Byla 2A-188-302/2015
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. G

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 438-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ir trečiojo asmens S. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo 438-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei J. V. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. G.,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4Ieškovas 438-osios daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės J. V. K. 9 124,92 Lt žalai atlyginti bei 2 273,74 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Bendrija namo, esančio ( - ), renovacijai paėmė kreditą 126 275 Eur sumai. Namo renovacijos bei kredito ėmimas buvo aptartas visuotiniame susirinkime, kuris įvyko 2008-06-05. Šiame susirinkime dalyvavo ir atsakovė, kuri pasirašė priede prie protokolo. 2012-04-18 atsakovė pardavė butą trečiajam asmeniui S. G.. Parduodant minėtą butą, atsakovės skola už renovaciją sudarė 9 124,92 Lt, ši skola nėra padengta iki šiol. Pardavimo momentu atsakovė nepranešė pirkėjui, kad turi skolą.

5Atsakovė J. V. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2012-04-18 buto pirkimo – pardavimo sutarties 6.3. punkte nurodyta, kad daugiabučių namų savininkų bendrijai įsiskolinimų nėra (pagrindas: 2012-04-16 438 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pažyma Nr. 3). Taip pat nurodė, kad atsakovė turėjo teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, o taip pat apmokant kreditą ir palūkanas. Su buto pirkimo – pardavimo sutartimi neprisiėmė jokių prievolių, susijusių su perkamu butu už namo renovaciją, kurių įvykdymo terminas buto perleidimo metu nebuvo suėjęs, nes tuo laikotarpiu, kai ji buvo buto savininkė, su namo renovacija susijusios išlaidos jai buvo kompensuojamos ir pareigos tikrinti, ar naujasis savininkas atitinka socialiai remtino asmens statusą ir ar ketina pasinaudoti valstybės teikiama parama, jos joks norminis aktas neįpareigojo. Taip pat nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir dėl to, kad ieškinys pareikštas visai įmokų, susijusių su namo renovacija, sumai, nors įmokos turi būti mokamos dalimis iki 2022 m. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ji neprivalo mokėti ieškovo reikalaujamų įmokų už namo renovaciją tenkančių butui, kurio savininkė ji jau nebėra.

6Trečiasis asmuo S. G. atsiliepime į ieškinį su pateiktu ieškiniu sutiko,prašė jį tenkinti bei priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 18 d. nusipirko iš atsakovės butą, esantį ( - ). Pirkimo - pardavimo sutarties 6.3. punkte yra nurodyta, kad pardavėjas pareiškia, jog daugiabučių namų savininkų bendrijai įsiskolinimų neturi.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, jog ieškovo prašomas priteisti įmokas, skirtas ( gyvenamojo namo) buto renovacijai, už atsakovę kaip socialiai remtiną asmenį, įstatymo nustatyta tvarka, mokėjo valstybė. Pažymėjo, jog ieškovas nenurodė, kodėl atsakovė turi sumokėti visą jos butui tenkančią renovacijos kainą, nors didžiosios dalies piniginės prievolės įvykdymo terminas dar nesuėjęs. Teismo vertinimu, atsakovė, parduodama butą, neprisiėmė jokių prievolių, susijusių su buto renovacija, kurių įvykdymo terminas buto perleidimo metu dar nebuvo suėjęs. Be to, su namo renovacija susijusios išlaidos jai buvo kompensuojamos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog trečiasis asmuo S. G., pirkdamas butą, žinojo, kad yra vykdoma namo renovacija, todėl turėjo domėtis renovacijos finansavimo klausimais.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliantas S. G. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti. Nurodo, kad po pirkimo — pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo, kad iki parduodama minėtą butą atsakovė nebuvo visiškai atsiskaičiuosi su 438-ąja DNSB už gyvenamojo namo renovacijos darbus. Faktas apie atsakovės skolas už namo renovaciją apeliantui nebuvo atskleistas, ši aplinkybė buto pirkimo — pardavimo sutartyje šalių nebuvo aptarta. Apelianto vertinimu, buto pirkimo - pardavimo sutartyje šalims neaptarus likusios skolos už namo renovaciją, tenkančios parduoto buto daliai, apmokėjimo, prievolė atsiskaityti su bendrija už atliktą renovaciją tenka atsakovei J. V. K.. Pažymi, kad tokia atsakovės prievolė atsirado dar iki buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kuomet atsakovė išreiškė pritarimą daugiabučio gyvenamojo namo renovacijai. Nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovė, parduodama butą, neprisiėmė jokių prievolių, susijusių su buto renovacija, be to, su namo renovacija susijusios išlaidos jai buvo kompensuojamos, apeliantas pažymi, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo teiginiams, kad atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles. Akcentuoja, kad atsakovei pardavus turtą, jos prievolė dėl skolos, susijusios su namo renovacija, gražinimo, nepasibaigė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, priėjo nepagrįstos išvados, jog likusias įmokas už namo (buto) renovaciją turi mokėti naujas buvo savininkas arba valstybė, ir ieškovės ieškinį atsakovei atmetė. Šią išvadą lėmė neteisingas teisės normų taikymas ir aiškinimas. Pažymi, jog įsigydamas butą, apeliantas net nenumanė, kad jam ateityje gali tekti mokėti butui tenkančią dalį dėl namo pagerinimo. Apeliantas visiškai nesutinka su teismo išvada, jog likusias įmokas už namo (buto) renovaciją turi mokėti naujas buto savininkas. Toks sprendimas pažeistų jo teisėtus interesus, nes 9 124,92 Lt sumos sumokėjimas reikštų, kad jis už namo renovaciją moka pakartotinai. Apelianto vertinimu, nors skolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs, tačiau atsakovė nebėra buto ( - ), savininke bei 438-osios DNSB nare, o atsižvelgiant į įstatymo reglamentavimą, darytina išvada, jog prieš parduodama savo butą atsakovė turėjo visiškai atsiskaityti su bendrija.

11Apeliantas 438-osios daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovė nepranešusi bendrijai ir negrąžinusi kredito jai priklausančios sumos, 2012-04-18 pardavė butą trečiajam asmeniui, jo neinformuodama apie negrąžintą kreditą. Apelianto manymu, teismas atmesdamas ieškinį, nepagrįstai konstatavo, jog likusią kredito sumą už namo renovaciją, turi mokėti naujas buto savininkas arba valstybė. Pažymi, jog atlikus gyvenamojo namo atnaujinimą iš esmės buvo pagerintas atsakovės būstas, padidėjo jo vertė, o atsakovė jį pardavusi bei negrąžinusi kredito sumos, nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.

12Atsakovė J. V. K. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas skunde klaidina teismą nurodydamas, kad apie ketinimą parduoti butą atsakovė nuslėpė, kadangi šią atsakovės poziciją paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas - paties ieškovo 2012-04-16 išduota pažyma Nr. 3, kurioje Bendrijos pirmininkas savo ranka yra užrašęs, jog ši pažyma išduota pateikti Notarų biurui. Ieškovas apie būsimą sandorį žinojo, su pastaruoju atsakovės akivaizdoje bendravo ir trečiasis asmuo, kurie be kita ko aptarinėjo ir su namo renovacija susijusius klausimus. Todėl jokių, su buto pardavimu ar namo, kuriame buvo parduodamas butas renovacija susijusių aplinkybių atsakovė ne tik kad nenorėjo, bet ir neturėjo galimybių nuslėpti nei nuo pažymą, įrodančią apie atsiskaitymą su Bendrija išdavusio Bendrijos pirmininko, nei nuo buto pirkėjo. Skunde ieškovas nepagrįstai perkelia savo pareigą atsakovei informuoti pirkimo pardavimo sutarties šalį, apie su butu susijusias prievoles kitaip, nei kaip kad nurodyta paties ieškovo pažymoje skirtoje notarui, Buto pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti. Atsakovės manymu, ji privalėjo atsiskaityti (ir atsiskaitė) su Bendrija pagal prievoles, kurių įvykdymo terminas buvo suėjęs sandorio sudarymo metu. Taip pat atsakovė pažymi, jog ne tai, ar atsakovė pranešė, ar nepranešė trečiajam asmeniui apie prievolę Bendrijai, yra pagrindu tai prievolei Bendrijos atžvilgiu atsirasti ar ją modifikuoti. Vien dėl to, kad atsakovė būtų pranešus trečiajam asmeniui apie tai, kad Bendrija yra įsiskolinusi kredito įstaigai už namo renovaciją, Bendrijos paskola kredito įstaigai nei padidėtų, nei sumažėtų, nei būtų įvykdyta. Atsakovės vertinimu, ieškovas skunde, kaip ir procesiniuose dokumentuose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savo reikalavimų pagrindu nurodo tiek sutartinę, tiek ir deliktinę atsakovės atsakomybę iš karto, painiodamas skirtingas civilinės atsakomybės rūšis, subjektus prievolėje bei veiksmų ar neveikimo pasekmes. Atsakovė nėra ir nebuvo kreditavimo sutarties šalimi ir pats tokios sutarties sudarymo faktas jos prievolinių santykių tarp Atsakovės ir kreditą suteikusio banko, nesukūrė. Be to, pažymi, jog Bendrija nebuvo ir nėra buto pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, todėl negali reikalauti ir atsakovės sutartinės atsakomybės pagal šią sutartį. Trečiajam asmeniui pripažinus, jog jam dar iki sudarant buto sutartį, buvo žinoma, jog name, kuriame yra butas, vykdoma renovacija, atsakovė pažymi, kad apie visas su namo renovacija susijusias aplinkybes trečiasis asmuo buvo susipažinęs iki sudarant sandorį, nes be kita ko, tuo klausimu bendravo ir su Bendrijos pirmininku, tuo tarpu buto kaina padidinta nebuvo, nors faktiškai būtent trečiajam asmeniui užbaigus renovaciją atiteko ir su namo pagerinimais butui tenkanti nauda. Atsakovė taip pat pažymi, kad su butu susijęs įsipareigojimas, dėl kurio kilęs šis teisminis ginčas, nėra tipinė butui suteikta komunalinė paslauga, kuri būtų suvartota iki sandorio sudarymo momento. Atsakovė pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime įtvirtinta išvada, jog nagrinėjamu atveju, ginčo išlaidos susijusios su butu, yra ne tik šalių veiksmų iki ir pasirašant sandorį kvalifikavimo prasme, bet ir norminių aktu pagrindu turi tęstinį pobūdį ir yra akivaizdžiai siejamos su asmeniu, kuris yra buto savininku tuo momentu, kuomet turi būti mokamos su namo renovacija susijusios butui tenkančios išlaidos.

13Trečiasis asmuo S. G. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Nurodo, kad pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, tinkamai įvertino aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.

18Byloje nustatyta, kad namo ( - ), butų savininkų 2008 m. birželio 5 d. nutarta renovuoti namą (b.l. 24–28). Šio sprendimo priėmimo metu buto ( - ), savininke buvo atsakovė J. V. K., kuri 2012-04-18 butą pardavė trečiajam asmeniui S. G. (b.l. 69-75). 2012-01-10 ieškovas sudarė su Šiaulių banku Kreditavimo sutartį dėl 126.275,00 EUR kredito daugiabučio namo modernizavimui (b.l. 16-33). Kredito grąžinimo terminas – 2022-01-09. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl kredito likučio už namo modernizavimą priteisimo iš buvusios buto savininkės

19Teismas sprendė, kad už skolą, ieškovo nurodytu laikotarpiu, atsakovė nėra atsakinga, apeliantas su tuo nesutikdamas nurodo, kad atsakovei pardavus butą, kreditavimo santykiai su ja nutrūko ir ji privalo grąžinti likusią kredito skirtą namo modernizavimui dalį. Kolegija nesutinka su šiuo apeliantu argumentu. Ieškovas yra daugiabučio namo, kuriame atsakovei iki 2012-04-18 priklausė butas, savininkų bendrija, o nuo 2012 m. balandžio 18 d. buto savininku yra trečiasis asmuo. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas kuris renovuoto namo patalpų savininkų, esamas ar buvęs, turi mokėti už tam tikrą laikotarpį namo renovavimui skirtų lėšų įmokas.

20Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, tame tarpe ir atsakovei iki 2012 m. balandžio 18 d., o nuo šios datos iki sprendimo priėmimo dienos trečiajam asmeniui S. G., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis)

21CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis ). Pagal DNSBĮ (2001 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. IX-532 redakcija) 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Namo patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), šiuos mokesčius iš jų surenka bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nurodytoje nutartyje taip pat pažymėta, kad, įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp Bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Citadele“ v. Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-220/2013, sistemiškai įvertinusi išvardytą namo savininkų bendrijos ir bendraturčių veiklą bei daugiabučių namų modernizavimą reglamentuojančias teisės normas, pažymėjo, kad namo atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę Bendriją ar sudarę Jungtinės veiklos sutartį bei Bendrijos įstatų ar Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo. Programos įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, t. y. bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Nurodytoje nutartyje taip pat pažymėta, jog kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o Bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Bendrijos, kaip projekto administratorės, funkcijų yra namo modernizavimui skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.). Ji privalo reikalauti iš savininkų mokėtis įmokas nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžinant kredito dalį ir mokant palūkanas, teikti bankui informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne) grąžinimą. Aptariamoje nutartyje konstatuota, kad už namo atnaujinimui ir modernizavimui gauto kredito grąžinimą, yra butų ir kitų patalpų savininkų prievolė. Nurodytais motyvais paneigiamas apelianto argumentas, kad atsakovė kaip buvusi buto, esančio modernizuotame name, savininkė privalo kredito dalį ne už tą laikotarpį, kuriuo buvo savininkė, o už vėlesnį laikotarpį, kuriuo savininku yra trečiasis asmuo. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovei pardavus butą buvo nutraukta kreditavimo sutartis su atsakovę, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes pati ieškovė kreditavimo santykiuose su kreditą suteikusiu banku dalyvavo per bendriją, jokių atskirų sutarčių ji su banku nebuvo sudariusi, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad bankas nutraukė kreditavimo sutartį ar jos dalį, todėl pati bendrija negalėjo nutraukti sutarties su atsakove, tuo labiau, kad tokios sutarties apskritai nėra. Visiškai nepagrįstas nei įrodymais nei teisiniais argumentais, kad atsakovei pardavus butą, ieškovas turi teisę pareikalauti sumokėti prieš terminą iškarto visą kredito dalies sumą, kurios mokėjimas buvo išdėstytas iki 2022-01-09. Taip teigdamas ieškovas prisiėmė sau kredituotojo, kuriuo jis nėra, teisę. Bet kokiu atveju ieškovas neturi teisės reikalauti grąžinti likusią kredito dalį nei iš buvusio, nei iš esamo savininko.

23Kaip teismas teisingai nurodė, pirmos instancijos teismas atsakovė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pagrindu buvo atleista nuo kredito už namo modernizavimą mokėjimo, už ją kaip turinčią teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už šiame įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu apmokami kreditas ir palūkanos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį juos pervedant bendrojo naudojimo objektų valdytojui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus 2012-01-13 pažyma Nr. 381 (b.l. 79).

24Situaciją, kai asmuo turintis teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą perleidžia butą kitam asmeniui reguliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-02-24 įsakymu Nr. D1-174/A1-116 „Dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo“, kurio 29 p. nustatyta, kad daugiabučio namo, kuriame yra ar buvo įgyvendinamas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, buto pirkėjas (įgijėjas), atitinkantis Tvarkos aprašo 4 punkte nustatytas sąlygas, turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, jeigu atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti yra ar buvo paimtas kreditas ir perleidžiant butą kito asmens nuosavybėn liko negrąžinta jo dalis. Šis reguliavimas visiškai aiškiai nurodo, kad kredito grąžinimo pareiga „neina“ paskui buvusį pirkėją, kaip nurodo savo skunde apeliantas, o jo grąžinimas mokant kasmėnesines įmokas priklauso buto savininkui už tą laikotarpį, kuriuo asmuo yra tuo savininku.

25Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

26Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro teisinei pagalbai apmokėti surašant privalomą dokumentą – atsiliepimą į apeliacinį skundą – 434 Eur (1500 Lt).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš ieškovo 438-osios GNSB, j.a.k. 124777243, bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. V. K..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovas 438-osios daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - Bendrija)... 5. Atsakovė J. V. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė... 6. Trečiasis asmuo S. G. atsiliepime į ieškinį su pateiktu ieškiniu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliantas S. G. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto... 11. Apeliantas 438-osios daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė... 12. Atsakovė J. V. K. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o... 13. Trečiasis asmuo S. G. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 18. Byloje nustatyta, kad namo ( - ), butų savininkų 2008 m. birželio 5 d.... 19. Teismas sprendė, kad už skolą, ieškovo nurodytu laikotarpiu, atsakovė... 20. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį daugiabučių namų butų ir kitų patalpų... 21. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 23. Kaip teismas teisingai nurodė, pirmos instancijos teismas atsakovė Lietuvos... 24. Situaciją, kai asmuo turintis teisę į būsto šildymo išlaidų... 25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų... 26. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos atsakovės turėtos... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš ieškovo 438-osios GNSB, j.a.k. 124777243, bylinėjimosi...