Byla 2-97-494/2012
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant L. Davenienei, dalyvaujant ieškovei T. J., ieškovės atstovui adv. Z. Benečiui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei T. Nonievič, vertėjai Z. Sakalauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovui T. J. (T. J.), išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,

Nustatė

2Ieškovė T. J. kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo T. J. (T. J.) kaltės, nepilnamečių vaikų M. J. ir A. J. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pastoviai vartojo alkoholį, nesirūpinos šeima, vaikais, išgėręs būdavo agresyvus, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, įžeidinėjo, visa tai vyko vaikų akivaizdoje. Kadangi atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo ieškovei priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei. Ieškovė prašė nustatyti jos nepilnamečių dukterų M. J., gim. ( - ), A. J., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ja, kadangi vaikams bus sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, teismų praktikoje nustatytą minimalų išlaikymą, kad ieškovė gauna 1000 Lt atlyginimą, iš atsakovo priteistinas 400 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, o taip pat išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui po 14400 Lt, t.y. po 400 Lt per mėnesį skaičiuojant už 3 metus. Ieškovė nurodė, kad bendro turto santuokoje su atsakovu neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi, apie atsakovo kreditorius jai nežinoma. Atsakovas darbingas, jam išlaikymas nereikalingas, sau išlaikymo ieškovė neprašo. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę J.

3Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei reikalavimus.

4Atsakovas T. J. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

5Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje ir atstovė posėdyje sutiko su ieškiniu, nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo, išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė T. J. ir atsakovas T. J. ( - ) sudarė ir Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo civilinę santuoką, įrašo Nr. 218 (b.l. 14). Santuokoje jie ( - ) susilaukė dukters M. J. (b.l. 15), ( - ) dukters A. J. (b.l. 16). Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo (b.l. 17-18, 82-84, 87). Ieškovė dirba, gauna apie 1000 Lt dydžio darbo užmokestį, atsakovas nedirba (b.l. 12-13, 27, 61, 79-81, 85-86).

8LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

9Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimus bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo T. J. kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė nuo ieškovo priklausančios priežastys bei veiksniai. Ieškovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti. Kaip paaiškino ieškovė, vartojo prieš sutuoktinę tiek psichinį, tiek fizinį smurtą, vartojo alkoholį, išgėręs būdavo agresyvus, prieš keturis metus išėjo iš šeimos, per tuos metus nebuvo pasirodęs, nesirūpina šeima ir nevykdo jam tenkančių pareigų, yra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnamečių dukterų auklėjimo, rūpinimosi, išlaikymo, bendravimo, nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų jos atžvilgiu kreipėsi su pareiškimu į policijos komisariatą, specialisto išvadoje Nr. G 3023/08 (01) jai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas galimai dėl vyro sumušimo (b.l. 19-26). Visos šios aplinkybės, kuriomis abejoti teismas neturi jokio pagrindo, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas, žinodamas apie ieškovės pareikštus reikalavimus, nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu, nesirūpinimas šeima ir kt. suponuoja jo kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie galimą ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.6 str. 3 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė (CK 3.69 str. 1 d.).

10LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą dėl aukščiau nurodytų atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą. Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei ieškovės patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro pagrindą atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 str.). Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus - sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė žiauriu, tyčiniu nelojaliu, nepagarbiu, smurtiniu elgesiu ieškovės atžvilgiu, įžeidimų naudojimu, sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų palikimu, nesirūpinimu šeima, užkraunant visą buities, vaikų išlaikymo, auklėjimo, auginimo bei moralinio palaikymo naštą ieškovei, dėl ko ieškovė patyrė stiprinių neigiamų išgyvenimų. Šalių santuoka trunka apie dešimt metų, jau keturis metus sutuoktiniai kartu nebegyvena. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį (nedirba, neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (LAT 2007-05-02 nutartis c.b. S.B. v R.B., Nr. 3K-3-177/2007; 2007-12-03 nutartis c.b. B.U. v J.U., Nr. 3K-3-532/2007; 2007-10-23 nutartis c.b. V.Z. v D.Z., Nr. 3K-3-463/2007; 2008-02-20 nutartis c.b. R.b. v A.B., Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.), ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

11Bendro dalintino turto šalys neturi (b.l. 17-18), sau išlaikymo nereikalauja, todėl santuokoje įgyto turto dalinimo bei sutuoktinių išlaikymo klausimai nesprendžiami. Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi ir jai nėra žinomi atsakovo kreditoriai.

12Nepilnametės M. J. ir A. J. gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimos (b.l. 62-64), todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

13Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, pažymėjo, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 800 Lt. Tai reiškia, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, ieškovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius. Įvertinus paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, mokosi gimnazijoje (b.l. 38-39), vaikų amžių, ieškovės patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui (b.l. 40-50), atsakovas neteikia vaikams būtino išlaikymo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės būtų nedarbingas ir dėl objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo, pripažintina, kad ieškovės nurodytas išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė. Taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trijų metų laikotarpį, sudarantis 14400 Lt (400 Lt x 36 mėnesiai) kiekvienam vaikui, kadangi ieškovė paaiškino, kad iš esmės keturis metus atsakovas jokio išlaikymo (nei pinigais, nei turtu ar kita forma) dukroms neteikė, nebendravo, nepalaikė jokių santykių, nesidomėjo, nesirūpino, t.y. buvo ir tebėra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų gyvenimo (CPK 3.200 str.).

14Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 132,00 Lt žyminio mokesčio ieškovei (CPK 93 str.), taip pat 1152 Lt žyminio mokesčio (288 Lt už išlaikymo ir 864 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimą), 760,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 78) ir 10 Lt pašto išlaidų valstybei (96 str. 1 d.).

15Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 270 str., 385 str.,

Nutarė

16Ieškinį tenkinti iš dalies.

17Nutraukti ieškovės T. J. (ikisantuokinė pavardė V.), a.k. ( - ) ir atsakovo T. J. (T. J.), a.k. ( - ) santuoką, įregistruotą ( - ) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 218), dėl atsakovo kaltės.

18Priteisti iš atsakovo T. J. ieškovei T. J. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

19Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę J.

20Nepilnamečių vaikų M. J., a.k. ( - ) ir A. J., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove T. J..

21Priteisti iš atsakovo T. J. nepilnamečių vaikų M. J., a.k. ( - ) ir A. J., a.k. ( - ) išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės bei kiekvienam po 14400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimo. Nepilnamečių vaiko lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę T. J..

22Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

23Priteisti iš atsakovo T. J. 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. J..

24Priteisti iš atsakovo T. J. 1922 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

25Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. Ieškovė T. J. kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo... 3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas... 4. Atsakovas T. J. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą... 5. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais... 8. LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti... 9. Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimus bei ištyrus byloje... 10. LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš... 11. Bendro dalintino turto šalys neturi (b.l. 17-18), sau išlaikymo nereikalauja,... 12. Nepilnametės M. J. ir A. J. gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai... 13. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d.,... 14. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 132,00 Lt žyminio mokesčio... 15. Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 270 str., 385 str.,... 16. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 17. Nutraukti ieškovės T. J. (ikisantuokinė pavardė V.), a.k. ( - ) ir atsakovo... 18. Priteisti iš atsakovo T. J. ieškovei T. J. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų)... 19. Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę J.... 20. Nepilnamečių vaikų M. J., a.k. ( - ) ir A. J., a.k. ( - ) gyvenamąją... 21. Priteisti iš atsakovo T. J. nepilnamečių vaikų M. J., a.k. ( - ) ir A. J.,... 22. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 23. Priteisti iš atsakovo T. J. 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus)... 24. Priteisti iš atsakovo T. J. 1922 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus... 25. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...