Byla 2S-2049-115/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc. pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Skolininkė A. N., užtikrindama iki 2037 m. lapkričio 26 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080001003, 2008 m. sausio 14 d. įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. N. ir J. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – ( - ).

42012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi minėtas įkeistas nekilnojamas turtas buvo areštuotas. Nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1144-104/2012, ją palikus nepakeistą.

5Kreditorius 2012 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame paaiškino, kad 2007 m. gruodžio 21 d. Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/12/68VY su visais galimais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais (toliau ir Kreditavimo sutartis), – iki šiol neįvykdyta.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininkės kreditoriui 77 529,29 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito, 729,28 EUR nesumokėtų palūkanų, 10 948,71 EUR nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso 89 207,28 EUR bei 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 17 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu skolininkė A. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus pakartotinio pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti; priteisti iš kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas.

10Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Skundžiama nutartis yra priimta pagal pakartotinį kreditoriaus 2012 m. rugsėjo 13 d. pareiškimą. Pažymėtina, kad skolininkė buvo apskundusi pirminę Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį, kuri Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. 2012 m. sausio 25 d. nutartyje apylinkės teismas įspėjo skolininkę, kad skola turi būti grąžinta per vieną mėnesį ir tik to nepadarius kreditorius galės pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių. Kadangi 2012 m. sausio 25 d. nutartis įsiteisėjo tik 2012 m. rugpjūčio 14 d., minėtas vieno mėnesio terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. Taigi kreditorius pakartotinį prašymą padavė nesibaigus CPK 558 str. 1 ir 2 d. nustatytam vieno mėnesio terminui skolai grąžinti, todėl apylinkės teismas tokį prašymą turėjo palikti nenagrinėtą.

122. Apylinkės teismas visiškai ignoravo 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012. Remiantis kasacinio teismo praktika hipotekos teisėjas privalėjo patikrinti, ar kreditavimo sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, tačiau tai nebuvo padaryta.

133. Skolininkė 2012 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į kreditorių su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį ir atnaujinti Kreditavimo sutarties abipusį vykdymą. Kreditorius 2012 m. rugsėjo 25 d. rašte išdėstė savo reikalavimus dėl Kreditavimo sutarties atnaujinimo sąlygų. Kadangi skolininkė šiuos reikalavimus įvykdė, todėl šiam momentui apskritai nebeliko jokio pagrindo priverstiniam skolos išieškojimui.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Nordea Bank Finland Plc. prašo skundą atmesti, priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad 2012 m. sausio 25 d. hipotekos skyriaus nutartimi nustatytas vieno mėnesio terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2012 m. vasario 25 d., kai buvo įteiktas skolininkei ir įkeisto daikto savininkui, ir jo skaičiavimas buvo sustabdytas 2012 m. vasario 29 d., kai skolininkė padavė atskirąjį skundą. Taigi Vilniaus apygardos teismui 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi palikus nepakeistą 2012 m. sausio 25 d. nutartį, vieno mėnesio terminas turėjo būti skaičiuojamas toliau, tokiu būdu jis baigėsi 2012 m. rugsėjo 10 d. Bet kuriuo atveju skundžiamą nutartį teismas priėmė 2012 m. rugsėjo 19 d., t.y. nepažeidžiant CPK 558 str. nustatytų terminų. 2012 m. sausio 25 d. nutartis yra įsiteisėjusi, taigi pakartotinai, t.y. gavęs CPK 558 str. 2 d. nurodytą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas sutarties nutraukimo aplinkybių neturi pagrindo tirti ir vertinti. Skolininkės minima kasacinio teismo nutartis, priimta byloje, kurios ratio decidenci skiriasi nuo nagrinėjamos. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, skolininkei nuolat, sistemingai pažeidžiant mokėjimo prievoles, nereaguojant į kreditoriaus raginimus tinkamai vykdyti prievoles. Kreditoriui nutraukus Kreditavimo sutartį, skolininkei atsirado pareiga grąžinti visą kreditą ir sumokėti palūkanas bei padengti kitas patirtas išlaidas. Skolininkė klaidingai nurodo, kad įvykdė visas reikalaujamas kreditoriaus sąlygas sutarčiai atnaujinti, nes buvo padengta tik dalis įsiskolinimo, o skolininkės pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ji yra pajėgi mokėti įmokas pagal mokėjimų grafiką.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

16Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

17Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos iki 2012 m. liepos 1 d. buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

18Hipotekos teisėjų funkcijos pagal galiojusį reglamentavimą nebuvo susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai buvo galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nebūdavo nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlikdavo tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas būdavo nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitikdavo įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjui teko pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, vertina būtent hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nepažeistų skolininko interesų.

19Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. sausio 25 d. nutartimi areštavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise skolininkei ir J. N. priklausantį įkeistą nekilnojamąjį daiktą ir įspėjo skolininkę bei J. N., kad negrąžinus kreditoriui 80 963,97 EUR skolos ir 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. Ši apylinkės teismo nutartis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Taigi vieno mėnesio termino skolai grąžinti skolininkei prasidėjo nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 25 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. Skundžiama nutartis buvo priimta 2012 m. rugsėjo 19 d., o kreditoriaus pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo teisme gautas 2012 m. rugsėjo 17 d. Taigi akivaizdu, kad kreditorius su pakartotiniu prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo į hipotekos skyrių faktiškai kreipėsi ne 2012 m. rugsėjo 13 d., t.y. ne prašymo surašymo dieną, bet 2012 m. rugsėjo 17 d., kas patvirtina, kad hipotekos skyrius, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė CPK 558 str. 1 ir 2 d. nustatyto vieno mėnesio skolos grąžinimui, kuriam praėjus kreditorius įgijo teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pakartotiniu prašymu dėl skolos išieškojimo.

20Iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismo buvo įvertinta, kiek tai priklauso hipotekos teisėjo kompetencijai pagal galiojusį teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo jurisprudenciją, ar Kreditavimo sutartis buvo nutraukta laikantis sutartyje ir įstatymuose nustatytos tvarkos, ar atitinkamos sutarties nuostatos nėra nesąžiningos skolininkės atžvilgiu. Minėta nutartimi buvo pripažinta, kad priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros buvo pradėtos teisėtai. Taigi skolininkės atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl hipotekos teisėjo pareigos patikrinti, ar kreditavimo sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, yra iš esmės susiję su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, turinčio res judicata galią šioje byloje, peržiūrėjimu, juo nustatytu aplinkybių ginčijimu. Dėl šios priežasties atskirojo skundo argumentai apie Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumą paliekami nenagrinėti.

21Nors Kreditavimo sutarties atnaujinimas būtų pagrindas nutraukti priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto daikto procedūrą, tačiau minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo, be to, ją neigia ir kreditorius.

22Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

23Atmetus atskirąjį skundą iš skolininkės A. N. kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. priteistina 600 Lt išlaidų advokato suteiktai pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 93, 98 str.). Kreditoriaus išlaidos, susijusios su advokato pagalba, mažintinos nuo 1 730,30 Lt iki 600 Lt, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių atstovaujanti advokatė rengė tik atsiliepimą į atskirąjį skundą, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atskiruoju skundu nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai (CPK 98 str. 2 d.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Priteisti iš skolininkės A. N. kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Skolininkė A. N., užtikrindama iki 2037 m. lapkričio 26 d. suteikto kredito... 4. 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus... 5. Kreditorius 2012 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui pakartotinį pareiškimą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. rugsėjo 19 d.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu skolininkė A. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 10. Skundą grindžia šiais argumentais:... 11. 1. Skundžiama nutartis yra priimta pagal pakartotinį kreditoriaus 2012 m.... 12. 2. Apylinkės teismas visiškai ignoravo 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos... 13. 3. Skolininkė 2012 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į kreditorių su pasiūlymu... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Nordea Bank Finland Plc. prašo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 16. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 17. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos... 18. Hipotekos teisėjų funkcijos pagal galiojusį reglamentavimą nebuvo... 19. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos... 20. Iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties... 21. Nors Kreditavimo sutarties atnaujinimas būtų pagrindas nutraukti priverstinio... 22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 23. Atmetus atskirąjį skundą iš skolininkės A. N. kreditoriui Nordea Bank... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336... 25. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d.... 26. Priteisti iš skolininkės A. N. kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. 600 Lt...