Byla 2A-577-611/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

2kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

3sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

4dalyvaujant ieškovo atstovei G. J.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Toresus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Švyturys-Utenos alus“ ieškinį atsakovui UAB „Toresus“ dėl skolos priteisimo.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

7ieškovas UAB „Švyturys-Utenos alus“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 21590,39 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2009 m. sausio mėn. atsakovas nebeteikė paslaugų pagal 2008-04-01 tarp šalių sudarytą Reklamos sutartį, todėl atsakovas liko skolingas ieškovui avansu sumokėtas lėšas – 19804,56 Lt bei 1785,83 Lt už negrąžintą tarą, tačiau vėliau ieškovas atsiėmė ieškinį dalyje dėl skolos už negrąžintą tarą priteisimo. Ieškovas pažymėjo, jog apie sutarties vienašalį nutraukimą atsakovas buvo informuotas 2009-01-29 rašytiniu pranešimu, raštas dėl sutarties nutraukimo buvo išsiustas paštu ir ieškovui negrįžo, todėl buvo tinkamai įteiktas. Ieškovas ragino atsakovą teikti reklamos paslaugas arba grąžinti avansą, tačiau pats atsakovas vengė bendrauti, apie veiklos sustabdymą remonto laikotarpiu neinformavo.

8Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, prieš paduodamas ieškinį, nesilaikė ginčų išankstinės nagrinėjimo tvarkos, neįrodė prašomos priteisti sumos dydžio. Atsakovas buvo nutraukęs veiklą nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 12 d. dėl restorano remonto, tačiau iki veiklos sustabdymo ir po jos atnaujinimo atsakovas tinkamai vykdė Reklamos sutartį. Apie Reklamos sutarties nutraukimą atsakovas nebuvo informuotas, pranešimo jis negavo. Atnaujinus veiklą, šalys derėjosi dėl alaus tiekimo, tačiau nesutarus dėl to, atsakovui ir buvo pareikštas šis ieškinys. Iki šiol atsakovui priklausančio restorano terasoje reklamuojamas Švyturio ir Utenos alus, kurio tiekimas dėl ieškovo nesąžiningų, konkurencijai prieštaraujančių, veiksmų nebuvo atnaujintas. Pažymėjo, jog įsiskolinimą už negrąžintą tarą atsakovas padengė.

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 19 804,56 Lt nuostolių ir 594 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo valstybei 30 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškinį dalyje dėl 1785,83 Lt skolos už negrąžintą tarą priteisimo paliko nenagrinėtu. Teismas nustatė, kad 2008-04-01 šalys sudarė reklamos paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas (Reklamos pirkėjas) pirko iš atsakovo (Reklamuotojo) reklamines paslaugas platinamiems produktams. Atsakovas įsipareigojo reklamuoti šiuos produktus restorane „Toresus“, o ieškovas - aprūpinti atsakovą reklamine atributika ir apmokėti už suteiktas paslaugas. Teismas iš sutarties 4 p. nustatė, kad atsiskaitymas už paslaugas buvo atliekamas avansiniais mokėjimais, ieškovui sumokant atsakovui 24584,70 Lt, o už faktiškai atliktas paslaugas buvo atsiskaitoma sumokėto avanso užskaitymo būdu, atsakovui kas mėnesį pateikiant ieškovui PVM sąskaitas faktūras 578,73 plius PVM sumai (iš viso – 682,90Lt), sutartis buvo sudaryta iki 2011-03-31. Pagal sutarties 6.3 p., 6.4 p. ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, raštu įspėjęs kitą šalį prieš 10 kalendorinių dienų. 2009-01-21 ieškovo raštas dėl sutarties nutraukimo, laiškų registracijos lapas bei atsakovo paaiškinimai patvirtino, kad 2009-01-26 ieškovas registruotu paštu išsiuntė atsakovui 2009-01-21 pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2009-01-31 jis nutraukia sutartį. Raštas dėl sutarties nutraukimo buvo siunčiamas sutartyje nurodytu atsakovo adresu, duomenų apie tai, kad laiškas buvo grąžintas arba kad tuo pačiu laiku ieškovas siuntė atsakovui ir kitokius laiškus byloje nėra, todėl teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatavo, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą atsakovui buvo išsiųstas 2009 m. sausio mėn. ir įteiktas tinkamai. Teismas, remdamasis atsakovo paaiškinimais, nustatė, kad jis nuo 2009 m. sausio 01 d. iki gegužės mėn. reklamos paslaugų neteikė, nes veiklos nevykdė. Teismas, įvertinęs, jog paskutinė atsakovo išstatyta sąskaita 2008-10-07, konstatavo, kad nuo 2008 m. spalio mėn. paslaugos ieškovui nebuvo teikiamos. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pateiktos nuotraukos neįrodo, kad nuo 2009 m. gegužės mėn. paslaugos buvo teikiamos pagal reklamos paslaugų sutartį, kadangi tentinė pavėsinė ir kita įranga su ieškovo reklaminiais ženklais buvo patalpinta atsakovo restorane, vykdant kitą su šia byla nesusijusią sutartį. Pabrėžė, jog net ir tuo atveju, jei atsakovas nuo 2009 m. gegužės mėn. teikė reklamos paslaugas, ieškovui neiškilo prievolės apmokėti už šias paslaugas, nes sutartis tuo metu jau buvo nutraukta. Teismas, įvertinęs ieškovo sumokėtą pagal sutartį sumą, sutartyje numatytą mėnesinio mokesčio už paslaugas dydį, bei paslaugų teikimo terminą (nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. spalio mėn.) padarė išvadą, kad ieškovas už suteiktas paslaugas nuo 2008-04-01 iki 2008 m. spalio mėn. avansu permokėjo 19804,56 Lt. Konstatavo, jog sutartis buvo nutraukta 2009 m. sausio mėn., pranešime buvo nurodyta apie susidariusią skolą, atsakovas skolos ieškovui neapmokėjo, todėl aplinkybė, jog skolos apmokėjimo klausimas nebuvo sprendžiamas derybomis, nepanaikino atsakovo prievolės atlyginti ieškovui tiesioginius nuostolius.

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas nemotyvuotas, kadangi teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su Reklamos sutarties 5.7 p., kuris nustato, kad bet kokius ginčus šalys turi spręsti abipusių derybų būdu. Ieškovas jokių įrodymų apie atsakovo bendradarbiavimo vengimą nepateikė ir pats atsisakė išspręsti ginčą taikiai su atsakovu. Pažymėjo, jog apeliantas buvo laikinai nutraukęs savo veiklą 2009 m. pradžioje, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtino, jog jis tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį iki veiklos sustabdymo ir po jos atnaujinimo. Dėl skundžiamo sprendimo ieškovas nepagrįstai praturtėjo, kadangi jam buvo priteista visa reikalaujama suma. Teismas neatkreipė dėmesio, jog ieškinys buvo pareikštas ne dėl įsipareigojimų nevykdymo, bet dėl šalių kilusio konflikto, susijusio su ieškovo produkcijos tiekimu į atsakovo valdomą restoraną. Nurodo, jog nesutinka su teismo motyvu, kad 2009 m. sausio mėn. sutartis buvo nutraukta. Pabrėžia, jog 2009-01-21 ieškovo siųsto pareiškimo negavo, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad konkrečiai toks pranešimas buvo siųstas atsakovui. Kadangi ieškovo reikalavimai turėjo būti atmesti dėl anksčiau išvardintų aplinkybių, todėl savo ruožtu procesiniai reikalavimai priteisti žyminį mokestį bei procesines palūkanas turėjo būti atmesti.

11Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi. Nurodė, jog atsakovas vengė bendrauti su ieškovu. Pažymi, jog paskutinį kartą atsakovas teikė paslaugas 2008 m. spalio mėn., ką įrodo atsakovo pateikta sąskaita, be to, atsakovas vienašališkai sustabdė paslaugų tiekimą, apie tai nepranešęs ieškovui, todėl ieškovas teisėtai nutraukė sutartį. Atsakovo motyvai apie neva nesąžiningus konkurencijos veiksmus neturi jokios sąsajos su skolos priteisimu ieškovui. Ieškovas siuntė atsakovui pranešimą apie sutarties nutraukimą, tai įrodo byloje esantys dokumentai. Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13Iš bylos duomenų matyti, kad bylos šalys 2008-04-01 sudarė reklamos paslaugų sutartį (b.l.14-15), pagal kurią atsakovas įsipareigojo reklamuoti ieškovo platinamus produktus savo restorane-bare „Toresus“ (sutarties 1 p., 3 p.). Ieškovas pagal šią sutartį įsipareigojo aprūpinti atsakovą reklamuojamų produktų reklamine atributika bei apmokėti už suteiktas paslaugas, mokant po 578,73 Lt plius PVM per mėnesį, iš viso 24584,70 Lt (sutarties 4.1 p.) už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2011-03-31, t.y. už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Ieškovas atsakovui avansu prieš sutarties pasirašymą apmokėjo visą sutartyje nurodytą užmokestį (sutarties 4.1 p.), atsakovas šio fakto neginčija. Ieškovas nurodo, kad atsakovas sutartyje numatytas paslaugas ieškovui teikė iki 2008 m. spalio mėn., vėliau atsakovas paslaugų teikimą nutraukė (b.l.22, 71). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu procesiniuose dokumentuose pripažino, kad restoranas-baras „Toresus“ veiklą buvo nutraukęs nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 12 d. (b.l.36). Ieškovas nurodo, kad nuo 2008 m. gruodžio mėn. atsakovas nebeužsakinėjo pas ieškovą produkcijos, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad po restorano-baro veiklos atnaujinimo jis toliau teikė ieškovui sutartyje nurodytas paslaugas, reklamuodamas ieškovo produkciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė į bylą savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pas ieškovą užsakinėjo jo produkciją ar kitokią ieškovo atributiką po 2008 m. lapkričio mėn., jis pripažino, kad restoranas-baras „Toresus“ neveikė nuo 2009-01-01 iki 2009-05-12. Kad atsakovas neteikė ieškovui sutartyje nustatytų paslaugų, patvirtina ir tas faktas, kad atsakovas nepateikinėjo ieškovui PVM sąskaitų-faktūrų už suteiktas paslaugas po 2008 m. spalio 7 d. Be to, atsakovas, nutraukdamas restorano-baro veiklą, buvo nesąžiningas ieškovo atžvilgiu, nes nebuvo informavęs ieškovo apie tai.

14Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 5.4 p. ir 6.3 p. ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu atsakovas nevykdo sutarties 3.1-3.8 p. numatytų įsipareigojimų, nutraukia ieškovo produktų reklamą arba prekybą jais. Tokiu atveju ieškovas turi pareigą informuoti atsakovą apie tai prieš 10 kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo. Be to, nutraukus sutartį, atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu pagal sutarties 5.3 p. sąlygas, t.y. grąžinti dalį avansu sumokėtos sumos už neįvykdytą laikotarpį. Ieškovas 2009-01-21 pranešimu informavo atsakovą, kad atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas nuo 2009-01-31 nutraukia tarp šalių sudarytą 2008-04-01 sutartį (b.l.16), šį pranešimą ieškovas išsiuntė atsakovui registruotu paštu sutartyje nurodytu jo buveinės adresu, kuris sutampa su viešame registre nurodomu atsakovo adresu (b.l.49, 73). Pranešimas ieškovui su žyma apie neįteikimą negrįžo. Pagal LR CK 2.49 str. 3 d. visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Nagrinėjamu atveju pranešimas išsiųstas atsakovo buveinės adresu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pranešimas atsakovui apie sutarties nutraukimą įteiktas tinkamai. Pagal LR CK 6.217 str. 1 d. ir 2 d. ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį su atsakovu, kadangi atsakovo padarytas sutarties pažeidimas yra esminis, nes ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos sutarties, o sutarties tinkamas vykdymas pagal jos esmę turėjo esminės reikšmės. Ieškovas, nepažeisdamas LR CK 6.218 str. 1 d., informavo atsakovą iš anksto apie sutarties nutraukimą sutartyje nurodytu terminu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutartis tarp šalių buvo ieškovo vienašališkai nutraukta teisėtai ir tinkamai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiksli sutarties nutraukimo data nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, nes atsakovas sutartyje numatytų paslaugų neteikė tuo laikotarpiu. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo esant nutrauktą reklamos paslaugų sutartį.

15Nutraukus tarp šalių sutartį, atsakovas neteko pareigos teikti ieškovui sutartyje nustatytas pareigas, o ieškovas atitinkamai nebeturi pareigos apmokėti atsakovui, nes šalių nebesieja sutartiniai santykiai. Antra vertus, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad jis po restorano-baro veiklos atnaujinimo teikė ieškovui reklamos paslaugas, nes atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neįrodė, kad pirko ir platino ieškovo produkciją. Atsakovo pateiktos nuotraukos nepatvirtina reklamos paslaugų teikimo, nes tentinė pavėsinė ir kita įranga su ieškovo ženklais patalpinta, vykdant kitą 2004-06-18 bendradarbiavimo sutartį (b.l.114-116). Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas be pagrindo praturtės atsakovo sąskaita, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pagal bylos įrodymus atsakovas neteikė ieškovui paslaugų nuo 2008 m. spalio mėn., apeliantas šio fakto nepaneigė, todėl teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į mėnesio mokesčio už paslaugas dydį ir likusį nesuteiktų paslaugų laikotarpį, priteisė ieškovui iš atsakovo 19804,56 Lt permoką už nesuteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu išsamiai pasisakė, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino bylos įrodymus, ko pasekoje padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.

16Atsakovas teisingai nurodo, kad 2008-04-01 reklamos paslaugų sutarties 5.7 p. šalys susitarė visus nesutarimus spręsti abipusių derybų keliu, o susitarimo nepasiekus, ginčus spręsti LR teismuose. Tačiau ši sutarties sąlyga nėra privalomą ikiteisminį ginčo sprendimą įtvirtinanti norma, ji negali apriboti ieškovo teisės kreiptis į teismą. Be to, sutartį ieškovui vienašališkai nutraukus, minėta sutarties 5.7 p. įtvirtinta sąlyga neteko galios. Antra vertus, vienašališkas sutarties nutraukimas iš esmės i reiškia, kad šalims nepavyko geruoju išspręsti ginčo, todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių ginčas kilo dėl 2008-04-01 reklamos paslaugų sutarties nevykdymo, byloje nėra pareikštas reikalavimas, susijęs su ieškovo produkcijos tiekimu į atsakovo valdomą restoraną-barą, konkurencijos santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad ginčas kilo dėl ieškovo produkcijos tiekimo ir nesąžiningos konkurencijos, kaip nesusijusius su byla. Be to, dėl aukščiau nurodytų motyvų taip pat atmetami kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kaip neturintys teisinės reikšmės pirmosios instancijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 5,70 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (b.l. 145) (LR CPK 96 str., 98 str.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

20Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti iš atsakovo UAB „Toresus“ 5,70 Lt (penkis litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.