Byla B2-2273-230/2012
Dėl bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras 2012-07-04 kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant pareiškėjai V. M., pareiškėjos Marijampolės savivaldybės administracijos atstovei A. P., atsakovo IĮ V. ir S. M. prekybos centro atstovams administratoriaus atstovui A. P., adv. S. R., atsakovo VĮ Turto bankas atstovams R. D., D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras bendrasavininkės V. M., J. V., Marijampolės savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaistų skrynelė“ skundus atsakovams bankrutavusiai individualiai įmonei V. ir S. M. prekybos centras, valstybės įmonei Turto bankas, tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, Maxima LT, UAB, S. M. dėl bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras 2012-07-04 kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėja išnagrinėjusi skundą,

Nustatė

3Pareiškėjai skundu prašo teismą pripažinti negaliojančiu bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras 2012-07-04 kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1-uoju darbotvarkės klausimu. Nurodo, kad 2012 m. liepos 4 d. įvyko bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras kreditorių susirinkimas, kurio metu 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta parduoti antrajame aukcione VĮ Turto bankas įkeistą nekilnojamąjį turtą – pastatą (prekybos centrą), unikalus Nr. 1898-0001-7014, esantį Jaunimo g. 2, Marijampolėje, už 1 300 000 Lt pradinę pardavimo kainą. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas neatitinka sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, efektyvumo, lygiateisiškumo principų, pažeidžia kreditorių, neturinčių sprendžiamojo balso, teises. 2012-05-04 ir 2012-07-04 vykusiuose kreditorių susirinkimuose buvo teikiami pasiūlymai įkeistą turtą parduoti jį padalinus į atskirus turtinius vienetus, t. y. suformuoti atskiras patalpas, kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, nes tokiu būdu parduodamo pastato kaina ženkliai išaugtų. Tokios nuomonės yra ir administratorius. Pagrindiniai kreditoriai šiuos siūlymus ignoravo ir tokio pardavimo būdo nesvarstė. 2012-07-04 susirinkimui administratorius pateikė VĮ Registrų centras informaciją dėl galimų turto pardavimo būdų ir kainų. Šiuo metu pastatas nuomojamas atskiromis patalpomis, kurių plotas svyruoja nuo 60 iki 1064 kv. m. Administratorius nurodė, kad atskirų patalpų turtinių vienetų formavimas galėtų būti daromas jau esamų nuomojamų patalpų pagrindu. Susirinkime buvo kalbama apie tai, jog galimybe pirkti patalpas domisi esami patalpų nuomininkai. Didžiąją balsų daugumą turintys kreditoriai – VĮ Turto bankas, VSDFV Marijampolės skyrius, Maxima LT, UAB šio pasiūlymo nesvarstė. Visas parduodamas turtas įkeistas VĮ Turto bankas, kurio finansinis reikalavimas yra ginčijamas, ginčas nėra baigtas. Kreditorių susirinkimas, kuriame balsų daugumą turėjo VĮ Turto bankas, nustatė įmonės parduodamo nekilnojamojo turto 1 300 000 Lt kainą, kai yra galimi kiti pastato pardavimo būdai ir galimybė gauti didesnę jo vertę. Skundžiamu sprendimu mažesne apimtimi būtų patenkintas ne tik įkaito turėtojo reikalavimas, bet ir likusi nepatenkinta šio kreditoriaus reikalavimo dalis būtų dengiama iš įmonės sukaupto pelno proporcingai visiems trečios eilės kreditoriams, tame tarpe ir bankui, o likusios sumos nepakakus visiems likusiems reikalavimams patenkinti būtų parduodamas įmonės savininkų turtas, todėl būtų pažeisti ir įmonės kreditorių, ir įmonės savininkų teisės ir interesai. Todėl esant galimybei pastatą parduoti dalimis ir gauti didesnę jo vertę, turto pardavimas turi būti vykdomas kuo efektyviau, užtikrinant įmonės kreditorių ir savininkų interesus.

4Pareiškėja IĮ V. ir S. M. prekybos centras bendrasavininkė V. M. bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui prašymą, kurį vėliau patikslino. Juo prašė kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta: 1) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos (Valstybės žinios, 2008-01-31, Nr. 13-441 LR Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 60 redakcija 2001-07-07) 7, 8 ir 20 punkto normos neprieštarauja LR Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte įtvirtintai normai, jog Vyriausybė vykdo įstatymus, taip pat ar minėta norma neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principams; 2) ar Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 2 punkto norma, nustatanti, kad bankroto administratorius Įmonių bankroto „įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams“ ir ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma, nustatanti, kad „nekilnojamasis ir įkeistas turtas, [...], parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei teisinio apibrėžtumo principui, taip pat Konstitucijos 23 straipsnio normai, nustatančiai, kad nuosavybė neliečiama ir kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Prašymą grindžia tuo, jog Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2008 m. vasario 16 d. nutarimu Nr. 60, reglamentuoja bankrutuojančių ar bankrutavusių juridinių asmenų, kurių bankroto procesai vykdomi pagal LR Įmonių bankroto įstatymą, įkeisto ir nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių organizavimą ir vykdymą. Apraše Vyriausybė nustačiusi kitokią turto pardavimo iš varžytinių tvarką, kuri nenumato tokių pat teisių, kurias suteikia CPK normos. ĮBĮ nėra reglamentuota turto realizavimo tvarka. Nustatant bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašą Vyriausybę saistė iš Konstitucijos kylantys reikalavimai teisėkūros subjektams (nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimta tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama). Nuosavybės teisės praradimas turi būti reglamentuojamos tik įstatymu, bet ne žemesnės galios teisės aktu. Teismas turi pasiakyti, ar gali būti bankrutavusios įmonės turto pardavimas organizuojamas pagal poįstatyminį teisės aktą (Vyriausybės nutarimą), kuris, pareiškėjos nuomone, prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, reglamentuojantiems turto pardavimą. Nei ĮBĮ, nei bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkoje (tiek dabar galiojančiame Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše) nėra reglamentuota bankrutuojančios įmonės turto pardavimo organizavimo procedūra. Bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimas negali viršyti įgaliojimų ir atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nėra numatyti bankroto procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kreditoriai, priimdami ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, vadovavosi išimtinai ĮBĮ ir Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtinta Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarka ir tuo pažeidė vieną iš pagrindinių turto vertės nustatymo principų bei LR Konstitucijoje įtvirtintą principą, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, o nuosavybė gali būti paimta tik įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginama.

5Suinteresuotas asmuo bankrutavusi IĮ V. ir S. M. prekybos centras atsiliepimu į skundus nurodo, kad sutinka su juose išdėstytais argumentais ir prašo juos tenkinti. Nurodo, jog įkeisto turto pardavimas jį padalinus į atskiras patalpas, kurios būtų suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, būtų ne tik finansiškai naudingas, bet ir efektyvesnis, nes įsigyti mažesnes patalpas pareiškė norą ne vienas potencialus pirkėjas, o noro įsigyti visą pastatą niekas nereiškė.

6Atsiliepime į pareiškėjos V. M. prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą nurodo, jog pareiškėjos nurodyti argumentai dėl LR Vyriausybės nutarimo Nr. 831 ir ĮBĮ 31 straipsnio 2 punkto, 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto konstitucingumo šioje byloje nėra aktualūs. Pažymi, jog ĮBĮ yra specialus įstatymas CPK atžvilgiu, todėl CPK normos yra taikomos tiek, kiek neapima ĮBĮ nuostatos. Konstitucinio Teismo doktrinoje yra pasakyta, kad Vyriausybė, vykdydama įstatymus, priima poįstatyminius teisės aktus, kuriais gali būti reglamentuojami tik žmogaus teisių įgyvendinimo procesiniai (procedūriniai) santykiai, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarka ir kt. Klausimas, ar LR Vyriausybės 2011-07-03 nutarimu Nr. 831 yra tik realizuojamos ĮBĮ įstatymo normos ir reglamentuojami tik žmogaus teisių įgyvendinimo būdai, ar visgi nutarime yra įtvirtintos naujos bendro pobūdžio teisės normos, konkuruojančios su ĮBĮ normomis, teismo turėtų būti sprendžiamas sistemiškai įvertinus visą Vyriausybės nutarimą, atsižvelgiant į nutarimo lingvistiką ir siekiamus tikslus. Konstitucinio Teismo doktrinoje yra pasakyta, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, todėl yra galima diskusija, kaip reikėtų derinti pareiškėjos nuosavybės teises į įkeistą pastatą, bankrutuojančios įmonės prievolių nevykdymą, kreditorių teises ir teisėtus interesus bei bankroto procedūrą. Be to, šiuo atveju nuosavybė nėra paimama visuomenės poreikiams (Konstitucijos 23 str. 3 d.) Pareiškėjos prašomas ištirti Vyriausybės nutarimas šioje byloje nėra tiesiogiai taikytinas, kadangi bylos esmė yra kreditorių susirinkimo kompetencija nustatant pradinę parduodamo turto kainą ir varžytinių organizavimas bei priimto turto pardavimo būdo atitikimas protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų užtikrinimas.

7Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog pareiškėjai argumentus dėl pastato pardavimo dalimis efektyvumo grindžia VĮ Registrų centras 2012-06-27 pažyma, kurioje duomenys atrinkti tik pagal tris kriterijus - statybos metus, pardavimo laiką ir parduotą plotą, tačiau parduoto turto būklė nenurodyta. Tikėtina, kad skaičiuojant pažymoje administracinių patalpų kvadratinio metro vidutinę kainą, kaip pagrindas buvo imami duomenys apie sandorius dėl normalios, geros ir labai geros būklės patalpų vykdant laisvą pardavimą, o ginčo pastatas per visą bankroto procedūros laikotarpį nebuvo remontuojamas, tvarkomas ar renovuojamas. Be to, šiuo atveju turto pardavimas vyksta bankroto procedūrų metu, todėl priverstine tvarka parduodamo turto kaina visada yra mažesnė, nei turtą parduodant laisvu pardavimu. Pareiškėjai nenurodo, jog bendrame 3 444,27 kv. m plote dalis patalpų yra pagalbinės, t. y. koridoriai, holai, laiptinės ir pan., sudarančios 647,21 kv. m. Šios patalpos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas, neparduodamos atskirai, todėl apskaičiuojant prekybos centro patalpų kvadratinio metro kainą jos iš bendro ploto turėtų būti išminusuotos. Pardavinėjant patalpas atskirai, būtina suformuoti atskiras kadastrines – inventorines bylas, tačiau pradėjus atskirų patalpų kadastrinius matavimus tikėtina, jog gali paaiškėti, kad yra pasikeitę atskirų patalpų plotai. Be to, yra rizika, kad kai kurios strategiškai geroje vietoje esančios patalpos bus parduotos greičiau, tačiau ne tokių patrauklių patalpų pardavimas užtruks. Todėl prekybos centro komplekso pardavimas kaip vieno turtinio vieneto būtų operatyvus ir racionalus likvidavimo procedūrų atlikimas išvengiant papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų. Nurodo, kad yra potencialus viso pastato pirkėjas, kuris pasiruošęs pirkti pastatą už 1 300 000 Lt.

8Atsiliepime į prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą nurodo, jog pareiškėja suabsoliutina bankrutuojančios įmonės savininko teises. Byloje nagrinėjami skundai dėl parduodamo turto kainos, kurioje pareiškėja, kaip bankrutuojančios įmonės bendrasavininkė, gali reikalauti savo galimai pažeistų teisių gynimo. Tačiau prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas yra formuluojamas taip, kad pasak pareiškėjos, kreditorių interesai dėl nemokaus ir vengiančio savo įsipareigojimus vykdyti subjekto net negalėtų būti ginami valstybės pagalba, nes nuosavybės teisė yra absoliuti ir negali būti pažeista. Toks aiškinimas neatitinka teisinės valstybės principų - naudodamasis ir įgyvendindamas savo teises fizinis ar juridinis asmuo negali pažeisti kitų subjektų teisių. Įmonei nevykdant kreditorinių įsipareigojimų teisės aktais yra įtvirtintas mechanizmas ir tvarka, kaip kreditoriaus iniciatyva gali būti teisme iškeliama byla ir vykdomos bankroto procedūros. Pareiškėjos kvestionuojama LR Seimo ir Vyriausybės teisė savo kompetencijos ribose priimti teisės aktus bankroto klausimais yra nepagrįsta - tiek ĮBĮ, tiek Vyriausybės 2001-07-03 nutarimas Nr. 831 yra priimti vadovaujantis ta pačia pareiškėjos nurodoma Konstitucija, t. y. įstatymas ir nutarimas yra blanketiniai teisės aktai, kuriuos Seimas ir Vyriausybė priėmė deleguotosios kompetencijos pagrindu.

9Suinteresuotas asmuo VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu į skundus prašo juos atmesti. Nurodo, jog skaičiavimai, kuriais remiantis teigiama, kad atskiros patalpos būtų parduodamos brangiau, yra netikslūs, nes VĮ Registro centro pateikti duomenys yra atrinkti tik pagal tris kriterijus – statybos metus, pardavimo laiką ir parduotą plotą. Pareiškėjai nepateikia duomenų, kiek kainuotų pagrindiniai projektavimo darbai, įvairios rekonstrukcijos, patalpų atskyrimas ir unikalių numerių suteikimas, kiek laiko tai užtruktų ir pan. Mano, kad tai tėra bankroto procedūros vilkinimas. Kreditorių susirinkimas vyko teisėtai, kreditoriams tinkamai pranešus apie jo vietą ir laiką, darbotvarkę, kreditoriai pareiškė nuomonę visais darbotvarkės klausimais, todėl nutarimas priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir yra teisėtas.

10Atsiliepimu į prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad įmonių bankroto procesą reglamentuojančio specialaus Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nurodyta turto pardavimo ir perdavimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, kaip ĮBĮ nuostatas įgyvendinantis teisės aktas, parduodant ir perduodant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtą turi būti taikomas kartu su ĮBĮ. Todėl nėra pagrindo teigti, jog Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, 7, 8 ir 20 punkto normos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkto nuostatai, konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principams. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1519/2010 jau yra pasisakęs dėl ĮBĮ nuostatų bei Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, prašymas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, dėl kurių teismai jau yra pasisakę.

11Pareiškėja Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą prašo jo netenkinti. Nurodo, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, kad visos valstybės institucijos turi veikti remdamosi ir paklusdamos teisei, kad LR Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią ir kad įstatymai, LR Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją. LR Vyriausybė, nustatydama bankrutuojančio asmens turto realizavimo tvarką, įgyvendino aukštesnės galios teisės aktą - įstatymą, taip įgyvendindama konstitucinį teisinės valstybės reguliavimo principą. Mano, kad teisėkūros subjektai, įgyvendindami bankrutuojančio asmens turto realizavimo institutą, tinkamai vykdė LR Konstitucijos nustatytą teisinį reguliavimą. Šioje byloje nagrinėjami skundai dėl pripažinimo negaliojančiu bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centro 2012-07-04 kreditorių susirinkimo nutarimo parduoti VĮ Turto bankui įkeistą turtą antrajame aukcione už 1 300 000 Lt pradinę pardavimo kainą. Pareiškėjai, skųsdami priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, vadovavosi teisės normomis, kurios įtvirtintos ĮBĮ ir reguliuoja kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarką. Pareiškėjos prašyme įvardintos teisės normos, kaip galimai prieštaraujančios konstituciniam teisinės valstybės principui, nėra nagrinėjamos civilinės bylos juridinis pagrindas. Be to, jos neprieštarauja LR Konstitucijai ir nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Toks kreipimasis tik užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą ir prieštarautų ekonomiškumo principui.

12Pareiškėjas J. V. atsiliepimu į prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą prašo jį tenkinti prašyme išdėstytų argumentų pagrindu.

13Dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą

14Pareiškėja V. M., pateikusi skundą dėl bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centras kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. liepos 4 d., nutarimo parduoti įkeistą turtą panaikinimo, bylos nagrinėjimo eigoje suformulavo atskirą prašymą kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą tikslu ištirti: 1), ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos 7, 8 ir 20 punkto normos neprieštarauja LR Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte įtvirtintai normai, jog Vyriausybė vykdo įstatymus, taip pat ar minėta norma neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principams; 2) ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 2 punkto norma, nustatanti, kad bankroto administratorius Įmonių bankroto „įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams“ ir ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma, nustatanti, kad „nekilnojamasis ir įkeistas turtas, [...], parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei teisinio apibrėžtumo principui, taip pat Konstitucijos 23 straipsnio normai, nustatančiai, kad nuosavybė neliečiama ir kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Šis prašymas netenkintinas.

15LR CPK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Analogiškai numatyta ir Lietuvos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Toks kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindo reglamentavimas reiškia, kad pagrindas kreiptis dėl teisės akto konstitucingumo nustatymo yra tuomet, kai kyla abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto konstitucingumo. Nagrinėjamos bylos dalyku yra reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nustatyta įkeisto turto pardavimo kaina, tokį reikalavimą pareiškėjams grindžiant ne pareiškėjos nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos ar Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, bet teisingumo, protingumo, proporcingumo, efektyvumo, lygiateisiškumo principų nesilaikymu, jų nepaisymu priimant ginčijamą nutarimą. Pareiškėjų teigimu, didžiąją balsų daugumą turintys kreditoriai, nepaisydami kitų kreditorių interesų, priėmė nepagrįstą nutarimą, kuriuo buvo nutarta parduoti nekilnojamąjį turtą - pastatą, kaip turto vienetą, nustatant jo kainą, kai jį suskaidžius į atskirus turtinius vienetus ir pardavus galėtų būti gauta daugiau piniginių lėšų. Tokia ginčo esmė reiškia, kad jį sprendžiant nėra jokio poreikio taikyti teisės normas, kurių konstitucingumą pareiškėja prašo ištirti. Be to, bankroto procedūra vykdoma nuo 2004 m. (b. l. 27-30), todėl toks kreipimasis į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl teisės normų, kurios nagrinėjamoje byloje tiesiogiai netaikytinos, ištyrimo neabejotinai reikštų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimą (CPK 7, 17 straipsniai). Pažymėtina, kad pareiškėja prašymą kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl nurodytų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai bankroto byloje reiškia ne pirmą kartą. Toks pareiškėjos prašymas jau buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1519/2010, analogišką prašymą pareiškėja reiškė ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2316-230/2011, kurioje jos prašymas šio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo netenkintas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2053/2011) taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjos prašymu kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą.

16Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą

17Bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centras kreditorių susirinkime, įvykusiame 2012 m. vasario 10 d., buvo nutarta turto pardavimą vykdyti aukciono būdu, visą įkeistą ir neįkeistą turtą parduoti kaip vieną turto vienetą, pirminę turto pardavimo kainą nustatyti 1 240 000 Lt, neįvykus aukcionui paskelbti ir vykdyti antrąjį arba pakartotiną aukcioną ta pačia tvarka, antrajam aukcionui pirminę pardavimo kainą nustatyti 1 000 000 Lt (b. l. 17-20). 2012 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkime buvo pakeistas šis nutarimas antrajam aukcionui nustatytos pirminės pardavimo kainos apimtyje, nustatant antrajam aukcionui pradinę pardavimo kainą 1 300 000 Lt su PVM (b.l. 21-22). Ginčijamu kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. liepos 4 d., nutarimu buvo panaikintas nurodytas kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. gegužės 4 d., nutarimas ir pakeistas 2012 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl tolimesnio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, nurodant, kad antrajam aukcionui nustatyta pradinė turto pardavimo yra 1 300 00 Lt (b.l. 23-25). Šiame kreditorių susirinkime svarstant nekilnojamojo turto pardavimo kainą kreditorius J. V., balsuodamas prieš šį nutarimą, kreditoriams pasiūlė turtą pardavinėti skaidymo būdu, kadangi tokiu būdu būtų geriau užtikrinti visų kreditorių interesai, tačiau nutarimas buvo priimtas kreditorių, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška yra didžiausia, t. y. balsų dauguma. Pareiškėjų skundas būtent ir grindžiamas tuo, kad nebuvo atsižvelgta į kreditorių, kurių reikalavimai vertine išraiška yra mažesni, pasiūlymą įkeistą nekilnojamąjį turtą pardavinėti ne kaip vieną turtinį vienetą, bet suformavus iš pastate esančių patalpų atskirus turtinius vienetus, kas užtikrintų didesnę parduodamo turto kainą ir geriau tenkintų visų kreditorių interesus.

18LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtina kreditorių teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, todėl kreditoriai savo teises pirmiausia gali ginti pareikšdami nuomonę kreditorių susirinkime sprendžiamais klausimasis ir balsuodami dėl tuo klausimu priimamų nutarimų, o nesutikdami su jais juos skųsti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies tvarka. Kreditorių susirinkimas, spręsdamas bet kokius klausimus, negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Jeigu pardavus konkretų turtą dalimis bankrutuojanti įmonė gautų daugiau lėšų negu jo pardavimo kaip vientiso objekto atveju, kreditoriai turėtų pasirinkti turto perleidimo dalimis būdą. Todėl ir kreditoriams priimant sprendimus dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos bei kainos, visų pirma, turi būti vadovaujamais bendraisiais teisingumo, protingumo, ir sąžiningumo principais, įtvirtintais CK 1.5 straipsnyje, kurių laikymosi priežiūrą užtikrina teismas (ĮBĮ 24 str. 5 d.) (Lietuvos apeliacinio eismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1587/2011, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2281).

19Koks iš šių būdų yra pelningesnis bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams, nustatoma įvertinus duomenis, susijusius su turto perleidimo rinkos verte. Byloje pateiktas VĮ Registrų centras raštas patvirtina, kad 1990-1994 metų komercinės paskirties patalpų, kurių plotas mažesnis (pvz. nuo 47 kv. m iki 74 kv. m) 1 kv. m pardavimo kaina (pagal 2011-01-01 - 2012-06-27 laikotarpiu sudarytus pirkimo-pardavimo sudarytus sandorius) yra nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt, o patalpų, kurių plotas yra kur kas didesnis (pvz. nuo 340 kv. m iki 612 kv. m) 1 kv. m pardavimo kaina yra nuo 500 Lt iki 1 000 Lt. Nors šie duomenys pateikti atsižvelgiant tik į tris faktorius, t. y. statybos metus, pardavimo laiką ir plotą, t. y. neįvertinus konkrečių patalpų būklės, tačiau šis raštas patvirtina esminę aplinkybę, kad komercinių patalpų 1 kv. m ploto priklauso nuo parduodamų patalpų ploto. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas - turto vertintojas Ž. Č., administratoriaus prašymu vertinęs parduodamą pastatą, jis pripažino, kad turtą tikslingiau parduoti pastatą padalinus atskiromis patalpomis (b.l. 108-110). Todėl suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atsikirtimai, kad šis įrodymas ginčo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi 1 kv. m kaina nustatyta kaina, neatsižvelgiant į parduodamo turto faktinę būklę, atmestini, nes turto būklė turėtų būti vertinama tiek šį turtą parduodant kaip atskirą objektą, tiek jį parduodant dalimis. Kitas šio kreditoriaus nurodytas argumentas, jog turto pardavimo kaina priklauso ir nuo pardavimo būdo, kadangi šiuo atveju turtas bus parduodamas priverstinio išieškojimo tvarka, o ne laisvu pardavimu, taip pat neturi esminės reikšmės, kadangi šiuo būdu bus parduodamas turtas tiek kaip atskiras vienetas, tiek jį parduodant dalimis. Ginčo esmė yra tame, ar turtą pardavus ne atskiru objektu, bet jo dalimis būtų gauta daugiau lėšų, t. y. kuris naudingesnis turto pardavimo būdas, sudarantis galimybę didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, nepažeidžiant ir turto savininkų interesų.

20Taip pat reikia sutikti su pareiškėjų ir administratoriaus pozicija, kad pardavimas atskirais turtiniais vienetais yra racionalesnis ir užtikrins didesnių pajamų gavimą ir todėl, kad jau yra susiformavęs faktinis atskirų patalpų naudojimas, ką patvirtina administratoriaus pateiktas planas su atžymėtomis atskirų nuomininkų nuomojamomis patalpomis. Iš patalpų planų matyti, kad faktiškai jau yra susiformavęs tam tikrų patalpų, kaip atskirų turto vienetų, atskirtinumas, o tai reiškia, kad turto padalinimas į atskirus vienetus faktiškai jau yra įvykęs. Be to, iš šias patalpas nuomojančių nuomininkų administratoriui pateiktų rašytinių pasiūlymų įsigyti nuomojamas patalpas, matyti, kad interesas įsigyti atskiras patalpas yra realus, todėl neturėtų būti sunkumų jas parduodant. Šių nuomininkų pasiūlytos kainos leidžia daryti išvadą, jog šis turtas galėtų būti parduotas didesne kaina, nei būtų parduodamas, kaip vienas objektas, kadangi nuomininkų siūloma kaina jau šiuo metu yra 1 770 000 Lt (o pastatą nutarta parduoti už 1 300 000 Lt). Be to, turtą parduodant aukciono būdu ši kaina galėtų dar ir padidėti, jei atsirastų daugiau suinteresuotų asmenų jas pirkti. Kadangi mažesnių patalpų įsigijimui reikia mažesnių piniginių lėšų ir investicijų, todėl tikėtina, kad paklausa atskirų patalpų įsigijimui galėtų būti didesnė. Be to, pastate dar yra patalpų, kurios šiuo metu nenuomojamos, todėl ir jas pardavus bendra pastato patalpų vertė turi galimybę dar padidėti.

21Kreditoriaus VĮ Turto fondas atstovo nuomone, pastato išskaidymas atskirais turtiniais vienetais nepriimtinas ir todėl, kad pastate yra daug pagalbinio ploto - 647,21 kv. m, kuris parduodant atskirais vienetais nebus patrauklus ir liks neparduotas, dėl ko bus apsunkinta galimybė užbaigti bankroto procedūrą. Tačiau faktiškai jau yra susiformavęs ir pagalbinių patalpų naudojimas, jas priskyrus naudotis atskiriems nuomininkams, ir remiantis administratoriaus atstovo A. P. paaiškinimu, šiuo metu nėra pagalbinių patalpų, kurios nebūtų niekam priskirtos. Todėl skaidant nekilnojamojo turto objektą atskiros turto dalys galės būti parduotos su priskirtomis joms naudoti pagalbinėmis patalpomis, ką pripažino ir byloje apklaustas liudytojas Ž. Č.. Administratoriaus atstovas A. P., duodamas paaiškinimus, nurodė, kad kliūčių patalpų padalinimui nėra, o toks patalpų atidalinimo parengimas kainuotų apie 60 000 Lt, tačiau tai nesudarytų problemų, kadangi įmonė iš patalpų nuomos kas mėnesį gauna apie 30 000 Lt pajamų.

22Esant tokioms aplinkybėms, kai byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo turtas bus parduotas už didesnę kainą jį pardavinėjant ne kaip vieną nekilnojamojo turto objektą, o atskirtais turto vienetais, kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo nutarta šį turtą parduoti kaip vieną objektą nustatant jo kainą, naikintinas. Nors ginčo nekilnojamasis turtas yra įkeistas VĮ Turto bankas ir jį pardavus gautos lėšos bus panaudotos išimtinai šio kreditoriaus reikalavimo tenkinimui, tačiau bet kuriuo atveju parduoto turto kaina turės įtakos trečios eilės kreditorių reikalavimų tenkinimui, kadangi pardavus įkeistą turtą VĮ Turto bankas reikalavimas nebus pilnai patenkintas, todėl jo likusi nepatenkinta reikalavimo dalis iš kitų įmonėje gautų lėšų bus tenkinama kartu su kitų trečios eilės kreditorių reikalavimais proporcingai reikalavimo sumai. Todėl brangiau pardavus įkeistą turtą, VĮ Turto bankas trečiąja eile tenkintino reikalavimo dydis liks mažesnis, o tai turės įtakos skirstant kitas lėšas trečios eilės kreditorių reikalavimų patenkinimui.

23Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 290-291 straipsniais, ĮBĮ 24 straipsniu,

Nutarė

24Pareiškėjų skundą patenkinti. Panaikinti bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. liepos 4 d., nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, dalį, kuria nutarta parduoti VĮ Turto bankas įkeistą turtą antrajame aukcione už 1 300 000 Lt pradinę pardavimo kainą.

25Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Simonai... 2. Teisėja išnagrinėjusi skundą,... 3. Pareiškėjai skundu prašo teismą pripažinti negaliojančiu bankrutavusios... 4. Pareiškėja IĮ V. ir S. M. prekybos centras bendrasavininkė V. M. bylos... 5. Suinteresuotas asmuo bankrutavusi IĮ V. ir S. M. prekybos centras atsiliepimu... 6. Atsiliepime į pareiškėjos V. M. prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos... 7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į skundus prašo juos... 8. Atsiliepime į prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą... 9. Suinteresuotas asmuo VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu į skundus prašo... 10. Atsiliepimu į prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą... 11. Pareiškėja Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į... 12. Pareiškėjas J. V. atsiliepimu į prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos... 13. Dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą... 14. Pareiškėja V. M., pateikusi skundą dėl bankrutuojančios IĮ V. ir S. M.... 15. LR CPK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad... 16. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą... 17. Bankrutuojančios IĮ V. ir S. M. prekybos centras kreditorių susirinkime,... 18. LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte... 19. Koks iš šių būdų yra pelningesnis bankrutuojančiai įmonei bei jos... 20. Taip pat reikia sutikti su pareiškėjų ir administratoriaus pozicija, kad... 21. Kreditoriaus VĮ Turto fondas atstovo nuomone, pastato išskaidymas atskirais... 22. Esant tokioms aplinkybėms, kai byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo... 23. Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 290-291 straipsniais, ĮBĮ 24 straipsniu,... 24. Pareiškėjų skundą patenkinti. Panaikinti bankrutavusios individualios... 25. Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti duodamas...