Byla 3K-3-127/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovams P. K., UAB „Grasta“ ir UADB „Baltikums draudimas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, už kurį atsakingas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, atlyginimo (baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys perduotas spręsti civilinio proceso tvarka).

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų P. K., UAB „Grasta“ ir UADB „Baltikums draudimas“ solidariai 200 912,60 Lt turtinės bei 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, jo patirtą turtinę žalą sudaro: 3919 Lt eismo įvykio metu sugadintų daiktų vertė; 334 Lt ieškovo vairuoto automobilio nutempimo iš eismo įvykio vietos ir saugojimo išlaidų; dėl sveikatos sužalojimo ir jos grąžinimo patirti nuostoliai: 34 Lt už medicininę ekspertizę Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriui, 930 Lt už konsultacijas UAB „Angitia“ ir 50 Lt – UAB „Plastinės chirurgijos centras“, taip pat numatomos gydymo išlaidos – 41 060 Lt pagal UAB „Angitia“ sudarytą gydymo planą bei 8400 Lt kainuosiantis rekomenduojamas operacinis gydymas, susijęs su antakių, randų korekcija ir dešinės veido skruostinės dalies defekto ištaisymu pagal UAB „Plastinės chirurgijos centras“ gydymo planą; 144 485,60 Lt dėl sužalojimo negautų pajamų, kurias ieškovas tikėjosi gauti dirbdamas Vokietijos bendrovėje Quick Term West GmbH per dvejus metus pagal sudarytą kontraktą; 1700 Lt advokato teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidų, kurios nebuvo priteistos baudžiamojoje byloje.

6Atsakovas P. K. Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-217/2008 pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir tamsiu paros metu esant blogam matomumui neapšviestame kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva ruože 2005 m. lapkričio 18 d. apie 17.10 val. pastatė automobilį ZIL MMZ 554 (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Grasta“, važiuojamojoje dalyje, nesant automobilyje įrengtos avarinės šviesos signalizacijos nepastatė avarinio sustojimo ženklo, neįjungė automobilio gabaritinių arba stovėjimo šviesų, nepastatė automobilio už kelio ribų. Tai sudarė blogai matomą kliūtį ieškovui N. K., važiavusiam ta pačia kelio puse V. M. priklausančiu automobiliu „VW Transporter“ (duomenys neskelbtini) su keleiviais. Ieškovo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusio automobilio ZIL MMZ 554 galinę dalį. Eismo įvykio metu viena automobilio „VW Transporter“ keleivė nuo sužalojimų mirė, kiti penki keleiviai patyrė įvairaus sunkumo traumų. Ieškovui (automobilio „VW Transporter“ vairuotojui) nustatyta kairės ausies būgnelio trauminė perforacija, muštinės žaizdos veido srityje, dešinės pusės skruostikaulio–viršutinio žandikaulio komplekso lūžis, išmušti trys dantys apatiniame žandikaulyje; konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo nuosprendžiu ieškovui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl žalos dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo P. K. veiksmai techniškai bei teisiškai buvo pagrindinė eismo įvykio sąlyga. Ieškovas N. K. neturėjo objektyvios galimybės laiku pastebėti grėsmės ir sustabdyti automobilio „VW Transporter“. Kita vertus, teismas, įvertinęs 2006 m. gegužės 2 d. LTEC specialisto išvadą Nr. 11-627(06), nustatė, kad „VW Transporter“ vairuotojo N. K. veiksmai techniškai taip pat buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, nes prieš įvykį N. K. važiavo apie 90 km/h greičiu (leistinas greitis – 70 km/h).

7Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarime nurodyta, kad N. K. buvo nubaustas 75 Lt bauda už tai, jog eismo įvykio metu vairavo automobilį 90 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis – 70 km/h, tačiau administracinė nuobauda panaikinta ir byla nutraukta, nes nuobauda paskirta praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo UADB „Baltikums draudimas“ 4667 Lt turtinės žalos, o iš atsakovo UAB „Grasta“ – 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog P. K. eismo įvykio metu dirbo UAB „Grasta“ vairuotoju, jo vairuojamas automobilis Zil MMZ priklausė UAB „Grasta“ ir buvo apdraustas draudimo bendrovėje UADB „Baltikums draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartimi UADB „Baltikums draudimas“ iškelta bankroto byla. Pagal eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą draudimo suma dėl vieno eismo įvykio buvo 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Kai civilinės atsakomybės draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi kitą žalos dalį turi atlyginti atsakovas UAB „Grasta“, kaip darbdavys, nes žala atsirado dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnis), veiksmų, ir kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas (CK 6.270 straipsnio 2 dalis), kuriam taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

11Ieškovas nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro 144 485,60 Lt dėl sužalojimo negautų pajamų, kurias jis tikėjosi gauti dirbdamas Vokietijos įmonėje Quick Term West GmbH per dvejus metus pagal sudarytą kontraktą. Teismas iš Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Vilniuje 2007 m. gegužės 16 d. rašto nustatė, kad darbuotojui iš Lietuvos, norinčiam įsidarbinti Vokietijoje, reikalingas ES darbo leidimas, už jo išdavimą atsakinga vietinė darbo agentūra; pirmą kartą leidimas išduodamas vieneriems metams, tačiau po nepertraukiamo 12 mėnesių darbo gali būti išduotas neterminuotas leidimas. Leidimui gauti reikia pateikti prašymą (formuliarą pildo darbuotojas), darbdavio pasiūlymą ir anketą apie darbo sąlygas (formuliarą pildo darbdavys). Iš Vokietijos įmonės Quick Term West GmbH raštų, 2005 m. spalio 12 d. kvietimo dirbti, darbo sutarties projekto, Kiolno miesto policijos įstaigos liudytojo apklausos protokolo (apklaustas įmonės atstovas L. D.) teismas nustatė, kad ieškovo darbo sutartis negalioja, nes nebuvo žinoma, kad ES darbo leidimas yra būtinas, jis 2005 m. spalio 12 d. nebuvo parengtas, taigi ieškovas neturėjo leidimo dirbti Vokietijoje, bendrovė Quick Term West GmbH darbo sutartį nutraukė ir paskelbė negaliojančia. Teismas konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis ieškinio reikalavimas priteisti negautas pajamas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.283 straipsnis).

12Teismas pripažino įrodytomis ir priteisė ieškovui šių išlaidų atlyginimą: 34 Lt už medicininę ekspertizę M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriui, 930 Lt UAB „Angitia“ už gydymą, 50 Lt už konsultacijas UAB „Plastinės chirurgijos centras“, 334 Lt už automobilio transportavimą iš įvykio vietos ir saugojimą, 3319 Lt nuostolių dėl sugadintų daiktų (drabužių, mobiliojo ryšio telefono). Kitas ieškovo prašytas priteisti gydymo išlaidas teismas pripažino nepagrįstomis. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl 41 060 Lt gydymo išlaidų pagal UAB „Angitia“ sudarytą gydymo planą ir 8400 Lt pagal UAB „Plastinės chirurgijos centras“ rekomenduojamą operacinį gydymą būtinumo, be to, neįrodė, kad šių išlaidų patyrė. Ieškinio reikalavimą priteisti 1700 Lt išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje atlyginti teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamojo proceso metu, priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas BPK nustatyta tvarka; šios išlaidos nepatenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą. Ieškovui nepateikus įrodymų dėl jo nurodytos 800 Lt eismo įvykio metu sugadintų akinių nuo saulės vertės, teismas priteisė 200 Lt nuostolių už sugadintus akinius.

13Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į ieškovo patirtus sužalojimus ir pagal pateiktus įrodymus pripažino nustatytomis aplinkybes, kad dėl avarijos ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą, pakito jo išvaizda, dėl to galėjo sumažėti bendravimo galimybės. Kitu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi teismas nurodė žalą padariusio asmens ir nukentėjusiojo kaltę. Atsakovas P. K. nusikaltimą padarė dėl neatsargumo. Atsižvelgdamas į atsakovo P. K. turtinę padėtį ir į tai, kad ieškovas važiavo didesniu nei leistina greičiu (90 km/h vietoje 70 km/h – tai konstatuota baudžiamojoje byloje priimtu teismo nuosprendžiu) ir dėl to neteko galimybės išvengti eismo įvykio, teismas ieškovui iš atsakovo UAB „Grasta“ priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (neturtinės žalos atlyginimas priteistas iš UAB „Grasta“ kaip darbdavio, atsižvelgiant į tai, kad draudikas UADB „Baltikums draudimas“ 500 eurų maksimalią draudimo sumą jau išmokėjo kitiems eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims). Teismas nurodė, kad samdomam darbuotojui atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra jo tyčia ar jo didelis neatsargumas; taigi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų UAB „Grasta“ ir P. K. (CK 6.264 straipsnio 3 dalis).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo N. K. apeliacinį skundą, 2011 m. liepos 29 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15Teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, vertino, ar ieškovo negautų pajamų realumas pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Ieškovas negautas pajamas įrodinėjo baudžiamojoje byloje pateikta darbo sutartimi su Vokietijos firma Quick Term West GmbH dvejų metų laikotarpiui nuo 2005 m. gruodžio 5 d., tačiau medžiagoje, gautoje iš Vokietijos, pateikta kita darbo sutartis, kurioje nurodytas kitoks atlygis. Toks darbo sutartį patvirtinančių rašytinių įrodymų nesutapimas teisėjų kolegijai sukėlė abejonių dėl ieškovo pateiktų įrodymų patikimumo. Be to, darbo sutarčiai sudaryti buvo būtina gauti ES darbo leidimą, tačiau leidimo gavimo procedūra nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad darbo sutartis buvo įforminta ir ieškovas galėjo pradėti darbą Vokietijoje. Ieškovo pateiktas Vokietijos įmonės Quick Term West GmbH raštas apie tai, kad, nors leidimas ir nebuvo parengtas, tačiau nebuvo kliūčių jį išduoti, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigė nustatytos aplinkybės, jog darbo sutartis nebuvo tinkamai įforminta ir dar nesudarė realios galimybės pagal ją dirbti ir gauti atlygį, t. y. nepatvirtino galimų pajamų pagal tinkamai įformintą darbo sutartį realumo ir pagrįstumo. Spręsdama dėl gydymosi išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.283 straipsnį ir kasacinio teismo formuojamą jo aiškinimo bei taikymo praktiką turi būti atlygintos tik realios turėtos išlaidos, t. y. tiesioginės išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti. Teismas neturi galimybės įvertinti būsimos žalos, nes faktinės gydymo išlaidos gali kisti, t. y. mažėti arba didėti; tai arba prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui, arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad tokį aiškinimą iš dalies patvirtina ir atsakovo pateikti įrodymai apie mažesnius ieškovui numatomo gydymo įkainius kitoje gydymo įstaigoje. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sugadintų ieškovo akinių vertės, taip pat dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje atlyginimo ir papildomai nurodė, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas baudžiamojoje byloje N. K. padavus apeliacinį skundą, ir šios išlaidos buvo priteistos Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi, taigi ieškovas turėjo galimybę visas turėtas procesines išlaidas prisiteisti baudžiamojoje byloje.

16Teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentus dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo. Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu konstatuotas ieškovui padarytos žalos sveikatai mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai yra prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis (10 000 Lt) atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai neturtinės žalos priteisimo bylose, kai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovas eismo įvykio metu viršijo leistiną greitį ir vietoje 70 km/h važiavo 90 km/h greičiu; ši faktinio pobūdžio išvada nustatyta teismo nuosprendyje, išanalizavus įrodymus.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas N. K. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai, bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Dėl negautų pajamų priteisimo. Teismai, nurodydami, kad byloje pateiktos dvi darbo sutartys, kuriose nurodytas skirtingas atlyginimo dydis ir todėl jos nevertintinos kaip patikimi įrodymai, neatsižvelgė į tai, kad viena sutartis yra kasatoriaus ir darbdavio pasirašyta, o kita – ne. Tinkamas įrodymas yra šalių pasirašyta darbo sutartis, ji ir turėjo būti vertinama. Be to, teismai turėjo įvertinti byloje esančių įrodymų visetą – Vokietijos įmonės (darbdavio) pažymas, kad darbo sutartis buvo sudaryta, kad įmonė įsipareigojo gauti darbo leidimą, kuris yra tik formalumas, kad kasatorius buvo kviečiamas atvykti ir jam buvo išsaugota darbo vieta, taip pat pranešimo, kad į kasatoriaus vietą darbdavys nusprendė priimti kitą darbuotoją, nes kasatorius patyrė eismo įvykį ir buvo sužalotas. Šių įrodymų teismai nevertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad kasatorius neįrodė, jog būtų gavęs pajamas, jeigu nebūtų eismo įvykio. Teismai formaliai rėmėsi leidimo dirbti nebuvimu, tačiau nevertino, ar kasatoriui iš tikrųjų galėjo būti suteiktas leidimas dirbti Vokietijoje ir ar buvo kokios nors objektyvios kliūtys, dėl kurių jis tokio leidimo nebūtų gavęs. Pagrindas gauti leidimą – sudaryta darbo sutartis. Be to, darbdavys nurodė, kad jeigu darbo leidimas nebūtų buvęs išduotas, kasatoriui būtų suteiktas darbas kaip verslininkui pagal patentą, o tam leidimo nereikia. Taigi bylos aplinkybės patvirtina, kad kasatorius negavo pajamų dėl eismo įvykio, todėl negautos pajamos vertintinos kaip žala, kuri turi būti atlyginta (CK 6.249, 6.283 straipsniai).

202. Dėl gydymo išlaidų atlyginimo. Teismai, atmesdami prašymą priteisti gydymo išlaidas, motyvuodami tuo, kad jos nėra realiai patirtos, pažeidė CK 1.5 straipsnį. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad kasatorius neturi lėšų, kuriomis galėtų susimokėti už numatytą gydymą. Gydymo išlaidų suma (41 060 Lt) yra pagrįsta gydytojo sudarytu gydymo planu. Esant pakankamai įrodymų apie gydymo būtinumą ir jam reikalingas išlaidas, teismai gali priteisti žalos atlyginimą remdamiesi vien tik šiais įrodymais ir nereikalauti, kad pirma būtų atliktas gydymas ir už jį sumokėti pinigai. Kasatorius įrodinėjo, kad neturi lėšų gydymui, negali jų pasiskolinti iš banko. Teismai neturėtų remtis vien formaliu reikalavimu priteisti tik realiai patirtas gydymo išlaidas, bet turi siekti, kad būtų maksimaliai apginti nukentėjusio asmens interesai.

213. Dėl išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje atlyginimo. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti CPK nustatyta tvarka, todėl bet kokios išlaidos, susijusios su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, gali ir turi būti sprendžiamos nagrinėjant ieškinį pagal CPK. Advokato suteiktos paslaugos susijusios su pareikštu ieškiniu, jų atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje neišspręstas. Teismai turėjo remtis CPK 2 straipsniu, nustatančiu civilinio proceso tikslus.

224. Dėl sugadintų akinių vertės atlyginimo. Kasatorius nurodė, kad akinius, sugadintus eismo įvykio metu, jam dovanojo sesuo, pirkusi juos už daugiau kaip 800 Lt, tai patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas kasatoriaus tėvas B. K. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė apklausti kasatoriaus seserį, neatsižvelgdamas į kasatoriaus nurodytas aplinkybes, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ši buvo išvykusi į užsienį. Nepagrįstai atsisakęs apklausti liudytoją, teismas netinkamai įvertino akinių vertę.

235. Dėl neturtinės žalos dydžio. Teismai, sumažindami neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Lt, neatsižvelgė į kasatoriaus sužalojimų mastą (sužalotas veidas, reikalingos plastinės operacijos), taip pat į tai, kad atsakingi už žalą asmenys su kasatoriumi nebendradarbiavo, nesiūlė pagalbos, nesiekė sušvelninti eismo įvykio padarinių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet atsižvelgti ir į analogiškose bylose teismų priteistus žalos dydžius. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB „Ekstra žinios“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-393/2008). Kai neteisėtais kito asmens veiksmais padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, palyginus su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis.

246. Dėl kasatoriaus kaltės dėl eismo įvykio. Teismai nepagrįstai nustatė, kad kasatorius važiavo 90 km per valandą greičiu. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas toks greitis. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kasatoriui pripažinta teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta jo kaltės dėl eismo įvykio, nebuvo aišku, kokiu greičiu jis važiavo ir ar jam bus taikyta administracinė atsakomybė už saugaus greičio viršijimą. Teismai, konstatuodami kasatoriaus kaltę dėl eismo įvykio, turėjo nustatyti jo važiavimo greitį, tačiau su tuo susijusių įrodymų (nuotraukų, liudytojų parodymų, atsakovo paaiškinimų) nevertino. Civilinėje byloje kasatoriaus kaltės dydžio klausimas turi būti sprendžiamas pagal civilinio proceso normas, neapsiribojant baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Grasta“ prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

261. Dėl negautų pajamų priteisimo. Kasatorius klaidingai teigia, kad teismai nevertino įrodymų, susijusių su jo įdarbinimu Vokietijos įmonėje. Teismai šiuos įrodymus vertino ir padarė išvadą, kad jie nepaneigia aplinkybės, jog darbo sutartis nebuvo tinkamai įforminta ir nesudarė realios galimybės pagal ją dirbti bei gauti atlygį. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai turėjo vertinti tik pasirašytą darbo sutartį, nepagrįsti, nes darbdavys policijai pateikė kitą darbo sutartį, būtent ši buvo gauta vykdant teismo pavedimą. Kasatoriaus argumentams, kad leidimas dirbti buvo tik formalumas, prieštarauja Vokietijos įmonės atstovo parodymai bei Vokietijos ambasados Vilniuje 2007 m. gegužės 16 d. raštas dėl ES darbo leidimo, kuriame nurodyta, kad pirma turi būti gautas leidimas, o tik paskui sudaroma darbo sutartis, be to, darbo leidimas pirmą kartą išduodamas vieneriems metams, todėl kasatoriaus darbo sutartis dvejiems metams negalėjo būti sudaryta. Taigi kasatoriaus darbo sutartis, sudaryta be privalomo leidimo, yra niekinė. Pagal kasacinio teismo praktiką patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Be to, kasatorius į negautas pajamas nepagrįstai įtraukia ir mokesčius, kuriuos būtų turėjęs sumokėti Vokietijos Federacinei Respublikai.

272. Dėl gydymo išlaidų atlyginimo. Kasacinio skundo argumentai prieštarauja CK 6.283 straipsniui, iš kurio nuostatų išplaukia, kad gydymo išlaidos į ateitį negali būti priteistos, nes gali būti priteisiamos tik jau patirtos išlaidos. Tokia yra ir kasacinio teismo formuojama šios normos aiškinimo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. UAB „Šalmesta“, bylos Nr. 3K-3-298/2005; 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. UAB „Vilniaus autobusai“, bylos Nr. 3K-3-38/2007).

283. Dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo. Kasatoriaus išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra procesinės išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, todėl jų atlyginimas reglamentuojamas BPK normų.

294. Dėl žalos atlyginimo sugadinus akinius. Kasatorius nepateikė įrodymų, kokia yra akinių vertė. Teismas nesirėmė liudytojo B. K. parodymais, nes jis tik paaiškino, kad jo duktė kasatoriui parvežė brangius akinius iš užsienio. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti kaip liudytoją kasatoriaus seserį, nes toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

305. Dėl neturtinės žalos dydžio. Teismai atsižvelgė tiek į kasatoriaus nurodytas aplinkybes, tiek į suformuotą praktiką. Kasatoriui priteistas netgi didesnis atlyginimas nei priteisiamas patyrus analogišką sužalojimą. Kasatoriaus sveikata sutrikdyta nesunkiai. Pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sužalojimą priteisiama nuo 5000 Lt iki 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

316. Dėl kasatoriaus kaltės dėl eismo įvykio. Teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad eismo įvykio metu kasatoriaus vairuojamas automobilis važiavo 90 km/h greičiu. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimas, kuriuo administracinė byla kasatoriui nutraukta, nepaneigia pirmiau nustatytos aplinkybės, nes byla nutraukta praleidus įstatyme nustatytą nuobaudos skyrimo terminą.

32Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas P. K. prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsakovas iš esmės remiasi tokiais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas UAB „Grasta“, ir papildomai nurodo, kad kasatorius apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad nėra pagrindo priteisti žalą solidariai iš atsakovo P. K., todėl kasacinio skundo reikalavimai, reiškiami šiam atsakovui, atmestini. Atsakovas P. K. nėra tinkamas atsakovas pagal pareikštą ieškinį, nes jo padarytą žalą pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti darbdavys.

33Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BADB „Baltikums draudimas“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti argumentai iš esmės atitinka kitų atsakovų atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus ir papildomai remiamasi motyvu, kad draudikas privalo atlyginti tik juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįstą žalą, todėl teismai, vadovaudamiesi šia nuostata, pagrįstai priteisė kasatoriui iš BADB „Baltikums draudimas“ 4667 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes šis dydis pagrįstas dokumentais.

34Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodo, kad nesutinka su kasaciniu skundu, nes mano, jog skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis yra teisėti ir pagrįsti, juos priimant buvo tinkamai pritaikytos teisės normos, atsižvelgta į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas neturi kompetencijos nustatinėti faktinių bylos aplinkybių ir yra saistomas tų aplinkybių, kurias nustatė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Dėl to nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės normų aiškinimu ir taikymu, bet ne bylos faktinių aplinkybių nagrinėjimu. Kasaciniu skundu keliami klausimai – teisės normų, reglamentuojančių vieną sudėtinių civilinės atsakomybės elementų – žalą (nuostolius), aiškinimas ir taikymas, taip pat įrodinėjimo taisykles įtvirtinančių proceso teisės normų tinkamas taikymas nustatant dėl eismo įvykio kasatoriaus patirtos žalos dydį. Tai yra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

38Dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kaip atlygintinės turtinės žalos formos

39Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vasario koncernas“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

40Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų teisioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurių asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

41Dėl kasatoriaus negautų pajamų

42Teismai nustatė, kad kasatorius neįrodė, jog turėjo realią, o ne tikėtiną galimybę gauti pajamų iš darbinės veiklos pagal darbo sutartį, sudarytą su Vokietijos įmone Quick Term West GmbH. Šią išvadą teismai padarė byloje surinktus įrodymus įvertinę tuo aspektu, ar jie patvirtina ne tikėtiną, bet realią, pagrįstą kasatoriaus galimybę dirbti pagal sutartį Vokietijoje ir gauti už tai nustatyto dydžio atlyginimą, ir ar ši galimybė buvo neįgyvendinta tik dėl kasatoriaus patirtos žalos sveikatai. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į jų visetą, todėl padarė netinkamas išvadas dėl negautų pajamų neįrodytinumo. Su šiais kasacinio skundo argumentais negalima sutikti.

43Teismai išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, įvertino kiekvieną iš jų atskirai ir jų visetą, išvadas pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, todėl nėra pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismai išvadas dėl jo negautų pajamų realumo grindė tik netinkamu byloje pateiktų dviejų darbo sutarčių vertinimu ir tuo, kad nebuvo gautas leidimas dirbti Vokietijoje. Nepagrįstais pripažintini kasacinio skundo teiginiai, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas buvo atmestas remiantis tik formalaus pobūdžio argumentais. Teismai ištyrė dvi byloje esančias kasatoriaus darbo sutartis ir atsižvelgė į tai, kad darbo sutarties egzempliorius, pateiktas kasatoriaus, ir iš Vokietijos vykdant teismo pavedimą gautas kitas darbo sutarties egzempliorius skiriasi, t. y. nesutampa juose nurodytas darbo užmokestis. Tai sudarė pagrindą teismams abejoti šių rašytinių įrodymų patikimumu. Tačiau teismai vertino ne tik šiuos, bet ir kitus bylos įrodymus ir nustatė, kad darbo sutarčiai su Vokietijos įmone sudaryti buvo būtina gauti leidimą dirbti Europos Sąjungoje; be šio leidimo sutartis negali būti sudaryta. Šią aplinkybę patvirtino Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje raštas. Darbo leidimo gavimo procedūra ne tik nebuvo atlikta, bet neatlikti ir parengiamieji veiksmai (vietinei darbo agentūrai turėjo būti pateiktas kasatoriaus užpildytas prašymas darbo leidimui gauti, taip pat darbdavio pasiūlymas ir jo užpildyta anketa apie darbo sąlygas, tačiau to nebuvo padaryta). Šios aplinkybės teismams sudarė pagrindą konstatuoti, kad darbo sutartis nebuvo tinkamai įforminta ir dar nesudarė realios galimybės pradėti dirbti ir gauti už tai atlygį. Teismai, spręsdami dėl negautų pajamų, kaip atlygintinės turtinės žalos, realumo ir įrodytinumo, negali remtis prielaidomis, kad galbūt nebuvo kliūčių darbo sutarčiai tinkamai įforminti, todėl teisingai sprendė, jog kasatorius neturėjo tinkamai įformintų dokumentų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad jis jau buvo įgijęs realią galimybę dirbti ir gauti pajamų ir kad normaliomis aplinkybėmis tai neišvengiamai būtų įvykę, tačiau tam sutrukdė patirtas sužalojimas. Teismų motyvai ir padarytos išvados pripažintini pagrįstais ir atitinkančiais įstatymų reikalavimus nustatant negautų pajamų, kaip netiesioginės turtinės žalos formos, realumą ir atlygintinumą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, kad kasatorius neįrodė, jog negalėjo gauti pajamų tik dėl to, jog patyrė sveikatos sužalojimų. Šios išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių, tinkamai aiškinant CK nuostatas, reglamentuojančias netiesioginius nuostolius, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojama šių nuostatų taikymo bei aiškinimo praktika.

44Dėl gydymo išlaidų atlyginimo

45Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt. Kasatorius reikalavimą priteisti gydymo išlaidų atlyginimą grindė į bylą pateiktais UAB „Angitia“ ir UAB „Plastinės chirurgijos centras“ sudarytais gydymo planais ir nurodytomis kainomis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, teisingai nurodė, kad sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. UAB „Vilniaus autobusai“, bylos Nr. 3K-3-38/2007; kt.). Minėta, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos pateiktu gydymo planu ir gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad, atsižvelgiant į galimus gydymo išlaidų pokyčius, preliminarus jų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas neatima iš kasatoriaus teisės į nuostolių atlyginimą ateityje, nes pagal CK 6.283 straipsnio 3 dalį asmuo, patyręs papildomų išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, turi teisę pareikšti papildomą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

46Dėl išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje atlyginimo

47Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atstovavimo išlaidos, jo patirtos baudžiamojoje byloje, turėtų būti priteistos nagrinėjamoje byloje kaip nuostolių atlyginimas. Nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kasatorius kėlė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kasatoriaus N. K. apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų pripažintas pagrįstu ir, atsižvelgiant į jo pateiktus išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančius dokumentus, jam iš P. K. priteista 1200 Lt atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų atlyginimo.

48Dėl neturtinės žalos dydžio

49Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo atmestini kaip nepagrįsti. Kasatorius nurodo, kad teismai neatsižvelgė į jo sužalojimų mastą, nesirėmė teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių analogiškose bylose. Šie teiginiai yra klaidingi, be to, neišsamūs, nes kasatorius nenurodo kitų kasacinio teismo išnagrinėtų bylų, kuriose analogiškomis aplinkybėmis nukentėjusiems asmenims būtų priteisti didesni neturtinės žalos atlyginimai. Teismai rėmėsi baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu konstatuota aplinkybe, kad kasatoriui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši aplinkybė turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje civilinėje byloje iš naujo neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teismai nurodė, kad kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. A. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-31/2011; kt.), kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, patirto dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo, priteistas ne tik ne didesnis, bet netgi mažesnis žalos atlyginimas. Kasatorius nenurodė konkrečių kasacinio teismo bylų, kuriose būtų buvęs priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, todėl jo argumentas, kad teismai nesivadovavo teismų praktikoje priteisiamais neturtinės žalos dydžiais, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, teismai, nustatydami atlygintinės neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu nustatytą aplinkybę, kad kasatorius prieš pat eismo įvykį važiavo didesniu nei leistina greičiu, taigi dėl eismo įvykio yra ir jo kaltės (CK 6.282 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai, kad aplinkybė, jog jis viršijo leistiną greitį, baudžiamojoje byloje nenustatyta, neatitinka tikrovės.

50Kiti kasacinio skundo argumentai susiję su faktinių aplinkybių nustatymu. Tai, minėta, nėra kasacinio teismo kompetencija, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

51Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties neteisėtumo, todėl teismų sprendimas ir nutartis paliktini nepakeisti.

52Atmetus kasacinį skundą, šalims ir valstybei iš kasatoriaus priteistinas kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Atsakovas UAB „Grasta“ pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis sumokėjo advokatui 800 Lt, šių išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, todėl išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, matyti, kad kasaciniame teisme patirta 105,83 Lt tokių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai).

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

55Priteisti atsakovui UAB „Grasta“ (juridinio asmens kodas 134702890) iš ieškovo N. K. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

56Priteisti valstybei iš ieškovo N. K. (duomenys neskelbtini) 105,83 Lt (vieną šimtą penkis litus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos eismo... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų P. K., UAB „Grasta“ ir UADB... 6. Atsakovas P. K. Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d.... 7. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarime... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog P. K. eismo įvykio... 11. Ieškovas nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro 144 485,60 Lt dėl... 12. Teismas pripažino įrodytomis ir priteisė ieškovui šių išlaidų... 13. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine... 15. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktikoje suformuluotais kriterijais,... 16. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentus dėl netinkamo neturtinės... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas N. K. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011... 19. 1. Dėl negautų pajamų priteisimo. Teismai, nurodydami, kad byloje pateiktos... 20. 2. Dėl gydymo išlaidų atlyginimo. Teismai, atmesdami prašymą priteisti... 21. 3. Dėl išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje atlyginimo.... 22. 4. Dėl sugadintų akinių vertės atlyginimo. Kasatorius nurodė, kad akinius,... 23. 5. Dėl neturtinės žalos dydžio. Teismai, sumažindami neturtinės žalos... 24. 6. Dėl kasatoriaus kaltės dėl eismo įvykio. Teismai nepagrįstai nustatė,... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Grasta“ prašo kasacinį... 26. 1. Dėl negautų pajamų priteisimo. Kasatorius klaidingai teigia, kad teismai... 27. 2. Dėl gydymo išlaidų atlyginimo. Kasacinio skundo argumentai prieštarauja... 28. 3. Dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo. Kasatoriaus išlaidos advokato... 29. 4. Dėl žalos atlyginimo sugadinus akinius. Kasatorius nepateikė įrodymų,... 30. 5. Dėl neturtinės žalos dydžio. Teismai atsižvelgė tiek į kasatoriaus... 31. 6. Dėl kasatoriaus kaltės dėl eismo įvykio. Teismo nuosprendyje padaryta... 32. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas P. K. prašo teismų sprendimą ir... 33. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BADB „Baltikums draudimas“... 34. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 38. Dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kaip atlygintinės turtinės... 39. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio... 40. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai)... 41. Dėl kasatoriaus negautų pajamų... 42. Teismai nustatė, kad kasatorius neįrodė, jog turėjo realią, o ne... 43. Teismai išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, įvertino... 44. Dėl gydymo išlaidų atlyginimo... 45. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su sveikatos... 46. Dėl išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje atlyginimo... 47. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad atstovavimo išlaidos, jo patirtos... 48. Dėl neturtinės žalos dydžio... 49. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo... 50. Kiti kasacinio skundo argumentai susiję su faktinių aplinkybių nustatymu.... 51. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai... 52. Atmetus kasacinį skundą, šalims ir valstybei iš kasatoriaus priteistinas... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 55. Priteisti atsakovui UAB „Grasta“ (juridinio asmens kodas 134702890) iš... 56. Priteisti valstybei iš ieškovo N. K. (duomenys neskelbtini) 105,83 Lt (vieną... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...