Byla 2-452/2010
Dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria pripažinti negaliojančiais bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilterma“ kreditorių susirinkimo nutarimai, civilinėje byloje Nr. B2-1437-264/2009
2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pranešėja) ir Alės Bukavinienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria pripažinti negaliojančiais bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilterma“ kreditorių susirinkimo nutarimai, civilinėje byloje Nr. B2-1437-264/2009.
3Teisėjų kolegija
Nustatė
4Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Šilterma“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė G. P.
5Teismas 2009 m. gegužės 18 d. patvirtino 20 200 Lt sumą atsakovo administravimo išlaidoms apmokėti per mėnesį iki administravimo sąmata bus patvirtinta kreditorių susirinkime.
6Bankroto administratorius 2009 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime prašė patvirtinti tokią kasmėnesinę administravimo išlaidų sąmatą: įmonės apskaitos tvarkymui – 1 000 Lt, administravimo paslaugoms – 5 000 Lt, pašto išlaidoms – 350 Lt, teisinei pagalbai – pagal faktą, patalpų nuomai ir automobilių saugojimui – 1 000 Lt, transporto paslaugoms – 300 Lt, mokesčiams – pagal faktą. Kreditorių susirinkimas protokoliniu nutarimu Nr. 1 patvirtino 60 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš jų 49 577 Lt skyrė administratoriaus atlyginimui, 10 423 Lt – administravimo išlaidoms apmokėti, o taip pat nustatė administratoriui 5 procentų dydžio sėkmės mokestį, laimėjus civilinę bylą su debitoriumi UAB „Lukrida” dėl 71 508 Lt skolos priteisimo, tuo atveju, jeigu šios lėšos būtų gautos įmonės kaupiamojoje sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu iki kreditorių susirinkimo administratoriui buvo išmokėta 49 576,94 Lt atlyginimui, nutarta likusią 10 423 Lt sumą skirti administravimo išlaidoms, kurios būtų išmokamos bankroto proceso metu administratoriaus nuožiūra.
7Administratorius 2009-11-1 teismui pateikė skundą ir prašė pripažinti negaliojančiu nurodytą kreditorių susirinkimo nutarimą, kaip neteisingą, nepagrįstą, neprotingą ir prieštaraujantį Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsniui bei viešajai tvarkai. Prašė įpareigoti susirinkimą iš naujo svarstyti klausimą dėl administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimo, įskaitant 59 786,52 Lt bankroto proceso administravimo išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Nurodė, jog teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo patvirtinęs 20 200 Lt administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, todėl kreditorių susirinkimas privalėjo atsižvelgti į šias administravimo išlaidas, tvirtindamas sąmatą likusiam laikotarpiui. Teigė, jog už šešis mėnesius iki kreditorių susirinkimo administratoriui priklausė 57 000 Lt atlyginimas, buvo sumokėta tik 49 576,94 Lt, todėl liko 7 423,06 Lt skola. Skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas užkirto kelią administratoriui tęsti administravimo procedūras, nes pagal praktiką bankroto byla gali užtrukti apie dvidešimt keturis mėnesius ir tai reikštų, kad bankroto administratorius nuo 2009-10-28 turėtų dirbti nemokamai, o kitų administravimo išlaidų nebūtų iš ko apmokėti.
8Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi šį bankroto administratoriaus skundą patenkino, pripažino negaliojančiu minimą kreditorių susirinkimo nutarimą ir įpareigojo kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintas lėšas – 20 200 Lt, vieno mėnesio administravimo išlaidoms apmokėti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimas, pakeisdamas šia nutartimi nustatytas 20 200 Lt dydžio administravimo išlaidas, pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtintą normą, o taip pat teismo nutarties privalomumo principą.
9Trečiasis asmuo kreditorius VSDFV Kauno skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį, priimti naują nutartį ir patvirtinti atsakovo 2009 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl 60 000 Lt administravimo išlaidų sąmatos. Skunde rašoma:
101. Atsakovas bankroto bylos iškėlimo dieną turėjo 1 080 285 Lt balansinio turto, tačiau atlikus detalią turto sudėties analizę nustatyta, kad materialus turtas sudaro 123 462,76 Lt, tai yra 11,4 procentų viso balansinio turto, o pagrindinė turto dalis yra debitorinės skolos. Administratorius, prašydamas teismo patvirtinti 20 200 Lt sąmatą mėnesiui, tinkamai neįvertino įmonės turto sudėties, skolų išieškojimo galimybių ir tuo sąmoningai klaidino teismą. Įmonės turtinės galimybės neleidžia atsiskaityti pagal administratoriaus prašomą ir teismo nustatytą išlaidų sąmatą, be to ši sąmata nėra baigtinė, todėl kreditorių susirinkimas turėjo pagrindą tik iš dalies patenkinti administratoriaus prašymą.
112. Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtindamas neadekvačias realiam įmonės turtui administravimo išlaidas, pažeidė bankroto teisės instituto principą teisingai paskirstyti esamą nemokaus skolininko turtą kreditoriams, o taip pat viešąjį interesą.
123. Administratorius savo išskirtines teises gina neatsižvelgdamas į įmonės turtinę padėtį, kreditorių interesus, todėl yra šališkas, pažeidžia administratoriaus profesinei veiklai taikytinus sąžiningumo ir pareigingumo reikalavimus.
13Trečiasis asmuo kreditorius Kauno apskrities VMI atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį patvirtinant 2009 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl 60 000 Lt administravimo išlaidų sąmatos. Skundas grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir anksčiau nurodyto apelianto atskirasis skundas. Papildomai skunde nurodoma, kad administratorius per šešis mėnesius iki pirmojo kreditorių susirinkimo panaudojo 56 114,02 Lt iš 121 200 Lt teismo skirtų lėšų, tačiau administravimo išlaidoms panaudojo tik 6 537,08 Lt, didžiąją dalį lėšų skirdamas savo atlyginimui. Apelianto nuomone, tai įrodo, kad administratorius nereiškė teismuose sudėtingų civilinių ieškinių dėl įmonės sandorių ir turto, kurie iš esmės galėtų pakeisti bankrutuojančios įmonės turtinę padėtį bei nepagrįstai siekia padidinti administravimo išlaidas. Teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, nes teismas privalėjo patikrinti, kiek įmonė turi realaus turto, įsitikinti būsimų administravimo išlaidų pagrįstumu, o ne tenkinti tik vieno asmens poreikius. Be to, teigia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas tik byloje dalyvavusiems asmenims, tačiau apeliantų kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti daug vėliau nei teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino 20 200 Lt administravimo išlaidų sąmatą, todėl ši nutartis pažeidė vėliau į bylą įstojusių kreditorių teises tinkamai ginti savo interesus tenkinant kreditorinius reikalavimus.
14Administratorius atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo jų netenkinti, palikti galioti skundžiamą nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai atskiruosiuose skunduose pateikia netikslius duomenis apie BUAB „Šilterma“ turtą, neįvertinta aplinkybė, kad teismas yra patenkinęs ieškinį atsakovui IĮ ,,Kaistra line“ dėl 67 779,67 Lt priteisimo, ir ši skola bus išieškota, taip pat teisme nagrinėjamas ginčas su UAB ,,Lukrida“ dėl 71 508 Lt skolos. Taigi atsakovas gaus 189 999,26 Lt trumpalaikio turto ir galės atsiskaityti su administratoriumi bei iš dalies su kreditoriais. Apeliantai klaidingai nurodo, kad atlyginimas administratoriui turi būti skiriamas pagal gautas pajamas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ar kasą. Administratorius turi teisėtą lūkestį, jog nebūtų sumažintos turėtos bei nustatomos ateičiai administravimo išlaidos, kad galėtų sklandžiai ir efektyviai vykdyti bankroto procedūras.
15Atskirieji skundai atmestini.
16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas patenkino administratoriaus skundą ir pripažino negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą, yra pagrįsta ir teisėta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskiruosius skundus, konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
17Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, neapsiriboja vien atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 338, 320 str.).
18Kaip minėta, teismas, patenkinęs administratoriaus skundą, panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti 60 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo, iš jų 49 577 Lt skirti administratoriaus atlyginimui, 10 423 Lt – administravimo išlaidoms apmokėti bei nutarimą likusius neišmokėtus 10 423 Lt išmokėti bankroto proceso metu administratoriaus nuožiūra, nes administratoriui jau buvo išmokėta 49 576,94 Lt.
19Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo patvirtinęs 20 200 Lt atsakovo administravimo išlaidoms apmokėti per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki administravimo sąmata bus patvirtinta kreditorių susirinkime (9 500 Lt administratoriaus atlyginimui, 10 700 Lt kitoms administravimo išlaidoms). Paminėtina, kad vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 5 ir 9 punktų nuostatomis, teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat nustatyti administratoriui atlyginimą, turi kreditorių susirinkimas. Tačiau tuo atveju, kai, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktu, teismas, įgyvendindamas jam įstatymo numatytą pareigą, pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtina lėšų dydį, kurį administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, ši teismo patvirtinta sąmata yra privaloma kreditorių susirinkimui.
20Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnis nustato teismo nutarties privalomumo principą. Todėl pirmasis kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą nustatyti lėšas, kurios turi būti sumokėtos administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, negali keisti teismo nutartimi patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos. Tokią praktiką patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-253/2009.
21Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą ir išdėstytas aplinkybes, mano, kad kreditorių susirinkimas neturėjo teisės keisti teismo nutartimi, kuri jam buvo privaloma, nustatytos administravimo išlaidų sąmatos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorių susirinkimas pažeidė imperatyvią ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtintą teisės normą, o taip pat teismo nutarties privalomumo principą (CPK 18 str.) ir remdamasis ĮBĮ 23 straipsnio 5 ir 9 punktų nuostatomis, CPK 18 straipsniu skundžiamą nutarimą panaikino, o administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą perdavė kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo (CPK 185 str.).
22Apeliantai teigia, kad teismas, 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtindamas neadekvačias realiam įmonės turtui administravimo išlaidas, pažeidė bankroto teisės instituto principą teisingai paskirstyti esamą nemokaus skolininko turtą kreditoriams, o taip pat viešąjį interesą. Nurodo, kad atlikus įmonės detalią turto sudėties analizę ir įvertinus jo išieškojimo iš skolininkų galimybes, paaiškėjo, jog įmonės turtinės galimybės neleidžia atsiskaityti pagal administratoriaus prašomą ir teismo nustatytą išlaidų sąmatą, todėl kreditorių susirinkimas turėjo pagrindą sumažinti teismo nustatytą administravimo išlaidų sąmatą.
23Teisėjų kolegija, remdamasi ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostatomis pažymi, kad administravimo išlaidos turi būti nustatomas atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti įmonė tęsia veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei kiekį, ir sutinka su apeliantų teiginiu, kad išlaidos turi būti adekvačios įmonės finansinei būklei. Tačiau kaip jau minėta, teismo patvirtinta administravimo išlaidų suma nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo kreditorių susirinkimui yra privaloma ir kreditorių susirinkimas neturi teisės svarstyti teismo nutarties pagrįstumo.
24Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtinęs 20 200 Lt atsakovo administravimo išlaidoms apmokėti per mėnesį, nustatė konkrečią aplinkybę, kuriai įvykus, minėta administravimo sąmata nebeprivaloma, tai yra nurodė, jog administravimo išlaidų sąmata galioja iki bus patvirtinta kreditorių susirinkime. Kaip buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio patvirtinimo laikotarpiui nuo kreditorių susirinkimo, būtina atsižvelgti į įmonės turtinę padėtį, skolų išieškojimo galimybę ir kitas minėtas aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus administratoriaus teiginius atsiliepime į atskiruosius skundus, jog kreditorių susirinkimo nutarimas mažinti administravimo išlaidas nuo kreditorių susirinkimo traktuotinas kaip jo teisėtų lūkesčių pažeidimas. Pažymėtina, jog pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį, atlyginimo administratoriui suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą.
25Kaip žinoma, įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, kuris valdo, naudoja ir disponuoja bankrutuojančios įmonės turtu, lėšomis, užtikrina jų apsaugą, privalo ginti visų kreditorių ir pačios įmonės teises, interesus, organizuoti bei atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Administratorius bankroto procese turi plačius ĮBĮ apibrėžtus įgaliojimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas bei skaidrumas. Teismas, iškėlęs bankroto bylą atsakovui UAB „Šilterma“, remdamasis ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, pavedė administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą. Taigi pirmojo kreditorių sąrašo bei jų finansinių reikalavimų pateikimas teismui tvirtinti ir pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas buvo administratoriaus pareiga, kurios operatyvus įvykdymas iš dalies priklausė nuo šio asmens veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija mano, kad kreditorių susirinkimas iš naujo nagrinėdamas šį klausimą, turėtų pagrindą svarstyti tai, ar administratorius tinkamai organizavo bankroto procedūras, nepiktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, nepažeidė jam nustatytos pareigos suorganizuoti pirmąjį kreditorių susirinkimą per ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, spręsti dėl administratoriaus civilinės atsakomybės -nuostolių atlyginimo (ĮBĮ 11 str. 6 d.).
26Apeliantai nurodo, kad atsakovo BUAB „Šilterma“ administratorius, vykdydamas jam pavestas pareigas ir teises, organizuodamas bankroto procedūras, savo išskirtines teises gina neatsižvelgdamas į įmonės turtinę padėtį, kreditorių interesus, todėl yra šališkas, pažeidžia administratoriaus profesinei veiklai taikytinus sąžiningumo ir pareigingumo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis administratoriaus veiklos požymis yra tai, jog, organizuodamas ir atlikdamas būtinus bankroto proceso darbus, jis privalo ginti tiek visų kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės interesus. Todėl kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte įtvirtintą nuostatą, kreditorių susirinkimas esant pagrindui turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo.
27Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis anksčiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, apeliantų teiginiai neduoda pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl mano, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais, nėra ir šiuos skundus atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 338, 302 str., 263 str. 1 d.).
28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Nutarė
29Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.