Byla eA2-43934-819/2015
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovei Ž. D. dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. D. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovei Ž. D. dėl skolos priteisimo.

2Išnagrinėjusi bylą, teisėja

Nustatė

3pareiškėja Ž. D. prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-33265-866/2014 ir ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atmesti.

4Pareiškime (b.l. 27-30) pareiškėja nurodo, kad ji iš antstolės I. B. 2015 m. spalio 15 d. sužinojo apie patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Minėtame patvarkyme nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-33265-866/2014 dėl 17 066,55 Lt (5345,82 Eur) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-07-30 iki teismo vykdomojo rašto visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės Ž. D. išieškotojo AB „Lesto“ naudai. Pareiškėja 2015 m. spalio 16 d. nuvyko į Vilniaus miesto apylinkės teismą susipažinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-33265-866/2014. Susipažinimo su byla metu paaiškėjo, kad AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu išieškoti skolą už pareiškėjai priklausiusiose patalpose, esančiose ( - ), tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-01-09. Minėtuoju laikotarpiu šias patalpas pareiškėja buvo išnuomojusi MB „Itališka kepykla“. Pareiškėjos ir MB „Itališka kepykla“ 2013-06-22 sudarytoje Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.1.1. punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo vardu sudaryti tiesiogines sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais už nuomos objekte faktiškai sunaudotą šilumą ir elektros energiją. Todėl pareiškėja neturėjo pareigos žinoti apie nuomininko MB „Itališka kepykla“ veiksmus sudarant sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ar susidariusį įsiskolinimą už elektros energijos tiekimą. Nuomininkas pareiškėjos apie tai nebuvo informavęs ar kitokia forma pranešęs. Pareiškėjos manymu, AB „Lesto“ ieškinyje atsakovu turėjo būti MB „Itališka kepykla“, o ne pareiškėja. Pažymi, kad prieš išnuomojant patalpas MB „Itališka kepykla“ elektros tiekimas iš AB „Lesto“ buvo sustabdytas. Tačiau išnuomojus patalpas MB „Itališka kepykla“ elektros energijos tiekimas buvo vėl atnaujintas ir tiekiamas visą negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. Dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo į ieškovą AB „Lesto“ tiesiogiai kreipėsi pats nuomininkas MB „Itališka kepykla“. Todėl pareiškėja turėjo pagrindą manyti, kad elektros energijos tiekimo sutartis tarp AB „Lesto“ ir MB „Itališka kepykla“ yra sudaryta ir elektros energijos tiekimas vykdomas šios sutarties pagrindu. Apie nuomininko šios sutarties pažeidimus pareiškėjai nebuvo žinoma. Taip pat nurodo, kad pareiškėja AB „Lesto“ ieškinio padavimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių priėmimo laikotarpiu buvo išvykusi gyventi į ( - ) ir grįžo tik 2015 m. gegužės 27 d. Pareiškėja asmeniškai ar per kitus asmenis niekuomet nėra gavusi jokių dokumentų iš teismo, todėl pareiškėja nežinojo, kad jos atžvilgiu teisme yra pradėta byla ir kad yra išduotas vykdomasis dokumentas. Apie minėtus faktus pareiškėja sužinojo tik 2015 m. spalio 15 d., kai jai buvo areštuota sąskaita ir nuvykusi į antstolės I. B. kontorą gavo patvarkymą dėl vykdomojo dokumento.

5Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (b.l. 66-68), kuriuo su pateiktu pareiškėjos pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso remiantis CPK 366 str. 1 d. 2 p., nes bylos nagrinėjimo metu visos pareiškėjos išvardintos aplinkybės buvo ar galėjo būti žinomos. Pažymi, kad patalpų nuomininkas nesikreipė į AB „Lesto“ dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Ieškovo nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių CPK 366 str. prasme, nes neturi esminės reikšmės bylai. Teismas pagrįstai skolą priteisė iš patalpų savininkės, kuri, apmokėjusi skolą, galėtų reikšti regresinį reikalavimą nuomininkui nuomos sutarties pagrindu. Nurodo, kad pareiškėjos pareiškimas turėtų būti atmestas ir dėl to, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui pateikti, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjo teigimu, šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014-10-31, kuomet buvo pradėta vykdomoji byla ir pareiškėjai buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą, nes tuomet protingas ir apdairus proceso dalyvis turėjo sužinoti apie pradėtą vykdomąją bylą.

6Procesą atnaujinti atsisakytina.

7Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-07-29 ieškovas AB „Lesto“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Ž. D. ieškovo naudai 16 687,55 Lt skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2). Atsakovės pareigą mokėti už elektros energiją ieškovas siejo su atsakovės iki 2014-01-09 nuosavybės teise valdytomis patalpomis, esančiomis ( - ), bei prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-01-09. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2014-08-25 nutarties pagrindu viešo paskelbimo būdu (b.l. 16). Nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-15 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-33265-866/2014 (b.l. 17-18), kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai.

8Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 2 p. numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.), tačiau ne vėliau kaip penkeri metai nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo (CPK 368 str. 2 d.). Teismas atnaujina procesą tuo atveju, kai prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais (CPK 370 str. 3 d.).

9Pareiškėja prašo atnaujinti procesą byloje, teigdama, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo teisme metu. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėja nurodo pareiškėjos ir MB „Itališka kepykla“ 2013-06-22 sudarytą negyvenamųjų patalpų ( - ), nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkas įsipareigojo savo vardu sudaryti tiesiogines sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais už nuomos objekte faktiškai sunaudotą šilumą ir elektros energiją, o prieš išnuomojant patalpas MB „Itališka kepykla“ elektros tiekimas iš AB „Lesto“ buvo sustabdytas, taip pat tai, kad teismui nebuvo žinomos aplinkybės, dėl kurių priimtas sprendimas, be to, pareiškėjai nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą.

10Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi pagal šią nuostatą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip, patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

11Nors pareiškėja procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tačiau jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, nenurodo. Pareiškėja nurodo, kad tam tikros aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos ne pareiškėjai, o teismui, t. y., teismui nebuvo žinoma apie pareiškėjos ir MB „Itališka kepykla“ 2013-06-22 sudarytą negyvenamųjų patalpų ( - ), nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkas įsipareigojo savo vardu sudaryti tiesiogines sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais už nuomos objekte faktiškai sunaudotą šilumą ir elektros energiją. Be to, teismui nebuvo žinoma, kad prieš išnuomojant patalpas MB „Itališka kepykla“ elektros tiekimas iš AB „Lesto“ buvo sustabdytas ir dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo į ieškovą AB „Lesto“ tiesiogiai kreipėsi pats nuomininkas MB „Itališka kepykla“. Tačiau pastarajai pareiškėjos nurodomai aplinkybei pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų (CPK 369 str. 2 d.). Priešingai, ieškovas atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (b.l. 66-68), taip pat 2015-10-22 rašte pareiškėjai (b.l. 53-54) nurodo, kad patalpų nuomininkas MB „Itališka kepykla“ nesikreipė į AB „Lesto“ dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir tokia sutartis su juo sudaryta nebuvo. Nors pareiškėja ir nuomininkas MB „Itališka kepykla“ nuomos sutartimi sulygo, kad nuomininkas turi pareigą sudaryti tiesiogines sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais (nuomos sutarties 5.1.1 p.), tačiau šio sutartinio nuomotojo MB „Itališka kepykla“ įsipareigojimo pareiškėjai nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali sukelti jokių teisinių padarinių pareiškėjos ir ieškovo AB „Lesto“ sutartiniams teisiniams santykiams (CK 6.154 str. 1 d., CK 6.189 str. 1 d.). Atmestinas ir pareiškėjos argumentas, kad atsakovu byloje turėjo būti MB „Itališka kepykla“, o ne pareiškėja, nes, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014).

12Taip pat pareiškėja nurodo, kad apie bylos nagrinėjimą jai nebuvo žinoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys, ieškinio priedai ir teismo pranešimas pareiškėjai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu pareiškėjos tuometinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ( - ) (b.l. 13). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų šiuo adresu ir nustačius, kad pareiškėja nedirba, ieškovui prašant, procesiniai dokumentai 2014-08-25 nutarties pagrindu buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. tinkamai (CPK 130 str.) (b.l. 16). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvoje gyvenantiems asmenims įstatymai numato pareigą deklaruoti savo gyvenamąją vietą, taip pat deklaruoti išvykimą iš Lietuvos (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 str., 3 str. 1-4 d., 4 str. 1 d. 1 p., 10 str. 2 d.), todėl asmuo, deklaravęs netikslią gyvenamąją vietą, turi prisiimti riziką dėl galimų tokio elgesio (neveikimo) sukeltų neigiamų padarinių (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1342-590/2014). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad ji niekuomet nėra gavusi jokių dokumentų iš teismo, nes procesiniai dokumentai pareiškėjai byloje buvo įteikti tinkamai. Be to, nors pareiškėja teigia, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių ji sužinojo tik 2015-10-15, kuomet nuvyko susipažinti su antstolės patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau šios aplinkybės jokiais įrodymais nepagrindžia (CPK 178 str.).

13Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo išdėstytos aplinkybės neleidžia abejoti byloje priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

14Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., teisėja

Nutarė

15pareiškėjos Ž. D., asmens kodas ( - ) prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-33265-866/2014 netenkinti.

16Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai