Byla Iv-1411-422/2010

1Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Janina Vitunskiene, sekretoriaujant Eglei Lilaitei, nedalyvaujant pareiškejui G. A., atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu igaliotam atstovui, treciojo suinteresuoto asmens Kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos igaliotam atstovui, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo G. A. prašyma atsakovui Pravieniškiu 3-iesiems pataisos namams, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Teisingumo ministerijos del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo ir

2n u s t a t e:

4Pareiškejas G. A. kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma prašydamas priteisti iš atsakovo neišmoketa darbo užmokescio suma 922,75 Lt (devynis šimtus dvidešimt du Lt ir 75 ct) už 2007-2008 metus.

5Pareiškejas prašyme (b. l. 4-5) nurode, kad jis dirba Pravieniškiu 3-uose pataisos namuose Apsaugos ir priežiuros skyriaus vyresniuoju prižiuretoju. Per 2007-2008 metu laikotarpi jam buvo neišmoketa 922,75 Lt darbo užmokescio priemoku suma. Ši suma buvo neišmoketa del Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nuostatu taikymo, kai priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos ir Tarnybos kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 str. 1 d. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teise gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Atsižvelgiant i tai, jog Konstitucinio teismo pripažinta, kad Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nustatyta 70 procentu riba prieštaravo Konstitucijai, jam turejo buti išmoketas visas priklausantis darbo užmokestis, netaikant 70 procentu ribos.

6Atsakovas Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai atsiliepime i prašyma praše pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista.

7Atsiliepime i prašyma (b. l. 11-14) nurode, kad atsakovas apskaiciuodamas ir mokedamas darbo užmokesti pareiškejui vadovavosi ginco laikotarpiu galiojusiais teises aktais, t. y. veike taip, kaip privalejo veikti pagal istatymus, taciau teismui manant, kad pareiškejui priklauso darbo užmokescio nepriemoka, praše atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams del Lietuvos valstybes sunkios finansines padeties.

8Proceso dalyviai i teismo posedi neatvyko, apie posedi pranešta, todel byla buvo išnagrineta jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).

9Prašymas tenkintinas.

10G. A. teismo prašo priteisti negauta darbo užmokesti už nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima. Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu parengtose pažymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškejui buvo neišmoketa 922,75 Lt priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos (b. l. 6-7, 16). Ginco del nesumoketo darbo užmokescio sumos dydžiu tarp proceso šaliu iš esmes nera.

11Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškejas yra Kalejimu departamentui pavaldžios istaigos – Pravieniškiu 3-uju pataisos namu pareigunas, kurio teisini statusa, taip pat ir darbo užmokescio mokejimo tvarka ginco laikotarpiu nustate Tarnybos Kalejimu departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas). Statuto 42 straipsnio 1 dalyje (ginco laikotarpiu galiojusios redakcijos) buvo numatyta, kad pareigunu darbo užmokesti sudaro pareigine alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staža, turima pareigini laipsni, kvalifikacine kategorija, taip pat priemokos. Priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Statuto 42 straipsnio 2 dalis numate, kad Kalejimu departamento arba jam pavaldžios istaigos pareigunu pareigine alga mokama Valstybes tarnybos istatymo nustatyta tvarka. Valstybes tarnybos istatymo Nr. VIII-1316 (ginco laikotarpiu galiojusios redakcijos) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybes tarnautoju darbo užmokescio struktura, darbo užmokescio maksimali riba, darbo užmokescio, priedu ir priemoku skaiciavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (ginco laikotarpiu galiojusios redakcijos) buvo nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo užmokestis buvo skaiciuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmoketos atsižvelgiant i Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta priedu ir priemoku ribojima.

12Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracinese bylose Nr. A¹²-219/2004, Nr. A¹-638/2005 išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje administracineje byloje. Iš to seka, kad nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu.

13Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad pareiškejo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse išplestines teiseju kolegijos išnagrinetose administracinese bylose A¹-638/2005 ir A⁶⁶²-1735/2010 (ABTI 13 str., 20 str.).

14Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškejas atliko savo, kaip valstybes tarnautojo, pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojusi galimybe ginti šiuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareiškejui šiuo metu yra išnykes.

15Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialines teises i darbo užmokesti ir i kitas su darbu susijusias išmokas galiojima. Pagal darbo kodekso 298 straipsni darbuotojui priklausancios darbo užmokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybe priteisti darbuotojo, kurio teises ar teiseti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausanti darbo užmokesti ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas

Nustatė

16mas kalendoriniais trejais metais. Pareiškejas prašo priteisti darbo užmokescio nepriemoka už laikotarpi, neviršijanti 3 metu, todel pareiškejo prašymas tenkintinas pilnai – jam priteistina neišmoketa darbo užmokescio dalis už 2007-2008 m. laikotarpi, kuria sudaro 922,75 Lt. (b. l. 6-7, 16).

17Atsakovas prašo atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams, kadangi šiu metu patvirtintame biudžete pataisos istaigoms nera numatytos lešos darbo nepriemokai sumoketi. Atsižvelgiant i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), pažymetina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaujantis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui (Teismu istatymo 33 str.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teiseja

Nutarė

20Prašyma tenkinti.

21Priteisti pareiškejui G. A. iš atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu neišmoketa darbo užmokescio dali – 922,75 Lt (devynis šimtus dvidešimt du Lt ir 75 ct).

22Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.

23Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.