Byla e2S-429-368/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5565-949/2019

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) D. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5565-949/2019.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovai D. R. ir R. R. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami pripažinti jiems teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo būdu žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 1021 m2, kadastro duomenų bylą, įregistruojant ieškovų D. R. ir R. R. padidėjusią dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe – 489/1021, atsakovų I. K. ir A. K. dalį – 248/1021, J. B. dalį – 284/1021 be bendraturčių I. K. ir A. K. sutikimo; nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarką pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500 kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - ), ( - ), sklypo plotas 1021 m2“.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

72.

8Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė ieškovams D. R. ir R. R. 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. 3.

9Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama iš valstybės įsigytą įsiterpusį žemės sklypą sujungti su jai nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu ir bendrąja daline nuosavybe priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. ( - ), į vieną žemės sklypą, pirmiausia turi reikšti reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Susipažinęs su byloje pateiktu patikslintu ieškiniu ir kita bylos medžiaga, įvertinęs Šiaulių apygardos teismo argumentus dėl būtinumo tikslinti ieškinio reikalavimus (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimas panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos), teismas sprendė, jog ieškovų pateiktas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau tekste – CPK) 135 straipsnyje nustatytų bendrųjų ieškiniui keliamų reikalavimų. Teismas pasiūlė ieškovams tikslinti ieškinį ir reikšti reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pateikti ginčo žemės sklypo atidalijimo planą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

114.

12Atskiruoju skundu ieškovai D. R. ir R. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir įpareigoti ieškovus pateikti vientisą procesinį dokumentą – ieškinį. 5.

13Nurodo, kad neturi galimybių atsidalinti jiems priklausiančią žemės sklypo dalį (0,0298 ha) iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 44 punktas). Toks teismo įpareigojimas atidalinti žemės sklypo, ant kurio pastatytas daugiabutis statinys, dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra neįgyvendinamas. Pažymi, kad žemės sklypo pertvarkymo projektas yra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Šiaulių skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu. 2018 m. kovo 22 d. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas priėmė sprendimą „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )), esančių ( - ), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo pertvarkė įsiterpusį žemės sklypą ir žemės sklypą sujungimo būdu ir patvirtino pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal individualios įmonės „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatsiejama šio sprendimo dalis. Niekas iš suinteresuotų asmenų administracine tvarka neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, kitaip tai reikštų teisinį neapibrėžtumą. 6.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo J. B. prašo ieškovų atskirąjį skundą tenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad su ieškovu ieškiniu sutinka. 7.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad žemės sklype ( - ) esantis daugiabutis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 231,71 kv. m. yra suskirstytas į tris patalpas - butus, ir šį gyvenamąjį namą nėra pagrindo užregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre trimis atskirais pastatais. Todėl, mano, kad sprendžiant šio atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, yra tikslinga įvertinti tai, kad šiuo atveju statinys gyvenamasis namas yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, o iš žemės sklype esančio pastato nesuformuojant atskirų pastatų, vadovaujantis anksčiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, t. y. ginčo žemės sklypo atidalijimo plano parengimas nebūtų galimas.

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

17teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas tenkintinas. 8.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 9.

20Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškovai įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio dalyką - reikšti reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pateikti ginčo žemės sklypo atidalijimo planą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 10.

21Tiek ieškovai D. R. ir R. R., tiek trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad ieškovų atveju, įstatymai neleidžia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas reiškia, jog ieškovai neturi galimybių nei teismui pateikti patikslinto ieškinio su reikalavimu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nei žemės sklypo atidalinimo plano. Nepašalinus teismo nurodytų trūkumų, ieškinys, vadovaujantis CPK normomis bus laikomas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Ieškovų nuomone, ieškinys turi būti priimtas ir nagrinėjamas toks koks yra pateiktas. Su šiais ieškovų argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. 11.

22Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 135 str.). Ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: 1) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos pašalinti būtina taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą); 2) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (neesminiai ieškinio trūkumai arba ieškinio netikslumai, kurių šalinimas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra išimtinis). 12.

23Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-966/2009). 13.

24Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu nustatė, kad ieškovai pareiškė reikalavimą – pripažinti jiems teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo būdu žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 1021 m2, kadastro duomenų bylą, įregistruojant ieškovų D. R. ir R. R. padidėjusią dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe – 489/1021, atsakovų I. K. ir A. K. dalį – 248/1021, J. B. dalį – 284/1021 be bendraturčių I. K. ir A. K. sutikimo; nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarką pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500 kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - ), ( - ), sklypo plotas 1021 m2“. Tačiau teismas, pasiūlė ieškovams tikslinti ieškinį ir reikšti reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pateikti ginčo žemės sklypo atidalijimo planą. 14.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo atidalijimo plano parengimo procedūra vyksta laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos. Ne iš bet kokios bendrosios dalinės nuosavybės (statinio teisinės formos ir esamos žemės sklypo tikslinės paskirties) galima atsidalinti. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymų Nr. 3D-452/D1- 513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 44 punktas numato, kad prie statinio (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 punkte) gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. 15.

26Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 20 punkte nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). 16.

27Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai, t. y. bendrojo naudojimo objektas, be kitų objektų, yra bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. 17.

28Šiuo atveju, žemės sklype ( - ) esantis daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 231,71 kv. m. yra suskirstytas į tris patalpas - butus, ir šį gyvenamąjį namą nėra pagrindo užregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre trimis atskirais pastatais. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek ieškovų, tiek trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos argumentams, kad statinys gyvenamasis namas yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, o iš žemės sklype esančio pastato nesuformuojant atskirų pastatų, vadovaujantis anksčiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, t. y. ginčo žemės sklypo atidalijimo plano parengimas nėra galimas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei galiojančiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus pašalinti trūkumus, pasiūlydamas tikslinti ieškinio reikalavimus ir pateikti ginčo žemės sklypo atidalijimo planą, kurio parengimas, remiantis imperatyviomis įstatymo normomis, aplamai nėra galimas. Taigi, nesant galimybės dėl galiojančio teisinio reglamentavimo atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės – iš daugiabučio ir jam priklausančio žemės sklypo, kuris reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, nėra ieškinio trūkumų, kurie trukdytų įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir teismas turi nagrinėti bylą pagal suformuotus ieškovų ieškinio reikalavimus. 18.

29Sutiktina su ieškovų nurodytu argumentu, kad Žemės sklypo pertvarkymo projektas yra patvirtintas NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu 2017 m. gegužės 3 d. Nr. ( - ). 2018 m. kovo 22 d. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )), esančių ( - ), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo pertvarkė įsiterpusį žemės sklypą ir Žemės sklypą sujungimo būdu ir patvirtino pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal individualios įmonės „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatsiejama šio sprendimo dalis. Šio sprendimo kartu su parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla niekas iš suinteresuotų asmenų administracine tvarka neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, nes kitaip tai reikštų teisinį neapibrėžtumą. Todėl, apeliacinio teismo įsitikinimu, ieškovų ieškinys ir jame reiškiamas reikalavimas kartu su pateiktais teismui prie ieškinio priedais turi būti nagrinėjamas ta apimtimi, kokia jis ir yra pareikštas. 19.

30Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir taip netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl priimta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.)

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

32Atskirąjį skundą tenkinti.

33Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovai D. R. ir R. R. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami pripažinti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. 2.... 8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi... 9. Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama iš valstybės įsigytą įsiterpusį... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. 4.... 12. Atskiruoju skundu ieškovai D. R. ir R. R. prašo panaikinti Šiaulių... 13. Nurodo, kad neturi galimybių atsidalinti jiems priklausiančią žemės sklypo... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo J. B. prašo ieškovų... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 17. teisiniai argumentai ir išvados... 18. Atskirasis skundas tenkintinas. 8.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškovai įpareigoti... 21. Tiek ieškovai D. R. ir R. R., tiek trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė... 23. Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas,... 24. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu nustatė, kad ieškovai... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsidalijimas iš bendrosios... 26. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad,... 27. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties... 28. Šiuo atveju, žemės sklype ( - ) esantis daugiabutis gyvenamasis namas,... 29. Sutiktina su ieškovų nurodytu argumentu, kad Žemės sklypo pertvarkymo... 30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 32. Atskirąjį skundą tenkinti.... 33. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15...