Byla P-146-244-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011 pagal atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas V. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 1-17, III t., 2-7) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro (toliau – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras) 2009 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. P1-14 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“; 2) panaikinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P1-15 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“; 3) panaikinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P1-16 „Dėl V. Š. atleidimo iš pareigų“; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakovas) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) grąžinti jį į Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Lietuvos darbo birža) direktoriaus pareigas.

5Pareiškėjas paaiškino, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1-14 jam už Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 14 punkto ir Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-260, 7 punkto pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Lietuvos darbo birža 2007 m. birželio 29 d. pradėjo vykdyti teritorinių darbo biržų (Telšių, Mažeikių, Palangos, Kelmės, Varėnos, Plungės, Kaišiadorių, Vilniaus, Zarasų, Šalčininkų, Joniškio ir Biržų) infrastruktūros modernizavimo projektą (toliau – ir Projektas) ir 2007 m. liepos 3 d. pasirašė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarimą Nr. D4-2631/US07-324 „Dėl Lietuvos darbo biržos projekto, kuriuo išlaidos gali būti bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos lėšų, vykdymo“ (toliau – ir Susitarimas). Vadovaujantis šiuo Susitarimu, 2007 m. rugsėjo 7 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 70 buvo paskelbtas atviras konkursas dėl Kaišiadorių, Kelmės, Plungės teritorinių darbo biržų administracinių pastatų su informaciniais profesinio konsultavimo centrais statybos darbų pirkimo ir Mažeikių bei Telšių teritorinių darbo biržų administracinių pastatų su informaciniais profesinio konsultavimo centrais rekonstrukcijos darbų pirkimo. Pirkimas vykdytas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir Lietuvos darbo biržos viešųjų pirkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2007 m. rugpjūčio 28 d. patvirtintomis Atviro konkurso sąlygomis. Komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi konkurso metu gautus pasiūlymus, 2007 m. lapkričio 26 d. parengė ir pateikė pareiškėjui su konkurso laimėtoju UAB „Vėtrūna“, pasiūliusiu mažiausią darbų atlikimo kainą, pasirašyti vykdomo PHARE programos projekto

6Nr. 2003/004.341.08.01.04.02 „Darbo biržos paslaugų darbdaviams ir ieškantiems darbo bei siekiantiems karjeros gerinimas“ rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), vizuotą teisės aktų nustatyta tvarka visų Komisijos narių ir kitų atsakingų asmenų be papildomų pastabų ar atskirųjų nuomonių. Todėl pareiškėjas, 2007 m. lapkričio 28 d. pasirašydamas minėtą sutartį, neturėjo pagrindo abejoti, kad sutartis yra tinkamai parengta ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasirašydamas minėtą sutartį, pareiškėjas nesiūlė įtraukti 14.2 punkto dėl išankstinio apmokėjimo į Rangos sutarties Konkrečias sąlygas, kaip teigiama 2009 m. kovo 6 d. pranešime Nr. D5-37 apie tarnybinį nusižengimą, ir apie jo įtraukimą nebuvo informuotas. Įgyvendinant Projektą, iki 2008 m. spalio 14 d. finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo buvo vadovaujamasi 2007 m. liepos 3 d. Susitarimu. Vykdydama savo pareigą, nustatytą šio Susitarimo 2.2.6 punkte, Lietuvos darbo birža ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos po kalendorinio ketvirčio pabaigos teikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai laisvos formos ataskaitas, kuriose nurodė Projekte per ataskaitinį kalendorinį etapą įvykdytas veiklas, kiekvienai veiklai vykdyti patirtas išlaidas, pateikdama išlaidas įrodančių dokumentų sąrašą. Pastabų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl netinkamo lėšų naudojimo ar dėl kitų duomenų, pateiktų šiose ataskaitose, nebuvo gauta. Nuo Projekto veiklų įgyvendinimo pradžios, t. y. nuo 2007 m. birželio 29 d., iki 2008 m. spalio 1 d. iš viso patirta 23 133 903 Lt išlaidų. Siekiant užtikrinti sklandų Projekto veiklų įgyvendinimą ir laiku atsiskaityti su rangovais, Lietuvos darbo birža už atliktus darbus ir paslaugas apmokėjo savo lėšomis, neviršydama Projekto tinkamų finansuoti jos išlaidų dalies. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-361 patvirtino bendrąją Užimtumo fondo 2007 m. lėšų sąmatą, kurios straipsnyje „Bendri Europos Sąjungos Struktūrinių fondų ir kiti tarptautiniai Užimtumo rėmimo projektai“ skyrė 5 052 700 Lt lėšų iki einamųjų metų pabaigos likus 17 kalendorinių dienų. Todėl šios lėšos panaudotos atsiskaitant už atliekamus rangos darbus avansiniu apmokėjimu. Jeigu šios lėšos nebūtų panaudotos iki einamųjų metų pabaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, jos būtų įtrauktos į kitų metų Užimtumo fondo lėšų sąmatą ir 2008 m. Užimtumo fondo lėšos, skirtos Projekto įgyvendinimui, faktiškai būtų sumažėjusios nepanaudotosios sumos dydžiu. Rangos sutarties projekte nurodyta, kad šią sutartį be kitų dokumentų sudaro FIDIK Bendrosios sąlygos ir FIDIK Konkrečios sąlygos. Atviro konkurso sąlygų 5 priedas nustatė, kad Bendrąsias sąlygas sudaro „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygos“, išleistos 1999 metais FIDIC (Federation Internationale des Ingeneurs-Conceils) anglų kalba (pirmasis leidimas lietuvių kalba išleistas 2002 metais, UAB Lietuvos statybų projektavimo instituto). Atviro konkurso sąlygų 6 priedas „Konkrečios sąlygos“ numatė, kad jos yra parengtos naudojimui, kai sutarties Bendrąsias sąlygas sudaro „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygos“. Konkrečiose sąlygose yra išvardintos „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų Statybos sutarties sąlygų“ išimtys – kurie Bendrųjų sąlygų punktai yra netaikomi, kurie yra taikomi pakeisti, kokiomis nuostatomis Bendrosios sąlygos yra papildytos, t. y. jeigu Konkrečiose sąlygose kuris nors punktas nėra minimas, jis yra taikomas be jokių pakeitimų ir papildymų. Šiuo atveju išankstinis mokėjimas vykdant pirkimą buvo reglamentuotas Bendrųjų sąlygų 14.2 punkte, o Atviro konkurso Konkrečiose sąlygose šio punkto išimčių ar pakeitimų nebuvo numatyta. Todėl 2007 m. lapkričio 28 d. Rangos sutarties Nr. US07-463 Konkrečiose sąlygose buvo nurodoma, jog 14.2 punktas „Išankstinis mokėjimas“ yra taikomas. Rangos sutartis yra tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 4 d. raštu Nr. 4S-357 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“. Lietuvos darbo biržos įsiskolinimas UAB „Vėtrūna“ šiuo metu yra 8 511 384 Lt. Ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „Vėtrūna“ už sumokėtą avansą darbus jau yra atlikusi ir avanso grąžinti neprivalo. Be to, skundžiamas įsakymas yra priimtas remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkiu, kuris, savo ruožtu, buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais, priimtais jau po Rangos sutarties pasirašymo.

7Pareiškėjas nurodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 jam už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2, 14.9 punktų ir Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-260, 7 punkto pažeidimus skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Skundžiamas įsakymas yra priimtas remiantis 2009 m. kovo 23 d. tyrimo išvada

8Nr. D5-53 (toliau – ir Išvada Nr. D5-53), atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1-14 pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Išvadoje Nr. D5-53 nurodyta, kad Lietuvos darbo birža, leisdama Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinėms darbo biržoms įsigyti automobilius ir nenurodydama jų įsigijimo maksimalios vertės, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ 1.2. punktą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad Lietuvos darbo birža, vadovaudamasi jos nuostatų 10.45 punktu, turėjo išsiaiškinti, kokios vertės lengvuosius automobilius nori įsigyti Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinės darbo biržos, ir, prireikus, kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą, kad būtų inicijuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas, jeigu buvo norima įsigyti brangesnius kaip 60 000 Lt lengvuosius automobilius. Tačiau Išvadoje nebuvo atsižvelgta į tai, kad kai kurioms teritorinėms darbo biržoms iškilo būtinybė efektyviau organizuoti savo veiklą seniūnijose – diegti naujas mobilios darbo biržos formas, šiam tikslui panaudojant mikroautobusus. Todėl 2008 m. kovo

93 d. į pareiškėją raštu Nr. S-236-(1.6.) kreipėsi Alytaus darbo biržos direktorius, prašydamas leisti įsigyti automobilį – mikroautobusą, skirtą specialios įrangos ir grupės žmonių pervežimui. Su analogiškais prašymais į pareiškėją 2008 m. kovo 4 d. kreipėsi Klaipėdos darbo biržos direktorius ir 2008 m. kovo 5 d. – Šiaulių darbo biržos direktorius. Pareiškėjas 2008 m. kovo

1017 d. raštais „Dėl materialinių vertybių įsigijimo“ Nr. Sd-1283-(4.4-06), Nr. Sd-1284-(4.4-06), Nr. Sd-1285-(4.4-06) informavo Šiaulių, Klaipėdos ir Alytaus teritorines darbo biržas, kad Lietuvos darbo birža neprieštarauja materialinių vertybių (komercinių automobilių) įsigijimui. Raštuose buvo nurodyta, kad šiuo atveju būtina vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir neviršyti šiam tikslui metinėje Užimtumo fondo lėšų ir išlaidų sąmatoje numatytų lėšų. Vėliau minėtos teritorinės darbo biržos vykdė viešųjų pirkimų procedūras ir dėl konkrečių mikroautobusų pirkimo į Lietuvos darbo biržą nesikreipė. Tik susipažinęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito skyriaus 2009 m. vasario 24 d. audito ataskaita Nr. A7-3, pareiškėjas sužinojo, jog Šiaulių, Klaipėdos ir Alytaus teritorinės darbo biržos įsigyti mikroautobusai dėl savo techninės kėbulo specifikacijos priskirtini lengvųjų automobilių klasei ir kad šiuo atveju buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ 1.2 punktas. Atsižvelgdamas į audito ataskaitoje nustatytą pažeidimą, pareiškėjas nedelsdamas, 2009 m. kovo 2 d. priėmė įsakymą Nr. V-95 „Dėl komisijos sudarymo“. Šiuo įsakymu sudaryta komisija 2009 m. kovo 17 d. pateikė išvadas, kad Klaipėdos darbo biržos direktorius A. A., Alytaus darbo biržos direktorius R. M. ir Šiaulių darbo biržos direktorė G. K. padarė tarnybinius nusižengimus, nes neįsigilino į poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą, tačiau nei vieno iš jų veiksmuose nebuvo nustatyta tiesioginės tyčios. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2009 m. kovo 23 d. priėmė įsakymus Nr. K-28, Nr. K-29, Nr. K-30, kuriais Klaipėdos darbo biržos direktoriui A. A., Alytaus darbo biržos direktoriui R. M. ir Šiaulių darbo biržos direktorei G. K. skyrė tarnybines nuobaudas – pastabas. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju jis negali būti laikomas atsakingu už savarankiškų biudžetinių įstaigų – Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių darbo biržų – direktorių veiksmus, kadangi negalėjo įtakoti viešųjų pirkimų procedūrų eigos.

11Pareiškėjas pažymėjo, jog Išvadoje Nr. D5-53 taip pat buvo nurodyta, kad Lietuvos darbo biržos Centralizuota vidaus audito tarnyba neatliko vidaus audito leidybinėje grupėje „Darbo biržos naujienos“ ir per trejus metus neatliko vidaus auditų Širvintų ir Varėnos teritorinėse darbo biržose, kaip to reikalauja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas, ir kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnį. Pareiškėjo nuomone, šie kaltinimai yra nepagrįsti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymais (2006 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. KK-9, 2006 m. sausio

1226 d. įsakymu Nr. KK-10, 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. KK-332) Širvintų darbo biržos veikla atskirais klausimais 2006 metais buvo tikrinama tris kartus. Širvintų darbo biržos veikla taip pat buvo tikrinta 2007 metais vykdant Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą KK-196. Be to, 2007 metais UAB „Auditas“ atliko nepriklausomą auditą Lietuvos darbo biržoje bei pasirinktose teritorinėse darbo biržose, iš jų – ir Širvintų darbo biržoje. Lietuvos darbo biržos vadovo įsakymais (2008 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. KK-79, 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. KK-230) 2008 metais Širvintų darbo birža buvo tikrinama tris kartus. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymais (2006 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. KK-45, 2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. KK-61, 2006 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. KK-76, 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. KK-85, 2006 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. KK-220) Varėnos darbo biržos veikla 2006 metais buvo tikrinama net penkis kartus. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymais (2007 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. KK-170, 2007 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. KK-166) Varėnos darbo biržos veikla 2007 metais buvo tikrinama du kartus. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymais (2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. KK-217, 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. KK-242, 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. KK-272) Varėnos darbo biržos veikla 2008 metais buvo tikrinama tris kartus. Pareiškėjo, kaip Lietuvos darbo biržos vadovo, pavedimais 2006-2008 metais teritorinė Širvintų darbo biržos veikla buvo tikrinama ir vertinama septynis kartus, o teritorinė Varėnos darbo birža – dešimt kartų. Leidybinės grupės „Darbo biržos naujienos“ auditas buvo atliekamas kartu su valstybiniu Lietuvos darbo biržos veiklos auditu, nes nuo pat leidybinės grupės veiklos pradžios ji egzistavo kaip Lietuvos darbo biržos struktūrinis padalinys – skyrius. Be to, pareiškėjas, būdamas Lietuvos darbo biržos direktorius, visada kontroliavo šios leidybinės grupės, kaip struktūrinio Lietuvos darbo biržos padalinio, veiklą.

13Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad vadovavo Lietuvos darbo biržai nuo 1992 m. gruodžio 16 d. Iki 2009 m. kovo 3 d. jam nebuvo skirta nei vienos tarnybinės nuobaudos. Vadovaudamas Lietuvos darbo biržai ir organizuodamas jos veiklą, laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų bei kitų teisės aktų nuostatų, taip pat ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad Lietuvos darbo biržos ir jos teritorinių darbo biržų veikloje būtų užtikrintas teisės aktų laikymasis, o paaiškėjus galimiems pažeidimams, ėmėsi visų įmanomų veiksmų pažeidimams pašalinti ir teisės aktų nustatyta tvarka atsakingų asmenų veiksmams įvertinti. Pareiškėjo nuomone, skundžiami atsakovo įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (I t., b. l. 153-158, III t., b. l. 81-85).

15Paaiškino, kad pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306 patvirtintų Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.1 ir 14.2 punktus Lietuvos darbo biržos direktorius asmeniškai atsako už biržai pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą ir užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų. Todėl ta aplinkybė, kad Rangos sutartį vizavo visi Lietuvos darbo biržos Viešųjų pirkimų komisijos nariai ir kiti atsakingi asmenys be papildomų pastabų ar atskirųjų nuomonių, neatleidžia Lietuvos darbo biržos direktoriaus nuo asmeninės atsakomybės. Tai, kad šiuo atveju buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nustatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkyje Nr. A3-55 „Dėl Europos regioninės plėtros fondo finansuojamam projektui „Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“ (projekto kodas: VP-2.3.-SADM-01-V-01-001; 2008 m. spalio 14 d. sutartis Nr. VP-2.3.-SADM-01-V-01-001) skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“. Lietuvos darbo biržos skelbto Konkurso pirkimo dokumentų 4 priede buvo pateiktas rangos sutarties projektas, 5 priede – sutarties bendrosios sąlygos, 6 priede – sutarties konkrečios sąlygos, kurie sudarė visumą ir kurių, sudarant rangos sutartį su konkurso laimėtoju, nebuvo galima keisti. Konkrečiose sąlygose išankstinis mokėjimas nebuvo nurodytas. Sutarties Bendrųjų sąlygų 14.2 punkto 2 dalyje nurodyta, kad jeigu išankstinis mokėjimas nėra nurodytas Pasiūlymo priede, tai šis punktas neturi būti taikomas. Pasiūlymo priede išankstinis mokėjimas nėra nurodytas, jis nenumatytas ir Rangos sutarties Konkrečiose sąlygose. Tačiau pasirašytoje Rangos sutartyje avansinis mokėjimas yra nurodytas. Todėl galima teigti, kad, sudarant pirkimo sutartį, buvo pakeistos pirkimo dokumentuose nurodytos Rangos sutarties projekto sąlygos. Atsakovo nuomone, tai laikytina Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkis Nr. A3-55 priimtas vadovaujantis teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-421), kurie Rangos sutarties pasirašymo metu dar negaliojo, atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos darbo birža, pasirašiusi Rangos sutartį, turėjo vadovautis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarytu Susitarimu ir toliau Projektą vykdyti laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių bei 2008 m. spalio 14 d. projekto „Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“ finansavimo ir administravimo sutarties. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo nuomone, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. P1-14 yra teisėtas ir pagrįstas.

16Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymų Nr. P1-15 ir

17Nr. P1-16 atsakovas nurodė, kad 2008 metų III ketvirtyje Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinės darbo biržos pirko 3 lengvuosius automobilius „Opel Vivaro“, kurių kiekvienas kainavo 79,9 tūkst. Lt su PVM (be PVM 67,7 tūkst. Lt). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ 1.2 punkto nuostatomis, Lietuvos darbo biržos, kuri yra teritorinių darbo biržų steigėja, direktorius, vadovaudamasis Lietuvos darbo biržos nuostatų 10.45 punktu ir Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo 6-7 punktais, turėjo išsiaiškinti, kokios vertės lengvuosius automobilius planuoja įsigyti Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinės darbo biržos, ir, prireikus, kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą, kad būtų inicijuojamas Vyriausybės nutarimo projektas. Tačiau pareiškėjas šių veiksmų neatliko. Pagal Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 ir 14.9 punktus, Lietuvos darbo biržos direktorius užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, koordinuoja ir kontroliuoja teritorinių darbo biržų veiklą. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis negali būti laikomas atsakingu už Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių darbo biržų, kurios yra savarankiškos biudžetinės įstaigos, direktorių atliktus veiksmus, yra nepagrįstas. Pareiškėjas, organizuodamas Lietuvos darbo biržos veiklą, nerūpestingai ir aplaidžiai atliko vadovo pareigas ir pareigybės aprašyme nustatytąsias funkcijas. Dėl to buvo netikslingai ir kartu neefektyviai panaudotos Užimtumo fondo lėšos. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ reikalavimus, Lietuvos darbo biržos nuostatų 10.45 punktą ir Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 10 dalies reikalavimus. Atsakovo nuomone, skundžiami Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu (IV t., b. l. 13-29) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y.: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. P1-14 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“ pakeitė ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P1-15 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“ pakeitė ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P1-16 „Dėl V. Š. atleidimo iš pareigų“ panaikino; grąžino pareiškėją į Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigas; įpareigojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

20III.

21Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 33-36) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1-14 pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – už tai, kad jis, įgyvendindamas Europos regioninės plėtros fondo finansuojamą projektą „Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, dėl to Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius 2009 m. kovo 4 d. potvarkiu Nr. A3-55 pripažino netinkamomis 1 892 442,85 Lt projekto vykdytojo Lietuvos darbo biržos patirtų statybos - rangos paslaugų įsigijimo išlaidų bei sumažino Lietuvos darbo biržai skirto finansavimo lėšų sumą 1 608 576,42 Lt. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktas buvo nustatytas minėtu potvarkiu, kurio pareiškėjas neginčijo. Be to, teismas sprendime pripažino, kad sudarant rangos sutartį, kurios šalimi buvo Lietuvos darbo birža, atstovaujama jos vadovo V. Š., nebuvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimų nekeisti pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų. Tačiau teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – adekvatumą, atsižvelgė į aplinkybes, kurios yra nesusijusios su padarytu pažeidimu. Teismas akcentavo, jog pranešimu pareiškėjui buvo pranešta apie įtarimą nesilaikius Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 punkto reikalavimų, o ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1- tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už viso Lietuvos darbo biržos nuostatų 14 punkto (kurį sudaro 14 papunkčių) pažeidimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad to paties įsakymo 2 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama už Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-260, 7 punkto pažeidimą, kuris yra analogiškas Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 punktui. Todėl pareiškėjui buvo aiškiai žinoma, už kokio pažeidimo padarymą jam skirta tarnybinė nuobauda. Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo kaltę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis avansą pagal sudarytą rangos sutartį pervedė atsižvelgdamas į tai, jog lėšos iš ministerijos buvo gautos per vėlai (gruodžio viduryje), o nepanaudojus šių lėšų avansiniam mokėjimui iki metų pabaigos, jos būtų grąžintos į Užimtumo fondą. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A1-471 patvirtintų Užimtumo fondo lėšų sąmatos sudarymo ir naudojimo taisyklių 29 punktą, pasibaigus metams, nepanaudotos Užimtumo fondo lėšos įtraukiamos į kitų metų Užimtumo fondo lėšų sąmatą. Joks finansavimo sumažinimas šiose taisyklėse nėra numatytas. Analogiška nuostata buvo numatyta ir pažeidimo padarymo metu galiojusių Užimtumo fondo lėšų sąmatos sudarymo taisyklių, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-230, 26 punkte. Be to, tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-361 patvirtintoje bendrojoje Užimtumo fondo 2007 m. lėšų sąmatoje (straipsnyje „Bendri Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kiti tarptautiniai užimtumo rėmimo projektai“) Lietuvos darbo biržai buvo skirta 5 052 700 Lt, nereiškia, kad šios lėšos turėjo būti naudojamos pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Skiriant Lietuvos darbo biržai minėtas lėšas, ministerijai nebuvo žinoma, kad Lietuvos darbo birža jas perves pagal rangos sutartį, sudarytą pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Atsakovo nuomone, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija ir ministras pagrįstai įvertino pareiškėjo tarnybinį nusižengimą kaip sunkų, nes dėl pareiškėjo kaltės buvo neįsisavinta beveik 2 mln. Lt ES paramos, o Užimtumo fondui padaryta 952,95 tūkst. Lt faktinė žala.

22Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjui įteiktame pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą nebuvo suformuluoti įtarimai dėl Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.9 punkto pažeidimo ir nebuvo nurodyta kitų pažeistų Lietuvos darbo biržos nuostatų reikalavimų. Pareiškėjui įteiktame 2009 m. kovo 9 d. pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. D-39 yra aiškiai nurodytas įtarimas: netinkamas pareigybės aprašyme bei Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.2 punkte numatytos funkcijos – užtikrinti, kad Lietuvos darbo biržos veikloje būtų laikomasi įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, – vykdymas. Kokių konkrečių teisės aktų nebuvo laikomasi Lietuvos darbo biržos veikloje, buvo nustatyta ir nurodyta Vidaus audito skyriaus 2009 m. vasario 24 d. ataskaitoje Nr. A7-3. Būtent dėl šioje ataskaitoje nurodytų teisės aktų pažeidimų pareiškėjas ir pateikė paaiškinimus. Tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija išsamiai ir aiškiai nurodė padarytus pažeidimus ir tinkamai pagrindė pareiškėjo, kaip Lietuvos darbo biržos vadovo, atsakomybę. Išvadose komisija aiškiai įvardijo teisės aktus, kurių vykdymo neužtikrino Lietuvos darbo biržos direktorius, nurodydama, kad jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. netinkamai atliko savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341, Lietuvos darbo biržos nuostatų 10.45 punkto, Vidaus kontrolės audito įstatymo. Ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – skirta pareiškėjui atsižvelgiant į tai, kad jam per paskutinius 12 mėnesių, t. y. 2009 m. kovo 17 d., buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, o ne už šiurkštaus pažeidimo padarymą, kaip nurodyta teismo sprendime. Atsakovo nuomone, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo sunkūs ir sukėlė didelio masto padarinius, ir nepagrįstai sušvelnino pareiškėjui skirtas tarnybines nuobaudas.

23Pareiškėjas V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 43-48) prašė palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos darbo birža atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 49-54) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

25IV.

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (IV t., b. l. 164-180) atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1-14 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“ paskirtą pareiškėjui V. Š. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti papeikimu; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“ paskirtą pareiškėjui V. Š. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų pakeisti griežtu papeikimu; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P1-16 ,,Dėl V. Š. atleidimo iš pareigų“ panaikinti; grąžinti V. Š. į Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pareigas; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjui V. Š. vidutinį darbo užmokestį (vidutinis vienos dienos darbo užmokestis 428,26 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2009 m. kovo 31 d., iki sprendimo įvykdymo dienos.

27Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. P1-14 teisėtumo ir pagrįstumo konstatavo, kad rangos sutartį Nr. US07-463 su konkursą laimėjusia UAB „Vėtrūna“ Lietuvos darbo birža sudarė 2007 m. lapkričio 28 d. (III t., b. l. 37-47). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija, galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, kaip institucija, kuriai pavesta atlikti projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos, tarptautinių institucijų, valstybės ir kitų lėšų, vertinimą, atranką, priežiūrą ir kitas su projektų administravimu susijusias funkcijas pagal teisės aktuose nustatytas procedūras, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi pažeidimą projekte Nr. VP3-2.3-SADM-01-V-01-001 ,,Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m., apie tai atsakovą informavo 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. 2009/2-811. Todėl teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentu, kad šiuo atveju pažeidimas paaiškėjo atliekant kompetentingos institucijos patikrinimą, ir Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuobaudai skirti trejų metų terminas iš esmės nebuvo pažeistas.

28Lietuvos darbo biržos nuostatų 14 punktas, reglamentuojantis Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigas, funkcijas ir kompetenciją, susideda iš 14 papunkčių, tačiau kurio konkrečiai papunkčio nuostatas pažeidė pareiškėjas, ginčijamame įsakyme nenurodyta. Tuo tarpu tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2009 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. D5-44 (III t., b. l. 11-16) rašoma ir apie Nuostatų 14.4 punkto pažeidimą, kuris pareiškėjui 2009 m. kovo 6 d. įteiktame pranešime Nr. D5-37 apie tarnybinį nusižengimą nurodytas nebuvo. Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo 7 punkte nustatyta šio valstybės tarnautojo funkcija užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų (I t., b. l. 161-162). Ginčo, kad Nuostatų 14.2 punkte yra įtvirtinta pareigybės aprašymo 7 punktui analogiška nuostata, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjui nebuvo pranešta apie įtarimą nesilaikius Nuostatų 14.4 punkto (kuriame įtvirtinta Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareiga teisės aktų nustatyta tvarka disponuoti Lietuvos darbo biržai skirtomis lėšomis, atsakyti už šių lėšų tinkamą ir efektyvų panaudojimą ir Lietuvos darbo biržos patikėjimo teise valdomo, naudojamo ir disponuojamo valstybei nuosavybės teise priklausančio turto panaudojimą pagal paskirtį, sudaryti finansines ūkines sutartis) nuostatų, ir pagrįstai šio punkto pažeidimą iš kaltinimo pareiškėjui pašalino, konstatavęs Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 7 punkto reikalavimų pažeidimą.

29Iš bylos medžiagos matyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkiu Nr. A3-55 „Dėl Europos regioninės plėtros fondo finansuojamam projektui „Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“ (projekto kodas: VP3-2.3-SADM-01-V-01-001; 2008 m. spalio 14 d. sutartis Nr. VP3-2.3-SADM-01-V-01-001) skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“ dėl padaryto Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimo buvo pripažintos netinkamomis 1 892 442,85 Lt Lietuvos darbo biržos patirtų statybos - rangos paslaugų įsigijimo išlaidų ir 1 608 576,42 Lt sumažinta Lietuvos darbo biržai skirtų finansavimo lėšų suma (III t., b. l. 98-99, 138). Lietuvos darbo birža, kuriai vadovavo pareiškėjas, ginčijo šį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009 m. kovo 4 d. potvarkį, 2009 m. kovo 18 d. paduodama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėją atleidus iš pareigų, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas, A. Š. 2009 m. balandžio 1 d. paduoto skundo atsisakė (II t., b. l. 49). Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjas neginčijo anksčiau minėto potvarkio teisėtumo ir pagrįstumo, visiškai nepagrįstas. Nepaisant to, kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pasirašydamas rangos sutartį Nr. US07-463 su konkursą laimėjusia UAB „Vėtrūna“, kurios priedo 14.2 punkte nurodytas išankstinis mokėjimas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimą nekeisti pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų, yra pagrįsta. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2007 m. pabaigoje Lietuvos darbo biržos atliktą UAB ,,Vėtrūna” avansinio mokėjimo pervedimą pripažino veikimą būtinojo reikalingumo sąlygomis. Lietuvos darbo biržai atsakovo 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-361 skirtos 5 052 700 Lt bet kokiu atveju turėjo būti panaudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos darbo birža 2007 m. liepos 3 d. buvo pasirašiusi Susitarimą dėl Lietuvos darbo biržos projekto, kurio išlaidos gali būti bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos lėšų, vykdymo Nr. D4-263/US07-324 (III t., b. l. 20-22). Šio Susitarimo objektas ir buvo Telšių, Mažeikių, Palangos, Kelmės, Varėnos, Plungės, Kaišiadorių <...> teritorinių darbo biržų infrastruktūros modernizavimo projektas. Šiuo susitarimu, be kita ko, Lietuvos darbo birža įsipareigojo ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos po kalendorinio ketvirčio pabaigos (t. y. periodiškai, kas ketvirtį) pateikti Ministerijai laisvos formos ataskaitą, kurioje nurodomos Projekte per atsiskaitymo kalendorinį etapą įvykdytos veiklos, kiekvienai veiklai vykdyti patirtos tinkamos išlaidos, pateikiamas išlaidas įrodančių dokumentų sąrašas (2.2.6 p.); ministerijai paprašius, teikti informaciją apie sutarties vykdymo eigą (2.2.7 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu

30Nr. 892 patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 860 redakcija) 6 punkte nustatyta, kad ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, rengia valstybės strategijas, planus, ilgalaikes bei tikslines valstybės programas socialinės apsaugos ir darbo srityje arba dalyvauja juos rengiant, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą <...> (6.3 p.); administruoja Užimtumo fondo lėšas ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos (6.6 p.). Panašiai ministerijos uždaviniai darbo rinkos ir užimtumo srityje nustatyti ir vėlesnės (t. y. Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo

31Nr. 334) redakcijos nuostatuose: organizuoti ir finansuoti užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimą (6.3.3 p.); administruoti Užimtumo fondo lėšas ir viešai skelbti, kaip jos naudojamos (6.3.4 p.). Nuostatų 6.1.2 punkte nurodyta, kad ministerija užtikrina jai priskirtų priemonių, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų, planavimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, atlieka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo tarpinės institucijos funkcijas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo pakankamai daug įgalinimų patikrinti ir kontroliuoti Lietuvos darbo biržos veiklą tiek įgyvendinant anksčiau minėtą 2007 m. liepos 3 d. Susitarimą ,,dėl Lietuvos darbo biržos projekto, kurio išlaidos gali būti bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos lėšų“, tiek ir apskritai projektą Nr. VP3-2-SADM-01-V-01-001,,Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“, tačiau tinkamai savo funkcijų nevykdė. Priešingu atveju faktinė aplinkybė, kad Lietuvos darbo biržos su UAB „Vėtrūna“ pasirašytos rangos sutarties Nr. US07-463 priede buvo pakeistos pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, galėjo būti nustatyta kur kas anksčiau, nei VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūros 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. 2009/2-811. Tokiu būdu kolegija konstatavo, kad pažeidimo padarymo pasekmėms atsirasti įtakos turėjo ne tik pareiškėjo veiksmai, bet ir nepakankamas atsakovo atidumas vykdant finansinių išteklių administravimą.

32Kolegija atmetė atsakovo argumentus dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo vertinimo sunkiu, kadangi Valstybės tarnybos įstatyme nėra pateikta sunkaus pažeidimo sąvoka, įstatymų leidėjas pažeidimų neskirsto pagal jų sunkumo laipsnį, o pateikia tik šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad anksčiau, t. y. 2009 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. P1-9, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu buvo panaikinta, todėl neliko pakartotinumo požymio.

33Įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių konkrečios žalos, kilusios būtent dėl nustatyto pažeidimo – įtraukimo į rangos sutarties priedą išankstinio apmokėjimo sąlygą, dydį, teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovo skirta pareiškėjui tarnybinė nuobauda yra per griežta. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti V. Š. skirtą griežtą papeikimą papeikimu yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.

34Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, jog

35V. Š. pagrįstai nubaustas už tai, kad teritorinėms darbo biržoms įsigyjant automobilius, būdamas asmeniškai pagal minėtus teisės aktus atsakingas už Lietuvos darbo biržos bei teritorinių darbo biržų veiklos teisėtumą ir įstatymų jose laikymąsi, jis šios pareigos neatliko. Teismas taip pat konstatavo, kad įteikiant pareiškėjui pranešimą apie nusižengimą nebuvo suformuluoti įtarimai nesilaikius Nuostatų 14.9 punkto reikalavimų, o Išvadoje kaltinimas teritorinių darbo biržų veiklos nekontroliavimu nenurodytas, tačiau tokio pažeidimo pasekmės teismas nenurodė. Kita vertus, kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija išvadoje aiškiai nurodė, jog pareiškėjas pagal Lietuvos darbo biržos nuostatų 10.45 punktą (kurio turinys iš esmės yra analogiškas Nuostatų 14.9 punktui), pagal kurį Lietuvos darbo birža koordinuoja, kontroliuoja bei metodiškai vadovauja teritorinių darbo biržų veiklai, turėjo išsiaiškinti kokios vertės lengvuosius automobilius nori įsigyti Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių teritorinės darbo biržos, ir prireikus kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą, kad būtų inicijuojamas Vyriausybės nutarimo projektas. Be to, pareiškėjas buvo susipažinęs su Vidaus audito skyriaus 2009 m. vasario 24 d. ataskaita Nr. A7-3 (I t., b. l. 174-201), kurioje nurodyti tiek teisės normų, susijusių su leidimais įsigyti lengvuosius automobilius teritorinėms darbo biržoms, pažeidimai, tiek ir teisės aktų pažeidimai, susiję su pareiškėjui pateiktais kaltinimais per 3 metus neatlikus vidaus auditų Širvintų ir Varėnos teritorinėse darbo biržose bei leidybinėje grupėje ,,Darbo biržos naujienos“. Reikalavimas ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus įvertinti, kaip vidaus kontrolė veikia viešajame juridiniame asmenyje nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1253 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą atsakingas yra viešojo juridinio asmens vadovas (Įstatymo 10 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, nesiimdamas veiksmų, kad per trejus metus būtų atliktas vidaus auditas Širvintų ir Varėnos teritorinėse darbo biržose bei leidybinėje grupėje ,,Darbo biržos naujienos“, pažeidė anksčiau minėtas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas.

36Pirmosios instancijos teismui pagrįstai sušvelninus atsakovo 2009 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. P1-9 skirtą tarnybinę nuobaudą (t. y. griežtą papeikimą pakeitus papeikimu), ir pagal bylos aplinkybes nenustačius šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, neliko teisinio pagrindo pareiškėjui taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl teismas visiškai pagrįstai Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P1-15 skirtą nuobaudą – atleidimą iš pareigų pakeitė švelnesne nuobauda – griežtu papeikimu, panaikino tos pačios dienos įsakymą Nr. P1-16 ,,Dėl V. Š. atleidimo iš pareigų“ ir grąžino pareiškėją į Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigas.

37Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo prašymą ir pakeisdamas jam paskirtas tarnybines nuobaudas švelnesnėmis, ginčą iš esmės išsprendė teisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, atitinkamai pakoreguojant jo motyvus. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmestinas. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas neskiria tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, o tik patikrina jų paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą bei gali pakeisti paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne. Todėl pakeitė teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Kolegija taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucine sprendimo dalimi ne priteisė, o įpareigojo atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti V. Š. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Siekiant išvengti galimų ginčų ateityje, kurie gali kilti tokiu būdu išsprendus reikalavimą, sprendimo rezoliucinė dalis keistina, iš atsakovo priteisiant pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį (2009 m. gegužės 8 d. Lietuvos darbo biržos pateiktoje pažymoje apie V. Š. vidutinį darbo užmokestį nurodyta, kad jo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 428,26 Lt (II t., b. l. 64)) už visą priverstinės pravaikštos laiką (Darbo kodekso 297 str. 3 d.).

38V.

392011 m. rugsėjo 15 d. atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais. Vadovaudamasis ABTĮ 159 straipsnio 2 dalimi, atsakovas taip pat prašo sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla.

40Prašyme nurodo, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 (2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 860 ir 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 334 redakcijos), nuostatomis, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartyje konstatavo, kad ministerija nepakankamai kontroliavo Lietuvos darbo biržą, kad atsakovas turėjo pakankamai daug įgalinimų patikrinti ir kontroliuoti Lietuvos darbo biržos veiklą tiek įgyvendinant Lietuvos darbo biržos projektą, kurio išlaidos buvo bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos lėšų, tiek projektą Nr. VP3-2-SADM-01-V-01-001 „Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“, tačiau tinkamai savo funkcijų nevykdė, bei kad pažeidimo padarymo pasekmėms atsirasti įtakos turėjo ne tik pareiškėjo veiksmai, bet ir nepakankamas atsakovo atidumas vykdant finansinių išteklių administravimą. Atsakovas pažymi, kad teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad projektams, finansuojamiems iš ES struktūrinių fondų, taikoma visiškai kitokia administravimo ir kontrolės tvarka. Ministerija šiuo atveju nėra kontroliuojančioji institucija, o jos kompetencija yra griežtai saistoma specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių atliekamas funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ ministerija yra paskirta tarpine institucija įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, kurių projektus įgyvendino Lietuvos darbo birža, vadovaujančiąja institucija paskirta Finansų ministerija, o įgyvendinančiąja – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Ministerija, būdama tarpinė institucija, tik išmoka lėšas pareiškėjams, priima sprendimus dėl ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išmokėtų ir (ar) panaudotų pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, grąžinimo, susigrąžina ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, išmokėtas ir (ar) panaudotas pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, iš projekto vykdytojo arba įgalioja susigrąžinti įgyvendinančiąja instituciją, taip pat teikia tvirtinančiajai institucijai informaciją apie priimtus sprendimus dėl lėšų grąžinimo; gavusi įgyvendinančiosios institucijos informaciją apie nustatytus pažeidimus ir siūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, priima sprendimus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, kaip nustatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse. Įtarusi pažeidimą, ministerija informuoja įgyvendinančiąją instituciją ir paveda atlikti pažeidimo tyrimą (10.7 -10.9 p.). Taigi, ministerija netikrina projekto įgyvendinimo eigos, nes tai pavesta atlikti įgyvendinančiajai institucijai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir PAFT). PAFT 117 punkte nurodyta, jog už projekto vykdytojo mokėjimo prašymų tikrinimą, visų išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija, t. y. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. PAFT 184 punkte nurodyta, kad įgyvendinančioji institucija, vykdydama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse jai numatytas funkcijas, atlieka projekto vykdytojų vykdomų pirkimų priežiūrą. Taigi, ministerija neturėjo galimybės ir nebuvo įpareigota papildomai kontroliuoti Lietuvos darbo biržą ir užkirsti kelią daromiems pažeidimams. Visa atsakomybė už projekto vykdymą tenka vykdytojui – Lietuvos darbo biržai, kuriai atstovauja įstaigos vadovas. Atsakovas mano, kad teismas, nepritaikęs paminėtų teisės aktų nuostatų, negalėjo pilnai išsiaiškinti ministerijos ir Lietuvos darbo biržos vaidmens administruojant finansinius išteklius. Be to, aplinkybę, kad ministerija negalėjo žinoti apie Lietuvos darbo biržos direktoriaus neteisėtus veiksmus, patvirtina ir tas faktas, kad 2011 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-130-11 dėl V. Š. galimo piktnaudžiavimo pasirašant sutartį su UAB „Vėtrūna“, kurio atlikimas pavestas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnams (ši informacija pateikta Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. birželio 7 d. raštu Nr. 5.10-1378, adresuotu dabartiniam Lietuvos darbo biržos direktoriui M. B.). Taigi teismas, nepagrįstai perkeldamas dalį kaltės dėl Lietuvos darbo biržoje nustatytų pažeidimų ministerijai, tuo pačiu visiškai nepagrįstai sušvelnino Lietuvos darbo biržos direktoriaus kaltę dėl nepakankamos įstaigos kontrolės. Atsakovo manymu, tokia teismo pozicija padarė įtaką priimtai nutarčiai.

41Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nesivadovavo Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005, 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2007, 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007) ir visiškai nesiaiškino aplinkybės, ar įmanoma buvusį Lietuvos darbo biržos direktorių V. Š. sugrąžinti į buvusias pareigas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, tačiau priėmė nutartį, vienareikšmiškai įpareigojančią ministeriją grąžinti V. Š. į Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigas. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A1-207, kuris įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d., buvo pakeisti Lietuvos darbo biržos nuostatai: jai buvo priskirti vykdyti nauji uždaviniai ir funkcijos; atitinkamai pasikeitė šios įstaigos struktūra, veiklos paskirtis, veiklos planavimas, tikslai ir užduotys, įstaigos veikloje taikomi pagrindiniai teisės aktai, teritorinių darbo biržų valdymas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A1-3 buvo patvirtintas naujas Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pareigybės aprašymas ir nustatyta 19 kategorija. Lyginant su anksčiau buvusiu pareigybės aprašymu, naujajame aprašyme šalia kitų yra keliami šie nauji specialūs reikalavimai: ne mažesnė kaip 5 metų verslo organizavimo ir administravimo patirtis, turėti finansų valdymo ir strateginio planavimo patirties, sugebėti organizuoti darbą, rengiant metinius veiklos planus ir programas. Šie reikalavimai keliami atsižvelgiant į naujai nustatytas funkcijas: užtikrinti Lietuvos darbo biržos metinio veiklos plano projekto rengimą, tvirtinti teritorinių darbo biržų metinius veiklos planus, tvirtinti teritorinių darbo biržų Užimtumo fondo pajamų ir išlaidų sąmatas, garantuoti, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi. Atsakovas nurodo, kad

42V. Š. buvo atleistas iš 18 kategorijos pareigybės ir pagal turimą kvalifikaciją neatitinka reikalavimų, reikalingų 19 kategorijos pareigybei užimti. Esamos Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigos iš principo skiriasi nuo tų, kurias pareiškėjas ėjo anksčiau. Todėl, atsakovo manymu, įpareigojimas ministerijai grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas daro teismo nutartį neteisėta ir iš esmės neįgyvendinama. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nesivadovavo teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008, 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007,

432007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007) ir neatsižvelgė į tai, jog darbdavys tiesiog neteko pasitikėjimo šiurkščiai darbo pareigas ar darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju (šiuo atveju valstybės pareigūnu, įstaigos vadovu).

44Prašyme taip pat nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos darbo biržos nuostatų 14.1, 14.2, 15 punktų nuostatomis, akivaizdu, jog įstaigos vadovo pareigos yra sudėtingos, atsakomybė – didžiulė. Todėl Lietuvos darbo biržos direktoriui, kaip aukščiausiojo lygio valstybės tarnautojui, yra keliami ypatingi reikalavimai tiek profesine, tiek etine prasme, taigi už nusižengimus jis turėtų atsakyti griežčiau negu eiliniai valstybės tarnautojai. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas V. Š., eidamas Lietuvos darbo biržos direktoriaus pareigas, padarė ne vieną pažeidimą, sukėlusį didelio masto padarinius: dėl pareiškėjo kaltės liko neįsisavinta beveik 2 mln. Lt ES paramos, buvo pažeista daug galiojančių teisės aktų, nustatančių viešųjų pirkimų vykdymo, tarnybinių automobilių įsigijimo, audito atlikimo pavaldžiose įstaigose ir struktūriniuose padaliniuose tvarką. Šių pažeidimų nei pareiškėjas, nei teismas neginčijo, tačiau teismas nusprendė, kad paskirtosios tarnybinės nuobaudos yra per griežtos, ir pakeitė jas švelnesnėmis bei sugrąžino pareiškėją į pareigas. Atsakovo nuomone, toks Teismo vertinimas neigiamai pasitarnaus teismų praktikai, nes suformuos opiniją, jog aukščiausio lygio valstybės tarnautojo – biudžetinės įstaigos vadovo – padarytus nusižengimus teismai vertins pakankamai švelniai, leisdami išvengti asmeninės atsakomybės ir netgi sugrąžindami asmenį į buvusias pareigas.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46VI.

47Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

48Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

49ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose yra išvardyti bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindai, pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis. Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

50Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas laikantis ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų.

51Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011, kuri buvo užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (IV t., b. l. 164-180), remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

52Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai turi nelikti pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-143/2010).

53Siekdamas pagrįsti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, atsakovas iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo kaltę (kaltės laipsnį), nesirėmė specialiaisiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 10.7-10.9 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu

54Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 117, 184 punktais), reglamentuojančiais projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, administravimo ir kontrolės tvarką, ir todėl nepagrįstai perkėlė dalį kaltės dėl Lietuvos darbo biržoje nustatytų pažeidimų ministerijai, tuo pačiu visiškai nepagrįstai sušvelnino Lietuvos darbo biržos direktoriaus kaltę dėl nepakankamos įstaigos kontrolės.

55Kolegijos vertinimu, nurodyti atsakovo argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, priimdama 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį, klaidingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. kad buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, taip pat šie argumentai nepaneigia teismo nutarties motyvų, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose (analizuojant tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 860 Nuostatų redakciją, tiek 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 334 redakciją) ministerijai priskirtais uždaviniais ir funkcijomis, atsakovas turėjo pakankamai daug įgalinimų patikrinti ir kontroliuoti Lietuvos darbo biržos veiklą tiek įgyvendinant tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo biržos 2007 m. liepos 3 d. pasirašytą Susitarimą dėl Lietuvos darbo biržos projekto, kurio išlaidos gali būti bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos lėšų, vykdymo Nr. D4-263/US07-324, tiek ir apskritai projektą Nr. VP3-SADM-01-V-01-001 ,,Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007-2013 m.“, tačiau tinkamai savo funkcijų nevykdė. Šiuo aspektu galima taip pat paminėti, kad pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu

56Nr. A1-306 (Žin., 2006, Nr. 125-4774; 2010, Nr. 62-3076), 5 punktą (2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-624 redakcija) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama savininko teises ir pareigas, kontroliuoja Lietuvos darbo biržos veiklą; vadovaujantis 14 punktu, Lietuvos darbo biržos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Analogiška pastarajai norma buvo įtvirtinta ir ginčijamų atsakovo įsakymų priėmimo metu galiojusios 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. A1-379 redakcijos Lietuvos darbo biržos nuostatų 13 punkte.

57Dalyje dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atsakovas iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos atliktu įrodymų vertinimu ir motyvais, pakeičiant Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. P1-14 V. Š. skirtą tarnybinę nuobaudą iš griežto papeikimo į švelnesnę nuobaudos rūšį – papeikimą. Pažymėtina, kad teismo atliktas bylos faktinių aplinkybių vertinimas, remiantis ABTĮ IV skyriaus nuostatomis, nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Taigi procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas vien tam, kad iš naujo būtų atliktas bylos faktinių aplinkybių vertinimas.

58Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti buvus padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, kuris galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Atsakovas nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų ir argumentų, kurie neabejotinai patvirtintų tokio pažeidimo padarymą. Tokiu būdu, atsakovas nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, taigi administracinės bylos Nr. A756-2051/2011 procesas šiuo pagrindu neatnaujintinas.

59Kartu pažymėtina, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikti argumentai dėl 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos darbo biržos nuostatų pakeitimo ir naujo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A1-3, kuriuo buvo pakeista šios pareigybės kategorija, specialūs reikalavimai ir naujai nustatytos direktoriaus funkcijos, yra susiję su teismo sprendimo (nutarties) vykdymu (ABTĮ 97 str.). Kaip minėta, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra numatytas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, kuris tokio pagrindo, kaip administravimo subjektui iškilę organizacinio ar panašaus pobūdžio sunkumai, susiję su teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų įpareigojimų vykdymu, nenumato.

60Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

61Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse byloje Nr. P662-19/2010, Nr. P662-54/2010,

62Nr. P822-81/2010).

63Vadovaujantis nurodytomis taisyklėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Atsakovo prašyme nėra įvardyta kokiose konkrečiose administracinėse bylose suformuluotoms teisės normų aiškinimo taisyklėms prieštarauja 2011 m. rugsėjo 1 d. teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apskritai motyvuoja šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą ne klaidingu teisės normų aiškinimu, o teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu išnagrinėtoje administracinėje byloje, kuris, kaip minėta, negali būti pagrindu procesui atnaujinti ABTĮ IV skyriaus nustatyta tvarka. Atsakovo nuomone, teismo vertinimas neigiamai pasitarnaus teismų praktikai, nes suformuos opiniją, jog aukščiausio lygio valstybės tarnautojo – biudžetinės įstaigos vadovo – padarytus nusižengimus teismai vertins pakankamai švelniai, leisdami išvengti asmeninės atsakomybės ir netgi sugrąžindami asmenį į buvusias pareigas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia, atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylą Nr. P261-40/2008).

64Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu imperatyvu, nustatančiu, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas nepagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl administracinės bylos Nr. A756-2051/2011 procesas pagal pareiškėjo prašymą negali būti atnaujintas. Netenkinus atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo, kartu netenkinamas procesinio pobūdžio prašymas sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla.

65Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

66atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

67Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011 pagal atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

68Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas V. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (I... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m.... 6. Nr. 2003/004.341.08.01.04.02 „Darbo biržos paslaugų darbdaviams ir... 7. Pareiškėjas nurodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo... 8. Nr. D5-53 (toliau – ir Išvada Nr. D5-53), atsižvelgiant į tai, kad... 9. 3 d. į pareiškėją raštu Nr. S-236-(1.6.) kreipėsi Alytaus darbo biržos... 10. 17 d. raštais „Dėl materialinių vertybių įsigijimo“ Nr.... 11. Pareiškėjas pažymėjo, jog Išvadoje Nr. D5-53 taip pat buvo nurodyta, kad... 12. 26 d. įsakymu Nr. KK-10, 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. KK-332)... 13. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad vadovavo Lietuvos darbo biržai nuo 1992... 14. Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija... 15. Paaiškino, kad pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio... 16. Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymų Nr.... 17. Nr. P1-16 atsakovas nurodė, kad 2008 metų III ketvirtyje Klaipėdos, Alytaus... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu... 20. III.... 21. Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija... 22. Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.... 23. Pareiškėjas V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 43-48)... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos darbo birža atsiliepimu į... 25. IV.... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi... 27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl Socialinės apsaugos ir... 28. Lietuvos darbo biržos nuostatų 14 punktas, reglamentuojantis Lietuvos darbo... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos... 30. Nr. 892 patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo... 31. Nr. 334) redakcijos nuostatuose: organizuoti ir finansuoti užimtumo rėmimo... 32. Kolegija atmetė atsakovo argumentus dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio... 33. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nėra objektyvių... 34. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus,... 35. V. Š. pagrįstai nubaustas už tai, kad teritorinėms darbo biržoms... 36. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai sušvelninus atsakovo 2009 m. kovo 3... 37. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos... 38. V.... 39. 2011 m. rugsėjo 15 d. atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir... 40. Prašyme nurodo, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos socialinės... 41. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nesivadovavo Darbo kodekso 297... 42. V. Š. buvo atleistas iš 18 kategorijos pareigybės ir pagal turimą... 43. 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007) ir... 44. Prašyme taip pat nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos darbo biržos nuostatų... 45. Teisėjų kolegija... 46. VI.... 47. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.... 48. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė... 49. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose yra išvardyti bylų, užbaigtų... 50. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas laikantis ABTĮ... 51. Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašo... 52. Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu gali būti... 53. Siekdamas pagrįsti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto proceso... 54. Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 117,... 55. Kolegijos vertinimu, nurodyti atsakovo argumentai nepagrindžia, kad... 56. Nr. A1-306 (Žin., 2006, Nr. 125-4774; 2010, Nr. 62-3076), 5 punktą (2010 m.... 57. Dalyje dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto... 58. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo... 59. Kartu pažymėtina, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikti argumentai... 60. Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, procesas gali būti... 61. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suinteresuotas... 62. Nr. P822-81/2010).... 63. Vadovaujantis nurodytomis taisyklėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu... 64. Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje... 65. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 66. atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos... 67. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011... 68. Nutartis neskundžiama....