Byla Iv-2273-426/2012
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.), atstovaujamo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2Pareiškėjas J. Š. (Š.) teismui pateiktame skunde (b. l. 1–2) prašo priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių kalėjimas) 4 022,33 Lt darbo užmokesčio dalį, kuri buvo neišmokėta nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. (imtinai).

3Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 str. 2 d. dėl priedų ir priemokų ribojimo, jam nuo 2007 m. sausio mėn iki 2008 m. gruodžio mėn. buvo mokamas ne visas darbo užmokestis. Pažymi, kad dėl Įstatymo 23 str. 2 d. taikymo neišmokėjus pareiškėjui uždirbto darbo užmokesčio buvo pažeista Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis sąlygomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiką ar papildomas užduotis, būtų nemokamas arba šis darbas būtų apmokamas neteisingai. Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose pateiktais išaiškinimais, jis turi teisę reikšti reikalavimus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, nes ne viso darbo užmokesčio išmokėjimas negali būti laikomas įvykdytu sprendimu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalį.

4J. Š. nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarime konstatuota, jog Įstatymo 23 str. 2 d. nuostatomis nustatytas reguliavimas yra neteisėtas, todėl asmuo, kuris atliko pavestą darbą, turi teisę reikalauti, jog būtų sumokėtas visas darbo užmokestis. Konstituciniam Teismui konstatavus minėtus Įstatymo prieštaravimus, atsirado teisinė galimybė reikalauti iš atsakovo išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjo teigimu, apie teisės į teisingą apmokėjimą už darbą pažeidimą jis sužinojo po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, todėl teisė kreiptis į teismą atsirado būtent nuo šios dienos.

5Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (b. l.66–69). Patvirtino, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo. Savo prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose.

6Atsakovas Lukiškių kalėjimas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 10–11) nurodė, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojusiomis Įstatymo 23 str. 2 d. nuostatomis, o atsakovas neturi teisės nesivadovauti galiojančiu teisės aktu, todėl nėra atsakingas, kad pareiškėjui nebuvo išmokami visi darbo užmokesčio priedai. Pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą dėl 2007–2008 m. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies į teismą kreipėsi tik 2012-02-14, todėl, vadovaudamasis Darbo kodekso 27 str. 2 d. nuostatomis, prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais kaip ir atsakovas (b. l. 60–61). Paaiškino, kad reikalavimui dėl 2007–2008 m. darbo užmokesčio priteisimo yra praleistas Darbo kodekso 27 str. 2 d. nurodytas ieškinio senaties terminas ir šį terminą prašo taikyti.

8Skundas atmestinas.

9Nustatyta, kad J. Š. Lukiškių kalėjime einant statutinio valstybės tarnautojo pareigas 2007–2008 m. apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, ir dėl to buvo neišmokėta

104 022,33 Lt darbo užmokesčio suma (b. l. 6–7).

11Byloje spręstinas ginčas dėl J. Š. skundo reikalavimo priteisti iš Lukiškių kalėjimo

124 022,33 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagrįstumo ir teisėtumo.

13Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 42 str. 1 d. buvo nustatyta, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga mokama Įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymo VI skyrius, inter alia ir 23 str. nuostatos, be išlygų taikomi ir statutiniams valstybės tarnautojams.

14Iki 2007-10-01 galiojusio Įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 str. 1 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos. Pagal Įstatymo 23 str. 2 d. priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 įsigaliojusio Įstatymo (2007-06-07 Nr. X-1175) 23 str. 2 d. nustatyta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi Įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nurodyti priedai. Tokiu būdu pagal Įstatymo

15(2007-06-07 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, buvo neįskaitomas priedas už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau išliko nuostatos, kuriomis buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma.

16Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07; Žin., 2007, Nr. 69-2723) tiek, kiek jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Įstatymo 23 str. 2 d. nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

17Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (adm. b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d., nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę asmenims teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl Įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbą, kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiškėjui teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, įstatymu nustatytas reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d., nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

18Byloje esančios J. Š. 2007 m. ir 2008 m. asmeninės uždarbio kortelės liudija, kad dėl darbo užmokesčio priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo pareiškėjui 2007 m. neišmokėta 345,09 Lt, 2008 metais - 3677,24 Lt, t. y. iš viso neišmokėta 4 022,33 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 4–5).

19Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (adm. b. Nr. A575-1831/2011) pažymėjo, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams.

20Pagal Civilinio kodekso 1.124 str., ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos (2011-11-14 nutartys administracinės bylos Nr. A575-1839/2011, Nr. A62-1854/2011, Nr. A62-1832/2011, Nr. A575-1828/2011, Nr. A575-1846/2011 ir kt.). Taigi, pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, kad šis terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl teisiškai nereikšmingi.

21J. Š. prašo priteisti 4 022,33 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, susidariusio dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. (imtinai). Pareiškėjas su skundu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo į teismą kreipėsi 2012-02-15 (b. l. 1–2). Todėl, darytina išvada, kad yra praleistas Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti atsakovas.

22Pareiškėjas ieškinio senaties terminą prašo atnaujinti vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bylose dėl teisėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Pažymi, kad šios kategorijos bylose teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad įstatymu nustatytas reglamentavimas Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas.

23Jokių kitų faktinių aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos sprendžiant ieškinio atnaujinimo klausimą, pareiškėjas nenurodė.

24Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d. nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Civilinio kodekso nuostatose nėra nurodytos aplinkybės ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1285/2009, 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2009-06-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2009).

25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinėse bylose dėl statutiniams valstybės tarnautojams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ta aplinkybė, jog pareiškėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (nutartys administracinėse bylose: 2011-11-14 Nr. A575-1839/2011, 2011-12-29 Nr. A62-577/2011, 2012-02-20 Nr. A822-588/2012 ir kt.). Vadovaujantis minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl darbo užmokesčio priteisimo nėra pagrindo.

26Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad reikalavimas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pareikštas praleidus Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą ieškinio senaties terminą, J. Š. prašymas dėl šio termino atnaujinimo yra netenkintinas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

27Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Nutarė

28pareiškėjo J. Š. (J. Š.) skundą atmesti.

29Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,... 2. Pareiškėjas J. Š. (Š.) teismui pateiktame skunde (b. l. 1–2) prašo... 3. Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad, vadovaujantis Valstybės... 4. J. Š. nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarime konstatuota, jog... 5. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą... 6. Atsakovas Lukiškių kalėjimas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo... 8. Skundas atmestinas.... 9. Nustatyta, kad J. Š. Lukiškių kalėjime einant statutinio valstybės... 10. 4 022,33 Lt darbo užmokesčio suma (b. l. 6–7).... 11. Byloje spręstinas ginčas dėl J. Š. skundo reikalavimo priteisti iš... 12. 4 022,33 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagrįstumo ir teisėtumo.... 13. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie... 14. Iki 2007-10-01 galiojusio Įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 str. 1... 15. (2007-06-07 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą į valstybės... 16. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos... 17. Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios... 18. Byloje esančios J. Š. 2007 m. ir 2008 m. asmeninės uždarbio kortelės... 19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 20. Pagal Civilinio kodekso 1.124 str., ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per... 21. J. Š. prašo priteisti 4 022,33 Lt neišmokėto darbo užmokesčio,... 22. Pareiškėjas ieškinio senaties terminą prašo atnaujinti vadovaudamasis... 23. Jokių kitų faktinių aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos... 24. Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d. nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, jog... 25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra... 26. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro... 27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų... 28. pareiškėjo J. Š. (J. Š.) skundą atmesti.... 29. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...