Byla T-75/2019
Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Pajūrio regioninio parko direkcija, rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojs Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Pajūrio regioninio parko direkcija, rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo panaikini atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui pašalinti pažeidimus; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodo, kad 2019 m. balandžio 13 d. gavo atsakovės 2019 m. balandžio 12 d. raštą „Dėl valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytų statinių“ ir 2019 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti pažeidimus, t. y. nugriauti apie 200 m ilgio tvorą, 3 pavėsines, I gr. nesudėtingą pastatą ir išardyti tris betoninėmis trinkelėmis grįstas aikšteles. Kaip be kita ko pažymima ieškinyje, pagal privalomąjį nurodymą, reikalaujama nugriauti ne tik valstybinėje žemėje esančius statinius, bet ir pavėsinę (ilgis 3,95 m, plotis 3,90 m, aukštis 4 m), kuri tik iš dalies kerta privataus sklypo ribą. Ši pavėsinė suprojektuota pradiniame 1993 m. namų valdos projekte, iš kurio matosi, jog pavėsinė suprojektuota prie pat sklypo ribų. Tuo metu sklypų planų rengimas iš esmės nebuvo teisiškai reglamentuotas, juolab planai nebuvo rengiami x/y koordinačių sistemoje. Tik vėliau parengus tikslesnį ieškovo sklypo planą paaiškėjo, kad dalis šios pavėsinės išeina už sklypo ribų. Taip pat privalomajame nurodyme reikalaujama išardyti betoninių trinkelių aikšteles, nors 1995 m. ūkinio pastato projekte įvažiavimas į sklypą ir automobilių parkavimas buvo numatytas papildomai priskirtoje valstybinėje žemėje. Ieškovas nurodo, kad statybas vykdė pagal suderintus projektus ir projektavimo bei statybos metu galiojusias teisės normas, savavališkų statybų nėra konstatuota. Dėl atsisakymo leisti prisijungti įsitepusį naudojamą valstybinės žemės sklypą, ieškovas yra pateikęs skundą administraciniam teismui.

5Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

6Teismas nutartyje pažymi, kad šioje byloje keliamas reikalavimas yra panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą – privalomąjį nurodymą. Konkrečiu atveju nėra konstatuota savavališka statyba, o nurodoma, jog statytojas statybos darbus yra atlikęs nesuformuotoje valstybinėje žemėje, neturint valstybės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo ir tokia statyba yra laikoma pažeidžianti teisės aktų reikalavimus.

7Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

8Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

9Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

10Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamu privalomuoju nurodymu yra nurodyta nugriauti atitinkamus statinius (tvorą, pavėsines, betoninėmis trinkelėmis grįstas aikšteles, atitinkamą pastatą). Kaip matyti iš privalomojo nurodymo turinio, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. vasario 20 d. pranešimu informavo atsakovės Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, jog valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) užtverta tvora ir pastatyti statiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

11Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad būtų konstatuota savavališka statyba, taigi ir pareikštu ieškiniu savavališkos statybos aktas nėra ginčijimas. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamų ginčijamajame privalomajame nurodyme nurodytų statinių nugriovimas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Šiuo atveju, pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, jog tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikomasi ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018 ir joje nurodytą praktiką).

12Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Nutarė

13Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

14Grąžinti bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

15Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai