Byla 2A-260-553/2017
Dėl negautų pajamų priteisimo, tretieji asmenys A. B., AAS „Gjensidige Baltic“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl negautų pajamų priteisimo, tretieji asmenys A. B., AAS „Gjensidige Baltic“.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė: 1) priteisti iš atsakovo 2 350,83 EUR negautų transporto priemonės nuomos pajamų nuo 2012-02-01 iki 2013-12-31; 2) priteisti iš atsakovo 12 265,20 EUR negautų transporto priemonės nuomos pajamų nuo 2014-01-01 iki 2024-01-01; 3) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-10-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-468/2013 pripažino A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d., taip pat pripažino ieškovui L. S. teisę į civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų. Dėl 2012-01-20 eismo įvykyje patirtų sužalojimų ieškovas iki 2013-01-17 buvo nedarbingas, o nuo 2013-01-18 iki 2016-02-02 jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, o nuo 2016-02-03 iki 2018-02-07 ieškovui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Sveikatos sužalojimai yra sunkūs – ieškovui amputuota dešinioji koja žemiau kelio, sulaužytas kairiosios kojos šlaunies kūnas, sutraiškyti blauzdikaulis ir šeivikaulis, kurie gydymo metu buvo sujungti iš fragmentų ir iki šiol nėra suaugę, dėl šių sužalojimų kairioji koja iki šiol nėra funkcionali, ją reikės papildomai operuoti, kyla grėsmė, kad kairiąją koją žemiau kelio taip pat gali tekti amputuoti. Iš sveikatos sužalojimų pobūdžio matyti, kad darbingumo neatgaus. Eismo įvykio kaltininkas A. B. eismo įvykio metu, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo kelių transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybes draudimu, todėl ieškovas reiškia ieškinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Ieškovas nurodė, jog iki eismo įvykio ieškovas dirbo autokrautuvo vairuotoju ( - ), tačiau dėl padarytų sveikatos sužalojimų neturi galimybės dirbti ir šiuo metu jis yra bedarbis. 2014 metais ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui, kuris pradėjo mokėti faktinį skirtumą tarp ieškovo gauto darbo užmokesčio ir tuo metu gautų socialinių išmokų, tačiau vėliau nutraukė jų mokėjimą, o kitas negautas pajamas apskritai atsisakė kompensuoti. Su savo darbdaviais nuo 2008 metų ieškovas sudarinėdavo automobilio, kuris ieškovui priklausė nuosavybės teise, nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartis. Įvykio metu dirbo ( - ) ir su šiuo darbdaviu ieškovas taip pat buvo sudaręs automobilio MAN 8.163 nuomos sutartį, šį automobilį vairavo pats ieškovas, pagal šią sutartį darbdavys ieškovui mokėdavo 500 Lt ( 144,81 EUR) per mėnesį, atskaičius mokesčius ieškovas į rankas gaudavo 425 Lt ( 123,09 EUR). Kadangi minėta transporto priemonė buvo 1997 metų gamybos, buvo puikios techninės būklės, ji galėjo būti eksploatuojama mažiausiai 10 metų, šį laikotarpį ieškovas būtų galėjęs gauti pajamas iš automobilio nuomos. Taip pat ieškovas nurodė, kad nuomodamas darbdaviui savo automobilį, jis turėdavo šias išlaidas, susijusias su automobilio eksploatavimu: metinė privalomoji transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kaina - 432 Lt ( 1285,12 EUR) per metus, privaloma techninė apžiūra, atliekama kas vieneri metai – automobilis MAN 8.163 yra priskiriama N2 klasės krovininiams automobiliams, todėl kainavo 72 Lt ( 20,85 EUR), už dyzeliu varomų variklių dūmingumo patikrą reikėdavo mokėti 12 Lt (3,48 EUR) vieną kartą per metus, eksploatacinės medžiagos: oro filtro kaina 75,68 Lt ( 21,92 EUR), kuro filtro 17,78 Lt ( 5,15 EUR), tepalo filtras 24,34 Lt (7,05 EUR), variklio tepalas 16 litrų 179,06 Lt ( 51,86 EUR), stabdžių kaladėlės 183,68 (53,20 EUR) keitimas vieną kartą per 2 metus, sudaro 85,98 EUR, į metus sudaro 42,99 EUR. Einamojo remonto darbų kainos: filtrų ir alyvos keitimas 133,69 Lt (38,72 EUR), stabdžių kaladėlių keitimas dvi ašys 267,38 Lt ( 77,44 EUR), keitimas vieną kartą per du metus sudaro 116,16 EUR, per vienerius metus sudaro 58,08 EUR sumą. Kuro išlaidas sumokėdavo darbdavys. Apibendrinant, visos automobilio eksploatavimo išlaidos per metus sudarydavo 250,52 EUR. Įvertinus, kad gaunamos pajamos iš automobilio nuomos per 12 mėnesių yra 5 100 Lt ( 1477,06 EUR), atėmus metines išlaidas 250,52 EUR, gaunama 1 226,54 EUR tenkančios pajamos per metus arba 102,21 EUR per mėnesį. Todėl 2012-02-01, nuo eismo įvykio dienos iki 2014 m. sausio mėnesio, ieškinio pareiškimo teismui dienos, ieškovas būtų gavęs 2 350,83 EUR pajamų, o įvertinus, kad transporto priemonę dar būtų galėjęs eksploatuoti ir nuomoti ne mažiau, kaip 10 metų, ieškovas būtų gavęs 12 265,20 EUR pajamas, skaičiuotinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Ieškovas prašė šį reikalavimą patenkinti visa apimtimi.
  1. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.
  2. Nurodė, kad Pagal LR CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatas, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam buvo padaryta nuostolių, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Ginčo nagrinėjimo atveju, teisingas išmokos dydžio nustatymas yra labai svarbus ir dėl to, nes Biurui jo išmokas vėliau turi grąžinti atsakingas už žalos padarymą asmuo. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, Biuras atlygina nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmenims tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas turi įrodyti realius nuostolius, o ne prašyti priteisti tikėtinus. Ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo tariamai negautas pajamas, t.y. neįrodė jų realumo. Nors ieškovas papildė galimų išlaidų sąrašą dėl automobilio MAN 8.163 eksploatacijos, tačiau šios išlaidos yra dalinės ir nėra atlikto visapusiško galimų išlaidų vertinimo ateičiai, eksploatuojant 1997 metų gamybos automobilį iki 2024 metų , kaip antai padangų keitimo išlaidos, kapitalinis remontas, bei kitos galimos išlaidos. Taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis ieškovas teigia, kad dar 10 metų būtų galėjęs gauti pajamas iš automobilio MAN 8.163 nuomos, nes ieškovas su darbdaviu UAB „Normantas ir Co“ sudarytoje automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarties 11punktu susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja, kol nėra nutraukta šalių. Jokie ilgalaikiai susitarimo terminai minėtoje sutartyje nėra nurodyti, todėl sutartis galėjo būti nutraukta bet kuriuo metu ir nesuteikė ieškovui ilgalaikių garantijų. Ieškovas, pardavęs transporto priemonę, apribojo savo galimybę gauti pajamas dėl automobilio nuomos. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą. Ieškovo pateiktos prielaidos dėl automobilio eksploatavimo 10 metų laikotarpiui ir negautų pajamų paskaičiavimas pagrįstas tik dalinėmis prielaidomis, todėl negali būti vertinamos kaip realios.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškovo L. S. naudai 14 326,18 EUR žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2014-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 260,86 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro valstybės naudai 90,43 EUR už antrinę teisinę pagalbą ieškovui ir 18,48 EUR pašto išlaidų valstybės naudai. Panaikino 2014-02-06 Vilniaus miesto apylinės teismo nutartimi A. B. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas, vertindamas ieškovo su ( - ) nuomos sutarties turinį, sutiko su atsakovo argumentais, jog skaičiuojant ieškovo negautas pajamas pagal paminėtą sutartį, būtina įvertini automobilio eksploatavimo išlaidas, kurias automobilio savininkas, t.y. ieškovas pagal sutarties sąlygas prisiėmė sau. Teismas nustatė, jog nuo 2012-02-01, eismo įvykio dienos, iki 2014 m. sausio mėnesio, ieškinio pareiškimo teismui dienos, ieškovas būtų gavęs 2 350,83 EUR pajamų, o įvertinus, kad transporto priemonę dar būtų galėjęs eksploatuoti ir nuomoti ne mažiau, kaip 10 metų, ieškovas būtų gavęs 12 265,20 EUR pajamas, skaičiuotinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Teismas ieškovo argumentą, kad jam priklausantį automobilį buvo galima dar 10 metų naudoti laikė pagrįsta, nes ieškovas pateikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus, kur nurodyta, kad vidutinis amžius tokio automobilio, kurį eksploatavo ieškovas, yra 23 metai. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisė jam iš atsakovo 2 350,83 EUR negautų pajamų, ir negautas pajamas už 10 metų - 12 265,20 EUR, skaičiuotinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos, atėmus automobilio pardavimo kainą - 1000 Lt ( 289,85 EUR), todėl galutinė priteistina negautų pajamų suma už 10 metų yra -11 975,35 EUR, iš viso – 14 326,18 EUR žalai atlyginti. Pažymėjo, jog atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį, savo teiginių, jog nesutinka su ieškinio reikalavimu ir kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo realumo, niekuo neargumentavo ir nepagrindė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas nepagrindė savo ieškinio tinkamais įrodymais, dėl ko teismas neturėjo pagrindo jo tenkinti. Atkreipia dėmesį, jog net ir esant draudimo sutarčiai (ko šiuo atveju nebuvo) draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas per se nesuponuoja draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2012). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų, negautų pajamų dydį galima nustatyti tik preliminariai, bet ne realiai. Preliminarus nuostolių priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, suteikė ieškovui galimybę pateikti atitinkamus įrodymu, tačiau ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo tariamai negautas pajamas.
    2. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimą. Mano, kad ieškovo teiginiai, kad automobilio, kurį buvo planuojama eksploatuoti neva ne mažiau kaip 10 metų, vertė tik 1 000 Lt, kad būtinos didelės išlaidos, siekiant sugrąžinti sveikatą, nors Lietuvoje yra užtikrinamas nemokamas gydymas ir pan., turėjo teismui sukelti rimtas abejones dėl ieškinio pagrįstumo.
    3. Ieškovui dar Vilniaus apygardos teismo 2016-01-12 nutartimi c. b. Nr. 2A-58-794/2016 buvo suteikta galimybė pateikti pastarojo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Tačiau ieškovas ja nepasinaudojo. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas bylą iš naujo ir motyvuodamas negalimumu išnagrinėti bylą, 2016-05-09 nutartimi atnaujino byloje procesą, įpareigodamas ieškovą pateikti papildomus pastarojo reikalavimą, pagrindžiančius įrodymus. Tačiau tokia teismo nutartis pažeidžia rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principus. Teismas analogiškai turėjo įpareigoti pateikti papildomus įrodymus ir atsakovą, tačiau to nepadarė.
  1. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-26 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas savo ieškinį pagrindė įrodymais, atitinkančiais civilinio proceso normų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti teismo sprendimą esant nepagrįstu, o ieškovo ieškinį neįrodytą. Ieškovas teismui pateikė turimus įrodymus, kurie pakankamai įrodo realius, o ne tikėtinus nuostolius ir pajamas. Iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo atsižvelgta į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus ir byla buvo papildyta naujais įrodymais.
    2. Apeliantas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus, nepagrindė savo atsikirtimų. Atsakovas pasirinko pasyvaus dalyvio poziciją, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas, pažeistas rungimosi principas ar lygiateisiškumo principas.
    3. Skundas grindžiamas teisinės reikšmės neturinčiais argumentais, prielaidomis, deklaratyviomis frazėmis ir siekia vilkinti procesą bei piktnaudžiauja teise.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir vertino byloje esančius įrodymus, ar pagrįstai priteisė ieškovo naudai nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą.
  7. Byloje nustatyta, kad iki avarijos, įvykusios 2012-01-20, kurios metu ieškovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata - amputuota dešinė koja ir netektas 70 proc. bendrasis darbingumas, ieškovas 2010-05-03 automobilio nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutarties pagrindu ( - ) teikė už užmokestį laikinai naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu MAN 8.163, kartu suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas.
  8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo pagrįstumą, todėl priteisė iš atsakovo ieškovo naudai nuo 2012-02-01 iki 2014 m. sausio mėn. 2 350,83 EUR negautų pajamų ir negautas pajamas už 10 metų, kurios sudaro 12 265,20 EUR.
  9. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo realiai negautas pajamas.
  10. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Klaipėdos viešbutis v. AB „Axis Industries“, bylos Nr. 3K-3-220/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
  11. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino ieškovo ir jo darbdavio sudarytą nuomos sutartį, ieškovo darbdavio raštą dėl nuomos sutarties tęstinumo, ieškovo banko išrašus, krovininio automobilio draudimo skaičiuoklę, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, raštą apie techninės apžiūros periodiškumą ir kainas, lentelę apie Lietuvoje įregistruotų kelių transporto priemonių skaičių ir amžių, taip pat ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, susijusias su automobilio eksploatavimo išlaidomis. Šių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovo gautas pajamas per mėnesį iš transporto priemonės nuomos sudaro 102,21 EUR.
  12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatyta ieškovo gauta pajamų per mėnesį suma. Atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad ieškovas nepagrindė tinkamais įrodymais negautų pajamų, nedetalizavo šio savo deklaratyvaus argumento, nenurodė, kokių dar galimų išlaidų ieškovas nepateikė, todėl teismas atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo negautų pajamų pagrindimo kaip neįrodytus.
  13. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo negautų pajamų suma turėtų būti skaičiuojama už visą ieškovo prašomą laikotarpį, kadangi teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas automobilį MAN 8.163 2012-03-20 pardavė. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, priėmęs ir realizavęs valinį sprendimą parduoti transporto priemonę, neteko galimybės tikėtis gauti realias pajamas iš šios transporto priemonės nuomos, kadangi neteko teisės valdyti, naudotis ir disponuoti turtu, galinčiu būti nuomos sutarties dalyku. Ieškovas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad sprendimą parduoti transporto priemonę objektyviai sąlygojo tai, jog ieškovas neteko galimybės šį daiktą išnuomoti be vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo ir tokiu būdu uždirbti pajamas, kurių dydžiui buvusios nuomos sutarties ypatumo įtaka nėra atskleista ir aiški (nėra aišku, kokią sutarto nuomos mokesčio dalį sudarė automobilio nuoma, o kokią – teikiamos paslaugos). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas tik dalyje reikalavimo, konstatuojant, kad realias negautas pajamas sudaro negautos pajamos už 2012 m. vasario ir kovo mėn., t. y. 170,35 EUR (už sausio mėn. ir kovo mėn. 20 dienų), nes šiuo laikotarpiu ieškovui nuosavybės teise priklausė transporto priemonė ir dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo ja naudotis ir gauti pajamas.
  14. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl dalyje reikalavimo priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra keičiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 260,66 EUR išlaidas už advokato pagalbą paruošiant ieškinį ir suteikiant teisines konsultacijas. Atsakovas patyrė 217 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimo. Valstybė patyrė 206,23 EUR išlaidų už antrinę teisinę pagalbą ieškovui ir 18,48 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
  3. Patenkinus ieškinį iš dalies (1 proc.), ieškovui iš atsakovo priteisiama 2,61 EUR, o atsakovui iš valstybės biudžeto 215 EUR sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimo. Valstybei iš atsakovo priteisiama 2,06 EUR išlaidų už antrinę teisinę pagalbą ieškovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
  1. Remiantis bylos duomenimis atsakovas patyrė 430 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Valstybė 138,96 EUR išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.
  2. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies (99 proc.), atsakovui iš valstybės biudžeto priteisiama 426 EUR sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 1,38 EUR išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

6Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:

8„Ieškinį patenkinti iš dalies.

9Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškovo L. S. naudai 170,35 EUR žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2014-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2,61 EUR bylinėjimosi išlaidų.

10Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

11Priteisti atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į.k. 125709291) naudai iš valstybės biudžeto 215 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimo.

12Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro valstybės naudai 2,06 EUR už antrinę teisinę pagalbą ieškovui, lėšas sumokant į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), juridinio asmens kodas -188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

13Panaikinti 2014-02-06 Vilniaus miesto apylinės teismo nutartimi A. B., a/k ( - ) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (2014-02-10 turto arešto aktas, Nr. T-A2-14-017491 )“.

14Priteisti atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į.k. 125709291) naudai iš valstybės biudžeto 426 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

15Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1,38 EUR išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą ieškovui.

Proceso dalyviai
Ryšiai