Byla 2A-497/2013
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Granex“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1599-601/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tigro šuolis“, uždarajai akcinei bendrovei „Jungtis“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Granex“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl gaisro metu kilusios žalos atlyginimo turto saugos bendrovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus.

5Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Jungtis“, UAB „Tigro šuolis“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 300 000 Lt žalos atlyginimą, 7 000 Lt žyminį mokestį ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Tigro šuolis“ ieškovo naudai 390 000 Lt žalos atlyginimą, 3 900 Lt žyminį mokestį ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 2, b.l. 186-189). Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 9 d. kilusio gaisro metu buvo sugadintas trečiojo asmens UAB „Granex“ turtas (sudegė metalinis angaras, jame buvusi produkcija, gamybinis pastatas), esantis Sausinės k., Užliedžių sen., Kauno r., apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Kompensuodamas gaisro metu padarytus nuostolius, ieškovas išmokėjo 3 450 000 Lt dydžio išmoką, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis. UAB „Granex“ buvo sudaręs su atsakovais UAB „Tigro šuolis“ ir UAB „Jungtis“ turto apsaugos sutartis, pagal kurias UAB „Tigro šuolis“ saugojo turtą naudojant fizinę apsaugą, o UAB „Jungtis“ saugojo turtą naudojant įrengtą signalizacijos sistemą, prijungtą į centrinį stebėjimo pultą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 300 000 Lt, nes atsakovo UAB „Jungtis“ civilinė atsakomybė yra apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ ir ribojama šia suma (2003 m. vasario 28 d. sutarties 6.3.1 p.). Ieškovas nurodo, kad nors ir nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, tačiau UAB „Jungtis“ netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas prisidėjo prie žalos dydžio, UAB „Jungtis“ nedėjo pakankamų pastangų, kad išvengti tokios žalos (yra netiesioginis priežastinis ryšys). Netinkamas atsakovo pareigų vykdymas pasireiškė tuo, kad: 1) netinkamai reagavo į gautą 2010 m. gruodžio 8 d. 21.10 val. telefoninį UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojo T. L. pranešimą dėl suveikiančios signalizacijos, t. y. neišsiuntė reagavimo grupės, gavus pranešimą, nepranešė apie tai trečiajam asmeniui UAB „Granex“; 2) atvykęs atsakovo darbuotojas atjungė veikiančią priešgaisrinę signalizaciją ir apie tai nepranešė trečiajam asmeniui UAB „Granex“; 3) netinkamai organizuota apsauga, nes atsakovas UAB „Jungtis“ gavo pranešimą apie pažeidimą objekte tik praėjus apie 30 min. po gaisro kilimo.

6Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo UAB „Tigro šuolis“ atžvilgiu (CPK 139 str.). Atsakovai sutiko, kad ieškovas atsiimtų ieškinį UAB „Tigro šuolis“ atžvilgiu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį UAB „Tigro šuolis“ atžvilgiu paliko nenagrinėtu, o ieškinį UAB „Jungtis“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmetė (t. 3, b.l. 149-152). Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog yra būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, byloje nėra nustatyta UAB „Jungtis“ neteisėtų veiksmų vykdant įsipareigojimus (stebint ir saugant objektą), prisiimtus pagal sutartį. UAB „Jungtis“ veiksmuose neteisėtumo nėra pagrindo konstatuoti, nes nustatyta, kad: 1) atsakovo įrengta signalizacija veikė tinkamai ir nebuvo gautas joks signalizacijos sistemos signalas į centrinį stebėjimo pultą, 2) apsaugos darbuotojas telefonu pranešė apie kažkokios signalizacijos gedimą (įsijunginėjimą), kurią pats išjungė, o ne apie kilusį gaisrą, 3) atsakovas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, pasiuntė savo darbuotoją patikrinti objekte esančią signalizaciją, 4) sugedusi buvo vietinė priešgaisrinė signalizacija, apie kurią atsakovas net nežinojo, jos neįrenginėjo ir neaptarnavo, ši priešgaisrinė signalizacija net nebuvo įrengta atsakovo pagal sutartį prisiimtose saugoti patalpose, 5) apie sugedusią vietinę priešgaisrinę signalizaciją apsaugos darbuotojas jau buvo pranešęs trečiajam asmeniui UAB „Granex“, kuris yra atsakingas už objekto priešgaisrinę būklę (Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 4 d.). Teismas laikė nepagrįstu ieškovo argumentą, kad atsakovas atjungė vietinę priešgaisrinę signalizaciją ir apie tai turėjo pranešti UAB „Granex“, nes byloje nustatyta, kad šią signalizaciją atjungė atsakovo UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojas (tą patvirtina pateikta apsaugos darbuotojo T. L. pokalbio telefonu su atsakovo operatore pateiktas garso įrašas su išklotine ir liudytojas R. R.), o ne atsakovo UAB „Jungtis“ darbuotojas, apie sugedusią šią signalizaciją buvo pranešta UAB „Granex“, kuris nesirūpino tuo (neatvyko). Be to, ieškovas šiais savo argumentais išeina už šalių sutartinių įsipareigojimų ribų, t. y. sudaryta sutartis ir pagal ją vykdomi įsipareigojimai nėra susiję su UAB „Granex“ įsirengta vietine priešgaisrine signalizacija. Taip pat teismas nepagrįstu laikė ieškovo argumentas, kad buvo netinkamai organizuota apsauga, nes atsakovas UAB „Jungtis“ gavo pranešimą apie pažeidimą objekte tik praėjus apie 30 min. po gaisro kilimo. Byloje nustatyta, kad atsakovo saugojamoje sandėlio patalpoje vaizdo kameros gaisrą užfiksavo 7.51 val., o 7.55 val. atsakovas į centrinį stebėjimo pultą jau gavo signalizacijos sistemos suveikimo pranešimą. Galima spręsti, kad ieškovas vadovavosi apsaugos darbuotojo T. L. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad gaisrą (kylančias liepsnas iš pastato ir kibirkštis) pastebėjo apie 7.30 val. (t. 1, b. l. 168-169), tačiau T. L. nurodė tik apytikslį gaisro kilimo laiką bei jo parodymai negali pakeisti bylos objektyvių - užfiksuotų vaizdo kameromis - duomenų, iš kurių matyti, kad 7.30 val. objekte esančios vaizdo kameros dar nefiksavo jokio gaisro. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo netinkamai organizuota apsauga. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB „Jungtis“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, priešingai, bylos surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Atmetus ieškinį atsakovo UAB „Jungtis“ atžvilgiu, atmestas ieškinys ir jo draudiko atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu.

9Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsiėmė ieškinį UAB „Tigro šuolis“ atžvilgiu ir atsakovai su tuo sutiko, teismas ieškinį UAB „Tigro šuolis“ atžvilgiu paliko nenagrinėtu (CPK 139 str.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

11Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Jungtis“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo naudai 300 000 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 155-163) Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

  1. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Spręsdamas dėl signalizacijos išjungimo, vadovavosi tik UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojo T. L. ir atsakovo operatoriaus pokalbio garso įrašu, tačiau nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu T. L. duotais parodymais, iš kurių galima pagrįstai spręsti, jog signalizaciją išjungė 2007 m. gruodžio 8 d. 23 val. atvykęs atsakovo apsaugos sistemų technikas. Teismas T. L. kaip liudytojo neapklausė bei atmetė apelianto prašymą leisti pateikti liudytojo rašytinius parodymus. Apelianto teigimu, UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojas T. L. atjungė ne signalizaciją, o tik kaukiančią sireną, nes apsaugos pulto lemputės ir toliau veikė. Apsaugos pulto lemputės užgeso po to, kai kažką padarė atsakovo darbuotojas.
  2. Teismas nepagrįstai gaisro pradžios momentą siejo su liepsnų užfiksavimu vaizdo kamerose. 2008 m. birželio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą atskleistas kamerų vaizdo įrašų turinys. Pareigūnai nustatė, kad kameros nedarė ištisinio vaizdo įrašo, o įsijungdavo tam tikrais intervalais ir veikdavo neilgai, todėl jos galėjo neužfiksuoti gaisro pradžios momento. Pirmą kartą gaisras užfiksuotas vaizdo kamerų 7.45 val. gamybinėse patalpose, tačiau iš liepsnų ryškumo spręstina, kad ugnis jau buvo įsidegusi. Be to, 2008 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad gaisro židinys buvo sandėlio patalpoje prie šiaurinės sienos vidurinės dalies, o tai reiškia, kad ugnis iš sandėlio išplito į gamybines patalpas, kur ją pirmą kartą užfiksavo vaizdo kameros. Apelianto teigimu, gaisras prasidėjo anksčiau nei 7.45 val., dėl to tikėtina, kad T. L. teisingai nurodė gaisro pradžios momentą, teigdamas, kad jis prasidėjo 7.30 val.
  3. Teismo išvada, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, nepagrįsta. Gavus iš UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojo pranešimą, atsakovas pasiuntė ne reagavimo grupę, o apsaugos sistemų techniką, kuriam atvykus signalizacija nebuvo testuojama. Po 2 val. atvykus apsaugos sistemų technikui veikianti signalizacija buvo išjungta, nes nustojo mirksėti ant pulto esančios signalinės lemputės. Apeliantas nurodo, kad sandėlyje, kuriame buvo gaisro židinys, buvo UAB „Jungtis“ priešgaisrinė signalizacija. Be to, numatytas sutarties 4.1.3.5 punkte signalizacijos suveikimo paneigimo pranešimas negautas, dėl to UAB „Jungtis“ turėjo informuoti kliento įgaliotus asmenis (sutarties 4.1.3.2 p.) apie iš T. L. gautą informaciją apie signalizacijos suveikimą, galimą jos gedimą bei sirenos išjungimą. UAB „Jungtis“ netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, nedėjo maksimalių pastangų saugomo turto saugumui užtikrinti ir taip prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Be to, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, todėl jis laikytinas kaltu dėl netinkamu prievolių vykdymu padarytos žalos.
  4. UAB „Jungtis“ atsako už signalizacijos atjungimo pasekmes, nes nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl leidimo ką nors daryti su saugomame objekte įrengta signalizacija. Net nustačius, kad signalizacija buvo atjungta iki atvykstant atsakovo apsaugos sistemų technikui, apelianto teigimu, atsakovas laikytinas atlikusiu neteisėtus veiksmus, nes jis konkliudentiniais veiksmais prisiėmė prievolę išsiaiškinti signalizacijos suveikimo priežastį ir atitinkamai į ją reaguoti, jeigu ji kelia pavojų saugomam turtui. Trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie signalizacijos išjungimą, dėl to negalėjo imtis kitų, alternatyvių saugos priemonių.
  5. Atsakovas neinformavo trečiojo asmens iš UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojo gautą informaciją apie saugomame objekte suveikusią signalizaciją, nors tarp jų sudarytos sutarties 4.1.3.2 punktas numatė atsakovo prievolę informuoti trečiojo asmens įgaliotus asmenis apie gautus pavojaus signalus. Atsakovo neteisėtas neveikimas prisidėjo prie gaisro kilimo, nes nesiėmė adekvačių veiksmų išsiaiškinti signalizacijos suveikimo priežasčių ir reaguoti į jas. Apelianto teigimu, jeigu atsakovas būtų rūpestingai aiškinęsis signalizacijos suveikimo priežastis, jis būtų nustatęs gaisro kilimo pavojų. Taigi, trečiojo asmens neinformavimas apie saugomame objekte suveikusią signalizaciją ir jos išjungimą taip pat prisidėjo prie gaisro kilimo.
  6. Žalos padarymo faktas nekelia abejonių, o gaisro patirti nuostoliai gerokai viršija byloje apelianto prašomą priteisti sumą, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovo prašomų priteisti nuostolių pagrįstumu. Be to, atsakovai nereiškė atsikirtimų dėl apelianto nurodyto nuostolių dydžio.
  7. Draudimo apsauga galioja visiems civilinės atsakomybės atvejams, kurie įvyko draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, todėl atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ turi prievolę išmokėti draudimo išmoką atsakovo UAB „Jungtis“ neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti.

12Atsakovas UAB „Jungtis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b.l. 169-177). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, vertindamas įrodymus, pagrįstai pirmenybę suteikė UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojo T. L. ir atsakovo operatoriaus pokalbio, vykusio iki gaisro, įrašui ir labiau tikėtina laikė tai, kad vietinę priešgaisrinę signalizaciją atjungė UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojas. Liudytojas T. L. į teismą buvo kviečiamas kelis kartus, tačiau jis informavo, kad yra paralyžuotas, nevaikščiojantis, todėl negali dalyvauti teisme. Apeliantas nepasinaudojo CPK 192 straipsnio 8 dalyje numatyta galimybe apklausti T. L., todėl teismas vadovavosi T. L. parodymais fiksuotais ikiteisminio tyrimo metu.
  2. Apelianto teiginiai, kad UAB „Tigro šuolis“ apsaugos darbuotojas T. L. atjungė ne signalizaciją, o tik kaukiančią sireną, nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovo teigimu, tiek atjungus sireną, tiek atjungus maitinimą, gaisrinė signalizacija, jeigu ji nepajungta į centralizuotą stebėjimo (toliau – CS) pultą, nebeatlieka pagrindinės įspėjimo apie gaisro pavojų funkcijos. Be to, galimai išjungta gaisrinė signalizacija nebuvo sumontuota patalpose, kurių techninę saugą vykdė UAB „Jungtis“, ši signalizacija nebuvo prijungta į UAB „Jungtis“ CS pultą, veikė vietiniu režimu.
  3. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai gaisro pradžios momentą sutapatino su liepsnų užfiksavimu vaizdo kamerose. Apeliantas rėmėsi tik T. L. parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau neatsižvelgė į kitus byloje esančius objektyvius duomenis, t.y. į faktą, kad pranešimas apie gaisrą priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gautas 7.58 val., policijoje 8.10 val., nors T. L. teigia, kad apie gaisrą pranešė iš karto, kai pastebėjo liepsnas. Be to, vaizdo kameros, sumontuotos sandėlio ir gamybinėse patalpose, galimai buvo įrašinėjamos skirtingų įrašymo įrenginių, kurių laikrodžiai tarpusavyje nėra sinchronizuojami. Taip pat nėra duomenų, kad įrašymo įrenginių laikas buvo sinchronizuojamas su realaus laiko serveriu ar kitokiu būdu palygintas su realiu laiku.
  4. UAB „Jungtis“ vykdė ne visų trečiojo asmens statinių, esančių Sausinės k. Užliedžių sen. Kauno raj., o dalies patalpų techninę saugą, t.y. signalizacijos sistemos stebėjimą ir operatyvų reagavimą, gavus iš objekto signalizacijos sistemos suveikimo signalą, sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje nurodyti signalizacijos sistemų signalų gavimo CS pulte būdai (radijo ryšiu arba telefonu, kuris prijungtas prie objekto signalizacijos sistemos) ir operatyvaus reagavimo signalų sąrašas (sistemos suveikimas, priverstinis išjungimas, pagalbos iškvietimas) yra baigtiniai ir negali būti aiškinami plečiamai, kaip tai daro apeliantas.
  5. CS pulte gavus pranešimą telefonu apie gedimą iš įmonės, kurioje techninę saugą vykdė atsakovas, įvertinus aplinkybę, kad iš šio objekto CS pulte negauta jokių signalizacijos sistemos suveikimo pranešimų, į objektą nuvyko apsaugos sistemų technikas, o ne reagavimo grupė. Atsakovo teigimu, toks elgesys atitinka atidaus ir rūpestingo asmens veiksmus ir nusistovėjusią praktiką teikiant techninės saugos paslaugas.
  6. Tai, kad buvo išjungta ne ta signalizacija, kuri buvo įjungta į saugos pultą, patvirtina ne tik UAB „Jungtis“ darbuotojo R. R. parodymai, bet ir apsauginės centralės, kuri buvo sumontuota patalpose, atminties nuskaitymo aktas bei pranešimų į CS pultą išklotinė. Tai patvirtina faktą, kad apsauginė centralė nebuvo sugedusi, nesuveikinėjo 2007 m. gruodžio 8 d., nebuvo atjungta, o suveikė ir atsiuntė suveikimo pranešimą į UAB „Jungtis“ CS pultą gaisro metu.
  7. Gavęs informaciją sutartyje nenumatytomis priemonėmis, UAB „Jungtis“ darė prielaidą, kad netinkamai veikia objekto, kurio techninę saugą vykdo UAB „Jungtis“, signalizacijos sistema, tačiau šiems duomenims nepasitvirtinus, atsakovui nekilo pareiga informuoti trečiąjį asmenį. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad gaisras kilo dėl UAB „Jungtis“ neteisėtų veiksmų ar neveikimo, apeliantas neginčija ir gaisro kilimo vietos bei priežasties. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad 2007 m. gruodžio 7 d. signalizacija suveikinėjo dėl to, kad yra kilęs gaisro pavojus. Byloje konstatuota, kad gaisras kilo patalpose, kuriose signalizacija nebuvo sugedusi, nesuveikinėjo 2007 m. gruodžio 7-8 d., bet suveikė ir atsiuntė pranešimą į atsakovo CS pultą gaisro metu. UAB „Jungtis“ neinstaliavo, neaptarnavo ir jokia kita forma neprisiėmė atsakomybės už trečiojo asmens signalizaciją, kuri buvo sumontuota patalpose, kurių techninės saugos nevykdė UAB „Jungtis“.
  8. Sutartyje šalys susitarė, kad UAB „Jungtis“ atsakomybė atsiranda tik esant kaltei (sutarties 6.3.1 p.). Byloje nenustatyta, kad gaisras kilo ar išplito dėl UAB „Jungtis“ kaltės, neįrodyta, kad UAB „Jungtis“ netinkamai vykdė sutartines prievoles ir padarė sutarties pažeidimą, lėmusį ieškovo reikalaujamą atlyginti nuostolių sumą.
  9. AB „Jungtis“ civilinė atsakomybė dėl gaisro metu patirtų trečiojo asmens nuostolių neatsirado, todėl nekyla ir atsakovo draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga mokėti draudimo išmoką ir atlyginti apelianto reikalaujamas nuostolių sumas.

13Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 4, b.l. 5-21). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai vadovavosi garso įrašu, kuriame objektyviai fiksuoti duomenys, leidžiantys teigti, kad ginčo signalizacija atjungta iki UAB „Jungtis“ apsaugos sistemų techniko atvykimo į objektą. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl sirenos, signalizacijos lempučių užgesimo, gaisro pradžios laiko grindžiami tik apelianto samprotavimais, galimomis aplinkybėmis.
  2. Apeliantas neteisingai aiškina tarp trečiojo asmens ir UAB „Jungtis“ sudarytos sutarties turinį ir sąlygas, siekdamas nepagrįstai išplėsti UAB „Jungtis“ įsipareigojimus. UAB „Jungtis“ elgesys, negavus signalizacijos sistemos suveikimo pranešimo ir į objektą nusiuntus saugos sistemos techniką, laikytinas atitinkančiu protingo ir profesionalaus paslaugas teikiančio asmens elgesio standartą, nes signalizacijos sistemų techninio aptarnavimo sutartis tarp trečiojo asmens ir UAB „Jungtis“ nesudaryta (Sutarties 4.1.6. p.). Apeliantas neįrodė, kokius sutartinius įsipareigojimus UAB „Jungtis“ pažeidė/netinkamai vykdė, neįrodė, kokius profesinio elgesio standartus pažeidė/neįvykdė, todėl negali būti konstatuotas UAB „Jungtis“ sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimas.
  3. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Jungtis“ veikimas/neveikimas įtakojo gaisro UAB „Granex“ patalpose kilimą, t.y. neįrodytas priežastinis ryšys. Taip pat byloje neįrodyta UAB „Jungtis“ kaltė.
  4. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti apeliantas. Neužtenka įrodyti išmokų fakto, tačiau privalu įrodyti, ar išmokėtas žalos atlyginimas yra pagrįstas. 2008 m. vasario 5 d. ir 2008 m. vasario 14 d. ekspertizės aktai negali būti laikomi tinkamais įrodymais apelianto reikalaujamiems nuostoliams ir jų dydžiui pagrįsti. Nepateikti ir jokie pastatų atstatymą patvirtinantys dokumentai, taip pat nepateikti dokumentai, patvirtinantys, jog gaisro metu apdegęs turtas, už kurį išmokėta 3 450 000 Lt draudimo išmoka, priklausė trečiajam asmeniui bei kuo remiantis apskaičiuoti trečiojo asmens patirti 900 000 Lt nuostoliai dėl negalėjimo vykdyti komercinę ūkinę veiklą. Todėl apeliantas neįrodė reikalaujamo priteisti nuostolio dydžio.
  5. Apeliantas iš atsakovo reikalauja ne visų patirtų nuostolių atlyginimo, o tik jų dalies. Tačiau vien UAB „Jungtis“ atsakomybė negalima, reikėtų vertinti ir UAB „Tigro šuolis“, ir trečiojo asmens veiksmus, galėjusius sudaryti sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo bei spręsti šių asmenų atsakomybės dydžio klausimus. Byloje nenustatyti ir neįrodyti UAB „Jungtis“ neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, todėl teigtina, kad UAB „Jungtis“ civilinė atsakomybė dėl 2007 m. gruodžio 9 d. įvykio bei su juo susijusių nuostolių neatsirado.
  6. Apelianto reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu pagal su UAB „Jungtis“ sudarytą draudimo sutartį, nes neatitinka būtinų draudžiamojo įvykio sąlygų: 1) apie įvykį nebuvo pranešta draudikui draudimo sutarties galiojimo metu ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo draudimo sutarties galiojimo datos pabaigos, t.y. ne vėliau kaip 2008 m. spalio 2 d.); 2) reikalavimas dėl žalos atlyginimo draudėjui buvo pareikštas ne draudimo sutarties galiojimo metu. Todėl nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką bei atlyginti ieškiniu iš UAB DK „PZU Lietuva“ reikalaujamus priteisti nuostolius.

14Trečiasis asmuo UAB „Granex“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

18Nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 9 d. kilusio gaisro metu buvo sugadintas trečiojo asmens UAB „Granex“ turtas (sudegė metalinis angaras, jame buvusi produkcija, gamybinis pastatas), esantis Sausinės k., Užliedžių sen., Kauno r., apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. 2003 m. vasario 28 d. UAB „Granex“ su UAB „Jungtis“ buvo sudarę sutartį Nr. 4026 dėl patalpų ir turto, kurie nukentėjo nuo kilusio gaisro, saugos (toliau – Saugos sutartis) (t. 2, b.l. 132-137). Byloje sprendžiamas klausimas dėl UAB „Jungtis“ civilinės atsakomybės kilus gaisrui saugomose patalpose. Taigi, nagrinėtina, ar yra pagrindas konstatuoti visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.

21Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Sprendžiant civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, visų jų (išskyrus kaltę) įrodymas yra būtent ieškovo pareiga. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo veiksmais/neveikimu ir jų įtaka nuostoliams atsirasti, iš dalies yra prielaidų pobūdžio, o dalis jų yra bendro pobūdžio reikalavimai atsakovo elgesiui, nepagrįsti tų reikalavimų nesilaikymą pagrindžiančiu atsakovo elgesio turiniu.

22Iš bylos duomenų matyti, kad gaisras kilo UAB „Granex“ sandėlyje – būtent jame yra gaisro židinys (t. 1 , b.l. 167). Iš prie Saugos sutarties esančio priedo matyti, kad atsakovas buvo įrengęs ir prie savo CS pulto prijungė inter alia šios patalpos signalizacijos sistemą (t. 2, b.l. 136). Gaisro išvakarėse (2007 m. gruodžio 8 d. vakare) suveikė signalizacija. UAB „Tigro šuolis“, vykdžiusios fizinę objekto apsaugą, apsaugos darbuotojas T. L. pranešė apie tai tiek savo darbdaviui, tiek UAB „Granex“ bei atsakovui. Atvykęs atsakovo darbuotojas R. R. nustatė, kad suveikinėjo ne UAB „Jungtis“ įrengta ir prižiūrima signalizacija, o kita UAB „Granex“ gamybinėse patalpose įrengta priešgaisrinė signalizacija, kurią prižiūrėti UAB „Jungtis“ neprivalo.

23Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti kokius nors atsakovo veiksmus, sąlygojusius gaisro sukėlimą. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas tik tuo aspektu, ar atsakovas dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų arba dėl kitų jo darbuotojo atliktų neteisėtų veiksmų galėjo prisidėti prie gaisro sukeltų nuostolių padidėjimo. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad apeliantas atsakovo atsakomybę kildina iš tokių veiksmų: 1) netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, 2) atsakovas arba UAB „Tigro šuolis“ neteisėtai išjungė signalizaciją, atsakovo darbuotojas turėjo neleisti kitos saugos įmonės darbuotojui išjungti signalizaciją, 3) atsakovas neinformavo UAB „Granex“ apie galimą pavojų. Taigi, iš esmės ieškinys reiškiamas sutartinės atsakomybės pagrindu (CK 6.245 str. 3 d.), o iš dalies – ir deliktinės atsakomybės pagrindu (atsakovas neteisėtai išjungė jo neprižiūrimą signalizaciją) (CK 6.245 str. 4 d.).

24Teisėjų kolegija atmeta apelianto nurodomus atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jų neįrodytumo.

25Apeliantas daug dėmesio skiria gaisro išvakarėse buvusiems įvykiams ir per juos sieja atsakovo atsakomybę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo sutartinių įsipareigojimų (ne)vykdymo gaisro išvakarėse sąsajos (priežastinis ryšys) su gaisro kilimu/išplitimu apskritai menkai tikėtinas – kaip matyti, gaisro pradžia fiksuota praėjus apie 12 valandų laiko tarpui po to, kai T. L. pranešė apie suveikinėjančią signalizaciją gaisro išvakarėse. Akivaizdu, kad gaisras, jei signalizacijos suveikimas būtų reiškęs jo kilimą, būtų įsiplieskęs daug anksčiau nei po tokio laiko tarpo, o ir iš vaizdo kamerų duomenų matyti, kad iki 2007 m. gruodžio 9 d. ryto gaisras nebuvo prasidėjęs. Saugos sutarties nuostatų kontekste pastebėtina, kad nepagrįsti apelianto argumentai neva atsakovas, gavęs telefoninį T. L. pranešimą apie suveikiančią signalizaciją, turėjo siųsti reagavimo grupę, informuoti apie tai UAB „Granex“ – pagal Saugos sutarties 4.1.2, 4.1.3.1, 4.1.3.2 punktus atsakovas tai turėjo padaryti tuo atveju, jei atitinkami signalizacijos sistemos signalai gaunami atsakovo CS pulte, ko šiuo atveju nebuvo. Beje, T. L. nurodo, kad jis pats apie signalizacijos suveikimą informavo UAB „Granex“ atstovą R. L., ką teismo posėdyje šis pripažino (t. 3, b.l. 55-63). Todėl tokie veiksmai kaip reagavimo grupės siuntimas, pranešimas atsakovui apie jo paties įsirengtą suveikusią kitą signalizaciją, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra susiję priežastiniu ryšiu nei su gaisro kilimu, nei jo išplitimu, o pagaliau pagal Saugos sutartį atsakovas ir nėra atsakingas už kito asmens įrengtos priešgaisrinės signalizacijos veikimą ir dar patalpose, apie kuriose kitos bendrovės įrengtą signalizaciją atsakovui nebuvo žinoma bei kurios pagal minėtą Saugos sutarties priedą nepateko į atsakovo saugos zoną. Iš dalies galima būtų sutikti su apelianto argumentais, kad pagal Saugos sutarties esmę atsakovo pareigos užtikrinti saugomo objekto saugumą neturėtų būti aiškinamos vien formaliai siaurai tik griežtai sutartinių nuostatų rėmuose, taigi, atsakovas, turėdamas duomenų apie pavojų, turėtų įspėti saugomo objekto savininką apie grėsmę jo turtui. Tačiau šiuo atveju UAB „Granex“ faktiškai buvo žinoma apie suveikusią signalizaciją, jokių kitų objektyvių požymių realiai grėsmei atsakovo saugomo turto jo atstovo atvykimo metu nebuvo fiksuota. Pastebėtina, kad iš R. L. parodymų matyti, kad signalizacijos suveikimas nebuvo išskirtinis atvejis, veikiau priešingai – anot liudytojo, „gal net kartą į savaitę būdavo, būdavo išleidžiamas garas, tai net gamybos proceso metu veikdavo“. Todėl vien tai, kad apie suveikusią signalizaciją atsakovas papildomai nepranešė UAB „Granex“, nesąlygojo žalos atsiradimo, o UAB „Granex“ pranešimas, gautas nors ir iš ne atsakovo, nesąlygojo kokių nors šios bendrovės veiksmų. Be to, kaip minėta, bet kuriuo atveju signalizacijos suveikimo gaisro išvakarėse fakto siejimas su gaisro kilimu itin menkai tikėtinas. Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl fizinės turto apsaugos buvo sudaryta UAB „Granex“ ir UAB „Tigro šuolis“ 2007 m. lapkričio 30 d. sutartis dėl apsaugos reagavimo, kurios 4.1.6 punktas numatė būtent pastarosios bendrovės pareigą stebėti operatyvinę situaciją saugomame objekte, imtis visų priemonių saugomam turtui išsaugoti nedelsiant apie tai informuojant užsakovą, 6.1 punkte numatyta, kad vykdytojas įsipareigoja atlyginti užsakovui žalą, padarytą dėl 4 punkte nurodytų sąlygų nesilaikymo (t. 1, b.l. 172-175). Todėl apelianto teiginiai, kad UAB „Granex“, gavusi papildomai atsakovo pranešimą, analogišką gautam T. L. pranešimui, neva jau būtų ėmusis kokių nors konkrečių veiksmų ir žalos būtų išvengta, yra hipotetiniai.

26Kaip minėta, gaisro židinys yra atsakovo saugomose patalpose ir prasidėjus gaisrui 2007 m. gruodžio 9 d. rytą jo montuota signalizacija suveikė (objekto signalizacijos sistemos, pranešimų gautų į CS pultą išklotinė - t. 2, b.l. 140), aliarmo signalas paminėtos išklotinės duomenimis buvo gautas 2007 m. gruodžio 9 d. 7,58 val., iš Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. gruodžio 9 d. akto dėl kilusio gaisro Nr. 331 matyti, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyko 8,10 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmus kilus gaisrui, pagrįstai vadovavosi ne subjektyviais T. L. gaisro pradžios parodymais (apie 7,30 val.), o objektyviais vaizdo kamerų fiksuotais duomenimis, tuo tarpu jie neleidžia daryti išvados apie gaisro pradžią T. L. nurodytu laiku. Pastebėtina, kad apeliacinis skundas iš esmės ir negrindžiamas netinkamais atsakovo veiksmais gaisrui kilus.

27Be to, apeliantas teigia, kad atsakovo atstovas R. R. gaisro išvakarėse atliko neteisėtus veiksmus – būtent jis, atvykęs pagal T. L. iškvietimą, išjungė priešgaisrinę signalizaciją. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokiu apelianto aiškinimu remdamasis T. L. telefoninio pokalbio su atsakovu stenograma ir sprendė, kad signalizaciją atjungė ne atsakovo atstovas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovo neteisėti šiuo aspektu veiksmai nėra įrodyti.

28Iš minėtos stenogramos akivaizdžiai matyti, kad priešgaisrinę signalizaciją nurodo atjungęs pats T. L. (t. 1, b.l. 129-131). Tiesa, po gaisro apklaustas ikiteisminiame tyrime jis pradėjo teigti, jog tai padaręs atsakovo atstovas. Tačiau tai niekaip nepaneigia objektyvaus įrodymo – pokalbio stenogramos ir neatmestina, jog aiškinimo pasikeitimas gali būti susijęs ir su galima atsakomybės grėsme. Pastebėtina, kad papildomai apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktuose notaro patvirtintuose T. L. parodymuose nurodomos ir dar naujos anksčiau neteigtos aplinkybės – esą atsakovo atstovas ne tik atjungė signalizaciją, bet dar ir žadėjo atvykti rytojaus rytą (t. 4, b.l. 56). Tuo tarpu atsakovo atstovas minėtus veiksmus neigia, nėra jokių duomenų ir apie atstovo atvykimą į objektą sekančios dienos rytą. Įvertintina ir tai, kad pats apeliantas savo patikslintame ieškinyje iš esmės neturėjo nuomonės dėl to, kas atjungė priešgaisrinę signalizaciją, nurodęs, kad ją išjungė „UAB „Tigro šuolis“ ir/arba UAB „Jungtis“. Nors po to bylos nagrinėjimo metu naujų aplinkybių šiuo aspektu iš esmės nepaaiškėjo, apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad tai padarė būtent atsakovo atstovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų aplinkybių kontekste ir, juo labiau, turint galvoje, kad suveikusios gaisro išvakarėse signalizacijos priežiūros atsakovas neprivalėjo vykdyti, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, iš tikrųjų labiau įtikinamas yra atsakovo liudytojo R. R. aiškinimas.

29Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes ir padarė išvadas, nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, teisminės praktikos taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių materialinės teisės normų. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

31Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl gaisro metu kilusios žalos atlyginimo turto saugos... 5. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė patikslintą ieškinį... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį UAB „Tigro... 9. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsiėmė ieškinį UAB „Tigro... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu... 12. Atsakovas UAB „Jungtis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 13. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 14. Trečiasis asmuo UAB „Granex“ atsiliepimo į apeliacinį skundą... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 18. Nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 9 d. kilusio gaisro metu buvo sugadintas... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė... 21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 22. Iš bylos duomenų matyti, kad gaisras kilo UAB „Granex“ sandėlyje –... 23. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti kokius... 24. Teisėjų kolegija atmeta apelianto nurodomus atsakovo sutartinių... 25. Apeliantas daug dėmesio skiria gaisro išvakarėse buvusiems įvykiams ir per... 26. Kaip minėta, gaisro židinys yra atsakovo saugomose patalpose ir prasidėjus... 27. Be to, apeliantas teigia, kad atsakovo atstovas R. R. gaisro išvakarėse... 28. Iš minėtos stenogramos akivaizdžiai matyti, kad priešgaisrinę... 29. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą....