Byla 2A-471-252/2015
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-684-940-2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui R. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti iš atsakovo UAB „Naideka“ 4 636,56 Lt (1 342,84 Eur) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-01-20 Prancūzijoje dėl R. G., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. R. G. buvo samdomas atsakovo, eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės DAF FT XF 105.460 naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.460 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d., 41 str. 3 ir 8 d. nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Prancūzijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta, transporto priemone, bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1 342,84 Eur (4 636,56 Lt) sumai ieškovui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 1 342,84 Eur (4 636,56 Lt). Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str. įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – atsakovo) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 1 342,84 Eur (4 636,56 Lt). Iki šiol atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB ,,Naideka“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 1 342,84 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 342,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad Prancūzijoje 2012-01-20 dėl transporto priemonę – vilkiką DAF FT XF 105.460, valst. Nr. ( - ) sukabintą su priekaba Schmitz SCS 24/L, valst. Nr. ( - ), vairavusio R. G. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala tretiesiems asmenims. Eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras (Bureau Central Fran?ais), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieškovui, reikalavimą 1 342,84 Eur sumai. Ieškovas, gavęs Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 1 342,84 Eur dėl transporto priemone DAF FT XF 105.460 su priekaba Schmitz SCS 24/L padarytos žalos, sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 1 342,84 Eur sumą. 2014-04-24 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl 1 342,84 Eur sumos sumokėjimo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad vilkikas buvo draustas Rusijos draudimo bendrovėje ,,Rosgosstrakh“ Ltd ir tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas autoįvykio metu buvo galiojantis, kadangi ieškovas teismui pateikė duomenis, kad pagal TPVCAPDĮ nuostatas dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. dėl transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 d., 6 str. 4, 6 d.). Teismas, naudodamasis viešai internete skelbiamais ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktais duomenimis nustatė, kad draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ Ltd nėra Biuro narė. Tokiu būdu, teismas laikė, jog transporto priemonė DAF FT XF 105.460 eismo įvykio dieną (2012-01-20) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir draudimas šios transporto priemonės atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes bei į tai, kad atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Prancūzijos nacionalinį draudikų biurą ir žalos atlyginimą gavo būtent iš eismo įvykio vietos valstybės – Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro, teismas sprendė, jog ieškovas, sumokėdamas Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas ir, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. bei CK 6.263, 6.264 str., įgijo teisę reikalauti sumokėti minėtą sumą iš atsakovo. Teismas sprendė, kad šioje byloje Biuro reikalavimui priteisti iš atsakovo Biuro išmokėtą draudimo išmoką taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytas Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 8 d., kaip reikalavimui dėl Biurui padarytos žalos atlyginimo. Konstatavo, jog ieškovas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka pateikė nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 1 d.), kadangi sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo pagrindinės prievolės eismo įvykio metu įvykdymo, t. y. nuo 2014-03-03.

5Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Teismas nesiaiškino ir nenustatė bylos esmės, t. y. nenustatė žalos atlyginimo datos nukentėjusiam asmeniui. Byloje nėra dokumento, patvirtinančio pagrindinės prievolės įvykdymo momentą, nuo kurio skaičiuojamas regresinių prievolių ieškinio senaties terminas. Ieškovas nei ieškinio pareiškime, nei pareiškime dėl papildomų įrodymų pateikimo nenurodė datos, kada Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras sumokėjo nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimą vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais. Nors teismas nagrinėjo ginčą, susijusį su draudimo teisiniais santykiais, tačiau ieškinio senatį reglamentuojantį įstatymą susiejo su žalos atlyginimu, t. y. pažeidė materialinės teisės normą, taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti, kas sąlygojo neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą. Be to, ir ieškovas pareikštą reikalavimą sieja su TPVCAPDĮ nuostatomis, kas taip pat reiškia, kad šios bylos reikalavimas atsiranda iš draudimo teisinių santykių ir tokiam reikalavimui taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Bylą nagrinėjęs teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006), o sprendime nurodė keletą apygardos teismo sprendimų, priimtų pagal ieškovo pateiktus ieškinius.

6Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

7Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

8Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

9Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 str. numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

10Apeliantas skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindinės prievolės įvykdymo momento bei nepagrįstai netaikė vienerių metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimui, atsirandančiam iš draudimo teisinių santykių. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštiems reikalavimas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Biurui, išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Biuro ir atsakovo UAB „Naideka“ susiklostė draudimo teisiniai santykiai, ir tokiu pagrindu taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 7 d. Apelianto, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės valdytojo, atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo apdrausti transporto priemonės TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl šio pažeidimo Biurui Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. pagrindu kilo pareiga išmokėti nukentėjusiam draudimo išmoką. Tai reiškia, kad dėl apelianto neteisėtos veikos Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 str.), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), kurio ieškovas nepraleido.

11Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl nenustatytos pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Biuras, išmokėjęs Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d., vadovaudamasis 23 str. nuostatomis turi atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantą, kaip į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CPK 1.127 str. 4 d.). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Biuras, 2014-03-03 išmokėjęs 1 342,84 Eur išmokos sumą pagal Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas (b. l. 60), įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą apeliantui (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., CK 6.280 str.). Šiuo atveju pagrindinė prievolė, kurią įvykdžius atsirado Biuro regresinis reikalavimas, buvo būtent Biuro pareiga sumokėti draudimo išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, savo pareigą Biuras įvykdė 2014-03-03 sumokėdamas Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą. Būtent nuo 2014-03-03 ir turi būti skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovas į teismą kreipėsi 2014-12-22, CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Šiame kontekste apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi apelianto nurodomoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės ir atgręžtinius reikalavimus reiškiantys subjektai yra netapatūs.

12Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo UAB „Naideka“ apeliacinį skundą nėra pagrindo tenkinti.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai