Byla I-3186-142/2015
Dėl nutarimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos UAB „Cgates“ atstovui – šios bendrovės juristui Tomui Tobulevičiui, atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms – šios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei Vilmai Melienei ir Ekonominių interesų departamento Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyriausiajai specialistei Ditei Rimkutei, trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausiajai specialistei Indrei Jurgelionienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Cgates“ skundą atsakovei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba,

Nustatė

2Pareiškėja UAB „Cgates“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2014 m. vasario 21 d. skundu (t. I, b. l. 1–5), prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – atsakovas) 2014 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 12NKV-9 „Dėl UAB „Cgates“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (t. I, b. l. 28–47), kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta 3 000,00 Lt bauda (toliau – nutarimas). Pareiškėjas su nutarimu nesutinka. Mano, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes iš nutarimo nėra aišku už kokius konkrečiai veiksmus (pažeidimą) pareiškėjui skirta bauda. Mano, kad šis nutarimo trūkumas yra esminis, nes nutarimas priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1R-68 (toliau – Pažeidimų nagrinėjimo taisyklės), 51.2 punkto nuostatas, numatančias, kad nutarimų motyvuojamojoje dalyje privaloma nurodyti konkrečias teisės normas, kurios buvo taikomos priimant sprendimą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai nustatė ir vertino aplinkybę, kad vartotojams nebuvo suteikta informacija, jog jiems skambinantieji asmenys galimai mokės savo paslaugų teikėjui papildomai. Pažymi, kad tokia informacija niekaip neįtakoja vartotojų (pareiškėjo klientų) mokamos kainos, todėl pareiškėjas neturėjo pareigos vartotojams tokią informaciją pateikti, be to, tai būtų objektyviai neįmanoma. Mano, kad atsakovas priimdamas nutarimą be pakankamo pagrindo išplėtė profesinio atidumo ir rūpestingumo sąvokų reikšmę. Pastebi, kad įstatymai būtent Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – RRT) suteikia kompetenciją ir pareigą vertinti, ar ūkio subjektas laikosi elektroninių ryšių paslaugas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad RRT yra patikrinusi ir įvertinusi pareiškėjo paslaugų teikimo sutarčių sąlygas ir nustačiusi, kad jos atitinka teisės aktų reikalavimus. Prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

3Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti.

4Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 87–91). Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo argumentai teisiškai nepagrįsti. Nurodo, kad nutarime ne kartą aiškiai įvardijami konkretūs pareiškėjo veiksmai, kurie pažeidžia Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymą. Pabrėžia, kad tokie veiksmai yra esminės informacijos vartotojams neatskleidimas. Mano, kad nutarimas yra išsamus ir konkretus. Pastebi, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja nutarimą, manydamas, kad nutarime yra padaryta išvada, jog pareiškėjas privalo vartotojams pateikti informaciją apie galimus skambučių pabrangimus asmenims, kurie skambins vartotojams iš kitų operatorių tinklų. Nurodo, kad iš nutarimo turinio matyti, jog pareiškėjui paskirta bauda dėl informacijos apie ryšio plano tarifus, galutinę produkto kainą, kokių ir kiek paslaugų suteikiama už pasirinkto plano mėnesinį mokestį, neatskleidimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde neginčija su tuo susijusių nutarime nurodytų faktų. Pažymi, kad nurodytos informacijos neatskleidimą patvirtina didelis skaičius (daugiau nei 100) vartotojų skundų bei, išnagrinėjus skundus, priimti RRT įsakymai, kuriuose buvo ne kartą konstatuotas esminės informacijos neatskleidimo vartotojams faktas.

5Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

6Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, tačiau dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių pateikė rašytinius paaiškinimus (t. I, b. l. 83–85), kuriuose akcentavo, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjai sutartyse, sudaromose su galutiniais paslaugų gavėjais, turi pateikti išsamią informaciją apie galutiniams paslaugų gavėjams, bet ne jiems skambinantiems asmenims, taikomus užmokesčius. Nurodė, kad ginčų tarp pareiškėjo ir galutinių paslaugų gavėjų nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad daugeliu atvejų pareiškėjas nesuteikė galutiniams paslaugų gavėjams visos reikšmingos informacijos, turinčios įtakos jų apsisprendimui sudaryti sutartis.

7Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė teismo posėdyje prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

8Skundas atmestinas.

9Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo 2014 m. sausio 16 d. priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu nutarimu atsakovas pripažino pareiškėją pažeidus Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (nesąžiningos komercinės veiklos draudimą) ir paskyrė jam 3 000,00 Lt baudą už klaidinantį informacijos neatskleidimą (Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

10Byloje nustatyta, kad pareiškėjo pagrindinė veikla yra telekomunikacijų paslaugų teikimas (t. I, b. l. 8). Paslaugų teisiniuose santykiuose prieš sudarant paslaugų sutartį ir pradedant teikti paslaugas privaloma vartotojui suteikti išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.719 straipsnis ir 6.353 straipsnis). Visuomeninius santykius, susijusius su telekomunikacijų paslaugų teikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (toliau – ERĮ). ERĮ 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju“. Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir dalies jo klientų (galutinių paslaugų gavėjų) kilo ginčai, susiję su paslaugų teikimo sutarčių sudarymu ir vykdymu. Siekdami išspręsti kilusius ginčus, galutiniai paslaugų gavėjai kreipėsi su prašymais į RRT (t. I, b. l. 93 –166, 171–198; t. II, b. l. 1–199; t. III, b. l. 1–198; t. IV, b. l. 1–200; t. V, b. l. 1–152). RRT, pagal kompetenciją išnagrinėjusi dalį galutinių paslaugų gavėjų ir pareiškėjo ginčų, 2013 m. birželio 19 d. raštu (toliau – RRT raštas) kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad pareiškėjo veiksmai galimai atitinka nesąžiningos komercinės veiklos, kuri yra draudžiama pagal Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymą, požymius (t. I, b. l. 92). Pagal Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, teisė ir pareiga kontroliuoti, kaip laikomasi minėto įstatymo nuostatų yra numatyta atsakovui. RRT rašte buvo nurodyta, kad visi galutiniai paslaugų vartotojai teigė, kad nebuvo informuoti apie visas su pareiškėju sudaromų paslaugų teikimo sutarčių sąlygas. RRT rašto pagrindu dėl pareiškėjo galimo Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo pažeidimo buvo pradėta nagrinėjimo procedūra, kurią atsakovas baigė priimdamas skundžiamą nutarimą. Nutarimu atsakovas iš esmės pripažino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo komercinė veikla atitiko Nesąžiningos veiklos draudimo įstatyme numatytus nesąžiningos komercinės veiklos požymius. Nutarimo rezoliucinėje dalyje atsakovas nurodė, kad 3 000,00 Lt bauda pareiškėjui yra skiriama už Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą (t. I, b. l. 47).

11Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad nesąžininga komercinė veikla yra draudžiama. Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis paaiškina, kokia komercinė veikla yra laikoma nesąžininga, t. y. pateikia nesąžiningos komercinės veiklos požymius: 1) neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir 2) iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu arba iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę. Pagal Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, profesinis atidumas – tai specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Pareiškėjo ir vartotojų sutartys nagrinėjamu atveju buvo sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, t. y. vartotojų namuose. Sutarties sudarymo ne prekybai skirtose patalpose kontekste, vartotojui gali būti daromas potencialus psichologinis spaudimas arba vartotojas gali susidurti su netikėtumais, nepaisant to, ar vartotojas prekiautoją kvietė, ar ne (2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva I999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, preambulės 21 punktas). Nagrinėjamu atveju, dėl sutarties sudarymo metu patirto psichologinio spaudimo patvirtino ir dalis vartotojų (t. II, b. l. 163, 185; t. IV, b. l. 118). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikytas aukštas rūpestingumo standartas. Sąvoka „iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį“ Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo kontekste reiškia – vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

12Nesąžiningos komercinės veiklos pagrindinius pasireiškimo būdus numato Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis: „Nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Nesąžininga komercine veikla laikoma ir kita komercinė veikla, kuri atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus“. Vienas iš šių nesąžiningos komercinės veiklos pasireiškimo būdų – klaidinanti komercinė veikla – pagal Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 4 straipsnį, tai klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas. Atsakovas nutarime konstatavo, kad pareiškėjo nesąžininga komercinė veikla pasireiškė ne klaidinančiais veiksmais, o klaidinančiu informacijos neatskleidimu, taip kaip jis yra apibrėžiamas Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje: „Atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumą, klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs“.

13Minėto 6 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose pateikiamas baigtinis, alternatyvus sąrašas veiksmų, kurie laikytini atitinkantys 6 straipsnio 1 dalyje pateikiamus klaidinančio informacijos neatskleidimo požymius, t. y. tokie veiksmai gali būti: „1) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, neatskleidimas arba 2) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku arba 3) komercinės veiklos tikslo, jeigu jis neaiškus pagal kitas aplinkybes, neatskleidimas“.

14Skunde pareiškėjas akcentuoja tai, kad nutarime nebuvo nurodytos konkrečios teisės normos, kuriomis remiantis jis buvo priimtas, todėl pareiškėjui nebuvo aišku už kokius konkrečiai jo veiksmus, pasireiškiančius kaip klaidinantis informacijos neatskleidimas (esminės informacijos neatskleidimą, komercinės veiklos tikslo neatskleidimą ar esminės informacijos nuslėpimą), atsakovas paskyrė jam baudą. Šiuo aspektu, pastebėtina, kad atsakovas nutarime nurodė teisės aktą, kuriuo grindžia savo sprendimą ir teisės akto nuostatą, kurią pareiškėjas pažeidė, t. y. nurodė, kad buvo pažeistas nesąžiningos komercinės veiklos draudimas (Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) ir, kad pareiškėjo veikla atitinka Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą, tačiau atsakovas nutarime nenurodė Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies konkretaus taikyto punkto. Pažeidimų nagrinėjimo taisyklių (redakcija, galiojusi skundžiamo nutarimo priėmimo metu) 51.2 punktas inter alia įtvirtina reikalavimą, kad nutarime būtų nurodomos konkrečios teisės normos. Teisės normos nurodymas, nurodant įstatymo straipsnį ir straipsnio dalį (jei jos yra), tačiau nenurodant straipsnio dalies konkretaus punkto (jei tokie yra), tik iš dalies atitinka konkretumo reikalavimą, tačiau negalima teigti, kad toks teisės normos nurodymas yra visiškai nekonkretus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas Pažeidimų nagrinėjimo taisyklių 51.2 punkto reikalavimą pažeidė iš dalies, todėl teismas toliau sprendžia klausimą, ar tokio pobūdžio nutarimo priėmimo metu atsakovo padarytas pažeidimas gali būti laikytinas esminiu ir lemiančiu tai, kad nutarimas būtų panaikintas kaip neteisėtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio prasme.

15Šiuo aspektu aktuali Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Minėta nuostata numato, kad individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šie reikalavimai susiję su tuo, kad individualus administracinis aktas asmeniui, kuriam jis yra skirtas, turi būti aiškus ir nedviprasmiškai suprantamas. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėju, kad nėra aišku, už kokius konkrečiai pareiškėjo veiksmus buvo pritaikytos sankcijos. Nutarimo turinyje tai pakankamai aiškiai ir išsamiai aprašyta, pavyzdžiui, nutarimo 17 puslapio 3 pastraipoje atsakovas nurodo, kad „tyrimo dėl UAB „Cgates“ veiksmų metu nustatyta, kad vartotojams prieš sudarant fiksuoto telefono ryšio teikimo paslaugų sutartį UAB „Cgates“ neatskleidė esminės informacijos, kuri susijusi su galutine produkto kaina“, nutarimo 18 puslapio 4 pastraipoje atsakovas nurodo: „Taigi UAB „Cgates“ turėdama pareigą, sutarčių su paslaugų gavėju sudarymo aspektu, suteikti vartotojams esminę informaciją apie teikiamas paslaugas, jos nesuteikė“ ir kt. (t. I, b. l. 44–45). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai yra siejami ne su esminės informacijos nuslėpimu ar su komercinės veiklos tikslo neatskleidimu, o būtent su esminės informacijos neatskleidimu. Laikytina, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo kitaip suprasti nutarimo turinio ir suprato jį tinkamai. Sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjas pats tai patvirtina skunde nurodydamas, kad „iš Nutarimo turinio galima numanyti, kad Pareiškėjui paskirta nuobauda už Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą, t. y. už esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, neatskleidimą“ (t. I, b. l. 3). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad faktinė aplinkybė, jog nutarime nėra nurodytas konkretus su esminės informacijos neatskleidimu susijęs Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikytinas punktas nelaikytina esminiu nutarimo trūkumu, nes nutarimas yra motyvuotas, jame konkrečiai nurodyti pareiškėjo veiksmai, kurie pažeidžia Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo normas, nurodyti nustatyti faktai bei aplinkybės, turinčios įtakos pažeidimo konstatavimui.

16Kaip matyti iš nutarime taikyto Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ši nuostata yra susijusi su klaidinančio informacijos neatskleidimo pasekmėmis vidutiniams vartotojams. Nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju daugelis vartotojų yra vyresnio amžiaus. Nepaisant to, atsakovas pareiškėjo veiklą vertino vidutinio vartotojo atžvilgiu (t. I, b. l. 43). Vidutinio vartotojo sąvoka yra pateikta Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kuris nustato, kad vidutinis vartotojas yra tas vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.

17Teismų praktikoje vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. Be to, vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje „vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095; kt.). Taigi, vartotojų amžius per se nėra sąlyga, lemianti tai, ar vartotojai patenka į vidutinių vartotojų kategoriją, ar ne. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo veiklą vertino vidutinio vartotojo atžvilgiu.

18Vertinant, ar informacija yra tokia, su kuria vartotojas objektyviai galėjo susipažinti, būdamas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu, būtina tinkamai išanalizuoti faktinę situaciją, t. y. būtina išsiaiškinti, ar atsakovas pagrįstai konstatavo faktines aplinkybes, liudijančias apie pareiškėjo nesilaikymą profesinio atidumo reikalavimų, sąlygojusių iškreiptą vidutinio vartotojo elgesį teikiamos paslaugos atžvilgiu.

19Pareiškėjas skunde teigė ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad vartotojai skundėsi ir nutarimas buvo priimtas iš esmės dėl to, kad pareiškėjas nenurodė vartotojams apie galimus skambučių pabrangimus asmenims, kurie skambins vartotojams iš kitų operatorių tinklų. Pagrįsdamas tokią išvadą, pareiškėjas nurodo su tuo susijusią skundžiamo nutarimo dalį. Byloje nustatyta, kad skundžiamo nutarimo motyvai išdėstyti nutarimo 16–19 puslapiuose (t. I, b. l. 43–45). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo cituojama nutarimo dalis yra iš 2014 m. sausio 16 d. vykusio komisijos posėdžio aprašomosios dalies (t. I, b. l. 41), laikytina, kad nagrinėjamu atveju, vertinant nutarimo motyvų pagrįstumą, tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Vartotojų nurodomos aplinkybės (daugeliu atveju vartotojų prašymai buvo adresuoti net ne atsakovui, o RRT) neprivalo sutapti su atsakovo tyrimo metu konstatuotais pažeidimais. Kaip minėta atsakovas tyrimą pradėjo RRT rašto pagrindu (t. y. ne dėl vartotojų prašymų). Be to, atsakovas turi teisę tokį tyrimą pradėti ir savo iniciatyva (Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, teisės aktų nustatyta tvarka atlikęs tyrimą, nutarime konstatavo, kad pareiškėjas vartotojams neatskleidė esminės informacijos. Atsakovas nutarime nustatė, kad esmine informacija nagrinėjamu atveju laikytini mokėjimo plano tarifai, nes anot RRT tarifai suteikia vartotojams informaciją apie jiems taikomas konkrečias kainas (t. I, b. l. 45). Pagal Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą, jeigu neaišku pagal kitas aplinkybes, esmine komercinio pasiūlymo informacija laikoma inter alia galutinė produkto kaina arba jos apskaičiavimo būdas (jeigu kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto). Atsižvelgiant į tai, atsakovas nutarime konstatavo, kad pareiškėjas neatskleidė vartotojams galutinės produkto (paslaugos) kainos, jos apskaičiavimo būdo (t. I, b. l. 46).

20Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, inter alia vertino faktinę aplinkybę, kad vartotojai Dana Regina Gaižauskienė, Elena Miliauskienė, Irutė Regina Nemanienė, Marija (turėtų būti – Marijona) Plančiūnienė, Jadvyga Juškienė, Birutė Teresė Jaseliūnienė, Vytautas Bučionis, Jadvyga Šulčienė, Ona Leonida Pavlionienė (turėtų būti – Pavlonienė), Liucija Kulvietytė, Aldona Rumšienė, Raimonda Jaseikaitė (turėtų būti – Jasiukaitienė), Marija Bartkuvienė, Jadvyga Ignatjeva, Antanas Kumensas, Joana Jankauskienė, Albina Sereikienė, Marija Kriaučiūnienė, Regina Mirončikaitė, Stanislava Parkauskienė (turėtų būti – Parkauskaitė), Dina Kigin (turėtų būti – Kigim), Vera Stupakova, Marija Kalinina, Teresė Eugenija Gasiūnaitė, Svetlana Suročkina (turėtų būti – Soročkina), Stefanija Irena Rubinskienė ir Algimantas Paškevičius nurodė RRT, jog jie nebuvo informuoti apie siūlomos paslaugos sąlygas (mokėjimo plano tarifus) (t. I, b. l. 44). Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat vertina su šiais vartotojais susijusią byloje esančią medžiagą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar vidutiniams vartotojams buvo suteikta esminė informacija ir sudaryta galimybė priimti šia informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, t. y. sudaryti su pareiškėju paslaugų teikimo sutartį, ar ne.

21Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su vartotojais sudarė paslaugų teikimo sutartis naudodamas standartines (iš anksto parengtas ir su kita šalimi nederintas) sutarties sąlygas. Sudarytų sutarčių sąlygose nebuvo pateikta informacija apie vartotojams galiosiančias skambučių kainas (paslaugų tarifus). Sutartyse buvo numatyta, kad paslaugų teikimo tvarka, atsiskaitymo už paslaugas tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, paslaugų tarifai ir kt. yra nustatyta paslaugų teikimo taisyklėse, kurios yra sudedamoji sutarties dalis ir yra viešai skelbiamos pareiškėjo klientų aptarnavimo skyriuose, interneto svetainėje www.mvisata.lt (t. II, b. l. 25 ir kt.). Nepaisant tokios minėtų taisyklių paskelbimo tvarkos, sutartyse prie kliento rekvizitų pareiškėjo buvo iš anksto įrašyta pastaba: „Sutartį ir Taisykles perskaičiau, supratau, su sąlygomis sutinku“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtos taisyklės prieš sudarant sutartį buvo pateikiamos (popieriniu egzemplioriumi ar kokiu nors kitokiu būdu) vartotojams susipažinti. Kartu su sutartimi buvo pasirašomas taip pat standartinių sąlygų sutarties priedas, kuriame buvo nurodomas užsakomas paslaugos planas (jo pavadinimas), nurodant, kad pasirinkto plano mėnesinis mokestis yra 19,90 Lt su PVM, tačiau šis planas niekaip nedetalizuotas (t. II, b. l. 24; t. IV, b. l. 184 ir kt.), iš anksto įrašant pastabą „Klientas: „Su sutarties priedo sąlygomis ir pokalbių tarifais susipažinau, sutinku. <...>“.“ Pareiškėjo įrašytos tokio pobūdžio pastabos patvirtina, kad vartotojo susipažinimo su paslaugų tarifais ir sutikimo su jais aplinkybės laikomos svarbiomis ir paties pareiškėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėti pokalbių tarifai prieš sudarant sutartį buvo pateikti vartotojams susipažinti. Dalis vartotojų, kreipdamiesi į RRT savo prašymuose nurodė, kad informacija apie tarifus nebuvo pateikta nei raštu, nei žodžiu (t. II, b. l. 21, 77), dalis vartotojų nurodė, kad apskritai nebuvo informuoti apie paslaugų teikimo sąlygas (t. III, b. l. 107, 118, 155; t. IV, b. l. 23; t. V, b. l. 14). Pareiškėjas nei atsakovui (pažeidimo nagrinėjimo metu), nei teismui (kartu su skundu ar teismo posėdžio metu) taip pat nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas, kad vartotojams esminė informacija prieš sudarant sutartis buvo suteikta. Pareiškėjas, būdamas profesionalus komercinę veiklą vykdantis verslo subjektas, savo srities specialistas, galėjo ir privalėjo vartotojų informavimui skirti didesnį dėmesį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ir (ar) jo įgalioti atstovai galėjo apriboti vartotojų galimybę priimti informacija paremtą sprendimą siūlomos paslaugos atžvilgiu, todėl tokie pareiškėjo veiksmai ne tik neatitiko profesinio atidumo reikalavimų, tačiau ir iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomos paslaugos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pagal Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 13 straipsnio 1 dalį, už nesąžiningą komercinę veiklą atsakovas skundžiamo nutarimo priėmimo metu pagal savo kompetenciją komercinės veiklos subjektams, nepraleisdamas 3 metų senaties termino, galėjo skirti nuo 1 000,00 Lt iki 30 000,00 Lt baudą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį, o skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Atsakovas pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl, nustatęs tik pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagrįstai sumažino pareiškėjui skiriamos baudos dydį. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas nutarime. Nustatyta, kad atsakovas nutarime pateikė išsamius baudos mažinimo motyvus (lengvinančių aplinkybių egzistavimas, pažeidimo padarymas pirmą kartą, pareiškėjo pastangos su vartotojais ginčus spręsti taikiai). Atsižvelgdama į tai ir į nutarime nurodytas nutarimo priėmimo metu egzistavusias pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (geranoriškas pareiškėjo bendradarbiavimas), pažeidimo pobūdį (klaidinančiu informacijos neatskleidimu iškreiptas vartotojų ekonominis elgesys), trukmę ir mastą (pažeidimas nebuvo vienkartinio pobūdžio ar mažareikšmis), vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui paskirta 3 000,00 Lt bauda nėra akivaizdžiai per didelė, tokio dydžio bauda yra teisinga, proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui. Skundžiamas nutarimas yra išsamiai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), iš esmės tinkamai pagrįstas teisės aktų normomis, nutarimu taikoma poveikio priemonė (3 000,00 Lt baudos paskyrimas) pagrįsta ir išsamiai motyvuota. Byloje nenustatyta ir kitų skundžiamo nutarimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą ir nutarimą naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

22Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

24Pareiškėjo UAB „Cgates“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja UAB „Cgates“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą... 3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė... 4. Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip... 5. Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė... 6. Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, tačiau... 7. Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė teismo posėdyje prašė ginčą... 8. Skundas atmestinas.... 9. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo 2014 m. sausio 16 d. priimto nutarimo... 10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo pagrindinė veikla yra telekomunikacijų... 11. Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad... 12. Nesąžiningos komercinės veiklos pagrindinius pasireiškimo būdus numato... 13. Minėto 6 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose pateikiamas baigtinis,... 14. Skunde pareiškėjas akcentuoja tai, kad nutarime nebuvo nurodytos konkrečios... 15. Šiuo aspektu aktuali Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo... 16. Kaip matyti iš nutarime taikyto Nesąžiningos veiklos draudimo įstatymo 6... 17. Teismų praktikoje vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas,... 18. Vertinant, ar informacija yra tokia, su kuria vartotojas objektyviai galėjo... 19. Pareiškėjas skunde teigė ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu... 20. Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, inter alia... 21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su vartotojais sudarė paslaugų teikimo... 22. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 24. Pareiškėjo UAB „Cgates“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 25. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...