir 12,85 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (b.l 125) ( CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.)..

18Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš UAB „Arvirida“ 1040 (vieną tūkstantį keturiasdešimt) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB DK „PZU Lietuva“ naudai.

21Priteisti iš UAB „Arvirida“ 12 (dvylika) litų 85 centus pašto išlaidų valstybės naudai..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Arvirida“ 2008-08-26 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį... 4. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 45-49)... 5. Dubliku (b.l.66-67) ir tripliku (b.l. 71-72) šalys palaikė savo reikalavimų... 6. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-05-06 sprendimu ieškovo UAB... 7. Ieškovas UAB „Arvirida“ apeliaciniu skundu (b.l.113-116) prašo panaikinti... 8. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Apeliacijos tikslas – atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus... 11. Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo... 12. Ginčas tarp šalių kilo dėl Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo... 13. Vertinant kito skundo argumento - ar draudikas (atsakovas) šiuo konkrečiu... 14. Apeliantas (draudėjas) į bylą nepateikė jokių ikisutartinius santykius... 15. Apeliantas taip pat neteisingai aiškina draudimo sutarties 1 p. nuostatą.... 16. Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, iš apelianto priteistina atsakovo... 17. Iš apelianto valstybės naudai priteistina ir 12,85 Lt procesinių dokumentų... 18. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 19. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą... 20. Priteisti iš UAB „Arvirida“ 1040 (vieną tūkstantį keturiasdešimt)... 21. Priteisti iš UAB „Arvirida“ 12 (dvylika) litų 85 centus pašto išlaidų...