Byla 3K-3-220/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Citadele“ banko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Citadele“ banko ieškinį atsakovui Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijai dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo; tretieji asmenys – G. Š., G. Ž., M. V., P. M., M. M., D. G., I. P., G. U., R. U., E. V., R. V., L. V., J. K. V., Ž. N., R. K., D. Š., L. D., J. K., A. R., S. R., A. G., E. V. G., Ona B. G., M. M., L. U., M. C. G., A. V., A. S., S. M., Šiaulių miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė ,,Masada“; institucija, teikianti išvadą byloje, – valstybės biudžetinė įstaiga Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas klausimas, ar daugiabučio namo savininkų bendrija yra tinkamas atsakovas byloje, kurioje kredito įstaiga reiškia reikalavimą priteisti negrąžintą kreditą, suteiktą daugiabučio namo renovacijai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 67 625,94 Lt negrąžinto kredito, 445,96 Lt sutartinių palūkanų, 6000,13 Lt delspinigių, metinių palūkanų, kurios apskaičiuojamos atsižvelgiant į VILIBOR palūkanų dydį nuo negrąžintos 67625,94 Lt kredito sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 74 072 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. sudarė su atsakovu kredito sutartį, pagal kurią įsipareigojo suteikti atsakovui 338 011 Lt kreditą daugiabučio namo esančio ( - ), renovacijai, o atsakovas – nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Ieškovo teigimu, 2011 m. atsakovas nebevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartį, todėl jam buvo pranešta, kad sutartis nutraukiama ir kad atsakovui kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu, tačiau jis iki šiol su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas nesutiko su teismo pasiūlymu pakeisti atsakovą byloje ir atsakovais į bylą įtraukti daugiabučio namo, esančio ( - ), savininkus.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad AB „Parex“ bankas (ieškovas yra jo teisių perėmėjas) 2008 m. sausio 17 d. su Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija (Bendrija) sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui iki 2018 m. sausio 5 d. suteiktas 338 011 Lt kreditas. Jo paskirtis – daugiabučio namo, esančio ( - ), renovacija. Kredito grąžinimas bankui nebuvo užtikrintas daugiabučio namo savininkų laidavimu ar kitomis prievolių vykdymo užtikrinimo priemonėmis, jie nebuvo įtraukti į sutartį.

10Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje ne daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) (atsakovas), o tretieji asmenys, būdami daugiabučio namo savininkai (bendraturčiai), yra atsakingi ieškovui kaip prievolę turintys bendraskoliai (CK 4.86 straipsnis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovas atsisakė pakeisti atsakovą, todėl teismas sprendė pareikšto reikalavimo pagrįstumą ieškinyje nurodytam atsakovui – Bendrijai.

11Teismas nustatė, kad daugiabučio namo, esančio ( - ), renovacija buvo vykdoma pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą (toliau – Programa), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, ir pagal valstybės biudžetinės įstaigos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (toliau – ir Agentūra) nustatyta tvarka suderintą daugiabučio modernizavimo investicijų projektą. Šio projekto įgyvendinimo ir valstybės paramos teikimo tvarką nustatė Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos aplinkos ministro ir finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1K-237/D1/394. Pagal Taisyklių nuostatas investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo savininkai, įsteigę ir nustatyta tvarka įregistravę daugiabučio namo savininkų bendriją arba sudarę jungtinės veiklos sutartį bei bendrijos įstatų arba jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo (Taisyklių 8 punktas). Investicijų projekto parengimą ir įgyvendinimą organizuoja projekto administratorius, t. y. daugiabučio namo savininkų bendrijos valdyba ar pirmininkas arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas fizinis asmuo ar sutarties pagrindu jų įgaliotas kitas atestuotas pastatų valdymo ir priežiūros paslaugas teikiantis juridinis asmuo (Taisyklių 2 punkto vienuoliktoji pastraipa, 17 punktas). Taisyklių 22, 30 punktuose nurodyta, kad investicijų projektas turi būti tvirtinamas daugiabučio namo savininkų bendrijos narių susirinkime arba jungtinės veiklos sutarties atveju – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (arba balsuojant raštu), kartu priimant sprendimą dėl lėšų skolinimosi ir grąžinimo bei kredito draudimo ar garantijų suteikimo sąlygų. CK 4.85 straipsnyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.

12Teismas nustatė, kad daugiabučio namo, esančio ( - ), savininkai balsų dauguma priėmė sprendimus įgyvendinti daugiabučio namo modernizavimą, pasiskolinant iš banko ir pervedant į bendrijos kaupiamąją sąskaitą 10 proc. įnašą, apskaičiuojamą nuo visos investicinio projekto sumos. Bendrija, veikdama per trečiąjį asmenį pirmininkę L. V. pagal jai suteiktus įgaliojimus, organizavo ir administravo daugiabučio namo modernizavimo investicijų projekto įgyvendinimą.

13Teismas pažymėjo, kad ieškovo suteiktas kreditas investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms apmokėti yra tikslinis, t. y. juo apmokama už darbus, susijusius su Agentūros suderinto investicijų projekto įgyvendinimu (Taisyklių 32 punktas). Agentūra derino tuos investicijų projektus, kurie atitiko Programos ir Taisyklių reikalavimus (Taisyklių 20 punktas). Jeigu investicijų projektui įgyvendinti planuojama imti kreditą, investicijų projektas pateikiamas bankui (Taisyklių 21 punktas), kuris, įvertinęs projektą, kredito gavėjų mokumą, atsižvelgęs į banko nustatytas ir su Programos reikalavimais suderintas taisykles, priima sprendimą dėl kredito suteikimo (Taisyklių 9, 32 punktai). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama daugiabučio namo patalpų savininkams, bet ne daugiabučio namo savininkų bendrijai (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju Bendrija atstovauja ne savo kaip juridinio asmens, bet daugiabučio namo bendraturčių interesams, t. y. susiklosto atstovavimo teisiniai santykiai (CK 2.132–2.134 straipsniai). Teismas konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas kredito sutartį, turėjo į tai atsižvelgti, t. y. kaip renovacijos projekte dalyvaujantis subjektas suvokti, jog sutartis sudaroma tik su daugiabučio namo savininkų atstovu, turinčiu įgaliojimus administruoti ir įgyvendinti Investicijų projektą.

14Teismas, be kita ko, rėmėsi Agentūros pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad įgyvendinant renovacijos projektą buvo atlikti šie statybos darbai: daugiabučio namo sienų apšiltinimas, langų keitimas, balkonų remontas, stogo dangos keitimas, palėpės grindų apšiltinimas, buitinių nuotekų vamzdyno keitimas, taip pat kiti būtini darbai (projektinės dokumentacijos parengimas, statybos techninės priežiūros vykdymas, statybos darbų konkurso organizavimas), t. y. atlikti darbai susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (konstrukcijų, inžinerinės įrangos, bendrojo naudojimo patalpų, kaip jie apibrėžti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje) atnaujinimu, fizinių ir energinių savybių pagerinimu; pažymėta, kad, modernizavus daugiabutį namą, jo pagerinimais, atsižvelgiant ir į sumažėjusias šilumos energijos vartojimo išlaidas, naudojasi ne daugiabučio namo savininkų bendrija, o visi daugiabučio namo savininkai – bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo, priimant sprendimus daugiabutį namą modernizuoti, ar tokiems sprendimams pritarė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su Agentūros išvada, kad visi bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su investicijų projekto įgyvendinimu (Taisyklių 8, 13 punktai). Teismas nurodė, kad atitinkamos kredito, paimto daugiabučiam namui modernizuoti, palūkanų dalies apmokėjimas priskirtinas investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms, t. y. išlaidoms, susijusioms su daugiabučio namo ir bendrojo turto (bendrojo naudojimo objektų) atnaujinimu, pagerinimu, todėl sprendė, kad jų atitinkamą dalį, proporcingą turtui bendrojoje nuosavybėje, turi atlyginti kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas – bendraturtis. Teismas, atsižvelgdamas į kilusį viešąjį interesą, susijusį su namo modernizavimo būtinybe, į tai, kad dauguma trečiųjų asmenų – Bendrijos narių ir kitų savininkų – pripažįsta ir vykdė prievolę ieškovui, bei į tai, jog ieškovas yra stipresnioji sutarties šalis (CK 6.881–6.883 straipsniai), atmetė Bendrijai pareikštą ieškinį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas apginti savo turtinius interesus, turi teisę kreiptis į teismą dėl kredito sutarties šalies (kredito gavėjo) ir sutarties vykdymo modifikavimo, reikšti reikalavimus įvykdyti likusią prievolę daugiabučio namo savininkams (bendraturčiams), kuriems įstatyme nustatyta pareiga proporcingai pagal turimos nuosavybės dalį įnešti lėšų į namo bendrijos administruojamą kaupiamąją sąskaitą ir prisidėti prie daugiabučio namo modernizavimui skirtų investicijų apmokėjimo.

15Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir trečiojo asmens UAB ,,Masada“ apeliacinius skundus, 2012 m. liepos 12 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrija nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje; pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, papildomai nurodė, kad, sprendžiant dėl atsakovo šioje byloje tinkamumo, be kita ko, būtina nustatyti investicinių projektų namams renovuoti lėšų šaltinius. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Programos IV skyriaus „Programos įgyvendinimo būdai ir priemonės“ 12 punkte nurodyta, jog įgyvendinant Programą dalyvauja daugiabučių savininkų bendrijos ar šių savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys, <...>, 13 punkte – kad daugiabučio namo modernizavimo lėšas sudaro daugiabučio namo savininkų nuosavos lėšos, komercinių bankų ilgalaikiai kreditai, savivaldybių lėšos, valstybės tikslinė parama ir kitos lėšos; 14 punkte nurodyta, kad šios Programos pagrindinių dalyvių funkcijos ir atsakomybė, <...> nustatomi Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energetinio efektyvumo nustatymo taisyklėse. Jų I skyriaus III skyriaus „Programos finansavimas“ 13 punkte nurodyta, kad Programos įgyvendinimas finansuojamas daugiabučio namo savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis; 14 punkte – kad daugiabučio namo savininkai, įgyvendinantys Investicijų projektus, vykdomus pagal Programą, savo lėšomis turi apmokėti pradinį įnašą, ne mažesnį kaip 5 proc. nuo numatytos investicijų sumos (2007 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo redakcija). Atsižvelgdama į šias teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendė, kad Bendrija, įgyvendindama bendraturčių valią modernizuoti jiems nuosavybės teise priklausantį daugiabutį gyvenamąjį namą, tarp jų – sudaryti sutartis su rangovais, kredito įstaigomis, iš esmės buvo tik bendraturčių atstovas, organizuojantis projekto parengimą bei įgyvendinimą, tačiau neužtikrinantis jo finansavimo.

17Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Paskolų daugiabučių namų modernizavimo projektams finansuoti suteikimo AB „Parex“ banke tvarkos 9 punkto nustatyta, jog projekto įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, banko kreditais, valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis, ES struktūrinių fondų lėšomis. Bendruosiuose reikalavimuose kredito gavėjams nurodomi specifiniai reikalavimai, tiesiogiai susiję su patalpų bendraturčiais, pvz., buto (patalpų) savininko mėnesinė įmoka (įskaitant kredito dalių grąžinimą ir palūkanų mokėjimą) negali viršyti 200 Lt per mėnesį ir pan. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš ieškovo teismui pateiktos Bendrijos sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovui buvo žinomi tikrieji skolos už namo renovaciją mokėtojai, t. y. daugiabučio namo bendraturčiai, todėl negali būti taikomos bendrosios įstatymų nuostatos dėl Bendrijos kaip sutarties šalies.

18II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas AB ,,Citadele“ bankas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

20Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, pažeisdami CK ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias daugiabučių namų savininkų bendrijų statusą ir jų atsakomybės ribas, nepagrįstai sprendė, kad ginčo kreditavimo sutarties šalys yra ieškovas ir daugiabučio namo savininkai, o atsakovas veikė tik kaip jų atstovas; pažeidė CPK 270 straipsnio

214 dalį, nes tinkamai nemotyvavo priimtos nutarties. CK 2.132 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Kasatoriaus nuomone, teismai nenurodė, kokiu konkrečiu nustatytu pagrindu tarp daugiabučio namo savininkų ir atsakovo susiklostė atstovavimo santykiai. Kasatorius pažymėjo, kad bendrijos tikslas yra atstovauti jos narių (savininkų) interesams su trečiaisiais asmenimis, nes bendrija rūpinasi bendrąja daline nuosavybe esančio turto priežiūra, tvarkymu, naudojimu, tačiau tai nėra atstovavimas teisine prasme. Įstatyme daugiabučio namo patalpų savininkų ir bendrijos atsakomybė pagal prievoles yra aiškiai atskirta: bendrija privalo atsakyti pagal savo prievoles ir ji neatsako pagal savo narių prievoles (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Be to, kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad įstatyme įtvirtinta bendrijos teisė skolintis lėšas (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasatoriaus įsitikinimu, toks teisinis reguliavimas nesuponuoja, kad kai bendrija sudaro sutartį su trečiuoju asmeniu, ji veikia kaip savininkų atstovė de jure, savo vardu ir neviršydama savo atsakomybės ribų. Toks bendrijos, kaip savininkų pagal įstatymą atstovės, statuso įtvirtinimas, kuriuo remtasi teismo sprendime, paneigtų Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas dėl bendrijos ir jos narių turto bei prievolių atskyrimo ir bendrijos kaip savarankiško juridinio asmens koncepciją.

22Kasatoriaus teigimu, bendrija yra privatus juridinis asmuo, nes yra skirta privatiems jos narių interesams tenkinti. Privatūs juridiniai asmenys gali sudaryti bet kokius sandorius ir prisiimti bet kokias pareigas; sudaryti sandoriai ir prisiimti įsipareigojimai yra teisėti bei galiojantys, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CK 1.82 straipsnio 1 dalis, 2.83 straipsnis). Dėl to, kasatoriaus nuomone, atsakovas turėjo teisę savo vardu sudaryti kredito sutartį, todėl teismų motyvai, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, atmestini.

23Kasatorius pažymėjo, kad naudos gavimas nebūtinai reiškia, jog naudos gavėjas yra sutartinių teisinių santykių dalyvis. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo patalpų savininkai naudą gavo iš atsakovo, t. y. turto pagerinimas atliktas bendrijos lėšomis, todėl, namo bendraturčiams su atsakovu neatsiskaitant, šis turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-104-302/2010; Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-206-212/2010; Kauno apygardos teismo

242011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1185-555/2011 ir 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-7-413/2010). Atsakovo 2007 m. lapkričio 27 d. protokole Nr. 25 nustatyta, kad, savininkui laiku nesumokėjus kredito dalies ar palūkanų, jo skolą iš kaupiamųjų lėšų dengia bendrija. Savininko nesumokėti pinigai išieškomi įstatymo nustatyta tvarka, apskaičiuojant už kiekvieną pradelstą dieną kasatoriaus nustatytus delspinigius. Bylą nagrinėję teismai šios aplinkybės nevertino.

25CK 2.133 straipsnyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad kasatoriui buvo atskleistas atstovavimo faktas arba kad jis suprato ar galėjo suprasti, jog atsakomybė už paimtą kreditą kyla daugiabučio namo patalpų savininkams, ne atsakovui. Kredito sutartyje jo gavėju nurodytas atsakovas; teisės aktai nedraudžia bendrijoms skolintis lėšų. Atsakovo narių sprendimas dėl kredito buvo priimtas balsų dauguma; jis nėra pakeistas, ginčijamas, pripažintas neteisėtu ar panaikintas, todėl, kasatoriaus nuomone, turi būti vykdomas. Kreditą grąžino atsakovas iš jam priklausančios banko sąskaitos. Tarp ieškovo ir daugiabučio namo savininkų nėra jokių teisinių santykių, su jais nebuvo derinamas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas, juos savininkams pateikdavo atsakovas.

26Pateikti trečiųjų asmenų M. C. G., D. Š., L. V., J. K. V. atsiliepimai ir UAB ,,Masada“ prisidėjimas neatitiko CPK 347 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl juos atsisakyta priimti.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl daugiabučio namo modernizavimui suteikto kredito grąžinimo

30Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (čia ir toliau – CK ketvirtosios knygos redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.).

31CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis ). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartį, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Pagal DNSBĮ (2001 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. IX-532 redakcija) 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors pagal DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalį Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne Bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nurodytoje nutartyje taip pat pažymėta, kad, įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp Bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

32Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš kreditavimo sutarties, pagal kurią suteiktas kreditas daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimui. Šiuo atveju, be CK normų, reglamentuojančių santykius, atsirandančius iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, taikytinos ir daugiabučių namų modernizavimą reglamentuojančios teisės normos. Nagrinėjamoje byloje aktualus teisinis reglamentavimas, galiojęs 2008 m. sausio 17 d., t. y. kreditavimo sutarties sudarymo metu. Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintoje Lietuvos būsto strategijoje konstatuota, kad būtina skatinti gyvenamųjų namų atnaujinimą ir modernizavimą, didinant jų energetinį efektyvumą, sukurti efektyvų daugiabučių namų atnaujinimo ir modernizavimo finansavimo bei kreditavimo mechanizmą, tobulinant įstatymus ir kitus teisės aktus, numatančius rizikos pasidalijimą ir reglamentuojančius kreditorių teises (53 punktas). Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintoje Daugiabučių namų modernizavimo programoje nustatyta, kad, įgyvendinant šią programą, be kitų, dalyvauja daugiabučių namų savininkų bendrijos ar šių savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys; daugiabučio namo modernizavimo lėšas sudaro daugiabučio namo savininkų nuosavos lėšos, komercinių bankų ilgalaikiai kreditai, savivaldybių lėšos, valstybės tikslinė parama ir kitos lėšos (12, 13 punktai). Programos 14 punktas nustato, kad šios Programos pagrindinių dalyvių funkcijos ir atsakomybė, valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti dydžiai ir jos teikimo tvarka nustatomi Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklėse. Tokios taisyklės buvo patvirtintos finansų ministro ir aplinkos ministro

332005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr.1K-237/D1-394. Pagal Taisyklių 2 punktą investicijų projekto administratorius (toliau – ir Projekto administratorius) – Bendrijos valdymo organas (Bendrijos valdyba ar Bendrijos pirmininkas) arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas fizinis asmuo ar sutarties pagrindu jų įgaliotas kitas atestuotas pastatų valdymo ir priežiūros paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje projekto administratoriumi įvardyta Bendrija, o ne jos valdymo organas. Investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę Bendriją ar sudarę Jungtinės veiklos sutartį bei Bendrijos įstatų ar Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo (8 punktas). Programos įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis (13 punktas). Bankai teikia kreditus investicijų projektų įgyvendinimui (15 punktas). Bendrijos nariai susirinkime ar balsuodami raštu kartu su investicijų projekto tvirtinimu priima sprendimą dėl lėšų skolinimosi ir grąžinimo bei kredito draudimo ar garantijų suteikimo sąlygų, kuris pateikiamas bankui kartu su prašymu suteikti kreditą (22, 30, 31.2 punktai). Projekto administratorius, gavęs programos įgyvendinimą vykdančios institucijos pritarimą dėl konkurso būdu pasirinktos rangos darbų organizacijos, kreipiasi į banką dėl kreditavimo sutarties pasirašymo (25 punktas).

34Sistemiškai įvertinus išvardytas teisės aktų nuostatas, pirmiausia pažymėtina, kad bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Aptartos teisės aktų nuostatos taip pat suponuoja išvadą, kad kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o Bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Vykdydama šias funkcijas bendrija turi teisę pasirašyti rangos, kreditavimo ir kt. sutartis. Ši Bendrijos veikla atitinka Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą Bendrijos pareigą saugoti ir ginti bendrijos bei jos narių teises ir ekonominius bei kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Viena Bendrijos, kaip projekto administratorės, funkcijų yra namo modernizavimui skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje sąskaitoje, jos turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų. Bendrija netampa nei iš savininkų namo modernizavimui surinktų, nei pagal kreditavimo sutartį suteiktų lėšų savininke, ji tik yra atsakinga už jų naudojimą ir apskaitą. Bendrija, būdama projekto administratorė, turi bendradarbiavimo pareigą bankui, privalo reikalauti iš savininkų įmokų mokėjimo nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžinant kredito dalį ir mokant palūkanas, teikti bankui informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne) grąžinimą, tačiau neprivalo įvykdyti savininkų prievolių nutraukus kreditavimo sutartį, nesant tam tikslui sukauptų ir bendrijos administruojamų savininkų lėšų.

35Kasatoriaus argumentai, kad kreditavimo sutartis sudaryta su Bendrija, daugiabučio namo modernizavimo projektas įvykdytas jos lėšomis, todėl ji ir turi grąžinti kreditą, teisiškai nepagrįsti, nes prieš tai nurodytose teisės normose aiškiai nustatyta, kad daugiabučiai namai atnaujinami jų savininkų lėšomis, o Bendrija nėra namo savininkė. Ieškovo valdybos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. V-37/3 patvirtintoje Paskolų daugiabučių namų modernizavimo projektams finansuoti suteikimo AB Parex banke tvarkoje kaip galima kredito gavėja nurodyta ir daugiabučio namo savininkų bendrija (8 punktas), tačiau iš kitų punktų matyti, kad tikraisiais kredito gavėjais (taip pat ir tais atvejais, kai projekto administratorius yra Bendrija) laikomi butų ir kitų patalpų savininkai: 12.5 punkte nustatytas buto (patalpų) savininko mėnesinės įmokos (įskaitant kredito dalių grąžinimą ir palūkanų mokėjimą) maksimalus dydis; priede Nr. 1 nurodyta, kad bankui, be kitų dokumentų, turi būti pateikiamas gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašas, bendrijos narių susirinkimų protokolų kopijos, patvirtinančios, kad nutarta imti paskolą banke ir panaudoti ją modernizavimo priemonėms, nustatyta, kokia bus taikoma paskolos grąžinimo procedūra kiekvienam bendrijos nariui. Byloje nustatyta, kad atsakovo organizuotuose butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose buvo sprendžiama, kuriems savininkams ir kokio dydžio kreditas reikalingas, šie duomenys buvo teikiami ieškovui. Pirmiau nurodytos Tvarkos 8 punktas vertintinas kaip nustatantis asmenį, turintį teisę sudaryti kreditavimo sutartį, o grąžinti kreditą yra butų (kitų patalpų) savininkų prievolė, vykdytina jų lėšomis per Bendriją ar tiesiogiai bankui. Tokią išvadą patvirtina ir DNSBĮ 26 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad Bendrija neatsako pagal jos narių prievoles. Be to, bendrijos dažniausiai ir neturi tokių galimybių, nes nedisponuoja pakankamomis lėšomis ir turtu. Teismas, nagrinėdamas bylą ir spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų įmanoma įvykdyti, t. y. kad sprendimas netaptų tik formaliai apginančiu pažeistas teises. Pažymėtina ir tai, kad savininkų teisių ir pareigų apimtis gyvenamųjų namų modernizavimo procese, įskaitant ir jo finansavimą, negali skirtis priklausomai nuo to, kokią bendrosios nuosavybės valdymo formą jie pasirinko ir kas tapo projekto administratoriumi: visais atvejais modernizavimas vykdomas ne administratoriaus, o savininkų (nuosavomis ar skolintomis) ir jiems teikiamos paramos lėšomis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai ieškinį atmetė, kaip pareikštą ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Pažymėtina, kad kasatoriui pirmosios instancijos teisme buvo pasiūlyta pakeisti atsakovą byloje, tačiau kasatorius su tuo nesutiko. Tenkinti kasacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 289,15 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti valstybei iš ieškovo AB ,,Citadele“ banko (j. a. k. ( - )) 289,15 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 15 ct) su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas klausimas, ar daugiabučio namo savininkų bendrija yra... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 67 625,94 Lt... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad AB „Parex“ bankas... 10. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes,... 11. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo, esančio ( - ), renovacija buvo... 12. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo, esančio ( - ), savininkai balsų... 13. Teismas pažymėjo, kad ieškovo suteiktas kreditas investicijų projekto... 14. Teismas, be kita ko, rėmėsi Agentūros pateikta išvada, kurioje nurodyta,... 15. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrija... 17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Paskolų daugiabučių namų modernizavimo... 18. II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas AB ,,Citadele“ bankas prašo panaikinti Šiaulių... 20. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, pažeisdami CK ir Daugiabučių... 21. 4 dalį, nes tinkamai nemotyvavo priimtos nutarties. CK 2.132 straipsnio 2... 22. Kasatoriaus teigimu, bendrija yra privatus juridinis asmuo, nes yra skirta... 23. Kasatorius pažymėjo, kad naudos gavimas nebūtinai reiškia, jog naudos... 24. 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.... 25. CK 2.133 straipsnyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris... 26. Pateikti trečiųjų asmenų M. C. G., D. Š., L. V., J. K. V. atsiliepimai ir... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Dėl daugiabučio namo modernizavimui suteikto kredito grąžinimo ... 30. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį daugiabučių namų butų ir kitų patalpų... 31. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai... 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš kreditavimo sutarties, pagal kurią... 33. 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr.1K-237/D1-394. Pagal Taisyklių 2 punktą... 34. Sistemiškai įvertinus išvardytas teisės aktų nuostatas, pirmiausia... 35. Kasatoriaus argumentai, kad kreditavimo sutartis sudaryta su Bendrija,... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 37. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 40. Priteisti valstybei iš ieškovo AB ,,Citadele“ banko (j. a. k. ( - )) 289,15... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...