Byla 3K-3-201/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „TEZ TOUR“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P., R. P., G. P., I. P., S. B. ir A. B. ieškinį atsakovui UAB „TEZ TOUR“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys UAB „Travel 4 you“, UAB „Augila“, UAB „Gustus Vitae“, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos netinkamai vykdant turizmo paslaugų sutartis, atlyginimo.

5Ieškovai sudarė su atsakovu turizmo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias ieškovai V. P. ir R. P. 2007 m. liepos 11 d. įsigijo turistinę kelionę į Kretą (12 nakvynių), kelionės kaina 5135 Lt, viešbutis „AKTI CORALI“ (trys žvaigždutės); ieškovai G. P. ir I. P. 2007 m. liepos 9 d. įsigijo turistinę kelionę į Kretą (7 nakvynės), kelionės kaina 3240 Lt, viešbutis „AKTI CORALI“ (trys žvaigždutės); ieškovai S. B. ir A. B. 2007 m. liepos 11 d. įsigijo turistinę kelionę į Kretą (7 nakvynės), kelionės kaina 3152 Lt, viešbutis „AKTI CORALI“ (trys žvaigždutės).

62007 m. liepos 13 d. ieškovai atvyko į viešbutį „AKTI CORALI“, apžiūrėję viešbutį, šalia esančią teritoriją, tą pačią dieną parengė atsakovo kelionių vadovei R. K. pareiškimą, nurodydami, kad viešbutis neatitiko trijų žvaigždučių viešbučių kategorijos, elementarių higienos ir saugumo reikalavimų. Viešbutis buvo netoli pramoninio rajono, sutemus neapšviečiamas, be informacinių orientyrų, aplink viešbutį vyko statybos, dėl kurių visą dieną būnant viešbutyje ir jo teritorijoje buvo girdimas triukšmas, neleidžiantis atsipalaiduoti. Paplūdimys, priklausantis viešbučiui, buvo purvinas ir užterštas, be takų, gelbėjimosi priemonių ir budinčių gelbėtojų, visiškai nepritaikytas turistų poilsiui. Viešbučio personalas naktį triukšmavo, trukdydamas ilsėtis ieškovams.

7Kelionių vadovė susitiko su ieškovais tik po paros, pasiūlė apsigyventi penkių žvaigždučių kategorijos viešbutyje „VANTARIS PALACE“, už kurį ieškovams reikėjo papildomai sumokėti: ieškovai A. B. ir S. B. sumokėjo 540 eurų (1864,50 Lt); ieškovai V. P. ir R. P. – 990 eurų (3418,20 Lt), ieškovai G. P. ir I. P. – 540 eurų (1864,50 Lt).

8Ieškovai, nurodę, kad dėl atsakovo kaltės patyrė neplanuotų išlaidų, buvo priversti atsisakyti vykti į suplanuotas keliones ir ekskursijas, patyrė didžiulį stresą, išgyveno nervinę įtampą, buvo pažeminti, vadovaudamiesi CK 6.754 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo ieškovams V. P. ir R. P. 3636,20 Lt turtinės ir 15 405 Lt neturtinės žalos; ieškovams G. P. ir I. P. 2082,50 Lt turtinės ir 9720 Lt neturtinės žalos; ieškovams S. B. ir A. B. 2082,50 Lt turtinės ir 9456 Lt neturtinės žalos; bylinėjimosi išlaidas.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ir priteisė iš atsakovo solidariai ieškovams V. P. ir R. P. 3636,36 Lt turtinei ir 5135 Lt neturtinei žalai atlyginti; solidariai ieškovams G. P. ir I. P. 2082,50 Lt turtinei ir 3240 Lt neturtinei žalai atlyginti; solidariai ieškovams S. B. ir A. B. 2082,50 Lt turtinei ir 3152 Lt neturtinei žalai atlyginti; bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad atsakovas, prisiimdamas prievolę, be kitų paslaugų, teikti ieškovams ir apgyvendinimo paslaugą, yra tiesiogiai atsakingas už šios paslaugos suteikimą bei jos kokybę, nepaisant to, kad ieškovai gyveno tretiesiems asmenims priklausančiose patalpose. Nenustatęs, kad ieškovai pagal sutartis gavo katalogus, atsižvelgdamas į sutarčių sudarymo aplinkybes (ieškovai – fiziniai asmenys, atsakovas – turizmo verslu užsiimantis juridinis asmuo, sutartys sudarytos per gana trumpą laiką iki jų vykdymo pradžios, sutarties sąlygos – standartinės ir sudaromos prisijungimo būdu; nėra kitų įrodymų, kad ieškovai buvo supažindinti tinkamai su visomis būtinomis sąlygomis), teismas padarė išvadą, kad ieškovams nebuvo tinkamai suteikta informacija apie kelionę. Atsakovas neįrodė ir to, kad informavo ieškovus, jog Graikijoje (Kretoje) trijų žvaigždučių viešbučiams keliami mažesni reikalavimai, nei įprasta kitose valstybėse. Nustatydamas ginčo viešbučio ir jo aplinkos būklę, teismas rėmėsi ieškovų pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotus vaizdus patvirtino ir liudytoja R. K.; nustatė, kad ieškovai pagrįstai prašo priteisti nuostolius už netinkamai suteiktą apgyvendinimo paslaugą viešbutyje „AKTI CORALI“ ir turėtas papildomas išlaidas, nuostolių dydis yra pagrįstas ir protingas (CK 1.5 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Nurodęs, kad atsakovo suteiktos paslaugos nepateisino ieškovų teisėtų lūkesčių, dėl ko jie patyrė nepatogumų, išgyvenimų, taip pat atkreipęs dėmesį į tai, kad ieškovai, vykdami į kelionę su nakvynėmis į užsienį, sumokėdami gana reikšmingas pinigines sumas už kelionę, protingai elgdamiesi, turėjo pasinaudoti galimybe išsamiau susipažinti su viešbučio aplinka, jos vieta (internetinėje svetainėje ar kataloge nurodoma informacija, o jeigu katalogo negavo – reikalauti jo iš paslaugas teikiančio asmens), be to, ieškovai faktiškai gyveno viešbutyje vieną parą, teismas padarė išvadą, kad teisingiausia ir protingiausia priteisti ieškovams vienos kelionės dydžio neturtinę žalos kompensaciją.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.748 straipsnį, Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų 3 straipsnį atsakovas privalėjo ieškovams suteikti išsamią, neklaidinančią informaciją apie apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus bei klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles), taip pat kitą šiose normose nurodytą informaciją, kad ieškovai galėtų susidaryti nuomonę ir padaryti tinkamą pasirinkimą, tačiau atsakovas sutartyse su ieškovais tik nurodė viešbučio pavadinimą, kategoriją, nenurodė patogumų lygio, nepateikė viešbučio aprašymo, nes nei ieškovo internetiniame puslapyje, nei kataloge viešbučio „AKTI CORALI“ aprašymo nebuvo. Dėl šios priežasties byloje neturi teisinės reikšmės aplinkybė, buvo įteiktas atsakovo katalogas ieškovams ar ne. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovams nebuvo tinkamai suteikta informacija apie kelionę, nurodė, kad aplinkybė, jog minėtas viešbutis turi trijų žvaigždučių kategoriją, kurią jam suteikė Graikijos atitinkamos institucijos, neturi esminės reikšmės ginčui ir nepaneigia to fakto, kad ieškovams buvo suteikta nekokybiška apgyvendinimo paslauga. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nors viešbutis buvo trijų žvaigždučių kategorijos, tačiau jis neatitiko elementarių teisėtų ieškovų lūkesčių, nes jame nebuvo karšto vandens, neveikė kondicionavimo sistema, viešbučio teritorija nebuvo aptverta, o tai, kad nepriklausomai nuo viešbučio kategorijos, kambariuose turi būti tinkamos sąlygos apsigyventi, t. y. vonios kambariuose turi būti karštas vanduo, turi būti veikianti kondicionavimo sistema, kambariai turi būti tvarkingi ir turi būti tvarkinga elektros instaliacija, yra natūralu ir atitinka teisėtus bei protingus lūkesčius. Ieškovai, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai reikalavo pakeisti jiems viešbutį į kitą alternatyvų ne žemesnės kategorijos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinius įrodymus bei liudytojos R. K. parodymus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ieškovams nepasiūlė alternatyvaus tos pačios kategorijos viešbučio, kuriame būtų teikiamos atitinkamos paslaugos tinkamai, nes liudytojos minėtame kitame trijų žvaigždučių kategorijos viešbutyje sąlygos dar blogesnės. Negalėdamas pasiūlyti alternatyvaus tokios pačios kategorijos viešbučio, atsakovas turėjo teisę pasiūlyti aukštesnės kategorijos viešbutį, kainų skirtumą padengdamas savo lėšomis, nes jis suteikė ieškovams netinkamas, neatitinkančias teisėtų ieškovų lūkesčių, apgyvendinimo paslaugas dėl viešbučio, kurio pagalba naudojosi teikdamas paslaugas ieškovams, kaltės, t. y. dėl savo kaltės (CK 6.754 straipsnio 1-3 dalys, Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis), todėl atsakovas nepagrįstai iš ieškovų pareikalavo sumokėti už apgyvendinimą viešbutyje „Vantaris Palace“. Ši ieškovų sumokėta suma bei už vieną nakvynę viešbutyje „Akti Corali“ ieškovų sumokėta suma yra ieškovų nuostoliai, patirti dėl atsakovo netinkamo sutarčių vykdymo ir ieškovų protingų lūkesčių pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovų patirtą turtinę žalą ir pagrįstai ją priteisė ieškovams iš atsakovo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors ieškovai minėtame viešbutyje nakvojo tik vieną naktį, tačiau jų patirti dvasiniai išgyvenimai tęsėsi ilgiau kaip vieną parą, nes nuotaika jiems buvo sugadinta, sutaupytas lėšas kelionėms jie turėjo skirti viešbučio „Vantaris Palace“ išlaidoms padengti, dėl to neturėjo galimybės užsisakyti pažintinių ar pramoginių kelionių Kretoje, t. y. patyrė nepatogumų, sumažėjo jų bendravimo galimybės; negalėdami nupirkti lauktuvių artimiesiems, jie taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Teisėjų kolegija dėl šių priežasčių pripažino, kad ieškovų nepatogumai tęsėsi ilgiau, ne tik vieną parą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, teisingai nustatė ieškovų patirtą neturtinę žalą ir pagrįstai ieškovams ją priteisė.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas UAB „TEZ TOUR“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir CK 6.748 straipsnio taikymo ir aiškinimo. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį bei CK 6.748 straipsnį, nustatydami teisės aktų nenumatytus įpareigojimus kasatoriui. CK 6.748 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kokia informacija turi būti suteikta turistui. Ieškovams buvo suteikta visa šiame straipsnyje nurodyta informacija, ji nurodyta Turizmo paslaugų teikimo sutartyje bei kataloge, kuris pagal šalių sudarytos Turizmo paslaugų teikimo sutarties 1.1.1 punktą yra neatskiriamas sutarties priedas, todėl negalima sutikti su teismų argumentais, kad nebuvo nurodytas patogumų lygis. Nei Turizmo įstatyme, nei CK patogumų lygio sąvoka neapibrėžta, todėl, siekiant išsiaiškinti jos turinį, būtina analizuoti pirminį šaltinį – 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų, kurios priedo c punkte nustatyta, jog jeigu pakete numatytas apgyvendinimas, sutartyje turi būti nurodyta jo vieta, turistinė kategorija arba patogumų lygis, svarbiausi jo ypatumai, kaip jis atitinka priimančiosios valstybės narės taisykles bei maitinimo grafikas. Taigi patogumų lygio sąvoka yra identiška turistinės kategorijos sąvokai, kuri (trys žvaigždutės) ieškovams buvo nurodyta; tokią kategoriją viešbučiui „Akti Corali“ suteikė oficialiosios Graikijos institucijos. Teismai nepagrįstai nurodė, kad kasatorius nepateikė viešbučio aprašymo, nes nei Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, nei CK 6.748 straipsnyje nenustatyta, jog ieškovams papildomai turėtų būti pateikiamas viešbučio aprašymas ar aprašymas būtinai privalo būti turistui duodamame kataloge. Teismai visiškai neanalizavo kasatoriaus nurodytos vidutinio vartotojo sampratos, suformuluotos ETT sprendimuose bylose Nr. C-99/2001 Linhart; C-486/2001 Procter & Gamble vs OHM; C-220/1998 Estee Lauder Cosmetics GmbH; kt. Ieškovai, būdami vidutiniai vartotojai, turėjo visas galimybes asmeniškai ar per agentūras, kuriose įsigijo paketus, gauti visą reikalingą papildomą informaciją. Teismai nepagrįstai apsunkino kasatoriaus padėtį, reikalaudami pateikti informaciją, kurios pateikimo nenustatyta teisės aktuose bei su kuria susipažinti turistas turi galimybę asmeniškai ar per agentūrą.

152. Dėl CK 6.750 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo. Teismai nepagrįstai netaikė kelionės metu galiojusios CK redakcijos 6.750 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, tai jis turi atlyginti kelionės organizatoriaus nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Atsižvelgiant į tai, kad kelionės organizatorius suteikė būtent tą viešbutį, kurį pasirinko ieškovai, trijų žvaigždučių kategorijos, kaip ir buvo nustatyta sutartyje, o ieškovai savo nuožiūra atsisakė apgyvendinimo pačių pasirinktame viešbutyje, nors viešbutis ir atitiko visus jam keliamus reikalavimus, su kuriais ieškovai buvo supažindinti, kelionės organizatorius įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė dėl ieškovų apgyvendinimo viešbutyje „Akti Corali“ atsisakymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai pasirinkto apgyvendinimo atsisakė dėl aplinkybių, už kurias atsako, jiems nebuvo grąžinti sumokėti už apgyvendinimą viešbutyje „Akti Corali“ pinigai ir jie privalėjo sumokėti už penkių žvaigždučių viešbučio „Vantaris Palace“ apgyvendinimo paslaugas, todėl ieškovams nepagrįstai priteisti pinigai, sumokėti už apgyvendinimą Turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytame viešbutyje „Akti Corali“.

163. Dėl CK 6.754 straipsnio 4 dalies netinkamo taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. CK 6.754 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga – jeigu prasidėjus kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti pagrindinės sutartų paslaugų dalies. Pagrindinės sutartos paslaugos yra apgyvendinimo (įskaitant maitinimą) ir vežimo paslaugos, todėl pagrindinę sutartų paslaugų dalį sudaro apgyvendinimo (įskaitant maitinimą) arba vežimo paslauga; ieškovams buvo suteiktos tiek vežimo, tiek apgyvendinimo paslaugos. Ginčo objektas yra ne pagrindinės sutartų paslaugų dalies suteikimas (nesuteikimas), bet ieškovams suteiktos apgyvendinimo paslaugos kokybė. Atsižvelgiant į tai, kad apgyvendinimo ir vežimo paslaugos, nustatytos sutartyje, buvo suteiktos, tačiau finansinės pretenzijos yra susijusios ir teisminis ginčas yra kilę dėl apgyvendinimo paslaugos kokybės (kambarių, maitinimo, aplinkos), CK 6.754 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma šioje byloje. Ieškovai turėjo teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti realiai patirtą turtinę žalą (CPK 177, 178 straipsniai), o ne reikalauti sumokėtos kelionės kainos už vieną parą už apgyvendinimą viešbutyje „Akti Corali". Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje B. Š. ir kt. v. UAB „TEZ TOUR“, bylos Nr. 3K-3-386/2008.

174. Dėl CK 6.754 straipsnio 5 dalies taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei 6.754 straipsnio 5 dalį. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje aiškiai apibrėžti būtini požymiai, kurių visuma suponuoja neturtinės žalos atlyginimą, įstatymų leidėjas išskiria subjektyviuosius (turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo bei turistas lieka nepatenkintas kelione) ir objektyviuosius (netinkamai įvykdyta sutartis, už ką atsako kelionių organizatorius) neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. Teismai konstatavo, kad kelionių organizatorius netinkamai įvykdė sutartį, nes suteikė netinkamas apgyvendinimo paslaugas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovų teiginius, priešingai, byloje yra pateiktas viešbučio, į kurį ieškovai vyko, sertifikatas, pagrindžiantis jo teisinį statusą; be to, viešbutis buvo pakeistas ne kelionės organizatoriaus, o turistų iniciatyva, todėl nėra būtinojo neturtinės žalos atlyginimo objektyviojo kriterijaus – netinkamo sutarties vykdymo. Kasatoriaus veiksmuose nesant neturtinės žalos atlyginimo objektyviojo kriterijaus, neturtinė žala negali būti atlyginama. Teismai nesiejo nepasitenkinimo kelione su pagrįstais ir protingais lūkesčiais, nevertino ieškovų paaiškinimų ir prielaidų mažareikšmiškumo aspektu, juolab kad dėl visų pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų kasatorius pateikė teismui paaiškinimus, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, jų nevertino ir netyrė. Be to, ieškovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad išgyvenimus patyrė vieną dieną, tačiau teismai visos kelionės kainos neturtinės žalos dydį priteisė, atsiribodami nuo neturtinę žalą sukėlusių veiksmų intensyvumo ir trukmės vertinimo, tai akivaizdžiai prieštarauja proporcingumo principui (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tokia linkme dėl neturtinės žalos dydžio, kai pažeidimas truko tik vieną dieną, yra formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-337/2006).

185. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Nevertindami ir netirdami šioje byloje itin svarbios Valstybinio turizmo departamento, kaip teikiančios išvadą institucijos, išvados, teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą bei 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuriuose įtvirtinta teismo pareiga, nustačius, kad byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, sprendime nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.).

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai V. P., R. P., G. P., I. P., S. B. ir A. B. prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistus, kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš kasatoriaus ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Dėl kasatoriaus prievolės suteikti informaciją (Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir CK 6.719, 6.748 straipsnių, Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų taikymo). Byloje neįrodyta, kad ieškovams buvo suteikta daugiau informacijos nei ta, kuri yra turizmo sutartyse su ieškovais, t. y. viešbučio pavadinimas ir kategorija. Nepagrįstas ir tikrovės neatitinkantis kasatoriaus teiginys, kad informacija ieškovams buvo pateikta ir kataloge, kuris laikomas neatskiriamu turizmo sutarties priedu. Be to, kasatoriaus teikiamos informacijos turistams apimtis nustatyta ir atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiose teisės normose (CK XXXV skyrius). Pagal CK 6.719 straipsnį kasatorius turėjo prievolę ieškovams suteikti ne tik informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, terminais ir galimais padariniais, bet ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Ieškovai, važiuodami į Europos Sąjungos valstybę, taip pat ne kartą lankęsi kitų Europos valstybių trijų žvaigždučių kategorijos viešbučiuose, pagrįstai tikėjosi gauti tokias apgyvendinimo paslaugas, kurioms būdingi ypatumai, nustatyti 2003 m. kovo 26 d. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl viešbučių, motelių, svečių namų klasifikavimo reikalavimų patvirtinimo“ 6.3 punkte (trys žvaigždutės – profesionaliai suformuota priėmimo bei bendro naudojimo patalpų erdvė ir kokybiška įranga, kambarių apstatymas ir įranga atitinka aukštus standartus, siūlomos ne tik su apgyvendinimu susijusios paslaugos, maitinimo paslaugos teikiamos restorane ar kavinėje su platau pasirinkimo patiekalų galimybe, aukštas darbuotojų kvalifikacijos lygis). Kasatoriui, kurio pagrindinė veikla – turizmo paslaugų teikimas, žinoma ir turi būti žinoma, kokius lūkesčius turi ir gali turėti vidutinis turistas. Nors kasatorius byloje nurodo, kad yra neatsakingas už Graikijos viešbučių rotacijos sistemą ar prastą viešbučio būklę, tačiau pagal Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalį, CK 6.717, 6.257 straipsnius kasatoriui kyla prievolė rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, t. y. kasatorius turėjo prievolę pasirinkti apgyvendinimo paslaugai teikti tokį partnerį, kuris patenkintų minimalius ieškovų lūkesčius, arba informuoti ieškovus, kad partneris yra pasirinktas toks, kurio teikiamos paslaugos gali neatitikti minimalių ieškovų lūkesčių. Be to, ginčo santykiams taikytinos ir CK 6.353 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios mutatis mutandis taikomos ir kasatoriaus teikiamoms paslaugoms (Vartotojų teisių gynimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Kasatorius nesilaikė sąžiningos verslo praktikos, nesiūlė apgyvendinimo paslaugų taip, kad būtų aiškus jų pasiūlymo pobūdis – realios apgyvendinimo galimybės, taip pat pažeidė ieškovų, kaip vartotojų, teises gauti teisingą ir visapusišką informaciją apie kasatoriaus teikiamas apgyvendinimo paslaugas. Teismai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovams nebuvo atskleista nei privaloma atskleisti informacija apie apgyvendinimo paslaugą, t. y. nei išsami informacija apie viešbutį (viešbučio lokaciją, atstumus iki miestų, aerouosto, iki paplūdimio, kitus viešbučio ypatumus), nei informacija, kad ginčo viešbutis gali neatitikti ieškovų teisėtų lūkesčių, nes neatitinka minimalių higienos, tvarkos ir saugos reikalavimų.

212. Dėl ieškovų veiksmų atsisakant gyventi ginčo viešbutyje (CK 6.750 straipsnio 2 dalies taikymo). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog viešbutis turi trijų žvaigždučių kategoriją, kurią jam suteikė Graikijos atitinkamos institucijos, neturi esminės reikšmės ginčui ir nepaneigia to fakto, kad ieškovams buvo suteikta nekokybiška apgyvendinimo paslauga. Negalėdamas pasiūlyti alternatyvaus tokios pačios kategorijos viešbučio, kasatorius turėjo teisę pasiūlyti aukštesnės kategorijos viešbutį, kainų skirtumą padengdamas savo lėšomis, nes jis suteikė ieškovams netinkamas, neatitinkančias teisėtų ieškovų lūkesčių, apgyvendinimo paslaugas dėl viešbučio, kurio pagalba naudojosi teikdamas paslaugas ieškovams, kaltės, t. y. dėl savo kaltės (CK 6.754 straipsnio 1-3 dalys, Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis). Dėl to atsakovas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.750 straipsnio 2 dalimi ir kasaciniame skunde kelia fakto klausimą.

223. Dėl kasatoriaus atsakomybės. CK 6.754 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo klausimo kėlimas kasaciniame skunde yra nepagrįstas, nes ši norma nesudaro ieškinio ir skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisinio pagrindo, ja nesirėmė ieškovai, o kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta byloje, kurios aplinkybės ir teisinis pagrindas yra visai kitas nei nagrinėjamoje. Kadangi apgyvendinimo paslauga buvo suteikta netinkamai, kaip matyti iš aukščiau dėstomų, taip pat teismo nustatytų aplinkybių, tai ieškovai atsisakė sutarties sąlygų, susijusių su apgyvendinimo paslauga ginčo viešbutyje dėl netinkamo jos teikimo, ir ieškiniu pateikė reikalavimą kasatoriui gražinti pinigus, sumokėtus už netinkamai suteiktą apgyvendinimo paslaugą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuris teismų buvo patenkintas. Teismai tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, priteisdami ieškovams jų sumokėtą kainą už pragyventą parą ginčo viešbutyje, taip pat papildomas išlaidas, kurių ieškovai patyrė gyvendami viešbutyje „VANTARIS PALACE“.

234. Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio (CK 6.754 straipsnio 5 dalies taikymo). Teismai pagrįstai pripažino nepagrįstu kasatoriaus argumentą, kad neturtinę žalę ieškovai patyrė tik vieną parą – kol gyveno ginčo viešbutyje. Ieškovai prarado galimybę į atostogoms būdingą poilsį ir ramybę, negalėjo įgyvendinti savo teisės į normalų poilsį, po kelionės grįžo nepailsėję, kupini prastų įspūdžių ir patyrę didžiulių nuostolių – neturtinė žala tęsėsi ir sugrįžus po kelionės, nes kasatorius atsisakė kompensuoti ieškovų patirtas išlaidas, taigi patirti piniginiai nuostoliai turėjo įtakos tęsiant gyvenimą Lietuvoje.

245. Dėl proceso teisės normų pažeidimų. Teismai vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus ir abiejų išvadas teikiančių institucijų raštus, o tik tai, kad, teismams įvertinus tam tikrus įrodymus, nebuvo priimtas vienai iš šalių palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl kelionių organizatoriaus pareigos suteikti informaciją ir užtikrinti teikiamų turizmo paslaugų kokybę

28Šalių ginčas kilo dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių, kuriomis kasatorius (kelionių organizatorius) įsipareigojo už atlyginimą ieškovams (turistams) užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę (kelionės paketą), vykdymo. Sutartinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo sutarties, reglamentuoja CK 6.747–6.755 straipsniai bei Turizmo įstatymas, kuriais įgyvendinama 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau – Direktyva 90/314/EEB).

29Organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kurią sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos: vežimo ir apgyvendinimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, CK 6.747 straipsnio 2 dalis). Kelionės organizatorius yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 straipsnio 2 dalis). Turistas renkasi konkretų turizmo paslaugų tiekėją, su kuriuo jis ketina sudaryti sutartį, pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją, ir turi pagrindą tikėtis, kad įsigys tinkamos kokybės paslaugas, atitinkančias pateiktą informaciją apie jas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Kelionės organizatorius kaip verslininkas privalo užtikrinti jo teikiamų paslaugų kokybę ir informacijos apie jas teisingumą, prisiimti ne tik neigiamų savo veiklos padarinių riziką, bet ir rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje B. Š. ir kt. v. UAB „TEZ TOUR“, bylos Nr. 3K-3-386/2008).

30Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, yra viena esminių pareigų sudarant sutartį (CK 6.163 straipsnio 4 dalis), paslaugų teikėjo pareiga suteikti informaciją klientui įtvirtinta CK 6.719 straipsnyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.719 straipsnio 1 dalyje išvardytos informacijos sąrašas nėra baigtinis, informacijos, teikiamos sudarant sutartį, apimčiai taikytinas ikisutartinių santykių sąžiningumo principas (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Turizmo paslaugų teikimo atveju, atsižvelgiant į Direktyvoje 90/314/EEB įtvirtintą turisto (vartotojo) teisių apsaugos prioriteto principą, pareiga suteikti informaciją reglamentuojama, konkrečiai nustatant, kokius duomenis apie paslaugas turi suteikti kelionės organizatorius: CK 6.748 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kelionės organizatoriaus pareiga suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio išsamią informaciją prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad informacijos išsamumas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į turisto keliavimo patirtį, jo pageidavimus ir kitas individualias savybes (pvz., ar turistas keliauja pirmą kartą, kokie jo reikalavimai dėl apgyvendinimo, maitinimo, viešbučio aplinkos), ir negali būti tapatinamas vien su privalomos, imperatyviai įstatyme nustatytos informacijos pateikimu. Privalomos suteikti informacijos turinys detalizuojamas Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse, nustatant, kad kai prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra privalo įteikti turistui rašytinį dokumentą, kuriame būtų išsami informacija apie apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus bei klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles).

31Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodžius viešbučio „AKTI CORALI“ kategoriją – trys žvaigždutės, turistams buvo suteikta visa reikalinga informacija. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje kelionės organizatoriui nustatyta pareiga teikti neklaidinančią informaciją ne tik apie apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį, bet ir apie pagrindinius ypatumus bei klasę. Kelionės organizatorius, elgdamasis sąžiningai, ieškovams kaip vartotojams turėjo suteikti informaciją ne tik apie turistinę kategoriją, bet ir pagrindinius ypatumus (pvz., tai, kad Graikijoje (Kretoje) trijų žvaigždučių viešbučiams keliami mažesni reikalavimai nei įprasta kitose valstybėse), nes ši informacija nagrinėjamu atveju galėjo turėti esminės reikšmės ieškovams, planavusiems poilsinę kelionę, apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius nesiūlė apgyvendinimo paslaugų taip, kad būtų aiškus jo pasiūlymo pobūdis – realios apgyvendinimo sąlygos, taigi nesuteikė ieškovams ne tik išsamios, bet net privalomos informacijos.

32Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vidutinis vartotojas, kurio sampratos, anot kasatoriaus, neanalizavo bylą nagrinėję teismai, suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ,,vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 punktas; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117, 27 punktas; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 punktas; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375, 31 punktas; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 punktas; kt.). Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, kuriuo įgyvendinama 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, 2 straipsnio 13 dalyje vidutinis vartotojas apibrėžiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog ieškovai, būdami vidutiniai vartotojai, turėjo patys gauti visą reikalingą papildomą informaciją, yra nepagrįsti, nes vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti, be to, tokios pareigos nustatymas turistui nepagrįstai apsunkina jo padėtį, iškreipia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

33CK 6.754 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kelionių organizatoriaus pareiga vykdyti sutartį atsižvelgiant į turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti, t. y. užtikrinti teikiamų turizmo paslaugų kokybę. Turizmo paslaugų kokybė turi būti vertinama pagal tai, ar suteiktos paslaugos atitinka protingus turistų lūkesčius, ar jie lieka patenkinti kelione. Nagrinėjamu atveju turistai įsigijo poilsinę kelionę, kurios metu apgyvendinimo paslauga turėjo būti suteikta trijų žvaigždučių kategorijos viešbutyje. Akivaizdu, kad vidutinis vartotojas, turintis nors minimalią keliavimo patirtį, tokiu atveju tikisi apsistoti viešbutyje, kuris atitinka šią kategoriją ne tik formaliai, bet ir realiai, be to, nepaisant pasirinkto viešbučio kategorijos, gyventi kambariuose, atitinkančiuose elementarius patogumo, higienos ir sanitarijos reikalavimus, gauti atitinkamą maitinimą ir pan. Byloje nustatyta, kad ieškovams suteikta apgyvendinimo paslauga viešbutyje „AKTI CORALI“ neatitiko ne tik paprastai trijų žvaigždučių viešbučiuose esamo patogumų lygio, bet ir elementarių higienos ir sanitarijos reikalavimų. Kadangi turistai pirko iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o ne tik vienkartinio apgyvendinimo paslaugą, tai akivaizdu, kad jiems apgyvendinimo paslaugos kokybė buvo itin svarbi ir turėjo esminę reikšmę apsisprendžiant dėl sutarties sudarymo.

34Minėta, kad kasatorius yra verslininkas, teikiantis turizmo paslaugas. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko (CK 2.4 straipsnio 2 dalis) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams įvykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir panašiai). Paslaugos teikėjas, teikdamas paslaugas, visada gali pasitelkti trečiuosius asmenis, jeigu to nedraudžia sutartis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Taigi ta aplinkybė, kad turizmo paslaugų sutarčiai įvykdyti kasatorius pasitelkė trečiuosius asmenis (viešbutį „AKTI CORALI“) neatleidžia jo nuo atsakomybės už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad apgyvendinimo paslauga viešbutyje „AKTI CORALI“ suteikta netinkamai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinė atsakomybė už netinkamą turizmo paslaugos kokybę, nors ta paslaugų dalis ir buvo vykdoma kelionės organizatoriaus pasitelkto asmens, taikoma kelionės organizatoriui (CK 6.747 straipsnio 2 dalis, 6.754 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. J. ir kt. v. UAB „Novaturas“; bylos Nr. 3K-3-524/2004, skelbta Teismų Praktika 23).

35Kadangi kasatorius suteikė ieškovams netinkamas, neatitinkančias jų protingų lūkesčių apgyvendinimo paslaugas dėl viešbučio, kurio pagalba naudojosi teikdamas paslaugas, kaltės, t. y. dėl savo kaltės (CK 6.754 straipsnio 1-3 dalys, Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis), tai bylą nagrinėję teismai pagrįstai netaikė CK 6.750 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta turisto pareiga atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus turistui atsisakius sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako.

36Dėl turtinės žalos atlyginimo

37Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl turizmo paslaugų suteikimo fakto, bet dėl suteiktų paslaugų kokybės, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, jog CK 6.754 straipsnio 4 dalis norma tokiu atveju netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008). Tačiau kelionės organizatoriui netinkamai vykdant sutartį, jam kyla CK 6.754 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga atlyginti turistui nuostolius.

38Byloje nustatyta, kad, paaiškėjus, jog apgyvendinimas viešbutyje „AKTI CORALI“ neatitinka ieškovų lūkesčių, kasatorius, negalėdamas pasiūlyti tokios pačios (trijų žvaigždučių) kategorijos viešbučio, atitinkančio ieškovų protingus lūkesčius, pasiūlė jiems aukštesnės kategorijos viešbutį „VANTARIS PALACE“, kuriame jie ir buvo apgyvendinti. CK 6.754 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis vykdoma ne pagal turisto lūkesčius, kelionės organizatorius, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriopą pagalbą ir paramą. Jeigu už netinkamą sutarties vykdymą atsako kelionės organizatorius arba asmuo, kurio pagalba jis naudojasi, tai visas išlaidas, susijusias su papildomos pagalbos ir paramos teikimu turistui, apmoka pats kelionės organizatorius. Taigi kasacinio skundo argumentai, kad ieškovai, persikėlę į aukštesnės kategorijos viešbutį, privalėjo sumokėti už šio viešbučio apgyvendinimo paslaugas, atmetami kaip nepagrįsti. Kelionės organizatorius yra atsakingas už tinkamą pareigų, kylančių iš turizmo paslaugų sutarties vykdymą, todėl jo sutartinėms pareigoms tinkamai vykdyti reikalingos papildomos išlaidos neturi būti perkeliamos turistui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovams pagrįstai priteistas nuostolių, kuriuos sudaro pinigų suma, sumokėta už apgyvendinimą aukštesnės kategorijos viešbutyje „VANTARIS PALACE“, atlyginimas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vienos paros apgyvendinimo paslauga viešbutyje „ACTI CORALI“ buvo suteikta netinkamai, ieškovams taip pat pagrįstai priteistas nuostolių, patirtų sumokant už šią paslaugą, atlyginimas (CK 6.754 straipsnio 2 dalis).

39Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams V. P. ir R. P. 3636,36 Lt turtinės žalos atlyginimą, padarė aritmetinę klaidą, nes iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog šiems ieškovams priteistina suma yra 3636,20 Lt (3418,20 Lt už apgyvendinimą viešbutyje „VANTARIS PALACE“ ir 218 Lt už apgyvendinimą viešbutyje „AKTI CORALI“, kasacinis teismas ištaiso šią klaidą.

40Dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.754 straipsnio 5 dalies taikymo)

41CK 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta turisto teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą, jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo. Neturtinės žalos atlyginimo ginčo atveju paskirtis – teisingai kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinės žalos samprata, atlyginimo būdai, atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnyje. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Kiekvienu atveju teismo sprendime turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008).

42Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama taip, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo matas būtų kelionės kaina. Neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus.

43Kasatorius, suteikęs ieškovams nekokybišką turizmo paslaugą, o vėliau pažeidęs ir pareigą teikti jiems visokeriopą pagalbą bei paramą taip, kaip tai nustatyta CK 6.754 straipsnio 3 dalyje, t. y. pareikalavęs sumokėti už apgyvendinimą viešbutyje „Vantaris Palace“, nesuteikė ieškovams adekvačios moralinės kompensacijos. Atsižvelgdama į tai, kad kasatorius suteikė ieškovams nekokybišką apgyvendinimo paslaugą ir nesiėmė priemonių kompensuoti jų patiriamos neturtinės žalos, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad, nors ieškovai viešbutyje „AKTI CORALI“ nakvojo tik vieną naktį, tačiau jų patirti išgyvenimai tęsėsi ilgiau kaip vieną parą, nes vietoje poilsio jiems teko patirti nepatogumus, finansinius rūpesčius (sutaupytas lėšas ekskursijoms, lauktuvėms jie turėjo skirti apgyvendinimui viešbutyje „Vantaris Palace“). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad ieškovų patirti nepatogumai vertintini kaip mažareikšmiai ir smulkmeniški, taip pat pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, nes skiriasi kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-337/2006, kurioje spręsta dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė neturtinės žalos dydžio nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.250 straipsnis, 6.754 straipsnio 5 dalis), priteisdami visiems ieškovams jų sumokėtos vienos kelionės kainos neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visi ieškovai, atsižvelgiant į byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis), patyrė to paties pobūdžio dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl jiems priteistinas vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Minėta, kad ieškovų patirta neturtinė žala pasireiškė nepatogumais ir dvasiniu sukrėtimu gyvenant vieną parą viešbutyje „AKTI CORALI“ bei priverstiniu finansinių planų koregavimu sumokėjus už apgyvendinimą viešbutyje „VANTARIS PALACE“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši ieškovų patirta neturtinė žala, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, pažeidimo sunkumą ir ieškovams priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį, vertintina 2000 Lt kiekvienai šeimai, todėl teismų procesiniai sprendimai dėl šios reikalavimų dalies keistini.

44Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo

45Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, nevertindami ir netirdami Valstybinio turizmo departamento išvados, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, kaip kasacijos dalyko, aspektu pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų visetas, o ne vienas iš jų, lemia atitinkamas išvadas. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami apie kasatoriaus pareigų vykdymą ir ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį, vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad teismams įvertinus tam tikrus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1,2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs teismų procesinius sprendimus, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

48Pakeitus teismų procesinius sprendimus, patenkinta 30 proc. ieškovų V. P. ir R. P., po 33 proc. ieškovų G. P., I. P., S. B. ir A. B. reikalavimų, todėl jiems atlygintina atitinkama dalis pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų atsakovo skundo reikalavimų proporciją (patenkinta 31 proc., atmesta 69 proc. skundo reikalavimų). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos atlygintinos jas patyrusiems asmenims.

49Kasatorius ir ieškovai prašo priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą.

50Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 137,60 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš bylos šalių taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų skundo reikalavimų dalims (CK 96 straipsnio 2 dalis).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą taip:

53Priteisti iš atsakovo UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) solidariai ieškovams V. P. ( - ) ir R. P. ( - ) 3636,20 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis litus 20 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

54Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) solidariai ieškovams G. P. ( - ) ir I. P. ( - ) 2082,50 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt du litus 50 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

55Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) solidariai ieškovams S. B. ( - ) ir A. B. ( - ) 2082,50 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt du litus 50 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

56Kitą ieškinio dalį atmesti.

57Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) R. P. ( - ) 90 (devyniasdešimt) Lt, V. P. ( - ) 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Lt, I. P. ( - ) 99 (devyniasdešimt devynis) Lt, G. P. ( - ) 198 (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis) Lt, A. B. ( - ) 297 (du šimtus devyniasdešimt septynis) Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme, advokato padėjėjai Jurgitai Bieliūnienei ( - ) 407 (keturis šimtus septynis) Lt žyminio mokesčio už ieškinį.

58Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) R. P. ( - ), I. P. ( - ) ir A. B. ( - ) po 697,94 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt septynis Lt 94 ct) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

59Priteisti iš R. P. ( - ), V. P. ( - ), I. P. ( - ), G. P. ( - ), A. B. ( - ) ir S. B. ( - ) po 29,97 Lt (dvidešimt devynis litus 97 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515).

60Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) R. P. ( - ), I. P. ( - ) ir A. B. ( - ) po 834,90 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt keturis Lt 90 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme.

61Priteisti iš R. P. ( - ), V. P. ( - ), I. P. ( - ), G. P. ( - ), A. B. ( - ) ir S. B. ( - ) po 29,97 Lt (dvidešimt devynis litus 97 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515).

62Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) 94,94 Lt (devyniasdešimt keturis litus 94 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

63Priteisti iš R. P. ( - ), V. P. ( - ), I. P. ( - ), G. P. ( - ), A. B. ( - ) ir S. B. ( - ) po 7,11 Lt (septynis litus 11 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

64Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos netinkamai... 5. Ieškovai sudarė su atsakovu turizmo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias... 6. 2007 m. liepos 13 d. ieškovai atvyko į viešbutį „AKTI CORALI“,... 7. Kelionių vadovė susitiko su ieškovais tik po paros, pasiūlė apsigyventi... 8. Ieškovai, nurodę, kad dėl atsakovo kaltės patyrė neplanuotų išlaidų,... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „TEZ TOUR“ prašo panaikinti Vilniaus miesto... 14. 1. Dėl Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir CK 6.748 straipsnio taikymo... 15. 2. Dėl CK 6.750 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo. Teismai... 16. 3. Dėl CK 6.754 straipsnio 4 dalies netinkamo taikymo ir nukrypimo nuo... 17. 4. Dėl CK 6.754 straipsnio 5 dalies taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos... 18. 5. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Nevertindami ir netirdami šioje... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai V. P., R. P., G. P., I. P., S. B. ir... 20. 1. Dėl kasatoriaus prievolės suteikti informaciją (Turizmo įstatymo 6... 21. 2. Dėl ieškovų veiksmų atsisakant gyventi ginčo viešbutyje (CK 6.750... 22. 3. Dėl kasatoriaus atsakomybės. CK 6.754 straipsnio 4 dalies taikymo ir... 23. 4. Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio (CK 6.754 straipsnio 5 dalies... 24. 5. Dėl proceso teisės normų pažeidimų. Teismai vertino abiejų šalių... 25. Teisėjų kolegija... 26. III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl kelionių organizatoriaus pareigos suteikti informaciją ir užtikrinti... 28. Šalių ginčas kilo dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių, kuriomis... 29. Organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kurią sudaro... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga atskleisti informaciją, turinčią... 31. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad turizmo paslaugų... 32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vidutinis vartotojas, kurio sampratos,... 33. CK 6.754 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kelionių organizatoriaus pareiga... 34. Minėta, kad kasatorius yra verslininkas, teikiantis turizmo paslaugas. CK... 35. Kadangi kasatorius suteikė ieškovams netinkamas, neatitinkančias jų... 36. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 37. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl turizmo... 38. Byloje nustatyta, kad, paaiškėjus, jog apgyvendinimas viešbutyje „AKTI... 39. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios... 40. Dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.754 straipsnio 5 dalies taikymo) ... 41. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta turisto teisė reikalauti atlyginti... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik... 43. Kasatorius, suteikęs ieškovams nekokybišką turizmo paslaugą, o vėliau... 44. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą,... 45. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, nevertindami ir netirdami... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 48. Pakeitus teismų procesinius sprendimus, patenkinta 30 proc. ieškovų V. P. ir... 49. Kasatorius ir ieškovai prašo priteisti kasaciniame teisme patirtas... 50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. pažymą apie... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį ir... 53. Priteisti iš atsakovo UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) solidariai... 54. Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) solidariai ieškovams G. P.... 55. Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) solidariai ieškovams S. B.... 56. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 57. Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) R. P. ( - ) 90... 58. Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) R. P. ( - ), I. P. ( - ) ir... 59. Priteisti iš R. P. ( - ), V. P. ( - ), I. P. ( - ), G. P. ( - ), A. B. ( - )... 60. Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) R. P. ( - ), I. P. ( - ) ir... 61. Priteisti iš R. P. ( - ), V. P. ( - ), I. P. ( - ), G. P. ( - ), A. B. ( - )... 62. Priteisti iš UAB „TEZ TOUR“ (kodas 111813515) 94,94 Lt (devyniasdešimt... 63. Priteisti iš R. P. ( - ), V. P. ( - ), I. P. ( - ), G. P. ( - ), A. B. ( - )... 64. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...