Byla e2-9479-512/2016
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant atsakovės atstovei D. Ž. K., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, tretiesiems asmenims A. M., UAB „Statybų resta“ dėl turtinės žalos atlyginimo

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 373,33 Eur turtinės žalos atlyginimo; 8,13 Eur palūkanų; 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad 2015-11-09 nuo pastato, esančio adresu ( - ), nukritus tinko gabalui buvo apgadinta transporto priemonė „Mercedes Benz S“, v/n ( - ) Įvykio transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu nustatyta, jog įvykio metu sugadinta (reikalinga remontuoti) variklio gaubtą, kairės pusės galinį sparną, bagažinės dangtį. Eismo įvykio vietoje policijos pareigūnai nustatė, kad pastatas, esantis adresu ( - ), priklauso atsakovei. Atsakovė privalėjo naudotis savo turtu taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taip pat prašo priteisti kompensuojamąsias ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad trečiasis asmuo automobilį buvo palikęs stovėjimui nepritaikytoje vietoje, 2015-11-09 buvo audra, vėjo gūsiai siekė iki 23 m/s, kritulių kiekis buvo 21 mm per parą ir tokios gamtinės sąlygos(force majeure) šalina atsakovės civilinę atsakomybę. Be to, atsakovės pastatas buvo tinkamai suremontuotas ir prižiūrimas.

5Teismo posėdyje atsakovės atstovė ieškinio nepripažįsta. Iš esmės išdėstė atsiliepime nurodytas aplinkybes.

6Ieškinys tenkintinas pilnai.

7Byloje šalių, atstovų paaiškinimais, rašytine medžiaga nustatyta, kad 2015-11-09 nuo pastato, esančio adresu ( - ), nukritus tinko gabalui, buvo apgadinta transporto priemonė „Mercedes Benz S“, v/n ( - ) priklausanti trečiajam asmeniui A. M.. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką.

8Dėl statinių savininko atsakomybės (CK 6.266 straipsnis)

9Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija, bylos Nr. 3K-3-62/2009; kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

10Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo atsakovei priklausančio pastato atitrūkę dažų ar tinko fragmentai užkrito ant trečiajam asmeniui priklausančio automobilio, padarydami žalos jo turtui.

11Pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytos atsakomybės be kaltės prigimtį, vien byloje neginčijamas faktas, jog atsakovei priklausančio statinio detalių nukritimas ant trečiojo asmens automobilio buvo žalos atsiradimo priežastis, suponuoja jos civilinę atsakomybę, nebent ji paneigtų savo pareigą atlyginti statinio padarytą žalą, įrodydama nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure), nukentėjusio (trečiojo) asmens tyčią ar didelį neatsargumą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

12Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB ,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010; kt.). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti; pastatai projektuojami ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose jiems nustatomi reikalavimai, atsižvelgiant į būtiną pastatų atsparumą tam tikro Lietuvoje įprasto stiprumo vėjui. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Pagal Saffiro-Simpsono skalę priklausomai nuo intensyvumo uraganai skirstomi į 5 kategorijas. Pagrindiniai požymiai, lemiantys vėjo stiprumą, yra vėjo greitis ir griaunamoji jėga. 1 kategorijos uraganas: vėjo stiprumas siekia 33-44 m/s; 2 kategorijos uraganas: vėjo stiprumas siekia 45-51 m/s ir t.t.. Pagal Boforto skalę uraganu laikomas toks vėjas, kurio greitis nemažesnis nei 30 m/s. Žalos padarymo metu tokio vėjo Klaipėdoje nebuvo, todėl negalima laikyti, kad atsakovė atleistina nuo žalos atlyginimo dėl nenugalimos jėgos.

13Lietuvos (ypač pajūrio) klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna stipresnių vėjų, kurie gali padaryti žalos, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama, todėl kiekvienas rūpestingas statinių savininkas, vykdydamas statybas, turi ir gali tai numatyti bei privalo imtis priemonių žalai išvengti. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja pastato savininko elgesys ir statybą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis, nes būtent įtvirtintų reikalavimų statiniams vykdymas yra viena esminių pareigų, kurios laikydamasis statinio savininkas gali pagrįstai tikėtis, kad statinys bus atsparus Lietuvoje įprastoms klimato sąlygoms.

14Iš byloje pateiktų įrodymų – rangos sutarties, lokalinės sąmatos, darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 2013-06-19 UAB „Statybų resta“ baigė atlikti VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė pastatų, adresu ( - ) fasadų dažymo darbus. Šiems darbams buvo suteikta 5 metų garantija. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 punktą statinio naudotojas - statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu (2012-06-30 LR Statybos įstatymo redakcija galiojusi įvykio metu). Statinių naudotojai privalo Statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą (Statybos įstatymo 40 straipsnio 4 punktas). Pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Draudiminis įvykis įvyko garantinio laikotarpio metu, todėl laikytina, kad atsakovė buvo atsakinga už tinkamą statinio eksploataciją.

15Atsakovė taip pat neįrodė, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Pati atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad jų darbuotojas, gydytojas A. M., automobilį pastatė vidiniame ligoninės kieme, kokių nors draudžiamųjų ženklų ar ligoninės vadovo įsakymo, draudžiančio statyti automobilius toje vietoje nėra. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad įvykio metu šalia nukentėjusio automobilio stovėjo ir kitos transporto priemonės. Esant tokiems įrodymams negalima pripažinti, kad statydamas automobilį įprastoje, visų darbuotojų naudojamoje vietoje, trečiasis asmuo veikė neatsargiai.

16Dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų

17Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

18Po bylos iškėlimo, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje jas sudaro žyminis mokestis ir advokato pagalbos išlaidos.

21Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį tenkinti.

23Priteisti iš VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė 373,33 Eur žalos atlyginimo; 8,13 Eur kompensacinių palūkanų; 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą – 381,46 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 373,33 Eur... 3. Nurodė, kad 2015-11-09 nuo pastato, esančio adresu ( - ), nukritus tinko... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė ieškinio nepripažįsta. Iš esmės... 6. Ieškinys tenkintinas pilnai.... 7. Byloje šalių, atstovų paaiškinimais, rašytine medžiaga nustatyta, kad... 8. Dėl statinių savininko atsakomybės (CK 6.266 straipsnis) ... 9. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių... 10. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo atsakovei priklausančio... 11. Pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytos atsakomybės be kaltės prigimtį, vien... 12. Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo... 13. Lietuvos (ypač pajūrio) klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna... 14. Iš byloje pateiktų įrodymų – rangos sutarties, lokalinės sąmatos,... 15. Atsakovė taip pat neįrodė, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio... 16. Dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų... 17. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės... 18. Po bylos iškėlimo, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 21. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 22. ieškinį tenkinti.... 23. Priteisti iš VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė 373,33 Eur žalos... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...