Byla 2-1098/2013
Dėl vaiko grąžinimo į Italiją

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. N2-3011-345/2013 pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. N. dėl vaiko grąžinimo į Italiją.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant suinteresuotam asmeniui R. N. išvežti iš Lietuvos Respublikos jos ir pareiškėjo A. L. dukrą G. L., teisėtumo klausimas.

5Pareiškėjas A. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, kuriuo prašė sugrąžinti dukrą G. L., gimusią 2010 m. rugsėjo 28 d., į Italiją; grąžinant dukrą į Italiją, įpareigoti A. L. mokėti išlaikymą R. N. 6 mėnesių laikotarpiu. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti R. N. išvežti dukrą G. L. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo (išskyrus jos sugrįžimą į Italiją, ( - )).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė R. N. išvežti dukrą G. L. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo, išskyrus jos sugrąžinimą į Italiją, ( - ). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu bei atsižvelgė į pareiškėjo pareiškime nurodytus argumentus, jog R. N. negrąžina dukros į jos nuolatinę gyvenamą vietą, taikiai dėl vaiko sugrąžinimo susitarti nepavyksta, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes suinteresuotas asmuo R. N. gali išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, kai nėra grėsmės, kad šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pareiškime nurodytos aplinkybės dėl vaiko grobimo yra nepagrįstos, nes duktė gimė ir nuolat gyvena Lietuvoje, kas paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

112. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina Lietuvoje.

123. Teismas, leisdamas mergaitę sugrąžinti į Italiją, kol nėra nustatyta, kad vaikas Lietuvoje yra neteisėtai, faktiškai išsprendė ginčą iš esmės. Nutartyje nustatytų įpareigojimų turinys (leisti mergaitę sugrąžinti į Italiją) ir leidimas nutartį vykdyti pareiškėjo pasirinktam antstoliui sudaro galimybes pareiškėjui pagrobti mergaitę ir ją išgabenti į Italiją.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Apeliantė negrąžina dukros į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Italijoje, taikiai su ja susitarti nepavyksta, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti neįmanomas, nes vaikas gali būti išvežtas iš Lietuvos Respublikos, taip apsunkinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

152. LR Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai numatyta tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybė.

163. Atskirajame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė ginčą iš esmės, taip pat kad pareiškėjui sudarytos sąlygos su antstolio pagalba pagrobti dukrą ir ją išvežti į Italiją. Toks apeliantės teismo nutarties aiškinimas prieštarauja nutarties turiniui, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmei ir tikslui. Vaiką išvežus iš Lietuvos, Lietuvos teismas nebeturėtų galimybės nagrinėti pareiškimo dėl vaiko grąžinimo, išspręsti šalių ginčo ir kartu užtikrinti vaiko interesus.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

18Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas civilinėje byloje dėl vaiko grąžinimo jo neteisėto išvežimo ir laikymo atveju.

19Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė R. N. išvežti dukrą G. L. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo, išskyrus jos sugrąžinimą į Italiją. Šios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo dėl vaiko grąžinimo įvykdymą, jei civilinę bylą išnagrinėjęs teismas pripažintų, jog vaikas iš Italijos į Lietuvos Respubliką buvo išvežtas ir laikomas neteisėtai ir yra pagrindas vaiką grąžinti į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.

20Atsižvelgiant į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau –Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003) 2 straipsnio 11 punkte ir 1980 m. spalio 25 d. Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintus neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo (negrąžinimo) sąvokos apibrėžimus, išskirtini šie pagrindiniai minėtos veikos požymiai – globos teises vaiko atžvilgiu įgyvendinančio subjekto globos teisių pažeidimas ir šio subjekto faktinis naudojimasis globos teisėmis vaiko neteisėto išvežimo ar laikymo (negrąžinimo) metu arba galimas realus naudojimasis, jeigu vaikas nebūtų neteisėtai išvežtas ar laikomas (negrąžinamas). Tiek pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2 straipsnio 9 punkte, tiek pagal 1980 m. Hagos konvencijos 5 a) straipsnyje įtvirtintus „globos teisės“ sąvokos apibrėžimus matyti, jo ji apima teises ir pareigas, susijusias su vaiko priežiūra, ypač teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.

21Net ir darant prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės būtų pagrindas vaiko išvežimą iš Italijos į Lietuvos Respubliką ir jo negrąžinimą pripažinti neteisėtu bei pažeidusiu pareiškėjo teises į vaiko globą, nagrinėjamu atveju situacija yra pasikeitusi tuo, jog po tariamai neteisėto vaiko negrąžinimo į Italiją buvo išspręstas tėvų ginčas dėl vaiko. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-406-548/2012, vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina, išsprendė vaiko išlaikymo priteisimo klausimą bei nustatė tėvo bendravimo su dukra tvarką. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. vasario 22 d. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina apima ir teisės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą jai suteikimą. Todėl draudimo išvežti dukrą iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo nustatymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, vaiko grąžinimo byloje būtų tikslingas tuo atveju, jei tokiu draudimu būtų siekiama išvengti grąžinti vaiką prašančio tėvo/motinos teisės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendrauti su vaiku pažeidimų. Nagrinėjamu atveju pasikeitė grąžinti vaiką prašančio tėvo A. L. globos teisių turinys, kadangi teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą atiteko motinai R. N., su kuria yra prašomas grąžinti vaikas, o vaiko grąžinimo procesą inicijavęs tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, laikydamasis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kurios įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko motina, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Draudimo išvežti vaiką į kitą valstybę, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymas, siekiant apsaugoti grąžinti vaiką prašančio tėvo teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kurios jis nebeturi, būtų neproporcingas ir nepagrįstai pažeistų bei suvaržytų motinos, su kuria teismo sprendimo pagrindu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teises. Pažymėtina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo buvo priimtas įvertinus aplinkybes, susidariusias po tariamai neteisėto vaiko negrąžinimo į Italiją, pripažinus, jog toks šio klausimo išsprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Todėl preliminariai įvertinus reikalavimo dėl vaiko grąžinimo pagrįstumą, kyla abejonės, ar vaiko grąžinimas į Italiją būtų galimas, kai vaiko buvimas Lietuvos Respublikoje tapo teisėtas teismo sprendimo, nustatančio vaiko gyvenamąją vietą su motina, pagrindu.

22Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant proporcingumo principą, draudžiantį taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina, siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis naikintina, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžiant iš esmės – atmetant pareiškėjo prašymą dėl procesinių ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo (CPK 145 str. 2 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu keliamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d.... 5. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino pareiškėjo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. N. prašo Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalyje... 11. 2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu... 12. 3. Teismas, leisdamas mergaitę sugrąžinti į Italiją, kol nėra nustatyta,... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. L. prašo Vilniaus... 14. 1. Apeliantė negrąžina dukros į jos nuolatinę gyvenamąją vietą... 15. 2. LR Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės... 16. 3. Atskirajame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad teismas nutartimi... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios... 19. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino pareiškėjo... 20. Atsižvelgiant į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr.... 21. Net ir darant prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės būtų pagrindas... 22. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 24. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą...