Byla e2-1081-560/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant ieškovo atstovui G. Č., advokatei E. T., atsakovo atstovei advokatei L. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BAB „Lithun“ ieškinį atsakovui UAB „Naigeda“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovas BAB „Lithun“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. bylos 1 t., b. l. 1-5), kuriuo prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Naigeda“ 1 520 402,66 Eur dydžio skolą, 377 495,08 Eur dydžio palūkanas, priskaičiuotas iki ieškinio teismui pateikimo dienos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodė, jog 2014 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismas BAB „Lithun“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratoriui patikrinus ieškovo sandorius ir kitą dokumentaciją, taip pat viešame registre kaupiamus duomenis, susipažinus su nutraukto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-03036-13 medžiaga, paaiškėjo, kad atsakovas yra ieškovo debitorius, t. y. skolingas ieškovui 1 520 402,66 Eur dydžio sumą. Ieškovas yra UAB „HAGO“ akcininkas, turintis 850 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „HAGO“ akcijų (13,7 proc.) arba 850 000 balsų. 2009 m. lapkričio 24 d. Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Netneta“ pardavė jai priklausančias UAB „HAGO“ 4 350 000 vnt. arba 79,09 proc. (po 1,00 Lt) paprastąsias vardines akcijas UAB „Viranga“ už 4 350 000,00 Lt. 2009 m. gruodžio 1 d. Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Viranga“ pardavė ieškovui 4 350 000 vnt. arba 79,09 proc. UAB „HAGO“ paprastųjų vardinių akcijų už 4 350 000,00 Lt. 2009 m. gruodžio 8 d. Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovas pardavė atsakovui 4 350 000 vnt. arba 79,09 proc. UAB „HAGO“ paprastųjų vardinių akcijų už 4 350 000,00 Lt. Tiksliai nenustatytu laiku (maždaug laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. sausio 7 d.) atsakovas perleido 4 350 000 vnt. arba 79,09 proc. UAB „HAGO“ paprastųjų vardinių akcijų UAB „Netneta“, ko pasėkoje UAB „Netneta“ turėjo 100,00 proc. UAB „HAGO“ akcijų. Atsakovas iki pat šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu už dar 2009 m. gruodžio 8 d. sudarytos Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu perleistas UAB „HAGO“ paprastąsias vardines akcijas, t. y. atsakovas yra skolingas ieškovui minėtos sutarties pagrindu 1 259 847,00 Eur arba 4 350 000,00 Lt dydžio sumą.
  3. 2012 m. spalio 1 d. tarp ieškovo, atsakovo ir UAB „Viranga“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Viranga“ perleido ieškovui teisę gauti iš atsakovo 1 032 505,80 Lt (arba 299 034,34 Eur) už tokią pat sumą. Kadangi UAB „Viranga“ buvo skolinga ieškovui 1 421 173,97 Lt dydžio sumą pagal kitą sutartį, tai buvo atliktas tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas, sumažinant UAB „Viranga“ skolą ieškovui iki 388 668,17 Lt. Nepaisant to, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta dar 2012 m. spalio 1 d. ir nuo šios datos ieškovas įgijo atitinkamą reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Naigeda“, atsakovas nėra padengęs visos skolos ieškovui, t. y. skolos likutis šiai dienai yra 899 646,31 Lt arba 260 555,58 Eur. Taigi, atsakovas 2009 m. gruodžio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutarties bei 2012 m. spalio 1 d. tarp ieškovo, atsakovo ir UAB „Viranga“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu šiai dienai yra skolingas ieškovui viso 1 520 402,60 EUR dydžio sumą.
  4. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas ir atsakovas yra privatūs juridiniai asmenys, vadovaujantis CK 1.124 str. 9 d., ieškovas prašo teismo iš atsakovo priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo įsiskolinimo sumos, o būtent: 314 961,75 Eur dydžio palūkanas nuo skolos sumos (1 259 847,00 Eur) už parduotas UAB „HAGO“ akcijas už 5 metų laikotarpį bei 62 533,34 Eur dydžio palūkanas nuo skolos sumos (260 555,58 EUR) pagal Reikalavimo perleidimo sutartį už 4 metų laikotarpį, viso 377 495,08 Eur.
  5. Atsakovas UAB „Naigeda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurio prašo netenkinti (1 t., b. l. 93-99). Nurodo, jog ieškinyje neatskleidžiama, kad atsakovas ir ieškovas yra susiję juridiniai asmenys. Atsakovo akcininku yra pats ieškovas (priklauso 10 proc. akcijų), o taip pat kiti subjektai - UAB „Hago“ (40,1 proc. akcijų), UAB „Viranga“ (46,5 proc. akcijų) ir UAB „Proto paslaugos“ (3,4 proc. akcijų). Taip pat ieškovas yra netiesioginis atsakovo dalyvis per UAB „Hago“ turimas akcijas, nes ieškovui priklauso 13,71 proc. UAB „Hago“ akcijų. Kiti UAB „Hago“ akcininkai yra pats UAB „Hago“ (6,16 proc.) ir atsakovas (80,13 proc.), todėl UAB „Hago“ priklausant 40,1 proc. atsakovo akcijų, o ieškovui turint 13,71 proc. UAB „Hago“ akcijų, atsakovas netiesiogiai kontroliuoja ieškovą ir per UAB „Hago“. Dėl šių priežasčių atsakovui nėra suprantama kodėl ieškovas kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kai tokį patį rezultatą gali pasiekti be kreipimosi į teismą. Atsakovas turi 1 711 198 Eur turto, kurio didžiąją dalį (1 438 923 Eur) sudaro finansinis turtas, t. y. 80,13 proc. UAB „Hago“ akcijų (viso 4 968 312 vnt.), o likęs turtas yra trumpalaikis turtas. Atsakovo vykdoma veikla yra nuostolinga, jo nuostoliai 2015-12-31 datai sudarė 47 825 Eur, todėl net jeigu ieškinys bus patenkintas, iš esmės vienintelis atsakovo turtas, į kurį būtų galima nukreipti ieškinio patenkinimą, būtų 80,13 proc. UAB „Hago“ akcijų. Patenkintas ieškovo ieškinys neturės jokių kitų padarinių, kokių negalėtų atsirasti ieškovui priimant atsakovo pasiūlymą dėl UAB „Hago“ akcijų įsigijimo nuosavybės teise, kadangi patenkinus ieškinį būtų sukurti tie patys padariniai - ieškovas išieškotų skolą iš atsakovo perimdamas UAB „Hago“ akcijas nuosavybės teise teismo sprendimo vykdymo procese arba parduodant UAB „Hago“ akcijas tretiesiems asmenims.
  6. Ieškovo bankroto administratorius pasirinko netinkamą būdą siekiant užtikrinti ieškovo kreditorių teisių apsaugą, kadangi ieškovo kreditoriams ieškinio patenkinimas gali padaryti netgi žalos, juo labiau, kad tokį patį rezultatą ieškovas gali pasiekti ir priimdamas atsakovo pasiūlymą dėl UAB „Hago“ akcijų susigrąžinimo nuosavybės teise. Ieškovui neperimant atsakovo turimų UAB „Hago“ akcijų už skolą, tačiau teismui ieškinį patenkinus, atsakovui bus galimai keliama bankroto byla. Iškėlus atsakovui bankroto bylą, ieškovas jau kartu su kitais atsakovo kreditoriais pretenduotų į atsakovo turimas UAB „Hago“ akcijas, be to, tokiu atveju ieškovas prarastų galimybę naudingai realizuoti ir turimas atsakovo akcijas, todėl ieškovui atsisakant perimti nuosavybės teise iš atsakovo UAB „Hago“ akcijas, yra labai didelė rizika, kad ieškovo kreditorių interesai bus akivaizdžiai neapsaugoti, nes jie praras galimybę gauti kuo didesnį savo reikalavimų patenkinimą. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, siekia nesąžiningai įgyvendinti savo interesus, todėl ieškinį nagrinėjantis teismas privalo atsisakyti ginti ieškovo teises ir ieškinį atmesti.
  7. Pagal atsakovo pelno nuostolių ataskaitą už 2015 m. atsakovo nuostolis 2015 m. buvo 47 825 Eur, todėl patenkinus ieškinį atsakovas neturės jokios objektyvios galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimą, todėl, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), bei atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas sukūrė šią situaciją dėl neatsiskaitymo už UAB „Hago“ akcijas, teismas šioje byloje ieškinio patenkinimo atveju, turėtų pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, už priteistą sumą iš atsakovo ieškovui perduodant nuosavybės teise UAB „Hago“ 4 968 312 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (akcijos nominali vertė 1 Lt) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis 24 mėn. laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis priteistą skolos ir palūkanų sumą, paskutinį mėnesį sumokant ir priskaičiuotas procesines palūkanas.
  8. Ieškovas pateikė dubliką (1 t., b. l. 136-139), kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus bei papildomai nurodė, jog kaip matyti iš ieškovo kreditorių susirinkimo nutarimo turinio, ieškovo kreditoriai neišreiškė valios dėl UAB „Naigeda“ perleistų UAB „HAGO“ akcijų susigrąžinimo, t. y. tam prieštaravo, todėl bet kokie atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti su tuo susiję argumentai yra nepagrįsti ir teismo turėtų būti vertinami kritiškai. Atsakovo argumentai, kad ieškovas ir atsakovas yra susijusios įmonės, dėl ko neva nėra galimas atitinkamas ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo pareiškimas, yra visiškai nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad ieškovas turi tik 10 proc. UAB „Naigeda“ akcijų (ieškovo balsas UAB „Naigeda“ valdyme faktiškai yra nieko nelemiantis, o atsakovas nelaikytinas ieškovo dukterinė įmonė, nes nevaldo UAB „Naigeda“ akcijų kontrolinio paketo), nepanaikina ieškovo teisės reikalauti grąžinti skolą (būtent koks ir yra šios bylos ginčo dalykas), atitinkamai neeliminuoja atsakovo pareigos tokią skolą grąžinti.
  9. Atsakovas pateiktu tripliku palaiko atsiliepimo į ieškinį argumentus (1 t., b. l. 161-164), bei papildomai nurodo, jog ieškovas, nurodydamas apie tai, kad ieškovo kreditoriai jau yra nepritarę atsakovo teikiamam pasiūlymui, klaidina teismą, kadangi ieškovo kreditoriai niekada nėra sprendę galimybės perimti UAB „Hago“ akcijas iš atsakovo padengiant įsiskolinimą. 2016-05-31 Kreditorių susirinkime buvo tik sprendžiama dėl kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, dėl Sutarties ginčijimo bei dėl atsakovo skolos pardavimo.

5Ieškinys tenkinamas.

  1. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad:
    1. 2009 m. lapkričio 24 d. Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Netneta“ pardavė jai priklausančias UAB „HAGO“ 4 350 000 vnt. arba 79,09 proc. (po 1,00 Lt) paprastąsias vardines akcijas UAB „Viranga“ už 4 350 000,00 Lt (t. 1, b. l. 78-79);
    2. 2009 m. gruodžio 1 d. Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Viranga“ pardavė ieškovui 4 350 000 vnt. arba 79,09 proc. UAB „HAGO“ paprastųjų vardinių akcijų už 4 350 000,00 Lt (1 t., b. l. 17-18).
    3. 2009 m. gruodžio 8 d. Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovas pardavė atsakovui 4 350 000 vnt. arba 79,09 proc. UAB „HAGO“ paprastųjų vardinių akcijų už 4 350 000,00 Lt (1 t., b. l. 19-20).
    4. 2012 m. spalio 1 d. tarp ieškovo, atsakovo ir UAB „Viranga“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Viranga“ perleido ieškovui teisę gauti iš atsakovo 1 032 505,80 Lt (arba 299 034,34 Eur) už tokią pat sumą (1 t., b. l. 21-23).
  2. Ieškovas nurodo, jog atsakovas 2009 m. gruodžio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutarties bei 2012 m. spalio 1 d. tarp ieškovo, atsakovo ir UAB „Viranga“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu šiai dienai yra skolingas ieškovui viso 1 520 402,66 EUR dydžio sumą (1 259 847,08 Eur + 260 555,58 Eur). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas skolos fakto neginčija, su skolos dydžiu sutinka. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (CK) 6.1 straipsnį prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kadangi atsakovas UAB „Naigeda“ nėra atsiskaitęs su ieškovu BAB „Lithun“ nei pagal 2009 m. gruodžio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą Vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartį, nei pagal 2012 m. spalio 1 d. tarp ieškovo, atsakovo ir UAB „Viranga“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai viso 1 520 402,66 EUR dydžio skolą bei 377 495,08 Eur palūkanų. Atsakovo tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike išdėstyti nesutikimo su ieškiniu argumentai, atsakovui neginčijant skolos fakto ir dydžio, teismo vertinimu yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismas sutinka su ieškovo dublike išdėstytais argumentais, jog bankroto administratorius pagal įstatymą gali tik imtis priemonių įmonės debitorinėms skoloms prisiteisti ir išieškoti, atlikti debitorinių skolų įskaitymus turtu yra draudžiama, o teismui tenkinus ieškovo ieškinį bus priteista debitorinė skola (atsiras teisiniai materialieji padariniai ieškovui), o tai, iš kokio atsakovo turto ir kokiu būdu bus išieškoma teismo galimai priteista skola vykdymo procese, neturi ir negali turėti įtakos atitinkamam teismo sprendimo dėl skolos priteisimo priėmimui. Ta aplinkybė, kad ieškovas turi 10 proc. atsakovo UAB „Naigeda“ akcijų nepanaikina ieškovo teisės reikalauti grąžinti skolą iš atsakovo ir atitinkamai neeliminuoja atsakovo pareigos tokią skolą grąžinti.
  3. Teismas nemato pagrindo tenkinti atsakovo prašymo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, už priteistą sumą iš atsakovo ieškovui perduodant nuosavybės teise UAB „Hago“ 4 968 312 vnt. paprastųjų vardinių akcijų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis 24 mėn. laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis priteistą skolos ir palūkanų sumą, paskutinį mėnesį sumokant ir priskaičiuotas procesines palūkanas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovų padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo atidėjimo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, atidėjus teismo sprendimo vykdymą atsakovų nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti apeliantės lūkesčiai. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu, jog jo finansinė padėtis yra prasta, ieškinio patenkinimo atveju atsakovas neturės jokių objektyvių galimybių sumokėti priteistą sumą, kuri, vertinant jo finansinę padėtį, yra labai didelė. Minėta, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, tačiau teismo vertinimu, atsakovo nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad šis atvejis toks ir yra, be to, atsakovas nepagrindė, jog jo turtinė padėtis leis jam pakankamai didelę skolą sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovo, todėl, teismo vertinimu, atsakovo prašymas, jog vietoj priteistos skolos sumos ieškovui būtų perduotos nuosavybės teise UAB „Hago“ 4 968 312 vnt. paprastosios vardinės akcijos, nėra pagrįstas bei neatitinka aukščiau šioje nutartyje cituotos sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo paskirties – užtikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą bei vykdytinumą. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, jog ieškovo prašymas nėra pagrįstas, todėl pagrindo jį tenkinti nėra.
  4. CPK 93 str. 1 d. yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 96 str. 1 d.), bei vadovaujantis CPK 98 str. 1 d. ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 t., b. l. 194-195).

6Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

Nutarė

7Ieškovo BAB „Lithun“ ieškinį tenkinti

8Priteisti iš atsakovo UAB „Naigeda“ (į. k. 122736319) ieškovo BAB „Lithun“ (į. k. 110006554) naudai 1 520 402,66 Eur dydžio skolą, 377 495,08 Eur dydžio palūkanas, priskaičiuotas iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2016-10-10), 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. 1 897 897,74 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

9Priteisti iš atsakovo UAB „Naigeda“ valstybei 9 416 Eur žyminį mokestį.

10Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai